skip to Main Content

verikas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas (nuotr.) paskelbė, kad nors teisėja Valentukonytė buvo neteisėtai uždariusi savaitračio „Laisvas laikraštis“ leidėjo sąskaitas banke daugiau nei pusę metų, be to, buvo neteisėtai įvedusi cenzūrą ir nurodžiusi pašalinti straipsnius, kurie nepatiko aukštiems valdininkams, tačiau jokia žala leidiniui padaryta nebuvo.

Teisėjas Verikas gana atvirai paaiškino, kodėl „Laisvas laikraštis“ turi būti uždarytas : „nes jis 2018 m. buvo įtrauktas į etikos nesilaikančių leidinių sąrašą (už tai, kad kritikavo prezidentę Dalią Grybauskaitę)“.

„2018 m. sausio 24 d. „Laisvas laikraštis“ įtrauktas į profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų sąrašą“, – pranešė teisėjas Verikas. Todėl jokie įstatymai jam negalioja. Nors tas pats etikos komisijos sprendimas galioja lygiai metus nuo paskelbimo, tačiau teisėjai nepaliauja juo mojuoti net ir praėjus penkeriems metams : „koks blogas tas „Laisvas laikraštis“.

O štai ir vadinamosios etikos komisijos sprendimas, dėl kokių straipsnių šie garbūs etikos saugotojai nutarė, kad „Laisvas laikraštis“ turi būti sunaikintas:

https://www.etikoskomisija.lt/item/146-komisija-priskyre-uab-patikimas-verslas-leidziancia-laikrasti-laisvas-laikrastis-bei-valdancia-interneto-portala-laisvaslaikrastis-lt-profesines-etikos-nesilaikanciu-viesosios-informacijos-rengeju-ir-ar-skleideju-kategorijai

Vienas straipsnių, kodėl teisėjai atvirai persekioja „Laisvą laikraštį“ net ir praėjus trims metams po Grybauskaitės kadencijos pabaigos :

Aurimas Drižius „Teisėjų mafija, atsakinga ir už Ievos Strazdauskaitės nužudymą – aklas įrankis Dalios Grybauskaitės rankose“ (laisvaslaikrastis.lt, 2017-03-29) -2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-49/17 – 8 straipsnis;

Teisėjų mafija, atsakinga ir už Ievos Strazdauskaitės nužudymą – aklas įrankis Dalios Grybauskaitės rankose (pildoma)

Dar vieną atradimą teisėjas Verikas padarė dėl cenzūros. Pasirodo, kad nurodymas išimti straipsnio iš portalo ir draudimas juos skelbti nėra jokia cenzūra. „Nesutiktina su ieškove, kad teisėja, taikydama laikinąsias apsaugos priemones, įvedė / turėjo tikslą įvesti cenzūrą“, – nurodė garbus teisėjas.

Todėl su „Laisvu laikraščiu“ galima daryti ką nori, jokie įstatymai jam negalioja.

 

Civilinė byla Nr. 2-958-852/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13242-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 21 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,
sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ atstovui Aurimui Drižiui, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lidija Valentukonytė.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

teiseja lidija valentukonyte 65153879

⦁ Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Patikimas verslas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Lidijos Valentukonytės (nuotr.) procesinius veiksmus, priimant 2021 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4821-608/2021, neteisėtais, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės 37 915 Eur turtinės, 72 085 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė civilinėje byloje Nr. e2-4821-608/2021 2021 m. sausio 15 d. priėmė nutartį, kuria tenkino ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo momento internetinėje svetainėje www.laisvaslaikrastis.lt publikuoti, įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji Roko Masiulio ranka V. Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į „kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnį „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“. Ta pačia teismo nutartimi ieškovo Vyginto Sliesoraičio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, esantis pas atsakovus ar (ir) trečiuosius asmenis už 10 000 Eur sumą, atsakovei uždrausta disponuoti areštuotu turtu, palikta teisė šį turtą valdyti ir juo naudotis, turto nesant ar esant nepakankamai, areštuotos piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ar (ir) trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu Vygantu Sliesoraičiu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams (bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte neturi viršyti 10 000 Eur sumos). Ieškovė teigia, kad teisėja Lidija Valentukonytė, priimdama minėtą teismo nutartį, įvedė cenzūrą, žiniasklaidos turinio kontrolę, neišnagrinėjusi ieškinio, uždraudė leidybą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Areštuojant atsakovės lėšas, nepagrįstai sustabdyta atsakovės veikla ir tuo padaryta bendrovei žala. Ieškinio reikalavimai iš dalies sutapo su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl buvo nukrypta nuo teismų praktikos, kurioje išaiškinta, jog galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Konkrečiu atveju tai nebuvo vienintelė galimybė teisingumui užtikrinti. Teismo nutartis priimta neišklausius atsakovės paaiškinimų. Daugiau nei pusantro tūkstančio prenumeratorių negavo leidinio, daugiau nei šeši tūkstančiai skaitytojų negavo leidinio prekybos tinkluose, nes jis nebuvo išleistas dėl areštuotų lėšų ir negalėjimo atsiskaityti su spaustuve. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-794-933/2021, patenkintas atsakovės skundas ir teisėjos priimta nutartis panaikinta. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas net 50 dienų delsė panaikinti sąskaitų areštą ir nevykdė Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta. Teisėjos veiksmai lėmė ūkinės veiklos stabdymą, reputacinį nuosmūkį, negautas pajamas. Bendrovė negalėjo veikti nuo 2021 m. sausio 15 d. iki gegužės 5 d., t. y. 110 dienų. Iš valstybės įmonės Registrų centrui pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2020 m. įmonė gavo 28 423 Eur pajamų, o per visus 2019 m. – 47 408 Eur pajamų. Uždarius įmonės veiklą įmonė negavo 2021 m. vidutiniškai 37 915 Eur pajamų. Nors sąskaitų areštas buvo panaikintas 2021 m. gegužės 5 d., tačiau ne dėl įmonės kaltės jau buvo nutrauktos sutartys dėl leidinio spausdinimo ir platinimo, todėl ji nebegalėjo atnaujinti veiklos. Dėl areštuotų sąskaitų teko stabdyti įmonės veiklą (kuri veikė 15 metų), atleisti darbuotojus. Atnaujinus laikraščio leidybą, dėl kilusio teisminio ginčo ir iš to kilusių pasekmių straipsnių vertinimas plačiąja prasme itin kritiškas.
⦁ Atsakovė prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad dėl žalos atlyginimo, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už žalą atsako šalis, kuri prašė jas taikyti. Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstama asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Valstybė, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, nėra atsakinga už pasekmes, kurias sukėlė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Be to, teismas neidentifikavo nekilnojamojo turto duomenų ir nenurodė konkrečių sąskaitų numerių. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintų Turto arešto aktų registro organizavimo ir turto arešto aktų registrų registravimo nuostatų, numatytų 34.6.1 papunktyje, matyti, kad jeigu teismo nutartyje, kurios pagrindu į Turto arešto aktų registrą įrašyti duomenys apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones (įrašas) nėra nurodyti duomenys apie areštuojamą turtą, tuomet tik antstoliui pateikus turto aprašą ar kitą dokumentą, kuriuo patikslinami turto arešto duomenys, tokie neidentifikuoti duomenys išbraukiami ir į registrą įrašomi turto apraše nurodyto turto duomenys. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtent antstolio surašyto procesinio dokumento pagrindu (turto aprašas ar kt.) neidentifikuoti duomenys išbraukiami ir į registrą įrašomi turto apraše nurodyti turto duomenys. Šiuo atveju darytina išvada, kad antstolio surašytas patvarkymas dalinai pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį neatitiko šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpis užtruko 50 dienų. Ieškovas į bylą pateikė UAB „Patikimas verslas“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir sutrumpintą bendrovės balansą už 2020 metus. Iš jų matyti, kad bendrovė dirbo nuostolingai. Ieškovė patirtą turtinę žalą įrodinėja vidutine dviejų metų bendrovės apyvarta ir nurodo, kad ji yra 37 915 Eur. Tačiau bendrovės apyvarta nepagrindžia žalos (nuostolių) dydžio, nes tai parodo tik įmonės pajamas, neatskaičius sąnaudų. Bendrovės žalą pagrindžiantis įrodymas yra jos gautas grynasis pelnas. Šiuo atveju, kaip matyti iš pelno (nuostolių) ataskaitos, bendrovė tiek 2019 metais, tiek 2020 metais patyrė nuostolius. Todėl, tenkinus ieškovo reikalavimą, bendrovė atsidurs geresnėje padėtyje negu buvo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – jai būtų atlyginti nuostoliai, dėl padarytos žalos, kurios ji nepatyrė. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė nurodė vien deklaratyvaus pobūdžio argumentus apie bendrovės reputacijos ir prestižo pablogėjimą, o tai negali būti įrodymais, kurie pagrindžia neturtinės žalos padarymo faktą.
⦁ Trečiasis asmuo Lidija Valentukonytė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
⦁ Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad areštavus lėšas, bendrovė negalėjo atsiskaityti su spaustuve, atsiskaityti su darbuotojais, todėl nuo sausio iki gegužės mėnesio bendrovės veikla (leidyba) buvo sustabdyta. Ieškovė turtinę žalą paskaičiavo pagal 2019 m. ir 2020 m. balanso duomenis – pagal tai, kiek vidutiniškai pajamų bendrovė gauna per metus. Ieškovė prašė žalą apskaičiuoti pagal pajamas, o ne pagal pelną, t.y. nevertinant sąnaudų.
⦁ Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė juos atmesti. Teigė, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti nei rašytiniais įrodymais, nei žodiniais paaiškinimais.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys netenkinamas.
⦁ Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4821-608/2021 (naujas civilinės bylos Nr. e2-596-1101-2022), uždraudė atsakovei UAB „Patikimas verslas“ iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo momento internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt publikuoti, įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji Roko Masiulio ranka V. Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnį „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“; Ieškovo Vyganto Sliesoraičio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei UAB „Patikimas verslas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar (ir) trečiuosius asmenis, už 10 000 Eur sumą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu Vygantu Sliesoraičiu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams (bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 10 000 Eur).
⦁ Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį, nutarties rezoliucinę dalį išdėstydamas taip: „Ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Uždrausti atsakovei UAB „Patikimas verslas“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento, internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt publikuoti (viešinti), įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnyje „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnyje „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnyje „Dešinioji Roko Masiulio ranka V. Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnyje „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnyje „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ ieškovo Vyganto Sliesoraičio privačius duomenis – asmens kodą, banko sąskaitos numerį, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį bei nekilnojamojo turto adresą. Likusioje dalyje ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti“.
⦁ Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 24 d. valstybės įmonė Registrų centras pranešimu Nr. TA2-21-029874 informavo antstolį Andrių Bublį (vykdžiusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį), jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintų Turto arešto aktų registro nuostatų 25 punktu Turto arešto aktų registre nebuvo įrašyti duomenys pagal antstolio pateiktą patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo todėl, kad turto arešto aktą priėmė (pakeitė) ar procesinį dokumentą dėl turto arešto panaikinimo surašė neįgaliotas asmuo (Turto arešto aktų registro nuostatų 25.2 punktas). Turto areštas (laikinosios apsaugos priemonės) taikytos teismo nutartimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, antstolis turi teisę panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tik įvykdęs teismo sprendimą.
⦁ Byloje nustatyta, kad valstybės įmonė Registrų centras 2021 m. lapkričio 29 d. informavo ieškovę, jog 2021 m. gegužės 4 d. iš Vilniaus apygardos teismo gauta 2021 m. kovo 16 d. nutartis, kuria nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį pakeisti ir ieškovo Vyganto Sliesoračio prašymo dėl turto arešto taikymo netenkinti. Minėtos nutarties pagrindu 2021 m. gegužės 4 d. iš Turto arešto aktų registro išregistruotas turto arešto aktas.
⦁ Pareikštu ieškiniu ieškovė teigia, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4821-608/2021 (naujas civilinės bylos Nr. e2-596-1101-2022) teisėjos neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta žala. Teisėjos neteisėtus veiksmus ieškovė sieja su tuo, kad: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartyje padarė teisės taikymo klaidų, kurias be to konstatavo apeliacinės instancijos teismas panaikindamas nutarties dalį dėl taikyto arešto; 2) ieškovas teigia, kad nagrinėjant civilinę bylą teismas padarė procesinių pažeidimų, susijusių su savalaikiu turto arešto išregistravimu, apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį dėl taikyto arešto.
⦁ Byloje sprendžiama dėl ieškovės ieškinio, kuriuo ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalimis, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 37 915 Eur turtinės ir 72 085 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
⦁ CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų ir kaltų veiksmų.
⦁ Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
Dėl teismo neteisėtų veiksmų ir kaltės
⦁ Pagal aukštesniųjų teismų formuojamą praktiką ginčo klausimais, siekiant žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, būtina įrodyti, kokias teisės aiškinimo ar įstatymo taikymo klaidas padarė teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-103-881/2020). Nagrinėjamu atveju iš to, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pakeistos apeliacinės instancijos teismo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo teisėta. Nesutiktina su ieškove, kad teisėja pažeidė procesines teisės normas nepranešdama apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalyje aiškiai reglamentuota, jog teismas praneša apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tuo atveju, kai teismas mano, kad tai būtina (tai yra teismo diskrecijos teisė). Nors apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau minėta, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo kaltei. Dėl to taikant valstybės atsakomybę, turi būti nustatyta teisėjo kaltė nagrinėjant civilinę bylą, kurioje pareikštas ieškinys valstybei.
⦁ Pasisakydamas dėl teisėjo (teismo) kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-848-265/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
⦁ Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarčių turinį, nenustatė šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų.
⦁ Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Minėta įstatymo norma taip pat įtvirtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
⦁ Pirmosios instancijos teismas vertino, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitiko CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, ir gali būti taikoma nagrinėjamu atveju, o nustatytas aplinkybes, kad atsakovei teisme yra pareikšta daugiau turtinio pobūdžio reikalavimų, atsakovė nevykdo kitose bylose priimtų teismo sprendimų, atsakovė skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, neturi nuosavybės teise registruoto turto, dėl teisės ir etikos pažeidimų atsakovei yra paskirtos piniginės baudos, įpareigojimas atlyginti žalą, 2018 m. sausio 24 d. ji įtraukta į profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų sąrašą, vertino, kaip patvirtinančias, kad yra pagrindas taikyti ir turto areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Nesutiktina su ieškove, kad teisėja, taikydama laikinąsias apsaugos priemones, įvedė / turėjo tikslą įvesti cenzūrą. Teisėja vykdė įstatyme numatytą pareigą – išspręsti gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartyje aiškiai įvardintas sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nepublikuoti straipsnių) taikymo tikslas – laikinai iki ginčo išsprendimo sureguliuoti šalių santykius, kad nekiltų ar nepadidėtų (galima) žala. Teisėja nesprendė ginčo iš esmės, neuždraudė ieškovei apskritai visam laikui publikuoti straipsnių, ar tuo labiau, kaip nurodo ieškovė, sunaikinti išspausdintus laikraščius.
⦁ Nors apeliacinės instancijos teismas panaikino teisėjos priimtą nutartį, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų šiurkščiai pažeidęs įstatymus ar teismų praktiką. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Patikimas verslas“ (šioje byloje ieškovė) ginčo straipsniuose publikavo (skelbė) asmeninius ieškovo duomenis – asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį ir kt., o tai daryti draudžia imperatyvios įstatymo normos (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), todėl sprendė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis galima drausti atsakovei atlikti imperatyviomis įstatymo normomis draudžiamus veiksmus (skelbti informaciją / duomenis). Įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties turinį, jos pakeitimo motyvus, negalima ir išvada, kad bet kuris kitas teisėjas tokioje situacijoje nebūtų tenkinęs prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kaip tą padarė pirmosios instancijos teisėja). Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad byloje nenustatyta, jog teisėja būtų sąmoningai elgusis neatidžiai, nerūpestingai, neprotingai.
⦁ Ieškovas teigė, kad teisėja padarė žalą nusikalstamais, tyčiniais veiksmais, t. y. tyčia siekė sukelti žalą. Tuo pagrindu ieškovas teisėją Lidiją Valentukonytę nurodė trečiuoju asmeniu šioje byloje, remdamasis CK 6.272 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numato, jog Lietuvos valstybė atlyginusi padarytą žalą, įgyja regreso teisę į teisėją, jeigu žala buvo padaryta dėl tyčinių teisėjo veiksmų. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad teisėja, išsprendusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtų padariusi nusikaltimą. Tokie neteisėti veiksmai nėra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir taip pat neįrodyti šioje civilinėje byloje. Kaip minėta, byloje taip pat nėra nustatyti aiškiai neteisėti ir nepagrįsti teisėjos veiksmai taikant proceso įstatymą, todėl nėra pagrindo spręsti ir apie teisėjos tyčią. Šiuo aspektu teismas pritaria atsakovui, kad šioje byloje ieškovė be pagrindo teisėją nurodė trečiuoju asmeniu.
⦁ Ieškovė teigia, kad žala įmonei atsirado ir dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas beveik 50 dienų neišsiuntė nutarties, kuria panaikintas turto areštas, turto arešto aktų registrui. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį valstybės įmonės Registrų centras gavo iš šią nutartį priėmusio teismo. Iš 2021 m. lapkričio 29 d. valstybės įmonės Registrų centro pranešimo matyti, kad teismo nutartį valstybės įmonės Registrų centras gavo 2021 m. gegužės 4 d. ir tą pačią dieną išregistravo ieškovės turtui taikytą turto areštą. Nors ieškovas teigia, kad teismas pažeidė proceso įstatymą 50 dienų neišsiųsdamas teismo nutarties turto arešto registrui, tačiau tokių teiginių ieškovas nepagrindžia konkrečiomis įstatymo nuostatomis, numatančiomis teismui tokią pareigą. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui buvo išaiškinta teisė patikslinti ir pagrįsti šiuos savo teiginius, tačiau ieškovas taip ir nenurodė konkrečios civilinio proceso normos, pagal kurią teismas turėjo išsiųsti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turto arešto registrui. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, pradėjo teigti, kad teismas „pernelyg ilgai“ nesprendė turto arešto išregistravimo klausimo. Tačiau, susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-596-1101/2022 medžiaga ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-794-933/2021 medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis, kuria buvo panaikintas UAB „Patikimas verslas“ pritaikytas turto areštas, buvo nedelsiant, t.y. 2021 m. kovo 18 d. išsiusta ieškovei, o tai rodo, kad ieškovė žinojo apie priimtą sprendimą ir pati turėjo aktyviai domėtis nutarties pateikimu turto arešto registrui. Byloje taip pat nustatyta, kad apie problemas, kilusias norint išregistruoti turto areštą, ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismą informavo tik 2020 m. balandžio 20 d. (civilinėje byloje Nr. e2-596-1101/2022, dokumentas DOK-73720). Paminėtina ir tai, kad šiame pareiškime UAB „Patikimas verslas“ iš esmės nesuformulavo prašymo teismui išspręsti turto arešto išregistravimo klausimą, bet siekė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, ir tik šio prašymo tekste užsiminė, jog įmonei pritaikytas turto areštas vis dar nėra išregistruotas ir kad tikėtina, dėl to yra kaltas antstolis. Byloje nustatyta, kad po šios ieškovės pateiktos informacijos teismui turto areštas buvo išregistruotas per 14 dienų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pačios ieškovės elgesį civilinėje byloje, terminas per kurį buvo išregistruotas įmonei panaikintas turto areštas, negali būti laikomas nei pernelyg ilgu, nei susidariusiu dėl teismo neteisėto ar nepagrįsto neveikimo. Tuo pačiu nėra pagrindo aplinkybes, susijusias su turto arešto išregistravimo terminu, pripažinti teismo neteisėtais veiksmais, dėl kurių galėtų kilti valstybės civilinė atsakomybė.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos fakto ir dydžio
⦁ Pripažinus, kad ieškovė neįrodė teismo ar teisėjos neteisėtų veiksmų ir kaltės, konstatuotina, jog ieškovės prašomų priteisti turtinės ir neturtinės žalų dydžio faktas yra nereikšmingas, nes neįrodžius bent vienos atsakomybės sąlygos, jos taikymas iš viso negalimas. Nepaisant to, pažymėtina, kad turtinę žalą ieškovė įrodinėja paaiškinimu, jog areštavus bendrovės lėšas, ieškovė negalėjo atsiskaityti su spaustuve (išleisti laikraščio), atsiskaityti su darbuotojais (dėl ko jie buvo atleisti), o žalos piniginę išraišką (37 915 Eur) apskaičiuoja pagal 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytų ataskaitinio laikotarpio (28 423 Eur) ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio (47 408 Eur) bendrojo pelno (nuostolių) sumų vidurkį. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto ir nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismui nepateikė nei sudarytų / nutrauktų sutarčių su spaustuve, darbuotojais, nei banko sąskaitos išrašo ar kitų pirminių finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė žalos fakto. Be kita ko, teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad areštavus banko sąskaitą, joje buvo suma su minusu (-10 000 Eur), todėl byloje nesant banko sąskaitos išrašo, darytina išvada, kad bendrovės banko sąskaitoje nebuvo lėšų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėjo apriboti jų panaudojimo veikloje. Sutiktina su atsakovės atstovu, kad 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė tiek 2019 metais (5 429 Eur), tiek 2020 metais (9 713 Eur) patyrė̇ nuostolius, todėl ieškovės nurodoma suma (bendrasis 2019 m. ir 2020 m. pelno (nuostolių) vidurkis) objektyviai negali būti vertinama kaip pagrindžianti ieškovės negautas pajamas.
⦁ CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad patyrė 72 085 Eur dydžio neturtinę žalą. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl nagrinėjamos situacijos pablogėjo jos reputacija ir kita ieškovė nepateikė. Taigi prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovė grindžia tik savo nuomone, neparemta kitais objektyviais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylos baigties
⦁ Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai atmetami kaip neįrodyti (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).
⦁ Netenkinus ieškinio, valstybei iš ieškovės priteisiama 15,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ 15,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

Teisėjas Andrius Verikas

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));