E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti”

patriotai

patriotai

janut 2

E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti”

Kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus atsakė į žmonių ir žurnalistų klausimus:

Ką manote apie 4 proc. „gynybai” visą visuomenės militarizavimą?

 

nauseda kryziuociu
E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti” 12

Mes pernai 10 proc. biudžeto išleidome karo reikmėms, per trejus metus šias išlaidas padidinome 80 proc. Tačiau mūsų saugumas ne padidėjo, o sumažėjo. Man tai akivaizdu – jokiais finansais, kuriuos Lietuva skirtų karo reikmėms ar karo įranga Lietuva savo saugumo nepadidins. Tai akivaizdu – prieš penkerius metus NATO šalys gynybai išleido 20 kartų daugiau lėšų negu jų oponentė Rusija. Tačiau NATo vis tiek nesijaučia saugi. Todėl jokie finansai ar karo technika neužtikrins Lietuvos saugumo. Jį gali užtikrinti tik užsienio politika ir diplomatija. ir interesų suderinimas. ir atsižvelgimas ir suvokimas, kad ir kitos šalys, Lietuvos kaimynės, turi vienodas teises. Kai mūsų valdžia tai supras, tada yra šansas, kad ateis taikus periodas. Nes tada mes nesirengsime su kažkuo kariauti ir nekelsime klausimo, kad vėl reikia didinti mokesčius. Aš esu prieš visuotinį šaukimą turi būti profesionali kariuomenė.


Ar Ukraina turi kovoti „iki pergalės” ir bandyti atgauti visas rusų užimtas teritorijas?

Ukrainos prezidento Zelenskio žmonai klausimas, ką prarado Ukrainos šeimos, sukėlė šypseną

 

Tokia versija neturi jokio loginio pagrindimo. Aš neįsivaizduoju, kaip Rusijos Dūma, priėmusi naujas teritorijas į Rusijos sudėtį, dabar galėtų jų atsisakyti. Tiesiog to neįsivaizduoju. Taip kaip galima svarstyti tokią absurdišką versiją? Tokia versija jau dabar tiesiog nebegalima. Traukinys jau nuvažiavo. Mes, vakariečiai ir Ukraina, padarėme per daug klaidų, kad užvirėme visą šią košę. Todėl tos iliuzijos, kad Ukraina gali atgauti prarastas teritorijas, turi būti išsklaidytos. Ir kuo greičiau, ir jų išsklaidymas leis sutaupyti daug žmonių gyvybių. Vienintelė galimybė – kad dvi galybės – Rusija ir JAV tarpusavyje susitaria ir nusprendžia pabaigti šitą karą sutartomis sąlygomis. Kitas kelias – jeigu Europa pasiryžta būti nepriklausoma nuo JAV. ir jeigu Europą laisvę ir taiką savo teritorijoje įvertina kaip siekiamybę, ir nusprendžia įvertinti visų šalių interesus.

Ką manote apie rinkimų organizavimą?
Tai aš dabar atsakysiu jūsų klausimą dėl LRT. Tai Vyriausioji rinkimų komisija priėmė savo sprendimą ir nustatė tvarką. Ir toje tvarkoje jinai garantuoja, kad tikrai penkios minutės kiekvienam pretendentui bus skirtos, kaip per LRT debatus televizijoje. 4 ar 5 debatai bus ir penkios minutės garantuotos, o dar penkios minutės priklauso nuo vedančiojo, jeigu užteks laiko, jeigu kitas kandidatas per ilgai nekalbės ir taip toliau. Nes pusantros valandos, 90 minučių, aštuoni kandidatai prezidento rinkimuose ir vienas vedantysis. Iš viso 9 asmenis, ir jie po 10 minučių teoriškai galėtų kalbėti. Ten vienas niuansas, kuris yra dar geresnis. Tas niuansas sako, kad vedantysis turi teisę, aš vadinu, išjungti mikrofoną ir užčiaupti kandidatą, jeigu jisai kalba nepadoriai, prieštarauja demokratijai, prieštarauja Konstitucijos normom ir kam tik nori. Tai užtenka, kad vedantysis pagalvotų, čia kaip jūs sakėt apie Seimo narę, turi nuomonę. Taip, tai vedantysis turės nuomonę, pavyzdžiui, kad Eduardo Vaitkaus rinkiminė programa prieštarauja demokratijai ir Konstitucijai. Ir jisai gali atjungti mikrofoną ir viskas bus teisėta. Asmeninė nuomonė žurnalisto, jinai tampa, kaip teisė sakytų, įstatymu, tave užčiaupia, o paskui po penkių mėnesių teismas gali pasakyti, kad užčiaupia neteisingai. Bet tai viskas bus teisėta.
Ką jūs siūlot Lietuvai?
Siūlau atgauti Lietuvą ir tapti šeimininkais savo šaly. Labai lengvas pasiūlymas, labai nesudėtingas arba baisiai sudėtingas pasiūlymas. Nes šiuo metu mes esame priversti vykdyti užsienio šalių nurodymus. Ir kaip TSRS laikais, kai mūsų okupavo. Tada okupavo užsienio jėga ir mes privalėjom Maskvos klausti visko. Dabar mes privalome visko klausti Briuselio ir viską su juo derinti. ir tai padaryta ne Lietuvos žmonių valia, o tai buvo padaryta mūsų, aš vadinu, valdžios išdavikų sprendimu. Ir apie tai yra detaliai mano ir Zigmo Vaišvilos straipsniuose surašyta. Detaliai pasiremiant chronologiją ir Seimo priimtais įstatymais. Tai pagrindinė mintis, kad Lietuvos žmonės ir tik Lietuvos žmonės gali nuspręsti Lietuvos likimą. Ir svarbiausia, Konstitucijos laikymasis yra privalomas. Nes Konstitucijoje pasakyta, kad svarbiausi Lietuvos gyvenimo klausimai yra sprendžiami referendumo būdu. Turime suteikti žmonėms tokią teisę patiems nuspręsti.
Kokius svarbiausius klausimus žmonės turi spręsti?

Tai pirmas klausimas, ar mes norim būti laisvi ir nepriklausomi, ar ne. Tai svarbus klausimas, aš puikiai suvokiu, kad pagal vergo mentalitetą jiems reikia gero šeimininko. Gero, turtingo šeimininko. Ir tada bus labai gerai. Tai aš suprantu šitą mentalitetą, bet aš vis tiek manau, kad Lietuvoje yra pakankamai žmonių, kurie sako, kad laisvė ir nepriklausomybė tai yra vertybė. Ta mes pasakėme 1990 metais. 45 metus buvom SSSR okupuoti ir subrandinome šitą mintį. Norime būti laisvi ir nepriklausomi. Dabar 35 metus, sakykim, mes esam nepriklausomi ir atsidūrėme be teisių savo šaly.
Tai pagrindinis klausimas yra dėl laisvės ir nepriklausomybės ir ar šeimininkas aš esu savo namuose. O paskui sekantis, kadangi apie karą galėsim pakalbėti, nes ypatingai svarbi tema. Tai mes turim nuspręsti, Lietuvos žmonės turi nuspręsti, kokia mūsų yra saugumo politika. Ar mes linkę konfrontuoti su aplinkinėmis šalimis, ar su visais privalome elgtis draugiškai, gerbti jų teises, nes mes negalim būti vyresni ir protingesni ir nurodyti kitom aplinkinėms šalims, kaip jiems reikia gyventi. Nesikišti į kitų šalių reikalus ir tokiu atveju diskusijose nuspręsti – ar geriau būti agresyviame kariniame bloke, kuris kaip pirmasis NATO generalinis sekretorius labai gražiai pasakė. Kad sukurtas NATO buvo tam, kad Amerika būtų Europoje „in”, Vokietija būtų po padu, „under”, o USSR būtų „out” iš Europos. Tai šito karinio bloko tikslai yra neslepiami. Ir dabar šitas karinis blokas, aš tada cituoju vis Stolterberga, kuris pasakė, turbūt prieš 9 mėnesius, dar prieš Vilniaus NATO susitikimą. Jis pasakė tiesiu aiškiu tekstu, kas bus ateityje, kad jeigu Ukraina nebus priimta į NATO. O ji nebuvo priimta Vilniaus susitikime, tai tokiu atveju atskiros šalis, ir jis tada paminėjo Lenkiją ir Baltijos šalis. Atskiros šalis suintensyvins savo pagalbą Ukrainai, įskaitant karius vietoje. Aiškiu tekstu buvo pasakyta, kas yra planuojama. Galima pamanyti, kad čia Lietuva ir Lenkija pačios, netyčia, suplanavo, nesuderindamos su niekuo tokią strategiją, kad mes pasiūsime savo karius. Kas pasidaro mums pasiuntus savo karius? Mes atiduodam Rusijai teisę patiems nuspręsti. Jiems atiduodam tokią teisę nuspręsti, ar Lietuva dalyvauja kare prieš Rusiją, ar ne. Ir turėdami tokią teisę, jie gali vienasmeniškai nuspręsti smogti į Lietuvos teritoriją.
Todėl aš manau, kad Lietuvos saugumas negali būti garantuotas karinė jėga. Nes Lietuva niekada nebus tiek galinga kariniu požiūriu. O mūsų partneriai, tarkime, šiuo atveju partneriai NATO šalyse, jie turi daug savo skirtingų interesų. Ir NATO sutartyje nėra tiesioginio susitarimo, kad mes visi kariniais veiksmais bandome apginti Lietuvą. Ten pasakyta, kad mes spręsime kartu klausimus, o jeigu Jungtinių tautų saugumo taryba įsikiš, tai mūsų klausimų sprendimas bus sustabdytas. Prancūzijos prezidentas Makronas ir Angela Merkel tiesiu tekstu pasakė apie Minsko susitarimus dėl taikos Ukrainoje, kad mūsų parašai buvo dėl to, kad apgauti. Mes neketinom ten jų laikytis. Mūsų parašai buvo dėl to, kad apgauti rusus.
Todėl aš ir sakau, kad Lietuva turi būti neutrali šalis. Mes galim tikėti, kad kažkas mus apgins. Tačiau aš esu už tai, kad mes turim pasikliauti savimi ir nekelti grėsmės aplinkinėms šalims. Tokiu atveju būti neutraliam ir tai geriausiai parodo Šveicarijos arba Austrijos pavyzdžiai.
Todėl Lietuvos neutralumą aš matau kaip kaip vienintelę išeitį dabar, kai karo grėsmė visoje Europoje ir visam pasaulyje yra padidėjusi iki tokio lygio, kokio dar nebuvo istorijoje. Nes pasaulio sunaikinimo grėsmė dabar yra didesnė negu Karibų krizės 1963 metais laikotarpiu. Tai neutralitetas mus tokiu atveju apsaugotų, nes nėra dėl ko pulti Lietuvos. Aš nekalbu apie tai, kad neutralitetas su Lenkija irgi turi tam tikrų savų niuansų, nes negali žinoti, kada Lenkija pareikalaus kažko. Kaip Lenkija praeitais metais pareikalavo iš Vokietijos reparacijų papildomų, nepaisant to, kad buvo viskas sutarta už antrą pasaulinį karą. Tai mano klausimas, o ar Lenkija nesugalvos pareikalauti Vilniaus? Jinai šiandien sako, ne, ne, jokiu būdu.
Todėl neutralitetas, nesikišimas į kitų šalių vidaus reikalus, aš manau, yra vienintelė išeitis Lietuvai, nes kitaip mes galim būti įtraukti į didelį karinį konfliktą, kurio epicentre gali atsidurti ir Lietuva.

Kada jūs siūlote tai padaryti? Nes jeigu E.Vaitkus prezidento rinkimus, kada bus Lietuvos atsiskyrimas nuo NATO ir ES?
Ne, tai dėl Europos Sąjungos tai dar čia sudėtingesnis klausimas. Dėl NATO aš manau dviejų, dviejų su puse metų laikotarpyje mes galima apsispręsti. Turime sugalvoti Išėjimo mechanizmą, jeigu Lietuva nuspręstų išeiti iš NATO. Kaip prezidentas, inicijuočiau tokio proceso aptarimą. Aptartume visus privalumus, trūkumus. Pradžioj suteikim žmonėm informaciją, kas yra NATO, kodėl susikūrė, kokie tikslai.
O jie nežino?
99 procentai jų nežino. Aš pradėčiau diskusiją, kokia turi būti Lietuvos saugumo strategija. Mano programoje įrašyta nauja saugumo strategija. Grėsmė iškilusi dėl to, kad mes ir esam NATO. Grėsmė yra iškilusi dėl to, kad mes agresyviai elgiamės. Būtent dėl to ir yra grėsmė. NATO agresyviai elgiasi.
Tai tada jūs man pasakykite, kas įvyko 2022 metų vasario 24 d. (Rusijos invazija Ukrainoje) konkrečiai?
Suderinti su Amerika Rusijos planai Ukrainos teritorijoje. Suderinti su Amerikos Rusijos kariniai veiksmai Ukrainos teritorijoje, kaip viskas buvo suderinta. Ir tie veiksmai prasidėjo dėl to, kad Amerika ir visa NATO ir Lietuva tame tarpe pasakė, o mums nusišvilpti ant Rusijos saugumo.
Nu, tai apie tai Newsweek iš tiesų tekstų parašė.
Turbūt iš daroma išvada iš Jungtinių Amerikos valstijų spaudos. Buvo vienas Newsweek’o straipsnis. CŽV vadovo važiavimus į Kremlių lygus keliems mėnesiams ik karo.

image 4
E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti” 13

https://www.agenzianova.com/en/news/Newsweek-The-CIA-has-taken-a-central-role-in-the-conflict-in-Ukraine-before-it-even-started
Bet jūs manot, kad Amerika leido pult ar ne?
Taigi, suderino, taip. Nu, jie suderino mūšio veiksmus. Kokios priemonės galima naudot, kokios ne. Rusija puola Ukrainą. Ir Ukraina visą tai žinojo trys metai prieš tai. Ukrainos valdžia elgėsi taip, kad rusai privalės užpulti. Ir karas yra geriau negu taika. Tai buvo bendra kryptis. Nu tada suderino karo priemonės. Rusai su amerikiečiais. Ir tie vargšai, ukrainiečiai, yra to suderinimo įkaitai. Jie žūna. Ar žinot, ką Amerikos karo ministras pasakė? Mūsų tikslas Ukrainoje, kad rusai kuo daugiau nukraujuotų. Jis žodžio nukraujuotų nepasakė, bet kuo daugiau Rusijai padaryt žalos. Natūralus tikslas Amerikos.

vaikai
E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti” 14

Nuotr. – Ukraina mobilizuoja ir siunčia į frontą paskutinius rezervus – vaikus ir moterys, nes „reikia kovoti iki pergalės”

O kodėl tai nėra mūsų tikslas irgi? Kodėl Lietuvai nėra naudinga susilpninti Rusiją?
Sugrįžtu atgal prie klausimo. Mes 2021 metais atsisakėm savo parašo ir principo. Ne Lietuva vienintelė. Europos šalis atsisakė principo, kad saugumas Europoje negali būti dalomos. Ir pasakė, nusišvilpti. Tai ir yra. Dabar dėl Ukrainos ir Maidano. Maidano situacija, buvau paskaičiavęs, kuri yra visiškai skirtinga negu Lietuvoj buvo 1990 metais, nes mes Baltijos kelyje jau parodėm savo vieningumą ir kad visi esam vieningi. Todėl lyginti Maidano situaciją negalima, nes tada išeitų, kad 1232 žmonės Vilniuje turi teisę nuversti Lietuvos valdžią.
Tiesiog Maidane buvo nuo 20 iki 100 tūkstančių žmonių, o kai Ukrainoje tuo metu buvo 40 milijonų, ir tada kažkas sako, tie žmonės, 200 tūkstančių, ir turėjo teisę nuversti valdžią, ir tai buvo teisėta, ir taip toliau, taip toliau. Aš manau, kad 1232 žmonės Vilniuje prie Seimo neturi teisės nuversti šitos valdžios.
Kokie pirmi jūsų darbai, tapus prezidentu?
Nurodysiu pirmiausiai nuo valstybinių pastatų nukabinti Ukraivos vėliavas. Paskui išleisiu dekretą, kad Lietuvos Konstitucijos pakeitimai, kurie yra padaryti pažeidžiant Konstituciją, yra negaliojantys. Valdžios reakcija tokia – mes sulaužėm Lietuvos žmonių pasitikėjimą, reiškia, sulaužėm Konstituciją, bet tai yra praėjęs faktas ir mes turim teisę neatstatyti padėties. Čia šitas klausimas yra ideologiškai ypatingai svarbus, nes aš esu už tai, kad Lietuvos Konstitucijos privalu laikytis absoliučiai visiems. Tada priimu atsistatydinimą premjerės Ingridos Šimonytės ir pareiškiu jai iš karto nepasitikėjimą ir pareiškiu, kad joks ministras arba ministras pirmininkas, kuris kartu yra ir Seimo narys, nebus paskirtas nei ministru, nei ministru pirmininku. Ta gal teikia kandidatūras, ką tik nori ir kaip nori.
Tačiau Seimas iš esmės jūs privers pasiskirti jiems naudingą premjerą?
Bet čia yra svarbu pozicijos parodimas. Ne nuo manes tai priklauso. Kas nepriklauso nuo prezidento, aš negaliu uzurpuoti valdžios ir negaliu pasakyti, kad bus pagal mano norą. Ką reiškia? Jeigu Lietuvos įstatymai yra tokie, aš esu surištas Lietuvos įstatymais. Jeigu Lietuvos Konstitucija yra tokia, o ne kitokia, aš esu surištas Lietuvos Konstitucijos.
Paskui pasikviečiu Seimo pirmininkę ir prašau skubiai svarstyti Seime ir priimti užsienio agentų įstatymą. Šis įstatymas numato, kad visi piliečiai, gaunantys finansavimą iš užsienio, privalo tai deklaruoti. Šį įstatymą aš pasiskolinusiu jį iš Amerikos, kur jis buvo priimtas dar 1938 metais.
Toliau, ypatingojo prokuroro įstatymas, kuris seniai yra paruoštas, bet jisai sąmoningai nepriimamas. Dėl darbo su Seimu. Yra gi keli variantai. Jie gali patys priimti. Gali atmesti. Gali atmesti visus prezidento veto. Tada aš tada pereinu prie sekančio ypatingai svarbaus klausimo ir Lietuvos žmonėms ir sakau – būtina nauja politinė jėga. Nes Prezidentas gali kariauti su šita iškrypusia sistemą, kurią mes turim Lietuvoje, tačiau jam reikia ir įrankių.
Jūs kaip prezidentas kursit partiją?
Yra būtina nauja politinė jėga, kuri Seime būdama galėtų palaikyti prezidento iniciatyvas. Nes iš to, kas dabar yra Seime, jie yra visi tie patys, kurie 30 metų tos pačios sistemos sudėtinės dalys. Jeigu Lietuvos žmonės nori įduoti daugiau jėgų prezidento institucijai ir visos politinės sistemos veiklai, kad jinai vadovautųsi šitais principais, apie kuriuos aš kalbu, tai reikalinga politinė jėga Seime, kuri pritartų šitiems principams. Tokios dabar nėra. Lietuvos žmonės gali iš apačios tokią jėgą sukurti.
Ką toliau jūs darot?

sestosios metines
E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti” 15

Vienas iš punktų labai lengvas. Pasakysiu, ar gyva Garliavos mergaitė? Pasakysiu, ar gyva Garliavos mergaitė? Čia vienas iš daugelio punktų, ką labai greitai galima padaryti. Ir bijau, kad gali išlysti tada tokių reikalų, kurie vėl supurtys visą politinę sistemą Lietuvos. Ir teisinę sistemą.

Kodėl amerikiečiai pastatė Lietuvoje slaptą kalėjimą, kuriame kankino žmones, tačiau Lietuvos vyriausybė iki šiol tai neigia?

 

nauseda
E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti” 16

Dar 2021 m. kreipiausi į prezidentą G.Nausėdą ir URM ministrą Landsbergį dėl purvino Amerikos kaljėimo Lietuvos širdyje. Klausiau jų, nes maniau, kad MORALĖ ir PADORUMAS yra ŠIO pasaulio dimensijos. Aš rašiau jiems, nes manau, kad LIETUVA turi būti ir yra TEISINĖ valstybė – ČIA ir DABAR. Rašau Jums, nes SAVIGARBA man nėra tuščias žodis.
Po Amerikos Kongreso tyrimo yra ŽINOMA, kad Amerika įsteigė Lietuvoje savo KALĖJIMĄ (nes Amerikos teritorijoje jo steigti nebuvo galima). Tai pirma. Antra. Yra nustatyta – Amerika mokėjo KYŠIUS Lietuvoje, kad šis kalėjimas būtų įsteigtas. Kongreso tyrime nurodyta , kad per tris kartus buvo sumokėta nuo 3 iki 27 milijonų dolerių. Trečia. 2018-10-08 Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nustatė, kad tame kalėjime buvo kalinami ir KANKINAMI žmonės.
Ketvirta. EŽTT paskyrė baudą Lietuvai , kurią MES sumokėjome tame kalėjime SULUOŠINTAM žmogui. TODĖL noriu JŪSŲ – gerbiami Prezidente, Ministre Pirmininke, Ministre bei Seimo nariai, paklausti ir prašyti – Ar Lietuva kreipėsi į Amerikos Vyriausybę/Kongresą, prašydama pateikti duomenis, kokie Amerikos asmenys kokiems Lietuvos pareigūnams davė KYŠIUS kalėjimo statybos eigoje ?
Ar buvo pareikalauta išduoti Lietuvai Amerikos piliečius dėl kriminalinio baudžiamojo nusikaltimo – kyšio davimo ? Ar buvo pareikalauta išduoti Amerikos pareigūnus, kurie KANKINO ir SULUOŠINO žmogų Lietuvos teritorijoje ? Ar buvo pareikalauta Amerikos vyriausybės KOMPENSUOTI Lietuvos (mūsų visų) sumokėtą (EŽTT paskirtą) baudą Amerikos kalėjime kankintam ir suluošintam žmogui ?
Ar Lietuva pareikalavo, kad Amerikos vyriausybė VIEŠAI ATSIPRAŠYTŲ Lietuvos žmonių dėl neteisėto kalėjimo įsteigimo ir kyšių davimo, o taip pat žmogaus kankinimo ?

patriotai
E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti” 17

Jeigu Lietuva DAR nepateikė tokių reikalavimų, tai prašau Jūsų skubiai juos PATEIKTI.
Prašau JŪSŲ, kaip Lietuvos VADOVŲ, sudaryti mechanizmą garantuojantį, kad ateityje jokia užsienio šalis negalėtų TAIP elgtis LIETUVOJE.
Aš, Eduardas Vaitkus, tokius Amerikos (atskirų pareigūnų) veiksmus vertinu kaip nepagarbos demonstravimą mano bei VISŲ Lietuvos gyventojų atžvilgiu. Ir jeigu MES, Lietuvos piliečiai, leidžiamės, kad su mumis TAIP elgtųsi, tai kas mes esame ? Jeigu mūsù išrinkta Lietuvos valdžia leidžia taip elgtis, tai ko verta TOKIA valdžia ? Noriu TIKĖTI , kad Lietuva su užsienio valstybėmis bendrauja ir bendradarbiauja LYGIATEISIAIS ir abipusės PAGARBOS pagrindais. Noriu TIKĖTI, kad TSRS laikai, kai Lietuva buvo Maskvos vasalo vietoje, JAU yra PRAEITIS. Esu ĮSITIKINĘS, kad negali būti Lietuvos STRATEGINIU partneriu šalis, jeigu ji elgtųsi tokiu būdu.

Esu ĮSITIKINĘS, kad nusikalstama atskirų Amerikos pareigūnų veika, negali mesti dėmę didingai Amerikos tautai. Amerikos žmonės yra aukštai iškėlę lygybės, demokratijos ir teisingumo vėliavas. Ir todėl neabejoju, kad aiškumas šiame klausime yra ne tik Lietuvos, bet IR Amerikos nacionalinis interesas, sustiprinsiantis mūsų šalių partnerystės ryšius.

Ar siūlytumėte keisti teisėjų atrankos mechanizmą? Kaip?

 

kryzev
E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti” 18

Teisminė valdžia yra viena svarbiausių piliečiams kasdieniniame gyvenime – žmonės su teismu susiduria labai dažnai. Ir labai dažnai praranda pasitikėjimą jais.

Teismai tapo uždara nuo gyventojų bendruomene su savo gyvenimo taisyklėmis, kurių niekas negali kontroliuoti. Todėl ir girdime, manau, tik apie dalį išbujojusios korupcinės teisėjų veiklos.

Teisėjas yra teisės mokslų profesionalas, tačiau dažnai net teismo sprendimai yra surašomi neteisinga lietuvių kalba, neteisingai traktuojamos sąvokos, sprendžiami kitų sričių klausimai teisėjui neturint tam būtinos kvalifikacijos. Tai sukelia labai dideles pasekmes, piliečių nepasitikėjimą teismais.

Reikalingi teismuose patarėjai ir įvarių sričių ekspertai, visų pirma lingvistai, kad nebūtų maišomos ir neteisingai interpretuojamos sąvokos, iškreipiama esmė, galop nebūtų priimami nepagrįsti sprendimai. Įvairių sričių patarėjai, patartų teismui ir nuimtų nuo teisėjo didelį krūvį atsakomybės, kurios šis net neturėtų prisiimti, nes jis nėra tos srities ekspertas.

Tad teisėjų skyrimo klausimas neatsiejamas nuo teisėjų patarėjų įtraukimo klausimų.

Susidariusi padėtis turi būti skubiai keičiama, sprendžiamos teisminės valdžios nepriklausomumo nuo asmeninių ryšių, visuomenės informavimo įtakos, politinių valdžių nesikišimo į sprendimų priėmimą.

Teisėjų atrankos sistema kritikuojama net pačios Teisėjų tarybos, jai sakant, kad Prezidentas yra nesaistomas rinkti geriausiai vertinamus atrankos komisijos sulaukusius teisininkus, o kartais išrenkami įvertinti kone praščiausiai, viešai žinomos ir nesprendžiamos ir kitos su teisėjų atranka susijusio problemos: protektizmas, giminystės ryšiai ir kt. blogybės. Man nesuprantama Teismų tarybos pirmininkės nuomonė, kad galimą korupcinę Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės įtaką teisėjų parinkimui Respublikos Prezidentui dėl skyrimo į šį teismą turi tirti Nacionalinės teismų administracijos klerkas. Tai tirti turi STT.

Piliečiai turi betarpiškai dalyvauti renkant teisėjus, apylinkių teritorijose, apygardose, ir ypatingai sprendžiant teisėjų skyrimą į aukščiausius teismus. Tačiau tokių mechanizmų nėra. Kelių valdžios instiitucijų skiriamų visuomenės atstovų veikla yra politinės korupcijos apraiška, pvz. Tėvynės sąju ngos nario Tado Langaičio paskyrimas įtakojo jų partijai parankių teisėjų reitingavimą ir skyrimą.

Teisėjų atrankoje ir skyrime, drausmės bylų teisėjams iškėlime ir nagrinėjime privalo dalyvauti piliečiai, nuo atrankos iki balsavimo prieš teisėjui pradedant dirbti, jų šalinimo iš teisėjų.

Išvardinkite tris priemones kurių imtumėtės skaidrinant teismų sistemą ir kovojant su korupcija joje?

  1. Visuomenės įtraukimas į teisėjų skyrimą ir sprendimo priėmimą. Tai skatintų žmones domėtis kandidatais prieš juos skiriant ir eliminuotų norą duoti teisėjui kyšį, nes sprendimų procese dalyvautų dar keli teisėjo patarėjai, turintys priskirtas teises ir pareigas.
  2. Įstatymo suteikta galimybė išsirinkusios apylinkės ar kito lygmens teisėjo atšaukimas tam tikram kiekiui piliečių inicijuojant ir balsuojant už atšaukimą.
  3. Neteisėtai įgyto turto konfiskavimo griežtesnis taikymas teisėjams.
  4. Tiesioginė materialinė ir drausminė atsakomybė už akivaizdžiai neteisėtus ir prieštaraujančius įstatymams ir Konstitucijai sprendimų priėmimą, kurį konstatuotų aukštesnysis teismas.
  5. Kasacinių skundų atrankos teisėjų kolegijų veiklos atsisakymas, nes praktikoje tokiu būdu faktiškai eliminuota asmenų konstitucinė teisė į trijų pakopų teismus.
  6. Draudimas bylas nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu atimant iš bylos dalyvių esminę teisę į rungimąsi teisminiame procese, didinant korupcinių sprendimų skaičių.
  7. Teisėjų ir teismo sekretorių darbo krūvio mažinimas.

Kaip vertinate Lietuvos teisėsaugos darbo kokybę bendrai ir ar siulytumėte jos reguliavime kokių nors esminių pokyčių?

Teisėsaugos darbo rezultatai yra apgailėtini, pradedant nuo nusikalstamumo išaiškinamumo iki teisminio proceso trukmės.  Lėtas teisingumas – tai yra jokio teisingumo.

Policijos pareigūnas turi būti arčiau žmogaus, turi būti peržiūrėta policijos reforma, kuria buvo panaikintos nuovados ir visiškai panaikinta svarbiausia policijos funkcija nusikaltimų prevencija. Kriminalinės policijos atsisakymas net kai kuriuose rajonuose – tai nusikalstamumo skatinimas. Policijos pareigūnų neprofesionalumas ir pasidavimas politikų įtakai jau kelia šiurpą.

Ikiteisminiai tyrimai negali trukti metų metais, kuomet rinkti įrodymus, bei tiriant įvykių seką su kiekvienais metais tampa vis sunkiau ir galiausiai teismui tampa neįmanoma nustatyti tiesą byloje dėl per ilgo trunkančio proceso. Vėl gi tiek teismų  patarėjų ekspertų dalyvavimas leistų greičiau įgyvendinti teisingumą bylose. Todėl bylose skęstanti teisėsauga mažina savo darbo krūvį teisingumo sąskaita – nesivargindami rasti argumentų, masiškai atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus, teismai dažniausiai tam besąlygiškai ir be motyvų pritaria, atmesdami pareiškėjų skundus.

Teisėsauga privalo tampriai dirbti su visuomene, nebūti uždara ir įtraukti iniciatyvius bendruomenės narius į darbą su nusikaltimo prevenciją ir jų išaiškinimu. Tačiau policija sparčiai praranda visuomenės pasitikėjimą. Deramo įvertinimo valstybėje nesulaukė net viso Šiaulių miesto organizuoto nusikalstamumo skyriaus pareigūnų nuteisimas už orgaizuotos nusikalstamos veiklos organizavimą!

Turi būti sukūrtas mechanizmas, kad visuomenė norėtų dalyvauti policijos rėmėjų veikloje ir kad teisėsaugos institucijos iš tiesų gintų, saugotų ir padėtų. Teisėsaugai pagaliau turėtų būti skiriamas tinkamas, o ne deklaruojamas finansavimas, nes daugelį metų teisėsauga palikta našlaitės vaidmenyje, lyginant net su kariškiais, nors jai turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys.

Ar teisėjai turėtų uždirbti daugiau nei prokurorai? Kodėl?

Akivaizdu, kad taip! Tačiau yra ir klausimas, ar atlyginimas dabar atitinka darbo rezultatus ir ar atlyginimo tvarka yra pagrįsta pagal faktiškiai atliekamą rezultatą (nusikaltimų  išaiškinamumą, bylų išnagrinėjimo kiekį ir pan.) Negalima taikyti tokias pat apmokėjimo tvarkas prokurorui dirbančiam mažam miestelyje su prokuroru, dirbančiu didmiestyje, kur darbo krūvis yra keliais kartais didesnis, tas pats yra ir dėl teisėjų darbo. Nustatant atlyginimus turi būti atsižvelgta į teisėjo kvalifikaciją, darbo apimtį, bei kitus svarbius kriterijus, visgi teisėjui turi būti skiriamas dosnus atlyginimas, tačiau numatant ir realią atsakomybę dėl netinkamos teisėjo veiklos, numatant ir atvejus, kada jis gali būti atšauktas visuomenės balsavimu, teisėjui praradus pasitikėjimą.

 

Ką manote dėl to, kad VRK pareikalavo pakeisti jūsų programą?

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė savo leidžiamame leidinyje spausdinti tik asmens, siekiančio tapti kandidatu, vardą, pavardę – Eduardas Vaitkus ir informacinį pranešimą, kad kandidato pateikta rinkimų programa neatitinka VRK nustatytų reikalavimų.

 

vaitkaus programa
E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti” 19

VRK nurodė, kad Eduardo Vaitkaus rinkimų programa neatitinka VRK apraše nurodytų reikalavimų: joje yra teiginių, nukreiptų prieš tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, įskaitant jos narystę NATO, siekiama skleisti nepasitikėjimą Ukrainos piliečiais, nepagrįstai (be teisinio argumento) valdžia vadinama „išdavikais“.

Savo atsakyme nurodžiau, kad„negaliu pakeisti savo programos, nes nesuvokiu VRK reikalavimo“. Kartu su atstovu advokatu Mažvydu Misiūnu 2024-03-14 VRK posėdyje (www.youtube.com/watch?v=OboqNeNurlc&feature=youtu.be) pristačiau savo ir advokato nuomonę

Taip pat pateikiau savo nuomonę dėl rinkimų programoje įrašyto žodžio „išdavikai“. 2024-03-21 VRK posėdyje (www.youtube.com/watch?v=VThevmJrCEs) po diskusijų posėdžio metu VRK pripažino, kad neturi teisinio pagrindo reguliuoti Vaitkaus rinkimų programą ir sutiko su mano argumentais, sutarė dėl dalinio šios rinkimų programos pakeitimo – ukrainiečių paminėjimo programos tekste atsisakymo.

Anot VRK, E. Vaitkaus rinkimų programoje yra teiginių, nukreiptų prieš tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, įskaitant jos narystę NATO, siekiama skleisti nepasitikėjimą užsieniečiais, nepagrįstai (be teisinio argumento) valdžia vadinama „išdavikais“: „dabartiniai išdavikai valdžioje“; „Jau skelbiamas ir naujas siekis – mūšio lauke nugalėti branduolinę valstybę, kas reiškia tik viena – ne tik Lietuvos žmonių, bet ir Lietuvos valstybės sunaikinimą. Ir šiame fone Lietuvos prezidentas bučiuoja svetimą vėliavą, Lietuvos valdžia skelbia leidžianti užsieniečiams nesilaikyti Lietuvos įstatymų“; „Dalyvauti agresyvaus karinio bloko NATO veikloje, ar ne? Siųsti Lietuvos karius į  Vakarų “proksi” karą Ukrainos teritorijoje, ar ne?“.

Skunde teismui nurodžiau, kad VRK sprendimas yra nepagrįstas, nes yra be motyvų, VRK nepaaiškino, kas ir kaip Pareiškėjo rinkimų programoje pažeidžia „visuomenės darnos principus“.

Mano rinkimų programoje nėra jokio teiginio, kuris būtų „nukreiptas prieš tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, įskaitant jos narystę NATO“, tokių nebuvo ir pirminėje rinkimų programos versijoje. Be to, LR Konstitucija nedraudžia Lietuvos Respublikos piliečiui skelbti savo nuomonę, taip pat ir dėl valstybės sudarytų tarptautinių sutarčių, tačiau draudžia diskriminuoti asmenis dėl įsitikinimų laisvės ir nuomonės skelbimo. Pareiškėjo rinkimų programa yra jo nuomonės ir klausimų rinkėjams skelbimas.

O kas tie “išdavikai valdžioje”?

Šis teiginys yra tik dalis sakinio „Dabartiniai išdavikai valdžioje atėmė iš mūsų teisę patiems nuspręsti savo likimą, todėl net vasaros-žiemos laiko negalime persukti be užsienio leidimo.“  Visas sakinys (be kupiuravimo) patvirtina nepaneigiamą faktą, kad Lietuvos valdžia pati negali spręsti net vasaros-žiemos laiko klausimo.

Be to mano nuomonė grindžiama nepaneigiamu faktu, kad Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje sąlygas ir siūlomą atiduoti suverenitetą nustatė Atėnuose pasirašytas 2003-04-16  „Aktas dėl …Lietuvos Respublikos,… stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga (ES) , pritaikomųjų pataisų“.

Šis aktas nebuvo pateiktas Tautos balsavimui 2003 m. gegužės 10-11 dienų referendume, kuriame Lietuvių Tautos balsavimui buvo pateiktas tik sakinys „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“, kuris nebuvo teiktas ratifikuoti ES valstybėms narėms ir tuometinėms kandidatėms.

 

ev
E.Vaitkus : „Lietuvos saugumą užtikrins tik diplomatija, o ne milijardai ginklams pirkti” 20

Nurodytą Stojimo į ES 2003-09-16 Aktą įstatymu ratifikavo LR Seimas, bet ne Tauta, kaip to reikalauja LR Konstitucijos 148 straipsnis ir 150 straipsnio sudėtinė dalis – Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“, kuriam Tauta pritarė 1991-02-09 d. plebiscite.

Pažeidžiant šiuos LR Konstitucijos reikalavimus dėl 75% visų balso teisę turinčių piliečių pritarimo Lietuvos suvereniteto atidavimui ES, 2004-07-13 d. LR Seimas dar priėmė ir Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” (kaip Konstitucijos 150 straipsnio sudėtinę dalį).

Tokiu būdu iš Lietuvos žmonių Lietuvos valdantieji, pažeisdami LR Konstitucijos reikalavimus,  atėmė didelę dalį Lietuvos piliečių teisių būti šeimininkais savoje šalyje ir patiems spręsti savo likimą, nesąžiningai ir nepagrįstai tai perdavė ES valdymo institucijoms.

Dėl teiginio „Jau skelbiamas ir naujas siekis – mūšio lauke nugalėti branduolinę valstybę, kas reiškia tik viena – ne tik Lietuvos žmonių, bet ir Lietuvos valstybės sunaikinimą.

Nurodžiau, kad nedidelės valstybės Lietuvos valdančiųjų retorika, beje, prieštaraujanti ir oficialiai NATO nuomonei, kariauti prieš branduolinę valstybę Rusiją negali sukelti kitokių pasekmių, išskyrus mūsų valstybės ir žmonių sunaikinimą. VRK nepaaiškino, kaip Lietuvoje gyvenantys žmonės gali išlikti gyvi po branduolinio smūgio.

Dėl teiginių „Dalyvauti agresyvaus karinio bloko NATO veikloje, ar ne? Siųsti Lietuvos karius į  Vakarų “proksi” karą Ukrainos teritorijoje, ar ne?“.

Šiuose sakiniuose paskelbti viešai plačiai žinomi faktai, kad vyksta karas Ukrainoje ir kad oficiali NATO, kurios nare yra ir Lietuva, pozicija yra nesiųsti NATO šalių kariauti Ukrainoje. Todėl man nesuprantamas VRK priekaištas šiems teiginiams, kurie atitinka oficialią NATO poziciją. VRK neturi teisės nei nurodinėti rinkimų kampanijos dalyviams keisti oficialų NATO  požiūrį į karą Ukrainoje, nei užsiimti politika. VRK funkcija yra organizuoti rinkimus ir referendumus.

Dėl teiginių Ir šiame fone Lietuvos prezidentas bučiuoja svetimą vėliavą, Lietuvos valdžia skelbia leidžianti užsieniečiams nesilaikyti Lietuvos įstatymų“.

VRK verčia mane tsisakyti viešai žinomų fakto, kad dabartinis prezidentas viešai bučiavo svetimos valstybės vėliavą.

Kodėl užsienio bankai, kaip Swedbank, kišosi į prezidento rinkimus, nustatydami kandidatų pervedimų limitus?

Nuo 2024 metų vasario 15 dienos Swedbank neleidoa vykdyti pavedimų, būtinų mano rinkiminei kampanijai. Motyvas – viršytas 20 000 eurų mėnesinis limitas. Mano prašymas dėl limito padidinimo bus nagrinėjamas dar 5 dienas, nors pavedimą padaryti reikėjo prieš 4 dienas. Užsiregistruoti priėmimui į Swedbank galima tik po 3 dienų. Prisiskambinti Swedbank  telefonu negalima, nes ryšys nutraukiamas.

Kreipiausi į VRK dėl trukdymo, gavau tokį atsakymą:

Facebook komentarai
});}(jQuery));