Po suklastotų prezidento rinkimų atsibudome diktatūroje

grybnauseda

grybnauseda

Po suklastotų prezidento rinkimų atsibudome diktatūroje

Nė viena žiniasklaidos priemonė nepranešė, kokia dovanėlę tautai Seimas priėmė birželio 6 d. Pagal Nausėdos pasiūlyma sugriežtintas BK už „veikimą prieš Lietuvą”.

Veikimas prieš Lietuvą yra netgi tai, kad tu nori geresnių santykių su pvz. baltarusiais. Už tai dabar teisiami Švenčionienė ir Kazimieras JuraitisDar baisesnis yra straipsnis už šnipinėjimą – tas, kas perdavė arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų.

Pvz, jeigu Baltarusijos KGB domins, kiek Vilniaus turguje kainuoja bulvės, ir jūs tai paskelbsite arba pasidalinsite facebooke, prašome – kalėjimas iki 15 metų.

Akivaizdu, kad mūsų chunta rengiasi beprotiškam karui su rusais ir nori įbauginti visus piliečius tylėti kaip žuvims.

Už pavojingiausius nusikaltimus valstybei – griežtesnė atsakomybė

2024 m. birželio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas priėmė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis nutarta nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus.

Iniciatyvos rengėjai yra tvirtinę, kad kodekso pakeitimų poreikį lėmė pokyčiai dabarties realijose – atsiradusios naujos ir suaktyvėjusios ankstesnės geopolitinės grėsmės, įvertinta karo Ukrainoje patirtis.

Pagal priimtus pakeitimus, tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, galės būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu nuo 4 iki 20 metų, bet ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Griežtesnė atsakomybė lauks ir tų, kurie padės kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką pasinaudodami ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija. Už tai asmuo bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų.

Ką reiškia „veikti prieš Lietuvą”? Toks Kazimieras Juraitis teisiamas vien todėl, kad norėjo geresnių santykių su Baltarusija, ir važinėjo į šią šalį, kalbėjosi su kaimynais apie tai, kaip galima būtų pagerinti santykius. Toks bendravimas dabar yra įvardijamas kaip „veikimas prieš Lietuvą”.

Itin drakoniškas kitas įstatymo straipsnis : „Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, ar jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų.“

Priėmus šį įstatymą šnipinėjimu būtų laikomas ne tik nustatyta tvarka valstybės įslaptintos, tačiau ir tarnybinio naudojimo bei „kitos informacijos”, t. y. viešos, legaliai prieinamos absoliučiai kiekvienam piliečiui informacijos rinkimas. Kriminalizuojamas ne konkrečiai apibrėžtos, valstybės saugumui svarbios, o bet kokios informacijos, „kuri gali būti panaudota kėsinantis”, rinkimas bet kokiu būdu. Baudžiamasis persekiojimas būtų vykdomas net informacijos niekam neperdavus, o tik „turint tikslą ją perduoti”, t. y. būtų kriminalizuojamas ne pats veikimas, o ketinimas jį atlikti. Tokiu būdu būtų neribotai išplėsta šnipinėjimo sąvoka ir akivaizdžiai galėtų būti kriminalizuojamas bet koks informacijos rinkimas. Tokia įstatymo nuostata, kriminalizuojanti viešosios informacijos rinkimą, yra antikonstitucinė ir pažeidžia Lietuvos Respublikos pasirašytas tarptautines sutartis, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsniui, garantuojantiems teisę kiekvienam žmogui laisvai gauti ir skleisti informaciją.

 

Seimas taip pat sugriežtino atsakomybę už kolaboravimą. Lietuvos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo 4 iki 12 metų (iki šiol grėsė laisvės atėmimas iki 5 metų).

Baudžiamąją atsakomybę sutarta griežtinti ir už dalyvavimą antikonstitucinių grupių ir organizacijų veikloje. Iki šiol už tai grėsė laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Pagal naujas nuostatas už tai bus baudžiama nuo 5 iki 15 metų. Jei bus dalyvaujama šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotų antikonstitucinių organizacijų ar grupių veikloje, už tai grės laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tokių organizacijų ar grupių vadovai bus baudžiami laisvės atėmimu nuo 12 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3001(2) balsavo 101 Seimo narys, prieš – 1, susilaikė 6 parlamentarai.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: RIMAS RUDAITIS, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Beje, visi šie straipsniai tiesiogiai bus taikomi valdžia nepatenkintiems piliečiams nuraminti.

Mat šio straipsnio formuluotės tokios išplautos, kad jas galima taikyti kiekvienam pvz. į protesto mitingą atėjusiam žmogui.

ĮSTATYMAS

2024 m.         d.

Vilnius

1 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

114 straipsnis. Valstybės perversmas

1. Tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

2. Tas, kas darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudojo ginkluotą jėgą arba jeigu dėl jo veikos žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytame sąmoksle dalyvavęs asmuo, jeigu jis savo noru valstybės institucijai suteikė svarbią informaciją apie rengiamą valstybės perversmą.“

2 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką

1. Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pasinaudodamas ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią.

4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 119 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

3 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 119 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“

2. Pakeisti 119 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų.“

4 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

120 straipsnis. Kolaboravimas

Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.“

5 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 121 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

121 straipsnis. Antikonstitucinės grupės ir organizacijos

1. Tas, kas dalyvavo grupės ar organizacijos, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, veikloje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

2. Tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotos grupės ar organizacijos, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, veikloje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

3. Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą grupę ar organizaciją arba bet kuriai iš jų vadovavo,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

 

Pareiškimas dėl ketinimo priimti antikonstitucinį įstatymą

Šių metų liepos 20 d. Prezidento dekretu Nr. 1K-1404 Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Jame siūloma 119 straipsnio „Šnipinėjimas” 1 dalį pakeisti taip: „1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą informaciją, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, arba bet kurią iš nurodytų informacijos rūšių perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“

Priėmus šį įstatymą šnipinėjimu būtų laikomas ne tik nustatyta tvarka valstybės įslaptintos, tačiau ir tarnybinio naudojimo bei „kitos informacijos”, t. y. viešos, legaliai prieinamos absoliučiai kiekvienam piliečiui informacijos rinkimas. Kriminalizuojamas ne konkrečiai apibrėžtos, valstybės saugumui svarbios, o bet kokios informacijos, „kuri gali būti panaudota kėsinantis”, rinkimas bet kokiu būdu. Baudžiamasis persekiojimas būtų vykdomas net informacijos niekam neperdavus, o tik „turint tikslą ją perduoti”, t. y. būtų kriminalizuojamas ne pats veikimas, o ketinimas jį atlikti. Tokiu būdu būtų neribotai išplėsta šnipinėjimo sąvoka ir akivaizdžiai galėtų būti kriminalizuojamas bet koks informacijos rinkimas. Tokia įstatymo nuostata, kriminalizuojanti viešosios informacijos rinkimą, yra antikonstitucinė ir pažeidžia Lietuvos Respublikos pasirašytas tarptautines sutartis, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsniui, garantuojantiems teisę kiekvienam žmogui laisvai gauti ir skleisti informaciją.

Apgailėtina, kad tokios nuostatos buvo ir totalitarinės valstybės – RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnyje, pagal kurį buvo represuoti, ištremti ir nuteisti milijonai žmonių. Šio kodekso 58-6 straipsnyje apibrėžiama šnipinėjimo veika yra praktiškai pažodžiui tokia pati, kaip ir siūlomose LR BK 119 straipsnio pataisose. Dar daugiau, stalinistiniame įstatyme buvo nustatytos bausmės tik už valstybės ir tarnybinės paslapties, o siūlomose LR BK pataisose kriminalizuojamas net viešosios informacijos rinkimas. Tokio, net griežtesnio už stalininių represijų laikais galiojusio, įstatymo įvedimas neturi absoliučiai nieko bendra su jokia, net imitacine-procedūrine demokratija, buvusia iki šiol. Šiuo bandymu valdžia, susitapatinusi su valstybe, valstybiniu nusikaltimu iš esmės skelbia bet kokią grėsmę savo pačios egzistavimui. Atsakomybės už griaunamą valstybę išsigandę politinės grupuotės, ciniškai pasinaudodamos karo Ukrainoje pretekstu, kuria teisinę bazę tolesniam visuomenės bauginimui ir totaliam visuomenės sekimui, sudarant realias galimybes susidoroti su bet kokia, organizuota ar neorganizuota opozicija. Be to, toks įstatymas – paranki priemonė pridengti bet kokiems galimiems vyriausybės, jos institucijų ir valstybės strateginių įmonių korupciniams veiksmams nuo žurnalistinių tyrimų ir visuomenės. Jį priėmus, bet koks – net viešos medžiagos, nepalankios valdžiai – rinkimas ar turėjimas prireikus gali būti laikomas nusikaltimu ir baudžiamas. Lietuvos šeimų sąjūdis:

1. Pareiškia, kad pateiktas svarstymui Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymas yra antikonstitucinis, prieštaraujantis valstybės pasirašytoms tarptautinėms sutartims ir gali būti panaudotas antidemokratiniams tikslams, totaliai visuomenės kontrolei ir piliečių persekiojimui už savo įsitikinimus.

2. Kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir politines partijas, reikalaudamas šio įstatymo nepriimti.

3. Kviečia piliečius, savivaldybių tarybas, šeimų, tikinčiųjų ir patriotines organizacijas, bendruomenes, profsąjungas ir visuomenines organizacijas paremti šį kreipimąsi.

Lietuvos šeimų sąjūdis

Facebook komentarai
});}(jQuery));