skip to Main Content
image-10.png

Priverstinis Vakcinavimas: Nemoksliškas, Skaldantis Visuomenę Ir Labai Brangiai Kainuojanti Procedūra

Demokratija Koronavirusas

Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. gruodžio 2 d.

Pirmą kartą lietuvių kalba paskelbta čia 2021 m. gruodžio 6 d. Straipsnio autorius ALLON FRIEDMAN.

Ačiū https://t.me/triusio_urvas.

 

Darobo saugos ir sveikatos administracijos prieštaringai vertinamas planas įpareigoti dideles įmones skiepytis nuo COVID-19 – kurį neseniai uždraudė Penktosios apygardos apeliacinis teismas – buvo tariamai skirtas sumažinti „mirtinų COVID-19 protrūkių“ skaičių. COVID-19 vakcinų gebėjimas apsaugoti gyvybę yra OSHA įpareigojimo ir aršių diskusijų dėl panašių įpareigojimų, dabar vykstančių daugelyje pasaulio šalių, esmė.

Nuo praėjusių metų apie COVID-19 ir vakcinas paskelbta beveik 18 000 mokslinių straipsnių, todėl užduotis atsijoti įrodymus, kad būtų galima kritiškai įvertinti, ar vakcinos sumažina mirties riziką, atrodo nelengva. Tačiau paaiškėjo, kad du tyrimai savo griežtumu ir kokybe taip išsiskiria iš kitų, kad yra unikaliai tinkami padėti mums spręsti apsaugos nuo vakcinų klausimą.

Šie du tyrimai, praėjusį mėnesį paskelbti žurnale „New England Journal of Medicine“, iš esmės skiriasi nuo kitų tyrimų tuo, kad tai vieninteliai klinikiniai tyrimai, apie kuriuos kol kas pranešta, ir kurių metu suaugusieji atsitiktinės atrankos būdu gavo COVID-19 vakciną („Pfizer“ arba „Moderna“) arba placebo injekciją, o paskui jie buvo stebimi ilgą laiką. Kodėl tai svarbu? Nes atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo planas, kurį jie taikė, yra auksinis standartas ir griežčiausia mokslinė priemonė, skirta tirti priežasties ir pasekmės ryšį tarp intervencijos ir rezultato (šiuo atveju skiepijimo ir mirties).

Be to, šis metodas kuo labiau apriboja kitų žinomų ar nežinomų veiksnių, galinčių turėti įtakos rezultatui, įtaką. Atliekant daugelį tyrimų buvo naudojami kiti modeliai, siekiant išsiaiškinti, kaip gerai COVID-19 vakcina apsaugo nuo mirties, tačiau, kad ir kaip gerai būtų suplanuotas ar atliktas, nė vienas iš šių tyrimų neprilygsta moksliniam tikslumui, kurį užtikrina gerai atliktas atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas.

Taigi, ar šie du klinikiniai tyrimai parodė, kad skiepijimas sumažino mirties nuo COVID-19 riziką? Moderna tyrimo duomenimis, vakcinuotų asmenų grupėje nuo COVID-19 mirė vienas žmogus, o nevakcinuotų asmenų grupėje – trys, t. y. per mažai, kad būtų galima daryti kokią nors statistinę išvadą. Pfizer tyrimas buvo dar labiau neįtikinamas, nes New England Journal ataskaitoje paskelbtos išvados (vienas mirties nuo COVID-19 atvejis skiepytųjų grupėje ir du atvejai neskiepytųjų grupėje) skyrėsi nuo to, ką Pfizer vėliau pranešė Maisto ir vaistų administracijai, o FDA atnaujintoje ataskaitoje nebuvo nurodytas mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius.

Nepaisant to, svarbiausia tyrimo baigtis yra ne mirtis nuo COVID-19, o mirtingumas dėl visų priežasčių, į kurį įskaičiuojamas kiekvienas per tyrimo laikotarpį įvykęs mirties atvejis. Mirtingumas dėl visų priežasčių yra pagrindinis dominantis rezultatas ne tik todėl, kad jis padeda išvengti dažnai subjektyvaus sprendimo, kodėl žmogus mirė, bet ir todėl, kad jis subalansuoja visus galimus gerus ir blogus COVID-19 vakcinos poveikius, galinčius turėti įtakos mirties rizikai. Kitaip tariant, jis leidžia kiekybiškai įvertinti COVID-19 vakcinos išgelbėtas gyvybes, kartu atsižvelgiant į galimas gyvybes, prarastas dėl su vakcina susijusių širdies ligų, kraujo krešulių, sunkių alerginių reakcijų ir galbūt kitų priežasčių.

Kadangi abiejų tyrimų rezultatai buvo labai panašūs, nepriklausomai nuo naudotos vakcinos tipo, naudinga rezultatus sujungti. Atlikus bendrą 74 580 asmenų, kurių pusė buvo skiepyti COVID-19 vakcina, o kita pusė – placebo vakcina, tyrimą, trukusį šešis-septynis mėnesius, abiejų tyrimų duomenimis, mirė trisdešimt septyni skiepyti asmenys, palyginti su trisdešimt trimis asmenimis, gavusiais placebą.

Paprastai tariant, geriausi šiuo metu žmonijai prieinami moksliniai įrodymai nepatvirtina plačiai paplitusio teiginio, kad skiepijimas COVID-19, naudojant Pfizer ar Moderna prekės ženklus, sumažina mirties riziką, bent jau per pirmąjį pusmetį po skiepijimo. Įdomu tai, kad šios stulbinančios išvados buvo pateiktos ne pagrindinėje straipsnių dalyje, o papildomuose skyriuose.

Yra keletas papildomų dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.

Pirma, tyrimų išvadas ribojo tai, kad juos rengiant nebuvo atsižvelgta į ankstesnę infekciją, dėl kurios vėliau susiformavo imunitetas nuo COVID-19 infekcijos, o tai galėjo sumažinti mirties riziką vienoje ar abiejose tiriamosiose grupėse.

Antra, kyla rimtų abejonių dėl duomenų klastojimo ir kitų duomenų vientisumo problemų Pfizer tyrime, todėl tai taip pat galėjo turėti įtakos rezultatams. Svarbu ir tai, kad į abu tyrimus dažniausiai nebuvo įtrauktos grupės, kurioms gresia didžiausia mirties nuo COVID-19 rizika, pavyzdžiui, silpni pagyvenę žmonės, labai nutukę ar sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, todėl negalime daryti prielaidos, kad vakcinos neapsaugo nuo mirties šiose gyventojų grupėse.

Remdamasis savo klinikiniu vertinimu ir mažiau kokybiškais patvirtinamaisiais įrodymais, gydydamas tokius pacientus paprastai darau prielaidą, kad vakcinos nauda yra didesnė už riziką, todėl pasisakau už jų vartojimą, nors negaliu būti visiškai tikras, kad jos apsaugo nuo mirties, nes trūksta atsitiktinių imčių kontroliuojamų įrodymų.

Galiausiai, abiejų tyrimų metu pastebėtas labai mažas mirčių nuo COVID-19 dažnis turėtų priminti mums, kad ši rizika bendroje populiacijoje yra minimali.

Galbūt svarbiausia išvada yra ta, kad absoliutūs, griežti COVID-19 vakcinos reikalavimai, tokie kaip OSHA, nėra pagrįsti geriausiais mokslo duomenimis. Tokie įpareigojimai prieštarauja visuotinei medicininei rizikos stratifikacijos nuostatai, pagal kurią gydymas pritaikomas kiekvienam asmeniui atsižvelgiant į individualią riziką ir gaunamą naudą. Jie taip pat pažeidžia vyraujančią įrodymais pagrįstos medicinos filosofiją, pagal kurią priimant sprendimus dėl pacientų priežiūros remiamasi geriausiais dabartiniais įrodymais.

„Pfizer“ ir „Moderna“ tyrimai rodo, kad mažesnės rizikos grupėse (kurios sudaro didžiąją visuomenės dalį) COVID-19 vakcinos nesumažina mirtingumo. Todėl skiepų įpareigojimai, kurie yra nepaprastai brangūs ir baisiai skaldantys, yra vaistas, blogesnis už ligą.

______

Allonas Friedmanas yra Indianos universiteto Medicinos mokyklos medicinos profesorius ir medicinos tyrėjas, daugiausia dėmesio skiriantis su inkstų ligomis susijusioms temoms. Straipsnyje išsakytos mintys priklauso tik jam ir nebūtinai yra jo darbdavio nuomonė.

_______________________________________________________________

Šis tekstas pasirodė 2021 m. gruodžio 2 d. pavadinimu „Vaccine Mandates: Unscientific, Divisive, and Enormously Costly“ svetainėje brownstone.org. Originalus straipsnis ČIA.

Pirmą kartą lietuvių kalba paskelbta čia 2021 m. gruodžio 6 d. Ačiū https://t.me/triusio_urvas.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));