skip to Main Content
Vytautas Kubilius Andrius Kubilius

Aurimas Drižius

Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė tokio „krizių“ premjero Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto Kubiliaus pretenzijas „Laisvam laikraščiui“ dėl įžeistos garbės ir orumo. Mat Vytautas Kubilius, kaip ir priimta kiekvienoje mafijinėje valstybėse, kur politikų atžalos valdo milijoninį turtą, Lietuvoje tapo labai įtakingu ir turtingu  „verslynyku“.

Vytautas Kubilius kreipėsi į teismą dėl “Laisvo laikraščio“ straipsnio :

Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autobrava“, kuriai vadovavo A.Kubiliaus sūnus

 

Jame buvo toks tekstas : „Valstybės kontrolė savo ataskaitoje nurodė, kad didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 pandemijos pernai gavo nelabai žinoma UAB „Autobrava“, kuri prekiauja itališkais automobiliais „Fiat“. Pastarieji negali pasigirti populiarumu Lietuvoje, tačiau vis dėlto valstybė pernai nutarė paremti šią įmonę 25 mln. eurų suma.

Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje iki 2019 m. darbavosi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas, kurį pati įmonė pristato kaip „labai talentingą vadybininką“ (nuotr. viršuje su tėveliu, ekspemjeru, kuris stebuklingu būdu iki šiol nesėdi kalėjime, o labai garbingame Europos parlamente).

Pats Vytautas Kubilius pažadėjo ‘Laisvą laikraštį“ „užbylinėti“ teismuose, jeigu neva nebus paneigtas melas. Paklaustas, kas konkrečiai yra melas šiame tekste, Vytautas Kubilius per mesengerį surašė :

„Nevadovauju Autobravai

Ponas Vytautas Kubilius buvo „Modus grupė“, kuriai priklausė ir „Autobrava“, stebėtojų tarybos narys.

Kaip žinia, įprasta, kad didelėse įmonėse Stebėtojų taryba, jei numatyta bendrovės įstatuose, renka bendrovės valdybą, jei jos nėra – bendrovės vadovą. Į bendrovės stebėtojų tarybos įgaliojimus įeina funkcija prižiūrėti bendrovės valdybos ir vadovo veiklą. Pateikia akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir siūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo, taip pat bendrovės ir vadovo veiklos.

Tačiau ponas V.Kubilius, kuris buvo stebėtojų tarybos narys, niekaip nesutinka, kad tokios pareigos reiškia, kad jis vadovauja pavaldžioms įmonėms.

„Darbas stebėtojų taryboje yra aiškiai apibrėžtas – galite pasidomėti kas tai yra. Tai nėra vadovavimas, tai nėra darbo sąntykiai’, – teigia ponas Kubilius.

Kaip rašė „Kauno diena“, Alzheimerio požymiai yra pasireiškę ir konservatoriui Andriui Kubiliui. Visąlaik deklaravęs, kad jo sūnus Vytautas tėra UAB „Google Lietuva“ direktorius, 2018 metų balandžio viduryje ėmė ir prisiminė, kad jis užima ir kitas pareigas: yra „Vilnius Tech Park“ valdybos narys, kredito davėjų statusą turinčios UAB „Credital“ (buv. UAB „Įmoka lengvai“) valdybos narys (nuo 2016 m.), „Startup Wise Guys Riga“ steigėjas.

Deklaracijoje teigiama, kad sūnus V.Kublius yra ir UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos narys.

Kaip dienraščiui teigė VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė, A.Kubilius per šią Seimo kadenciją yra pateikęs penkias privačių interesų deklaracijas. Pirmoji iš jų buvo teikta 2017 m. sausio pradžioje, paskutinė – šių metų balandžio viduryje. Priešpaskutinėje, šių metų sausio viduryje pildytoje privačių interesų deklaracijoje politikas buvo įvardijęs tik sūnaus ryšius su „Google Lietuva“.

Praėjus mėnesiui specialiosios komisijos narys papildė savo privačių interesų deklaraciją paviešindamas visus sūnaus Vytauto verslo ryšius.

Po milijonieriaus sparnu

Iš naujausioje A.Kubiliaus privačių interesų deklaracijoje paminėtų jo sūnaus Vytauto pareigų bene didžiausią intrigą kelia UAB „Modus Group“. Tiesa, politikas deklaracijoje ją įvardijo nevisiškai teisingai – iš tiesų tai 2012 m. sausį Vilniuje įsteigta UAB „Modus Grupė“ – toks yra oficialus bendrovės pavadinimas.

„Šiandien mūsų grupei priklausančios įmonės yra savo srities lyderės, dirbančios keturiuose verslo sektoriuose: automobilių, atsinaujinančios energetikos, paslaugų bei nekilnojamojo turto. Vienas pagrindinių mūsų tikslų – kurti vertę veiklose, kuriomis užsiimame ir skatinti jų progresą. Todėl šiandien investuojame į tai, kas bus aktualu rytoj.

„Modus Grupė“ yra įmonių grupė, kurios valdomos bendrovės užsiima automobilių verslu, veikia atsinaujinančios energetikos srityje, taip pat turi ir NT verslą. Be to, grupė teikia ir įvairias paslaugas, kaip trumpalaikės automobilių nuomos paslauga „City Bee“, – rašoma bendrovės interneto svetainėje. „Modus Grupė“ valdo antrines bendroves: „Krasta“, „Modus Energy“, „Unipark“ ir „Unimodus“. Bene įdomiausia jų – 2011 m. pabaigoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Modus Energy“, prieš trejus metus tapusi akcine bendrove ir neseniai išplatinusi 5 mln. eurų vertės obligacijų.

Bendrovė stato ir eksploatuoja biodujų elektrines, įrengtas šalia stambių gyvulininkystės kompleksų, kur iš čia susidarančių bioskaidžių atliekų išgauna elektros bei šilumos energiją, o atliekas paverčia vertinga bekvape trąša. Šaltinių teigimu, bendrovė šiuo metu turi dešimt elektrinių, kurių elektros galia 7,87 MW, šiluminė galia – 8,34 MW. „Modus Energy“ veikia ir saulės energetikos nišoje. Tų pačių šaltinių teigimu, bendrovei priklauso 19 saulės elektrinių, kurių galia 11,25 MW. Šių metų pradžioje bendrovė paskelbė ketinanti Lenkijoje statyti dvylika saulės elektrinių, investicija turėtų siekti apie 45 mln. eurų. „Modus Grupė“ užsiima ir nekilnojamojo turto veikla, šalia Vilniaus oro uosto pasistatė išskirtinį viešbutį su kempingu „Campanile“. „Modus Grupė“ prieš keletą metų plačiai įžengė į Baltarusiją. Čia turi ne tik BMW ir „Mini“ autocentrą, bet plečia veiklą saulės energetikos bei biodujų elektrinių statybos bei eksploatacijos versle. 100 proc. „Modus Grupė“ akcijų per Nyderlanduose registruotą „MG NL Holding“ valdo vilnietis verslininkas Kęstutis Martinkėnas. Prieš kurį laiką buvo oficialiai skelbiama, kad jo turtas vertinamas maždaug 150 mln. eurų.

Didžiausius valstybės paramos gavėjus paskelbė Valstybės kontrolė savo ataskaitoje Seimo audito komitete:

 

bravo
bravo

 

ieskinys del garbes ir orumo pazeidimo_koreguotas[2]

 

Vytautas Kubilius reikalavo paneigti visas šias žinias ir priteisti jam 4000 eurų ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas atmetė Vytauto Kubiliaus pretenzijas iš esmės dėl tokių motyvų:

„Ginčo publikacijas, kurios yra analogiško turinio, teismas vertina kaip faktų ir nuomonės kombinaciją. Teiginiai, susiję su didžiausia parama (25,3 mln. eurų) itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujančiai UAB „Autobrava“, kaip įmonei nukentėjusiai nuo Covid-19, turinčiai 15 darbuotojų, – vertintini kaip faktai, kurie buvo pavartoti su teiginiais, jog įmonė gavo daugiau nei 25,3 mln. eurų valstybės paramos dėl vienos aplinkybės, o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas, – kurie vertintini kaip autoriaus nuomonė, kuri turėjo pakankamą faktinį pagrindimą. Juolab, kad atsakovas pavartojo tokio pobūdžio išsireiškimus: „neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso; „būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos“. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs visą ginčo publikacijų turinį, neišimant autoriaus teiginių iš bendro straipsnio konteksto“.

 

Civilinė byla Nr.e21506-845/2022
Proceso Nr. 2-68-3-24391-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.8; 2.2.1.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 18 d.
Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,
dalyvaujant ieškovui Vytautui Kubiliui ir jo atstovei adv. Kristinai Čeredničenkaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vytauto Kubiliaus ieškinį atsakovei UAB „Patikimas Verslas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo, tretysis asmuo Aurimas Drižius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas Vytautas Kubilius kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Patikimas Verslas“, prašydamas įpareigoti pastarąją per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, toje pačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacija „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ ir 2021 m. liepos 16 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje publikacija „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskelbiant kartu su ta pačia ieškovo nuotrauka, kuri buvo panaudota tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimui, tokio turinio paneigimus:
⦁ „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB “Patikimas verslas” valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos paskelbtoje publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskleisti teiginiai: “Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; “Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas ” – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą;
⦁ „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB “Patikimas verslas” leidžiamo dienraščio “Laisvas laikraštis” Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbtoje publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskleisti teiginiai: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; “Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą.

Taip pat ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pašalinti 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius (“Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; “Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”) iš interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt; taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB “Patikimas verslas” (toliau – atsakovė) valdomoje visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos buvo paskelbta ir iki šiol yra skelbiama publikacija „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ (toliau – Publikacija I). Pažymėjo, jog Publikacijoje I yra iliustruojama ieškovo nuotrauka kartu su tokiais tikrovės neatitinkančiais ir ieškovo garbę bei orumą žeminančiais teiginiais: “Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; “Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”.
Taip pat ieškovas nurodė, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „Patikimas verslas“ leidžiamame laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbė publikaciją „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“ (toliau – Publikacija II). Pažymėjo, jog Publikacijoje II yra iliustruojama ieškovo nuotrauka kartu su tokiais tikrovės neatitinkančiais ir jo garbę bei orumą žeminančiais teiginiais: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; “Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“.
Ieškovo teigimu, atsakovė per skirtingus vienai visuomenės informavimo priemonei priklausančius sklaidos kanalus, t. y. per dienraštį ir naujienų portalą, kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio teiginiais visuomenei pranešė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva ieškovas vadovauja įmonei, kuri gavo didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19, o tokia parama neva yra dėl to, kad ieškovo tėvas yra garsus politikas. Tokie atsakovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes nei ieškovas vadovauja ir/ar vadovavo įmonei Autobrava, nei tokia įmonė gavo tokio dydžio paramą, juo labiau ieškovo tėvas ir/ar ieškovas nėra niekaip susijęs su paramos gavimu. Tai reiškia, kad atsakovė, neturėdama jokio faktinio pagrindo, ieškovui priskyrė tokius veiksmus, kurių jis nėra atlikęs ir nėra su jais susijęs. Ieškovo įsitikinimu, tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovą skelbimas, pažeidžia esminius sąžiningos ir objektyvios žurnalistikos principus, taip pat ieškovo garbę ir orumą, ir yra nesuderinamas su teisės į saviraiškos laisvę įgyvendinimu. Pabrėžė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl teiginių paneigimo ir dėl jų pašalinimo iš viešosios erdvės, tačiau atsakovė į šį prašymą neatsakė ir teiginių nepaneigė. Kadangi iki šios dienos teiginiai yra skelbiami viešai, laikytina, kad atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą pašalinti Publikacijoje I skelbiamus teiginius ir juos paneigti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai padarė ir iki šiol daro didelę žalą ieškovui tiek kaip asmeniui, tiek kaip tarptautinės įmonės atstovui Lietuvoje, siekdamas apginti įstatymuose numatytas savo teises ir teisėtus interesus, ieškovas pareiškė ieškinį. Ieškovas rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu, teigdamas, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti viešai pasisakantys asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. CK 2.24 str. 1 d. yra įtvirtinta prezumpcija, jog viešai paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir LAT Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1, 8 p., atsakovė privalo įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, o ieškovas privalo įrodyti: (a) duomenų paskleidimo faktą; (b) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; (c) faktą, kad viešai paskleisti duomenys yra žeminančio pobūdžio.
Ieškovas pažymėjo, kad faktą, jog ginčo teiginiai buvo paskleisti viešai, įrodo Publikacija I ir Publikacija II, laikraščio originalas. Tuo tarpu faktą, kad paskleisti teiginiai yra apie ieškovą, patvirtina šios aplinkybės: ieškovo atvaizdas, kuris skelbiamas kartu su tikrovės neatitinkančiais duomenimis; ieškovo vardas, pavardė; ieškovo tėvo vardas ir pavardė bei jo atvaizdas. Taip pat ieškovas teigė, kad teiginiai yra žeminančio pobūdžio. Atsakovei paskelbus teiginius, ieškovui be jokio objektyvaus faktinio pagrindo buvo priskirtas elgesys, kuris visuomenėje vertinamas vienareikšmiškai neigiamai, itin negatyviai, t. y. kaip nesąžiningo asmens ir/ar verslininko, kuris piktnaudžiauja savo padėtimi ir neva neteisėtai naudojasi savo tėvo įtaka bei yra susijęs darbo santykiais su įmone, kuri neva gavo didžiausią valstybės paramą. Tokius duomenis visuomenė vertina itin neigiamai ir toks neigiamas vertinimas nukreipiamas į ieškovą, be to, visuomenės neigiamą ieškovo vertinimą iliustruoja skaitytojų komentarai (pvz.: atsakovės redaktoriui Aurimui Drižiui 2021 m. liepos 19 d. Publikaciją I paskelbus savo facebook paskyroje, skaitytojai šią informaciją komentavo ir priėmė itin neigiamai, kaip valstybės apiplėšimą). Tokio pobūdžio teiginiai itin neigiamai charakterizuoja ieškovą, dėl ko laikytini žeminančiais ir pažeidžiančiais ieškovo garbę ir orumą. Taip pat ieškovas nurodė, kad Publikacija I ir Publikacija II buvo sukurtos, panaudojant ieškovo atvaizdą, ir šis atvaizdas buvo panaudotas žeminančiame kontekste. Pažymėjo, kad ieškovas nedavė sutikimo naudoti jo atvaizdo viešai, jį publikuoti ir/ar skelbti, ypač žeminančiame kontekste. Ieškovas prašė įvertinti jo atvaizdo panaudojimą kaip vieną iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Taip pat ieškovas prašė priteisti 4000 Eur neturtinę žalą, tikslu užkirsti kelią ateityje pasipelnyti iš analogiškų neteisėtų veiksmų, o taip pat parodyti teisės subjektams, kad kiekvienas, pažeidęs civilines asmens teises, neišvengs civilinės atsakomybės taikymo ir visiško nuostolių. Paaiškino, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nes jis privalėjo aiškintis dalykinėje ir artimųjų aplinkoje, teisintis dėl paskleistos informacijos tikrumo. Pažymėjo, kad ieškovas vadovauja aukštus etikos standartus turinčiam tarptautinės įmonės filialui Google Lithuania, be to, vadovauja ir bendrovei Google Payment Lithuania, kuri turi elektroninių pinigų licenciją ir yra prižiūrima Lietuvos banko, kuris taiko griežtus nepriekaištingos reputacijos kriterijus prižiūrimoms įmonėms. Taip pat prašė įvertinti tai, jog teiginiai buvo paskleisti tiek laikraštyje, tiek portale, kas rodo didesnį teiginių paskleidimo mastą ir skirtingą auditoriją; publikuoti teiginiai labai greitai paplito; visuomenė patikėjo paskleista informacija, dėl ko ieškovas buvo priverstas aiškintis; atsakovė panaudojo ieškovo atvaizdą kartu su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t. y. žeminančiame kontekste; teiginius visuomenei pristatė kaip “karštąją naujieną” pirmajame ir vedamajame laikraščio puslapyje. Tokios faktinės aplinkybės tik įrodo ir patvirtina, kad atsakovė tyčia skleidė teiginius, siekdama sukelti kuo didesnę sensaciją ir kaip įmanoma labiau pakenkti ieškovo reputacijai, geram jo vardui.
Atsakovė UAB „Patikimas Verslas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ginčo publikacijose buvo nurodyta, kad ieškovas vadovavo UAB „Autobrava“, tačiau paaiškėjus, kad jis jau nėra šios įmonės stebėtojų taryboje, straipsnis buvo patikslintas, pažymint, kad ieškovas šias pareigas ėjo iki 2019 m. Taigi, atsakovas nurodė, kad „kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autobrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“. Taip pat teigė, kad Valstybės kontrolė savo ataskaitoje nurodė, jog didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 pandemijos gavo nelabai žinoma UAB „Autobrava“, kuri prekiauja itališkais automobiliais „Fiat“. Nesutiko, jog paskleisti duomenys apie tai, kad ieškovas buvo „Modus group“ stebėtojų taryboje ir vadovavo šiai įmonei, buvo žeminančio pobūdžio.
Tretysis asmuo Aurimas Drižius atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas ir tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką buvo informuoti tinkamai, prašymų iki posėdžio pradžios gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui – proceso šaliai – buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje atsakovas pateikė atsiliepimą, rašytinius įrodymus. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai pažeisti nebuvo, atsakovui buvo suteikta teisė komentuoti dėl ieškovo išdėstytos pozicijos ir pateiktų įrodymų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ieškovui neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant. CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. įtvirtina šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, ir kt. CPK 8 str. įpareigoja asmenis bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą.
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacija „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ ir 2021 m. liepos 16 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje publikacija „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, – buvo paskelbti, kartu su ieškovo atvaizdu, tokio pobūdžio teiginiai: “Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; “Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo Covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas ”. Nurodytų publikacijų autorius yra tretysis asmuo Aurimas Drižius.
Nustatyta, kad 2021-08-02 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos paneigimo, nurodydamas, kad paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės, yra žeminančio pobūdžio ir pažeidžia Visuomenės informavimo įst. 3 str. 3 d., kuri reikalauja pateikti teisingą ir nešališką informaciją.
Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ieškovas buvo UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos nariu laikotarpiu nuo 2016-09-23 iki 2018-07-04. Tuo trapu UAB „Autobrava“ ieškovas jokių funkcijų neatliko.
Taip pat VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad ieškovas eina direktoriaus pareigas įmonėse UAB „Google Lithuania“ ir UAB „Google Payment Lithuania“.
Ieškovas teigė, jog ginčo publikacijose buvo pavaizduota jo nuotrauka kartu su tikrovės neatitinkančiais ir jo garbę bei orumą žeminančiais teiginiais, todėl prašė įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis.
Pažymėtina, kad nacionaliniai teismai nagrinėja bylas iš Europos Konvencijos perspektyvos. Tokio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra suformavęs kriterijus, kuriais nacionaliniai teismai privalo vadovautis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad jo teisės pagal Europos Konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str. buvo pažeistos dėl to, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo teisę į saviraiškos laisvę; taigi, šiuo atveju, taikant Konvencijos 8 straipsnį reikia tinkamai atsižvelgti į Konvencijos 10 straipsnio reikalavimus. Tokiu būdu svarbu nagrinėjamoje byloje išlaikyti pusiausvyrą tarp ieškovo teisės – gerbti jo reputaciją (socialinę ir profesinę), ir viešojo intereso – ginti saviraiškos laisvę, įvertinant, kad nei vienas iš šių straipsnių neturi hierarchijos vienas kito atžvilgiu.
EŽTT savo nuoseklioje praktikoje tokio pobūdžio bylose yra nustatęs pagrindinius kriterijus, kuriais būtina vadovautis siekiant surasti teisingą pusiausvyrą tarp dviejų aukščiau nurodytų konkuruojančių teisų, o būtent: 1) prisidėjimas prie diskusijų viešo intereso klausimais, 2) asmens žinomumo laipsnis, 3) straipsnio dalykas, 4) ankstesnis asmens elgesys ir 5) publikacijų turinys, forma bei pasekmės (Tiriac v. Romania, no. 51107/16, 30 November 2021, § 74).
EŽTT pažymėjo, jog nors spauda privalo neperžengti tam tikrų ribų, ypatingai susijusių su asmens reputacija ir kitomis asmens teisėmis, jos pareiga yra perduoti informaciją visais visuomenei rūpimais klausimais tokiu būdu, kuris yra suderinamas su žurnalistų pareigomis ir atsakomybe. Pabrėžtina, kad spauda turi tikslą ne tik perduoti informaciją, tačiau visuomenė taip pat turi teisę gauti informaciją. Žiniasklaida yra kaip sklaidos vektorius visuomenei svarbiais klausimais ir ji atlieka informacijos atskleidimo bei jos pateikimo visuomenei vaidmenį, todėl ji gali sukelti susidomėjimą bei diskusijas visuomenėje (Tiriac v. Romania, no. 51107/16, 30 November 2021, § 76).
Sprendžiant dėl ieškovo teiginių pagrįstumo, visų pirma svarbu išanalizuoti aplinkybes, kuriomis ginčo publikacijos buvo paskleistos, jų bendrą toną; taip pat vertinant publikacijų visumą ir jų kontekstą, svarbu nustatyti, ar jos buvo susiję su visuomenei svarbiais (rūpimais) klausimais. Taigi, vertinant ginčo publikacijų turinį, nustatyta, kad autorius tik publikacijų pradžioje, o būtent – antrame sakinyje paminėjo ieškovą, tačiau analizuojant visą likusį ginčo publikacijų turinį matyti, kad autoriaus tikslas buvo supažindinti skaitytoją su UAB „Autobrava“, t. y. įmonės, kuriai valstybė suteikė didžiausią paramą, kaip nukentėjusiai nuo Covid -19, savininku, jo veikla, kitas su šia įmone susijusias įmones, atskleisti savininko verslo vizijas, atliekamas investicijas ir pan. Byloje konstatuota, kad atsakovas ginčo publikacijose rėmėsi oficialiais duomenimis – Koronoviruso (Covid-19) ligos pasekmių valdymo statistine analize, kurioje nurodytos didžiausią pagalbą gavusios įmonės, tame tarpe ir UAB „Autobrava“ – 25,3 mln. eurų. Analizuojant ginčo publikacijų turinį nustatyta, jog žurnalistas pateikė informaciją (žinią) apie valstybės paramą dėl Covid-19 nukentėjusioms įmonėms, nurodydamas, kad didžiausią paramą (25,3 mln. eurų) gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“, įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto (ieškovo).
Ginčo publikacijas, kurios yra analogiško turinio, teismas vertina kaip faktų ir nuomonės kombinaciją. Teiginiai, susiję su didžiausia parama (25,3 mln. eurų) itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujančiai UAB „Autobrava“, kaip įmonei nukentėjusiai nuo Covid-19, turinčiai 15 darbuotojų, – vertintini kaip faktai, kurie buvo pavartoti su teiginiais, jog įmonė gavo daugiau nei 25,3 mln. eurų valstybės paramos dėl vienos aplinkybės, o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas, – kurie vertintini kaip autoriaus nuomonė, kuri turėjo pakankamą faktinį pagrindimą. Juolab, kad atsakovas pavartojo tokio pobūdžio išsireiškimus: „neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso; „būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos“. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs visą ginčo publikacijų turinį, neišimant autoriaus teiginių iš bendro straipsnio konteksto. Analizuojant ir vertinant ginčo publikacijų visą turinį nustatyta, kad autorius jose nurodė, jog „Modus grupei teko atlaikyti Seimo valstiečių ataką. Šiems užkliuvo tai, kad bendrovės stebėtojų taryboje dirbo talentingu vadybininku laikomas parlamentaro Andriaus Kubiliaus sūnus Vytautas“. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame nurodyta, jog UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos nariu ieškovas buvo laikotarpiu nuo 2016-09-23 iki 2018-07-04. Taigi, įvertinus visą straipsnio turinį, jo kontekstą ir toną, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Ta aplinkybė, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį, išėmė atskiras publikacijos dalis iš bendro straipsnio konteksto, savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad publikacijos neatitiko tikrovės; pabrėžtina, kad straipsnis ir jo dalys negali būti analizuojamas ir vertinamas izoliuotai, priešingai – svarbu įvertinti straipsnio visumą ir, kokiame kontekste buvo pateikti teiginiai apie ieškovą.
Teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. Petro Stungurio IĮ „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009).
Taip pat EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, jog vertinant ginčo pareiškimą, turi būti išanalizuota visa jo struktūra, neišimant atskirų pareiškimo dalių iš jo konteksto ( INSTYTUT EKONOMICHNYKH REFORM, TOV v. UKRAINE, no. 61561/08; 17 October 2016, § 56).
Pažymėtina, kad žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis).
Įvertinus atsakovo pavartotų teiginių turinį ir jų išraiškos būdą, teismas sprendžia, jog ginčo teiginiai turėjo pakankamą faktinį pagrindimą (tai liudija Registrų centro duomenys), jie nebuvo sugalvoti atsakovo. Taigi atsakovo nuomonė buvo pagrįsta tuo metu egzistuojančiais objektyviais faktoriais.
Šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti ir fakto, kad atsakovas patikslino ginčo publikacijas, o būtent dalyje, kad „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“; atsakovas patikslino ir nurodė, kad ieškovas šias pareigas ėjo iki 2019 m. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir ieškovas, tačiau teigė, kad tai nėra teisiškai reikšminga, nes straipsnio pavadinimas nebuvo pakeistas.
Teismo vertinimu, tiek pateikti faktai, tiek nuomonė turėjo faktinį pagrindimą, nes autorius rėmėsi oficialiai Valstybės kontrolės pateikta ataskaita, kuri patvirtina, jog UAB „Autobrava“, kuri 2020 m. turėjo 15 darbuotojų, gavo 25,3 mln. eurų paramą. Tuo tarpu nors atsakovo nuomonė ir nebuvo visiškai tiksli, svarbu pažymėti, kad VĮ Registrų centro išrašas liudija, jog ieškovas praeityje buvo UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos nariu (nuo 2016-09-23 iki 2018-07-04); be to, nurodytą netikslumą straipsnio autorius vėliau pakoregavo. Sutiktina, kad autorius pateikė netikslius teiginius, tačiau faktas, jog ieškovas praeityje buvo susijęs su UAB „Modus Group“, – įrodytas; tuo tarpu aplinkybės, kad UAB „Autobrava“ ir UAB „Modus Group“ yra susiję įmonės, ieškovas neginčijo. Pažymėtina, kad žurnalistų saviraiškos laisvė apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) ar net provokavimą; pagal EŽTT jurisprudenciją iš dalies neteisingos informacijos paskleidimas nepanaikina teisių gynimo pagal Europos Konvencijos 10 str. ypač tose situacijose (kuri yra aktuali ir šioje byloje), kai straipsnis susijęs su visuomenės interesu; tuomet žurnalisto nesąžiningumas turi būti įrodytas. Iš ginčo publikacijų turinio akivaizdu, jog atsakovas nukreipė savo kritiką į valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, taip išreikšdamas savo požiūrį visuomenei rūpimu klausimu.
EŽTT pabrėžė, kad viešasis interesas liečia klausimus, kurie turi įtakos visuomenei tiek, kad ji gali teisėtai jais domėtis ir kurie patraukia visuomenės dėmesį; tai klausimai, turintys įtakos visuomenės gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Taip pat tai yra ir klausimai, sukeliantys daug ginčų, ypač kurie yra susiję su svarbiomis socialinėmis problemomis arba ta problema, apie kurią visuomenė turi interesą būti informuota.
Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ginčo publikacijos susiję su visuomenės interesu, nes straipsniais buvo siekiama patraukti visuomenės dėmesį apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą; šis klausimas buvo itin aktualus visuomenei pandemijos metu ir vėliau, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ginčo publikacijos prisidėjo prie visuotinai svarbių diskusijų, susijusių su publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumu bei valstybės biudžeto lėšų skaidriu panaudojimu.
Pagal EŽTT praktiką, teiginiai apie visuomenei rūpimus klausimus vertintini daugiau kaip nuomonė, o ne pateikti faktai (Morice v. France (GC), no. 29369/10, § 126).
Sprendžiant dėl straipsnio temos svarbu pažymėti, kad nors straipsnio antraštėje buvo minima Kubilių pavardė, o pačiose publikacijose ir ieškovo tėvo – Andriaus Kubiliaus pavardė, kuris yra visuotinai žinomas politikas Lietuvoje, ginčo publikacijos buvo susijusios su UAB „Autobrava“ veikla ir jos savininku, ir tik nežymiai su ieškovo profesine veikla: jo dalyvavimu UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus Group“ stebėtojų taryboje praeityje. Publikacijoje iš esmės buvo aptariamas UAB „Autobrava“ savininko kapitalas, jo verslo ambicijos, „Modus Group“ valdomos įmonės, investicijos į energetikos sektorių ir inovacijos, daugiau neminint ieškovo, nenurodant jokių jo privataus gyvenimo detalių. Teismas pažymi, kad publikacijos buvo skirtos ne ieškovui asmeniškai ir išskirtinai, o UAB „Autobrava“, kuriai buvo skirta 25 mln. eurų parama iš valstybės biudžeto.
Ieškovas teigė, kad ginčo publikacijose jis buvo kaltinamas vagyste iš valstybės biudžeto, nors jis jokios paramos negavo; todėl paskleista informacija apie ieškovą buvo žeminančio pobūdžio, panaudojant jo atvaizdą žeminančiame kontekste, taip pat tvirtino, kad ieškovas su UAB „Autobrava“ nebuvo susijęs jokiais ryšiais, dėl ko informacija neatitiko tikrovės; taip pat teigė, jog atsakovo laikraštis ir portalas yra propagandinis, todėl atsakovas savo publikacijomis siekė sensacijų.
Sprendžiant dėl nurodytų teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad teismas iš ginčo publikacijų turinio nenustatė jokių asmeninių įžeidimų ar niekinančių pastabų ar visiškai nepagrįstų kaltinimų ieškovo atžvilgiu, nepaisant to, ar tai buvo vertybiniai vertinimai (nuomonė), ar teiginiai apie faktus. Be to, teismas nenustatė, kad ieškovas buvo apkaltintas konkrečiu elgesiu ar dalyvavimu neteisėtuose veiksmuose. Net ir darant prielaidą, kad kai kuriuose atsakovo teiginiuose esantys netikslumai gali būti vertinami kaip nedidelio jo aplaidumo požymis (o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas), teismas nemato pagrindo abejoti, kad publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją žurnalistas elgėsi sąžiningai arba pripažinti, kad yra pagrindas įtarti žurnalistą tyčia pažeidus profesinę etiką. Teismas, įvertinęs ginčo frazių turinį, nenustatė, jog atsakovo vartojama kalba ar išraiškos būdas buvo žeminantys ar niekinantys ieškovą.
Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad spauda paprastai turi teisę dalyvauti viešose diskusijose visuomenės susirūpinimą keliančiais klausimais, remtis oficialių pranešimų turiniu, – priešingu atveju būti pažeistas gyvybiškai svarbus spaudos kaip „sarginio šuns“ vaidmuo demokratinėje valstybėje.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad yra svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp žurnalisto teisės į saviraiškos laisvę ir asmens teisės gerbti jo privatų gyvenimą, įskaitant jo reputaciją. Ginčo publikacijos akivaizdžiai lietė klausimus, susijusius su viešu interesu, ir publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę apie valstybės suteiktą didžiausią paramą dėl Covid-19 įmonei – UAB „Autobrava“. Taigi žurnalistas mėgino atkreipti visuomenės dėmesį į faktą, kad įmonei, kurioje dirba 15 darbuotojų, buvo suteikta didžiausia parama, o tuo tarpu tokiai įmonei kaip Ermitažas, kurioje darbuojasi 673 darbuotojai – teko mažiausia parama, t. y. 7,8 mln. eurų. Šios aplinkybės aiškiai atsispindi publikacijose; pabrėžtina, kad straipsnis turi būti analizuojamas visame jo kontekste, neizoliuotai ir neišimant jo atskirų dalių. Taigi, akivaizdu, kad žurnalistas siekė informuoti visuomenę viešo intereso klausimais, o būtent – apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, kuris buvo itin aktualus visuomenei pandemijos metu. Tokiu būdu spręstina, kad žurnalistas veikė sąžiningai.
Dėl publikacijų pavadinimo ir jų pateikimo būdo svarbu pažymėti, kad ginčo publikacijų pavadinimai: „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ ir „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, taip pat publikacijose pavartoti posakiai, susiję su ieškovu, buvo sukurti taip, kad būtų provokuojantys ir patrauktų visuomenės dėmesį, tačiau tai savaime neprieštarauja EŽTT praktikai. EŽTT pabrėžė, kad asmenims, dalyvaujantiems viešose diskusijose visuotinį susirūpinimą keliančiu klausimu, leidžiama pasitelkti tam tikrą perdėjimą ar net provokaciją, arba, kitaip tariant, daryti šiek tiek nesaikingus pareiškimus (Tiriac v. Romania, no. 51107/16, 30 November 2021, § 97).
Be to, byloje nustatyta, kad žurnalistas pateikė oficialius duomenis apie išmokėtas sumas įmonėms, nukentėjusioms nuo Covid-19; jo publikacijos vertintinos kaip faktų ir nuomonės kombinacija. Autorius ginčo publikacijose nevienareikšmiškai nurodė, kad „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas; autorius taip pat publikacijose atkreipė dėmesį į tai, jog „Modus grupei teko atlaikyti Seimo valstiečių ataką. Šiems užkliuvo tai, kad bendrovės stebėtojų taryboje dirbo talentingu vadybininku laikomas parlamentaro Andriaus Kubiliaus sūnus Vytautas“. Be to, atsakovas vėliau patikslino, kad ieškovas dirbo stebėtojų taryboje iki 2019 m. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad iš žurnalisto negali būti reikalaujama, kad jis atliktų tyrėjo vaidmenį; teiginys, kad ieškovas dirbo bendrovės stebėtojų taryboje turėjo pakankamą faktinį pagrindimą.
Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą).
Įvertinus ginčo publikacijų turinį, teismas nenustatė, kad jose ieškovas būtų kaltinamas ar smerkiamas, todėl teigti, kad publikacijos pažeidė jo garbę ir orumą nėra pagrindo. Publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę jai rūpimu ir aktualiu klausimu, o ne pakenkti ieškovo įvaizdžiui. Be to, vertinant ginčo publikacijose paskleistų teiginių poveikį ieškovui, nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokie reikšmingi, jog sumenkintų ieškovo garbę ir orumą, pakenktų jo reputacijai, juolab, kad po ginčo publikacijomis tik keletas asmenų išreiškė savo nuomonę komentaruose; įvertintina ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo publikacijos būtų neigiamai paveikę jo verslo ar kitą profesinę veiklą (CPK 178 str.).
Taigi, byloje konstatuota, kad ginčo publikacijos buvo susiję su viešu interesu, o tai įpareigojo žurnalistą atsiriboti nuo teiginių turinio, kuris ieškovo galėtų būti suvokiamas kaip žeminantis, nes priešingu atveju tai būtų nesuderinama su žiniasklaidos funkcija – perduoti informaciją visuomenei rūpimais ir aktualiais klausimais (šiuo atveju – apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą).
Įvertinęs atsakovo pavartotų teiginių turinį ir jų išraiškos būdą, teismas sprendžia, jog ginčo teiginiai buvo pagrįsti tuo metu egzistavusiais objektyviais faktoriais, kurie žurnalistui buvo viešai prieinami. Svarbu pažymėti, jog įvertinus žurnalisto pavartotus žodžius ir teiginius visame bylos kontekste, nėra pagrindo pripažinti, jog jis apkaltino ieškovą vagyste iš valstybės biudžeto. Žurnalistas nenaudojo vulgarios ar netinkamos kalbos, kurie galėtų diskredituoti ar pakenkti ieškovo įvaizdžiui. Juolab, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė neigiamas pasekmes dėl straipsnių publikacijų.
Nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti ir aplinkybę, jog ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis dirba tarptautinėse įmonėse 10 metų, jis yra valdybos narys keliose organizacijose ir įmonėse, dėl ko jo reputacijai keliami aukšti reikalavimai. Pažymėtina, kad iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad ieškovas eina direktoriaus pareigas įmonėse UAB „Google Lithuania“ ir UAB „Google Payment Lithuania“. Taigi, pagal EŽTT formuojamą praktiką asmens vaidmuo arba funkcija ir veiklos, yra dar vienas svarbus kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti sprendžiant dėl asmens žinomumo laipsnio. Svarbu atskirti privatų asmenį ir asmenį, veikiantį viešame kontekste, t. y. ar kaip politinė, ar vieša figūra. Pažymėtina, kad viešo asmens kritikos ribos yra platesnės lyginant su privačiu asmeniu, kuris visuomenei nėra žinomas. Šis principas taikomas ne tik politikams, bet kiekvienam asmeniui, kuris patenka į viešąją sferą, tiek savo veiksmais, tiek pareigomis (Tiriac v. Romania, no. 51107/16, 30 November 2021, § 85). Byloje konstatuota, kad ieškovas yra sėkmingas verslininkas, jo vardas yra pažįstamas plačiajai visuomenei ir dėl to, kad jis yra vieno žinomiausio Lietuvoje politiko sūnus; taigi, pagrįsta manyti, kad ieškovas yra sulaukęs žiniasklaidos dėmesio; juolab, kad ir šiuo metu jis vadovauja prestižinėms įmonėms. Taigi, pagal savo padėtį visuomenėje ieškovas vertintinas kaip viešas asmuo, net jei jis nesiekia pasirodyti viešoje arenoje. Kadangi ieškovas priklauso viešųjų asmenų grupei, jis negali reikalauti, kad būtų apginta teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip, kaip privačių asmenų nežinomų visuomenei, kurių gynybos ribos yra platesnės nei viešo asmens. Taigi, ieškovo statusas lemia, jog jis turi parodyti didesnį tolerancijos laipsnį kritikai. Tokiu būdu nurodytos aplinkybės suponuoja, kad ieškovo kritikos ribos yra platesnės nei eilinio privataus asmens. Nors ieškovas turi teisę ginti savo reputaciją netgi už privataus gyvenimo ribų, tačiau poreikis dėl šios apsaugos turi balansuoti su visuomenės poreikiu laisvai diskutuoti valstybės lėšų panaudojimo klausimais, todėl bet kokie apribojimai tokio pobūdžio diskusijų turi būti suprantami ir aiškinami siaurinamai.
Sprendžiant dėl ieškovo ankstesnio elgesio bendraujant su žiniasklaida, jo dalyvavimas socialiniame ir ekonominiame gyvenime buvo žinomas, tai liudija ir internetiniai portalai (pvz. „Delfi“ ir kt.).
Nors ieškovas teigė, kad atsakovas panaudojo jo atvaizdą žeminančiame kontekste ir teiginius visuomenei pristatė kaip “karštąją naujieną” pirmajame ir vedamajame laikraščio puslapyje, – teismas tokio pobūdžio teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių. Pažymėtina, kad ginčo nuotrauka, esanti publikacijose, nebuvo daryta be ieškovo žinios ar sutikimo; juolab, kad byloje nebuvo ginčijama, kad ieškovas buvo fotografuojamas viešose vietose per renginius, taigi atvaizdo paskelbimas nekelia ypatingų problemų šios bylos kontekste.
Pažymėtina, kad Europos Konvencijos 8 str. apima asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą, įskaitant jo socialinę ir profesinę reputaciją. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė konkrečių pasekmių ieškovo reputacijai ar neigiamo poveikio jo profesinei veiklai. Tai, kad publikacija ieškovui buvo nemaloni, galėjo jį paveikti iki tam tikro laipsnio, bet teismo neįtikino, jog pasekmės buvo pakankamai rimtos ir svarbesnės už visuomenės interesą gauti publikacijose esančią informaciją. Įvertintina, kad ieškovui informavus atsakovą apie paskelbtą netikslią informaciją, pastarasis atliko pataisymus (šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas, t. y. atsakovas atliko korekcijas po vienos ar dviejų savaičių, taigi, pasekmės buvo sušvelnintos).
Apibendrinant, vargu ar galima pripažinti, kad autoriaus pareiškimai apie ieškovą, buvo pertekliniai arba kad jie viršijo viešose diskusijose toleruotinas ribas.
Pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 10 str. gina informacijos perdavimo stilių, o būtent išraiškos formą. Savo nuoseklioje praktikoje dėl išraiškos formos Teismas pastebėjo, kad autorius gali pasirinkti griežtą kritiką, nuspalvintą jo paties politinėmis pažiūromis ir suvokimu, panaudodamas satyrinį stilių. Šiuo atžvilgiu Teismas pabrėžė, kad 10 straipsnis taikomas ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra palankiai priimtos arba laikomos neįžeidžiančiomis ar abejingomis, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo; tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir plataus mąstymo reikalavimai, be kurių nėra demokratinės visuomenės. Taip pat Teismas pažymėjo, kad įžeidžianti kalba gali nepatekti į saviraiškos laisvės apsaugą, jei ji prilygsta nesaikingam (nepelnytam) menkinimui, pavyzdžiui, kai vienintelis įžeidžiančio pareiškimo tikslas yra įžeisti; tačiau vulgarių frazių vartojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiantį posakį, nes jis gali pasitarnauti tik stilistiniais tikslais. Teismo nuomone, stilius yra bendravimo dalis kaip išraiškos forma ir yra saugomas kartu su išraiškos turiniu (Tusalp c. Turquie, no. 32131/08 et 4161/08, § 48, 21 fevrier 2012). Todėl nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo publikacijų kontekstą ir formą, tame tarpe ir pavadinimą, darytina išvadą, kad autorius hiperbolizavo ginčo publikacijų pavadinimus, pavartojo šiek tiek „kandų“ stilių ieškovo atžvilgiu, tačiau neperžengdamas saviraiškos laisvės ribų.
Vertinant publikacijų mastą, teismas pažymi, kad laikraščio tiražas nėra didelis (12400 itin patraukė visuomenės dėmesį egzempliorių), atsakovas turi savo internetinį portalą, bet iš komentarų nežymaus skaičiaus matyti, kad portalas nėra itin populiarus lyginant su kitais portalais Lietuvoje (pvz. „Lietuvos rytas“, „Delfi“, „15 min.“ ir pan.).
Be to, svarbu pažymėti, kad ginčo publikacijos susiję su ieškovo profesine veikla, o ne su jo privataus gyvenimo aspektais. Bendras straipsnio tonas ir jo pavadinimas nevertintinas kaip įžeidžiantis, straipsnio pavadinimas šiek tiek kandus, bet tai žurnalisto pasirinktas stilius. Pažymėtina, kad svarbu yra išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp dviejų Konvencijoje įtvirtintų teisių: teisės į saviraiškos laisvę (10 str.) ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą (8 str.). Atsakovas publikacijomis siekė teisėto tikslo – diskusijų visuomenei svarbiais klausimais. Konvencijos 10 str. § 2 nepalieka vietos saviraiškos laisvės apribojimui, kai tai susiję su vieša sfera ir klausimais liečiančiais visuomenės interesą. EŽTT 2016-06-02 sprendime Nr. 61561/08, byloje Ekonominių reformų institutas prieš Ukrainą, § 62, pabrėžė, jog Konvencijos 10 str. gina ir nepalankios ar įžeidžiančios asmenį informacijos paskleidimą; žurnalistui suteikta galimybė skleisti perdėtą ar provokuojančią informaciją. Atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo publikacijos nepatiko ir buvo nemalonios ieškovui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog publikacijos buvo žeminančio pobūdžio ir atsakovas veikė nesąžiningai.
Ieškovas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovo laikraštis ir portalai yra propagandiniai ir šiai dienai jų veikla sustabdyta. Tuo tarpu teismas mano, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra vertinamos kaip sąžiningumo stokos požymis, kuris per se suponuotų išvadą, kad atsakovas veikė nesąžiningai Konvencijos 10 straipsnio prasme.
Taip pat ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti neturinę žalą tikslu atgrasyti atsakovą nuo tokio pobūdžio publikacijų spausdinimo, siekiant prevencinių tikslų; tačiau teismas atkreipia dėmesį į EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kur yra pabrėžęs, kad piniginės sankcijos neišvengiamai atgrasytų žurnalistus nuo prisidėjimo prie viešų diskusijų apie visuomenei aktualius klausimus; taigi, tai būtų kliūtis spaudai vykdyti informavimo ir stebėjimo funkcijas (Kapsis et Danikas c. Grece, no. 52137/12, § 40, 19 janvier 2017) ir tai reikštų siekį atgrasyti kitus žurnalistus nuo viešų asmenų kritikos ir apriboti laisvą informacijos bei idėjų srautą.
Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, visą straipsnio kontekstą, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog atsakovas paskelbė apie ieškovą teiginius, žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Taigi, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą paneigti ginčo publikacijose pavartotus teiginius.
Atmetus ieškinį, ieškovui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 93 str., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 6,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo Vytauto Kubiliaus ieškinį atsakovei UAB „Patikimas Verslas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo, tretysis asmuo Aurimas Drižius, atmesti.
Priteisti iš ieškovo Vytauto Kubiliaus, gim.: 1981-02-01, į valstybės biudžetą 6,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));