Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autobrava”, kuriai vadovavo A.Kubiliaus sūnus

Aurimas Drižius

Valstybės kontrolė savo ataskaitoje nurodė, kad didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 pandemijos pernai gavo nelabai žinoma UAB „Autobrava”, kuri prekiauja itališkais automobiliais „Fiat”. Pastarieji negali pasigirti populiarumu Lietuvoje, tačiau vis dėlto valstybė pernai nutarė paremti šią įmonę 25 mln. eurų suma.

Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje iki 2019 m. darbavosi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas, kurį pati įmonė pristato kaip „labai talentingą vadybininką“ (nuotr. viršuje su tėveliu, ekspemjeru, kuris stebuklingu būdu iki šiol nesėdi kalėjime, o labai garbingame Europos parlamente).

Pats Vytautas Kubilius pažadėjo ‘Laisvą laikraštį” „užbylinėti” teismuose, jeigu neva nebus paneigtas melas.

Paklaustas, kas konkrečiai yra melas šiame tekste, Vytautas Kubilius per mesengerį surašė :

Ponas Vytautas Kubilius buvo „Modus grupė”, kuriai priklausė ir „Autobrava”, stebėtojų tarybos narys.

Kaip žinia, įprasta, kad didelėse įmonėse Stebėtojų taryba, jei numatyta bendrovės įstatuose, renka bendrovės valdybą, jei jos nėra – bendrovės vadovą. Į bendrovės stebėtojų tarybos įgaliojimus įeina funkcija prižiūrėti bendrovės valdybos ir vadovo veiklą. Pateikia akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir siūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo, taip pat bendrovės ir vadovo veiklos.

Tačiau ponas V.Kubilius, kuris buvo stebėtojų tarybos narys, niekaip nesutinka, kad tokios pareigos reiškia, kad jis vadovauja pavaldžioms įmonėms.

„Darbas stebėtojų taryboje yra aiškiai apibrėžtas – galite pasidomėti kas tai yra. Tai nėra vadovavimas, tai nėra darbo sąntykiai’, – teigia ponas Kubilius.

Kaip rašė „Kauno diena”, Alzheimerio požymiai yra pasireiškę ir konservatoriui Andriui Kubiliui. Visąlaik deklaravęs, kad jo sūnus Vytautas tėra UAB „Google Lietuva” direktorius, 2018 metų balandžio viduryje ėmė ir prisiminė, kad jis užima ir kitas pareigas: yra „Vilnius Tech Park” valdybos narys, kredito davėjų statusą turinčios UAB „Credital” (buv. UAB „Įmoka lengvai”) valdybos narys (nuo 2016 m.), „Startup Wise Guys Riga” steigėjas.

Deklaracijoje teigiama, kad sūnus V.Kublius yra ir UAB „Modus Group” stebėtojų tarybos narys.

Kaip dienraščiui teigė VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė, A.Kubilius per šią Seimo kadenciją yra pateikęs penkias privačių interesų deklaracijas. Pirmoji iš jų buvo teikta 2017 m. sausio pradžioje, paskutinė – šių metų balandžio viduryje. Priešpaskutinėje, šių metų sausio viduryje pildytoje privačių interesų deklaracijoje politikas buvo įvardijęs tik sūnaus ryšius su „Google Lietuva”.

Praėjus mėnesiui specialiosios komisijos narys papildė savo privačių interesų deklaraciją paviešindamas visus sūnaus Vytauto verslo ryšius.

Po milijonieriaus sparnu

Iš naujausioje A.Kubiliaus privačių interesų deklaracijoje paminėtų jo sūnaus Vytauto pareigų bene didžiausią intrigą kelia UAB „Modus Group”. Tiesa, politikas deklaracijoje ją įvardijo nevisiškai teisingai – iš tiesų tai 2012 m. sausį Vilniuje įsteigta UAB „Modus Grupė” – toks yra oficialus bendrovės pavadinimas.

„Šiandien mūsų grupei priklausančios įmonės yra savo srities lyderės, dirbančios keturiuose verslo sektoriuose: automobilių, atsinaujinančios energetikos, paslaugų bei nekilnojamojo turto. Vienas pagrindinių mūsų tikslų – kurti vertę veiklose, kuriomis užsiimame ir skatinti jų progresą. Todėl šiandien investuojame į tai, kas bus aktualu rytoj.

„Modus Grupė” yra įmonių grupė, kurios valdomos bendrovės užsiima automobilių verslu, veikia atsinaujinančios energetikos srityje, taip pat turi ir NT verslą. Be to, grupė teikia ir įvairias paslaugas, kaip trumpalaikės automobilių nuomos paslauga „City Bee”, – rašoma bendrovės interneto svetainėje. „Modus Grupė” valdo antrines bendroves: „Krasta”, „Modus Energy”, „Unipark” ir „Unimodus”. Bene įdomiausia jų – 2011 m. pabaigoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Modus Energy”, prieš trejus metus tapusi akcine bendrove ir neseniai išplatinusi 5 mln. eurų vertės obligacijų.

Bendrovė stato ir eksploatuoja biodujų elektrines, įrengtas šalia stambių gyvulininkystės kompleksų, kur iš čia susidarančių bioskaidžių atliekų išgauna elektros bei šilumos energiją, o atliekas paverčia vertinga bekvape trąša. Šaltinių teigimu, bendrovė šiuo metu turi dešimt elektrinių, kurių elektros galia 7,87 MW, šiluminė galia – 8,34 MW. „Modus Energy” veikia ir saulės energetikos nišoje. Tų pačių šaltinių teigimu, bendrovei priklauso 19 saulės elektrinių, kurių galia 11,25 MW. Šių metų pradžioje bendrovė paskelbė ketinanti Lenkijoje statyti dvylika saulės elektrinių, investicija turėtų siekti apie 45 mln. eurų. „Modus Grupė” užsiima ir nekilnojamojo turto veikla, šalia Vilniaus oro uosto pasistatė išskirtinį viešbutį su kempingu „Campanile”. „Modus Grupė” prieš keletą metų plačiai įžengė į Baltarusiją. Čia turi ne tik BMW ir „Mini” autocentrą, bet plečia veiklą saulės energetikos bei biodujų elektrinių statybos bei eksploatacijos versle. 100 proc. „Modus Grupė” akcijų per Nyderlanduose registruotą „MG NL Holding” valdo vilnietis verslininkas Kęstutis Martinkėnas. Prieš kurį laiką buvo oficialiai skelbiama, kad jo turtas vertinamas maždaug 150 mln. eurų.

Didžiausius valstybės paramos gavėjus paskelbė Valstybės kontrolė savo ataskaitoje Seimo audito komitete:

Beje, UAB „Autobrava“ savininku pristatomas Kęstutis Martinkėnas.

Jis pats taip pristato savo įmonę:

KAPITALĄ K. Martinkėnas susikrovė prekiaudamas į automobiliais – „Modus grupei“ priklausančios bendrovės atstovauja BMW, „Porsche“, „Fiat“, „Jeep“, „Maserati“ ir kitoms gamintojoms Lietuvoje. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė svarstymų, kad K. Martinkėnas derasi su „Inchcape Motors“ dėl bendrovės „Krasta Auto“, prekiaujančios BMW, „Mini“ ir „Rolls Royce“, pardavimo. Verslo pasaulyje K. Martinkėno vardas daugelio pirmiausia buvo siejamas būtent su BMW.

Žiniasklaidos retai cituojamas K. Martinkėnas galėtų būti apibūdinamas kaip vienas Lietuvos verslo vizionierių. Jis užsikrėtęs žaliosios ir dalijimosi ekonomikos idėjomis. Jam priklauso automobilių dalijimosi sistema „City Bee“, kuriai Lietuvos rinka yra tik bandymų poligonas prieš planuojamą plėtrą užsienyje. „Modus grupės“ biure Vilniuje darbuotojai dalijasi ir darbo vietomis – taip esą ne tik sutaupoma ploto, nes biure niekada nebūna visi darbuotojai, bet ir tausojama gamta.

K. Martinkėno verslo ambicijos yra peržengusios Lietuvos ribas – jis daug investuoja užsienyje. Viena naujausių investicijų – 30 mln. eurų į saulės energijos parką Ukrainoj

„Modus grupei“ teko atlaikyti Seimo valstiečių ataką. Šiems užkliuvo tai, kad bendrovės stebėtojų taryboje dirbo talentingu vadybininku laikomas parlamentaro Andriaus Kubiliaus sūnus Vytautas.

Vilniečio K. Martinkėno (nuotr.) valdomai „Modus grupei“ priklauso apie 20 įmonių, tarp kurių – automobilių pardavimo ir nuomos, atsinaujinančiosios energetikos, nekilnojamojo turto bendrovės. Pernai „Modus grupė“ gavo apie 179 mln. eurų pajamų, šiemet jas tikimasi padidinti iki 220 mln. eurų. Įmonės plėtrą atspindi ir augantis darbuotojų skaičius – 2014 m. turėjusi 451 darbo vietą, šiandien bendrovė yra įkūrusi 580.

Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas toks klausimas:

Sveiki, čia iš Laisvo laikraščio, norėčiau paklausti, pagal kokius kriterijus didžiausią valstybės paramą dėl covid gavo uab autobrava – net 25 mln. eurų?

kas vertino šiuos kriterijus

norėčiau gauti atitinkamus dokumentus

Ir gautas toks oficialus VMI atsakymas:

UAB „Autobrava“ 2020 m. buvo įtraukta į nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių įmonių, kurioms automatiškai buvo taikomos VMI mokestinės pagalbos priemonės, sąrašą. Jį galima rasti VMI svetainėje adresu https://www.vmi.lt/evmi/informacija-verslui. Šios įmonės, kurios buvo sąraše ir kurioms nuo 2020 m. kovo 16 d. iki gruodžio 31 d. atsirado mokėtinų mokesčių skolų, automatiškai buvo:

• atleidžiamos nuo delspinigių,
• nevykdomas jų mokesčių skolų išieškojimas.

Nuo pandemijos nukentėjusios įmonės iki 2021 m. vasario 28 d. galėjo kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį iki 2022 m. gruodžio 31 d., be jokių palūkanų.

Įmonė „Autobrava“ pasinaudojo valstybės teikiama pagalba ir per 2020 m. sudarė mokestinės paskolos sutartis be palūkanų 18,2 mln. Eur sumai. Liepos 16 d. duomenimis, UAB „AUTOBRAVA“ mokestinės nepriemokos, kuriai taikomos VMI mokestinės pagalbos priemonės (įskaitant ir sudarytas mokestinės paskolos sutartis) likutis yra apie 13,2 mln. Eur.

STATISTIKA:

VMI duomenimis, mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, mokestinė nepriemoka liepos 16 d. iš viso sudarė 656,7 mln. Eur. Su įmonėmis ir fiziniais asmenimis nuo 2020 m. kovo 16 d. sudaryta 12 tūkst. mokestinės paskolos sutarčių (be palūkanų) 602,3 mln. Eur sumai.

Daugiau informacijos apie VMI mokestinės pagalbos priemones skelbiama svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/informacija-verslui.