Dėl laisvos spaudos žlugdymo „Norfai“ teismo prašoma skirti didelę baudą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo

Aurimas Drižius

Šiandien pateikiau Vilniaus miesto apylinkės teismui savo ieškinio patikslinimą ir pateikiau naujus įrodymus.

Nuotr. “ „Norfos“ savininkas Dundulis, kuris minimas Rolando Pakso – Gedvydo Vainausko baudžiamojoje byloje, kai vyrai tarėsi už kyšius atidaryti „Norfos“ parduotuvę Prienuose. Atrodo, kad suinteresuotas šioje byloje ir tikėtinas kyšio davėjas „Norfos“ savininkas Dundulis net nebuvo kuo nors įtariamas, tačiau vėliau ėmėsi uoliai tarnauti Šimonytės vyriausybei ir uždarynėti laisvą spaudą. Todėl dar kartą raginu žmones boikotuoti „Norfos“ prekybos tinklą

Ieškinys dėl neteisėto visuomenės informavimo priemonės neteisėto uždarymo, spaudos persekiojimo už kritiką, žalos padarymo, prašymas nedelsiant imtis laikinųjų apsaugos priemonių (papildytas)

Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismui nėra labai aiškus šio ieškinio dalykas, todėl papildomai paaiškinu, kad ieškinio dalykas yra prašymas užtikrinti spaudos laisvę ir teisę į konkurenciją. T.y. UAB „Norfos mažmena“ vadovai 2022 m. vasario 28 d. pranešė, kad UAB „Norfa mažmena“ nurodė išimti iš prekybos visus leidinius ‘Laisvas laikraštis“, „Respublika“, Vakaro žinios“.

Apie tai, kad „Norfos mažmema“, kuri beveik 20 metų prekiavo „Laisvu laikraščiu“, nurodė jį išmesti iš prekybos tinklų, ir tokiu būdu uždaryti, man pranešė trečiojo asmens – UAB „Litpresa“ vadovas Vidas Jurgilas. UAB „Litpresa“ sutarties su „Laisvą laikraštį“ leidžiančios bendrovės pagrindu (Leidinio pirkimo – pardavimo sutartis nr. T-575, kopija pridedama) platina „Laisvą laikraštį“ prekybos tinkle ‘Norfa“. Šiame laiške V.Jurgilas informuoja, kad gavo nurodymą iš „Norfos“ daugiau šiame prekybos tinkle neplatinti „Laisvo laikraščio“.

Savo elektroniniame laiške „Litpresos“ vadovas nurodė, kad : „UAB“Litpresa“ gavo žodinį UAB“Norfos mažmena“ reikalavimą nebetiekti Jūsų leidinio. Jų nuomone, tai reikėjo padaryti seniai. Kol kas mes dar imame Jūsų leidinį, tačiau ir iš kai kurių kitų prekybininkų atstovų sulaukėme reikalavimų netiekti Jūsų leidinio. Galbūt ribojančių Jūsų ledinių patekimą į prekybos vietas atsiras ir daugiau, nes informacija kinta labai greita.
Priežasčių galite teirautis patys, susiradę kontaktus internete.
UAB“Norfos mažmena“,
UAB“Svaita“.
Raštiškų nurodymų neturime ir jų nereikalausime“.

Tai, kad „Laisvas laikraštis“ išmetamas iš paskutinio didelio prekybos tinklo, kuris 20 metų juo prekiavo, ir jo skaitytojai įprato jį ten pirkti, reiškia faktišką laikraščio uždarymą.
Beje, kaip teigia „Litpresa“ vadovas, „Norfos mažmena“ vadovai jį žodžiu informavo, kad „tai reikėjo padaryti jau seniai“. Motyvai nėra nurodomi, todėl galima tik spėti, kad tai buvo padayta Lietuvos vyriausybės sprendimu. Nes minėti leidiniai „Laisvas laikraštis“, „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ liko vieninteliai opoziciniai leidiniai, kuriuos vyriausybei reikėjo uždaryti. Tai ir buvo padaryta, prisidengiant nepaprastaja padėtimi.
Leidinio „Laisvas laikraštis“ faktiškas uždarymas, nes skaitytojai tiesiog fiziškai nebegalės jo įsigyti, yra tiesioginis išpuolis prieš spaudos laisvę. Nes atrodo, kad „Norfos mažmena“ vadovai mano galintys laikraščius skirstyti į gerus ir blogus, į tuos, kuriuos galima platinti, ir tuos, kurie „neplatintini“.
Tai yra akivaizdus kišimasis į spaudos laisvę, nes ne verslininkų reikalas yra spręsti, apie ką laikraščiai turi rašyti, o ko nerašyti.
Kaip žinia, Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnis Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos sustabdymas arba nutraukimas numato, kad :
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalių nuostatas“.
Savaitraštis „Laisvas laikraštis“ niekada nepažeidė minėto įstatymo 19 str. 1 ir 2 dalies nuostatų, todėl laikytina, kad „Laisvo laikraščio“ išmetimas iš rinkos yra jo fizinis sunaikinimas, arba visuomenės informavimo priemonės fizinis sustabdymas.
Vyriausybei dabar nereikia pačiai uždarinėti laisvos spaudos, reikia tik paprašyti prekybos tinklų savininkų, kad jie blokuotų tokių leidinių platinimą, ir tikslas bus pasiektas.
Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus nurodo, kad „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.
Tokiu sprendimu sustabdyti opozicinius leidinius LR vyriausybė ne tik nutildė bet kokią kritiką, tačiau pamokė ir dar likusius spaudos leidinius, kad toliau ją kritikuojant ir likusios spaudos lauks tas pats likimas.
Tokiu būdu pažeistas dar vienas Visuomenės informavimo įstatymas – 3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai 1. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.
2. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.
Laikraščių fizinis sunaikinimas ir uždarymas lemia demokratijos ir nuomonių įvairovės pabaigą, tai tiesioginis kelias į diktatūrą.
Toks sprendimas taip pat pažeidžia ir Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnį (Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą). Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.
Laikraščio uždarymas už vyriausybės kritiką yra tiesioginis šio straipsnio pažeidimas.
Vyriausybė iki šiol laikosi pozicijos, kad ji neva nesikiša į šiuos procesus, tačiau akivaizdu, kad tai melas – vien vyriausybei pavaldaus Policijos departamento neteisėtas veikimas prieš opozicines interneto svetaines kovo pradžioje parodė, kad laikraščių ir naujienų portalų uždarymas yra koordinuota ir gerai suplanuota ataka prieš žodžio laisvę Lietivoje.
Be to, prekybos tinklų vadovų sprendimas, kurie laikraščiai teisingi, o kurie ne, yra akivaizdus dar vieno Visuomenės informavimo įstatymo punkto pažeidimas. Tai yra minėto įstatymo 29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje numato, kad :
1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.

Sprendimas išmesti iš „Norfos“ prekybos tinklo „Laisvą laikraštį“, „Respubliką“, Vakaro žinias“ reiškia, kad visuomenės informavimo priemonės yra monopolizuojamos, ir rinkoje tėra vienas likęs „teisingas“ laikraštis – „Lietuvos rytas“. Minėtas įstatymo punktas reikalauja, kad valstybė atsako už tai, kad būtų išsaugotas „visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija“, o „Norfos mažmenos“ sprendimas pašalinti minėtus leidinius iš rinkos yra tiesioginis žingsnis sukuriant dominavimo padėtį minėtoje rinkoje.

Tokiu būdu, uždraudus platinti ‘Laisvą laikraštį“ visame „Norfos“ tinkle, buvo sustabdyta visuomenės informavimo priemonės „Laisvas laikraštis“ veikla, jo skaitytojai nebegali jo įsigyti. Praktiškai tai reiškia visuomenės informavimo priemonės uždarymą, kitaip sakant, spaudos laisvės pabaigą. Nors „Laisvas laikraštis“ buvo platinamas „Norfos“ tinkle daugiau nei 15 metų, šis sprendimas priimtas staiga, pažeidžiant eilę Visuomenės informavimo įstatymo punktus.
Tokiu būdu UAB „Norfos mažmena“ daro žalą ne tik „Laisvo laikraščio“ leidėjui UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“, tačiau ir jį platinusiam UAB „Lipresa“.
Šis sprendimas išmesti leidinį iš tinklo buvo motyvuojamas tokiu komentaru „atsiverskite ir paskaitykite patys“, tačiau galima suprasti, kad atsakovas nurodė, kad „Laisvas laikraštis“ neva yra „prorusiškas“. Pats „Norfos“ atstovas spaudai, kuriam man vieninteliam pavyko prisiskambinti, paklaustas, kas „Norfai“ liepė išmesti „Laisvą laikraštį“ iš „Norfos“ tinklo, atsakė, kad tai padarė asmuo pavarde „negaliu kalbėti“.
Todėl akivaizdu, kad toks „Norfos mažmenos“ sprendimas uždaryti „Laisvą laikraštį“ ir kitus nepriklausomos spaudos leidinius yra neteisėtas, prieštaraujantis įstatymams, darantis didelę žalą ieškovui.
Kita vertus, akivaizdu, kad „Norfos mažmena“ sprendimas atsisakyti platinti opozicinius leidinius nėra ekonominis sprendimas (taip nėra, kad juos nuostolinga platinti), o grynai politinis, matyt, padiktuotas vyriausybės spaudimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sustabdžius prekyba „Laisvu laikraščiu“ „Norfos mažmenos“ tinkle, leidėjui šiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala, kuri didėja kiekvieną dieną. Todėl šią augančią žalą būtina stabdyti nedelsiant.
Remiantis išdėstytu ir CPK 144 str. prašau teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones : nurodyti UAB „Norfai“ sustabdyti savo nurodymą išmesti iš prekybos tinklo „Laisvą laikaštį“ ir toliau juo prekiauti, iki bus išnagrinėtas ginčas.
CPK 283 straipsnis. Teismo teisė leisti sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti nurodo, kad 1. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį:
4) visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.
Delsimas sustabdyti neteisėtus atsakovo veiksmus gali padaryti ieškovui didelę žalą. ir ne tik ieškovui, tačiau ir daugiau nei 5 tūkst. „Laisvo laikraščio“ skaitytojų, kurie pastoviai perka mūsų leidinį „Norfos“ prekybos tinkle.
Todėl remiantis CPK 283 str. prašau teismo skubiai spresti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Ieškinio reikalavimas (dalykas)
Visos šios minėtos aplinkybės įrodo, kad atsakovas padarė ir tebedaro ieškovui žalą. Mat visuomenės informavimo priemonė nėra koks rusiškas „Borjomi“ mineralinis vanduo. „Laisvas laikraštis“ yra Lietuvoje registruota visuomenės informavimo priemonė, joje dirba LR piliečiai, kurie savo veiklą vykdo pagal LR įstatymus ir Konstituciją. Todėl tikisi ir apsaugos pagal šią Konstituciją. ieškinio dydis dar yra nežinomas, kadangi tai tik pati šių neteisėtų atsakovo veiksmų pradžia, tačiau pradėjus bylą nagrinėti teisme, padaryta žala neteisėtais atsakovo veiksmais bus įvardinta.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė 249 straipsnis. Žala ir nuostoliai nurodo, kad :
1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Šiu atveju atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą – išėmė iš prekybos „Laisvą laikraštį“, kurį platino ieškovas, padarė jam žalą, kuri turi būti atlyginta. Žalos dydis bus patikslintas bylos nagrinėjimo metu. Nes dabar svarbiausia yra sustabdyti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Visuomenės informavimo priemonės neteisėtas sustabdymas reiškia, kad yra sunakintas vienas iš pagrindinių nepriklausomos Lietuvos Respublikos pagrindų – laisva spauda. Tai ne tas pats, kaip išmesti iš prekybos tinklo kokį nors rusišką muilą.
Dėl žalos dydžio ir dėl trečiojo asmens UAB „Litpresa“
Teismas prašė ieškovo patikslinti žalos dydį, tačiau tai padaryti šiuo metu nėra galimybės. Mat neturime duomenų apie tai, kada ir kiek leidinių buvo pašalinta iš prekybos tinklo „Norfa“, apie tai perskaitėme tik žiniasklaidos pranešimuose.
Todėl žalos dydis dar nėra žinomas, tačiau faktas, kad atsakovas, nurodęs trečiajam asmeniui pašalinti iš savo tinklo leidinį ‘Laisvas laikraštis“, tuo padarė žalą ne tik mums, tačiau ir trečiajam asmeniui „Litpresa“. Mat sutarties sąlygose numatyta, kad „Litpresa“ platina „Laisvą laikraštį“.
Pagal sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Litpresa“ sąlygas numatyta, kad trečias asmuo „įsipareigoja siekti kuo didesnio leidinio pardavimo“. Atsakovui uždraudus ‘Litrpesai“ tiekti leidinį į „Norfos“ prekybos tinklą, buvo pažeistas šis sutarties punktas.
Žyminis mokestis – 50 eurų buvo sumokėtas dėl to, kad ieškovas šioje byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tai numato CPK 80 str.
Dėl konkurencijos įstatymo pažeidimų
Konkurencijos įstatymo 2 straipsnis. Įstatymo taikymas aiškiai nurodo, kad :
1. Šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys.
Akivaizdu, kad atsakovas, nurodydamas išmesti iš prekybos tinklo „Norfos mažmena“ mūsų leidžiamą leidinį, grubiai pažeidė minėto įstatymo 2 straipsnį, ir ne tai kad apribojo konkurenciją, tačiau ją visiškai sunaikino spausdintų leidinių rinkoje. Iš esmės dėl šio sprendimo rinkoje liko vienintelis politikos ir ekonomikos temomis rašantis leidinis „Lietuvos rytas“. Toks žingsnis sunaikino konkurenciją žiniasklaidos srityje ir atėmė iš Lietuvos gyventojų pasirinkimo teisę. dabar ne skaitytojai, o „Norfos“ savininkai sprendžia, kokius leidinius turi skaityti žmonės, o kurie yra netinkami.
Konkurencijos įstatymo 2 str. nurodyta, kas yra dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
Dėl minėto sprendimo rinkoje neliko leidinių „Laisvas laikraštis“, „Respublika“, ir „Vakaro žinios“, todėl rinkoje beliko tik vienas panašaus formato leidinys ‘Lietuvos rytas“. Akivaizdu, kad „Norfos mažmenos“ savininkai siekė pašalinti iš rinkos visus „Lietuvos ryto“ konkurentus, todėl prašome teismo skirti atsakovui ir baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Prašymai
Norėčiau prašyti teismo įpareigoti atsakovą pateikti teismui įrodymus, kuriais remiantis jis nusprendė, kad „ieškovas yra prorusiškas“, arba pateikti įrodymus, kad šiuos neteisėtus nurodymus išmesti „Laisvą laikraštį“ iš „Norfos“ tinklos jis gavo iš trečiosios šalies.
Nes akivaizdu, kad atsakovas neturėjo jokio teisėto pagrindo išmesti „Laisvą laikraštį“ iš savo prekybos tinklo, ir man taip pat akivaizdu, kad šis sprendimas buvo įtakotas trečiųjų asmenų. Prašau teismo įpareigoti atsakovą pateikti šiuos įrodymus.

Remdamasis išdėstytu, ir aukščiau paminėtais Visuomenės informavimo ir Konkurencijos įstatymo punktais, teismo prašau taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir nurodyti UAB „Norfos mažmena“ toliau laikytis sutarties su „Litpresa“ sąlygų ir toliau platinti leidinį ‘Laisvas laikraštis“ prekybos tinkle „Norfa“.
Taip pat prašau teismo priteisti iš atsakovo visą ireškovo patirtą žalą – visas negautas pajamas, kurias dėl atsakovo veiksmų negavo ieškovas.
taip pat vertinti atsakovo veiksmus ir Konkurencijos įstatymo atžvilgiu ir skirti atsakovui baudą už minėto įstatymo pažeidimus.