Žmonės žino Pranciškų Šliužą nužudžiusius VSD slaptuosius žudikus
Žmonės žino Pranciškų Šliužą nužudžiusius VSD slaptuosius žudikus
Referendumo dėl žemės organizatorius Pranciškus Šliužas buvo nužudytas slaptųjų Valstybės saugumo departamento (VSD) žudikų. Tų pačių, kurie nužudė Vytautą Pociūną, Joną Furmanavičių, Andrių Ūsą, Drąsių Kedį ir dar daug kitų žmonių, ir kurių nusikaltimai, kaip ir žmonių kankinimas slaptame CŽV kalėjime, niekada nebuvo ir net nebus tiriamas – tuo pasirūpins valstybės vadovai.
https://www.youtube.com/watch?v=BwTwbg94fO8&t=65s
Tačiau atrodo, kad žmonėms jau trūko kantrybė. Egidijus Baltušis, ūkininkas, sako :
Jis mano, kad Pranciškaus Šliužo žūtis – žinutė Lietuvos patriotams. Pranciškus Šliužas, nepriklausomai nuo Žemės Nepardavimo Užsieniečiams Referendumo baigties, buvo vienas geriausių organizatorių. Jis sugebėjo pakelti paskutinę Lietuvos patriotų bangą, kurie ne finansavimo, bet savo tikėjimo dėka sugebėjo surinkti 300 000 Lietuvos piliečių parašų, kad jiems rūpimą klausimą nagrinėtų LR Seimas.
„P. Šliužas nors buvo ir karštas vyras, tačiau jis puikiai gaudėsi realybėje, – mano E.Baltušis, – kaip organizatorius, jis buvo vienas iš talentingiausių Lietuvoje, kuriam mažiausiom sąnaudom, tik nuoširdumu, pavyko suorganizuoti šį referendumą. Aš manau, kad P.Šliužo priešininkai puikiai įvertino jo galimybes, nes matėsi, kaip veikia VRK, ir kai visi tie liberalios publikos atstovai tam priešinosi, ir kaip jie bendrauja su savo kuratoriai. Kuratoriai jiems buvo iškėlę sąlygą – jokiu būdu neleisti šiame referendumui įvykti. Juk įsivaizduokime – kažkas yra atsakingas už Lietuvos ateitį, ir galvoja, ką su šita šalimi daryti ateityje. Ir jie įvertino Pranciškų kaip pavojingiausią žmogų Lietuvoje, dėl ko jį reikėjo ir nužudyti. Juk kokia situacija susiklostė paskutinėmis Pranciškaus gyvenimo dienomis – jis gyveno kaime, nors su savo gyvenimo drauge buvo apsisprendęs grįžti gyventi į Vilnių. Aš buvau kelis kartus pas jį nuvažiavęs. Supraskime tai – juk saugumo, ar kokios kitos struktūros klausė jo pokalbių, ir matė, kad žmogus nenuleidžia rankų, kalbasi ir toliau su kažkuo dalinasi savo svajonėmis. Tie, kurie įvertino Pranciškaus galimybes, matyt, kad mąstė taip : ‚Žiūrėkite, žmogus gyvena kaime, rūpinasi savo gyvuliais, tačiau jeigu jis atvažiuos gyventi į miestą, jis čia Vilniuje pradės kelti naujas bangas. Todėl mano versija ir yra tokia, kad jį paprasčiausiai sunaikino todėl, kad išvengti problemų ateityje. Nes Pranciškaus Šliužo sukeltos problemos mūsų liberaliems liberastams sukėlė daug nemigo naktų, ir buvo kaip hemorojus subinėje. Aš neturiu kito paaiškinimo. Pripažinkime, kad Pranciškaus kapo nebėra, nes jis pats skelbė, kad po mirties jo kūną reikia sudeginti, o pelenus išbarstyti Lietuvos laukuose. Tačiau vis tek – jeigu yra urna, tai žmonės prie jos susirenka paminėti.
Žlugdant šį, paskutinį Lietuvos Piliečių organizuotą Referendumą, tradiciškai pirmu smuiku griežė profesoriaus V. Landsbergio pasekėjai. Pranciškus Šliužas žuvo labai paslaptingomis aplinkybėmis, palaidotas skubotai. Ypatinga skuba ir būdas, jį laidojant, kai neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti jo žūties aplinkybių, leidžia daryti prielaidą, kad jis buvo nužudytas. Kad persikėlęs gyventi į Vilnių (ką ir ruošėsi daryti), netrukdytų galutiniam Lietuvos sunaikinimui.
„Netgi lietuviška žiniasklaida paskelbė tokią kritišką versiją, kad tai Pranciškaus Šliužo savižudybė su begale plėštinių žaizdų galvoje, – stebėjosi E.Baltušis, – žmogus matyt be sąmonės save daužė tol, kol galvos kiaušas suskilo. Ir palaidotas Pranciškus buvo žaibiškai, bėgte, nes mes kai atvažiavome, tai jau nieko neberadome. Kitas dalykas, kas mes, kurie rūpinamės, kas bus su šia valstybe ateityje, priešingai nei tie kiaušingalviai valdžioje, ir mes tai vertiname Pranciškaus nužudymą kaip žinutę mums – jeigu iššoksite aukščiau, mes jums nusuksime galvą. Tačiau kuo baigiasi galvų sukiojimas? Aš esu aštrus žmogus, tačiau pasakyčiau taip – pas mus irgi yra stiprių vyrukų, ir visus tuos valdžios jėgos struktūrų atstovus, kurie užsiiminėja tokiais tamsiais darbais, kaip nužudymai, ir tie, kurie neva turi licenciją žudyti – tai mūsų gretose irgi yra žmonių, kurie turi tuos nuosavus „vatnikas. lt“ sąrašus, ir jie atėjus laikus ieškos savo teisybės. Todėl galiu tiek pasakyti – nepergyvenkite, jeigu ateityje kas nors bandys su jais … – matyt, kad buvo už ką. Ypač po tokio laikotarpio, kaip šis“.
