Vokietijos Karlsruhes miesto teismas atmetė Lietuvos generalinės prokuratūros ekstradicijos prašymą

Aurimas Drižius

Vokietijos Karlsruhes miesto teismas ir šios žemės prokuratūra dar pernai gruodį nutarė nutraukti bylą dėl Lietuvos piliečio Viačeslav Liminovič ekstradicijos į Lietuvą.

Lietuvoje jam buvo sukurpta baudžiamoji byla, kad kam paskambino „Ekskomisarų biuro“ vienu iš vadovų prisistatęs asmuo, ir ėmė reketuoti – reikalauti pinigų. V.Liminovič atsisakė ir tada iš karto prokuratūra ėmė jį persekioti.

LL jau rašė, kad Generalinė prokuratūra suklastojo net Vokietijai siunčiamą ekstradicijos prašymą – jis buvo išsiųstas generalinio prokuroro Dariaus Raulušaičio vardu, nors pastarasis jau seniai nedirbo prokuratūros sistemoje.

„Gavau šiandien tokį dokumentą iš teismo, – LL sakė V.Liminovič, – kiek man spėjo telefonu trumpai paaiškinti vertėja, Tomas Krušna iš Generalinės prokuratūros rašte nurodė, kad padarė klaidą pirmame orderyje klaidingai įrašęs D. Raulušaičio pavardę vietoj Radišausko. Dar įdomiau Tomas Krušna parašė dėl senaties termino sufabrikuotai bylai. Jis rašo, kad senatis nepasibaigusi ir galioja iki 2023 metu. Vyrukas, matyt nebesiorientuoja įstatymuose ir nežino, kad įstatymai nebeturi atbulines galios. Bylą tai jie man pradėjo fabrikuoti dar iki tol kai paulauskinių Seimas sugalvojo padidinti senaties terminą kai kuriems BK straipsniams. Bet chebra prie viso to pamiršo, matyt „Samanėlės“ bylą kuri buvo ištempta iki 8 metų senumo buvusio generalinio prokuroro A.Valantino seseriai už sukčiavimus stambiu mastu.

Be to, spjaut ant tos senaties, kai byla visa suklastota ir mane sukčiams apgavus, mane dar kaltu bando padaryti.

Aš kaip ir nesiruošiu jiems tai atleisti ir pamiršti !

Problema kad banditais-komunistais-kgbesnikais valdomoje Lietuvos teritorijoje nei profesionalių-sąžiningų teisėjų, nei teisininku nėra. Todėl teismas turėtų vykti nepriklausomoje banditais ir moraliniais urodais nevaldomoje teritorijoje, tuomet pažiūrėsime, ką tie niekšai darys ir sakys.

P.S. pažiūrėsime, ką naujas valys sakys Europos Parlamentui dėl R.Pakso bylos….\

Jei galit paklauskit Rolando Pakso kur tiksliai rašyti i EU parlamenta, aš jiems irgi parašysiu apie visas savo bylas ir nusikalstama gauja.

LL jau rašė apie V.Liminovič bylą:

Generalinės prokuratūros siųstas Vokietijos policijai V.Liminovič tarptautinio arešto orderis. Dokumentas siunčiamas gegužės 2 d. Dariaus Raulušaičio vardu, kuris nuo sausio nebedirba prokuratūroje

Vilnietis Viačeslavas Liminovič, kuris nuo lietuviškos teisėtvarkos mafijos pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje, neseniai buvo sulaikytas šioje šalyje ir dvi savaites praleido Vokietijos kalėjime. Lietuva yra išdavusi tarptautinį arešto orderį suimti V.Liminovič, ir vykdydami jį, Vokietijos pareigūnai buvo suėmę V.Liminovič, tiesa, vėliau paleido.

V.Liminovič persiuntė ‚Laisvam laikraščiui“ dokumentą, kurį neva pasirašė Lietuvos generalinis prokuroras Darius Raulušaitis. Tiesa, jis prokuratūroje nebedirba jau nuo šių metų sausio, tačiau Vokietijos teisėsaugai pasiųstas šių metų dokumentas, kurį neva pasirašė generalinis prokuro9ras Darius Raulušaitis šių metų gegužės 2 d.

„Atsiunčiau orderio, kuris išduotas mano areštui, paskutinį lapą – atkreipkite dėmesį – ši dokumentą siunčią Darius Raulušaitis, ir data – šių metų gegužės 2 d., – LL sakė V.Liminovič, – visus tuos klastojimus, pagal kuriuos man suklastojo bylą Lietuvoje, jie atsiuntė ir į Vokietiją. Nors Lietuvos teismas išdavė orderį mano areštui dar balandžio mėn. , tačiau tarptautinį arešto orderį Vokietijai išsiuntė D.Raulušaitis jau gegužę. Vienintelė problema, kad D.Raulušaitis nuo sausio mėnesio nebedirba Generalinėje prokuratūroje. Žinoma, kad šioje istorijoje minimas ir Žydrūnas Radišauskas. Netgi pinigai, kurie buvo man mokami visai už kitą objektą, ir visai nėra susiję su šia byla, jie prirašė prie šios istorijos. Nors tai buvo paneigta ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, tačiau prokuratūra vis tiek įrašė . Tik suma sumažino – jie reketavo iš manęs pinigus per kaltinamąjį aktą, tačiau dabar tarptautiniame orderyje reketo suma sumažino iki 30 tūkst. eurų. Bet kuriuo atveju, tai, kad Raulušaitis siunčia šį dokumentą, tikrai nėra į naudą prokuratūrai – mano advokatai jau dirba“.

Apie vilnietį statybininką Viačeslavą Liminovič „Laisvas laikraštis“ jau rašė 2012 m. Jis turėjo statybos firma, ir keli užsakovai jam nesumokėjo už statybos darbus, vėliau skolininkai jam ėmė grasinti ir per pažintis policijoje ir prokuratūroje suklastojo bylą. Nors tai buvo paprastas ūkinis ginčas dėl skolos, prokuratūra bylą kriminalizavo, ir ėmė persekioti V.Liminovičių.

Visa šios istorijos esmė surašyta V.Liminovič skunde Europos Žmogaus teisių teismui

„EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS

PAREIŠKIMAS

ŠALYS:

Pareiškėjas:

Viačeslavas Liminovič (Viačeslav Liminovič),

vyras, Lietuvos Respublikos pilietis,

gim. 1970 m. gegužės 15 d., Lietuvoje,

namų adresas Architektų g. 104-55, LT-04222 Vilnius,

Aš, pareiškėjas Viačeslav Liminovič, 2008 metų vasario 27 d. kreipiausi į Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato 1-ąjį policijos komisariatą (pareiškime nurodytas adresatas-Vilniaus m. Organizuotų nusikaltimų Tyrimo tarnybos skyriaus Viršininkas) su pareiškimu (rašytas 2008-02-07) apie mano atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką.

Pareiškime išsamiai nurodžiau su mano atžvilgiu padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes, įvardijau nusikalstama veika įtariamą (man žinomą asmenį) bei jo bendrininką ir prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą.

Paaiškinau, kad 2008 metų sausio mėnesio pradžioje man paskambino asmuo, prisistatęs UAB „Ekskomisarų biuro“ direktoriaus pavaduotoju („Ekskomisarų biuras“ kategoriškai neigia bet kokias sąsajas su šiuo inciidentu – aut. pastaba) ir pareikalavęs atvykti į įmonės ofisą, jo nuomone, svarbiam pokalbiui. Kadangi aš kategoriškai atsisakiau paklusti šio asmens reikalavimui, paklausė, ar aš pažįstu Arkadijų Massarskį (Arkadij Massarskij). Man patvirtinus, kad pažįstu A.Massarskį, jog tai mano buvęs verslo partneris, apgavęs mane ir neatsiskaitęs už atliktas paslaugas (stambiu mastu), neprisistatęs skambinęs asmuo, pakartotinai paprašė atvykti į įmonės ofisą ir paaiškino, kad A.Massarskis paprašė jį pasikalbėti su manimi tikslu įtikinti mane išreikalauti pinigus tai yra 140000, Lt (vienas šimtas keturiasdešimt tūkstančių litų) už verslo objektą, su kuriuo A.Massarskio niekas nesieja. Kadangi aš dar kartą atsisakiau bendrauti su UAB „Ekskomisarų biuro“ direktoriaus pavaduotojų ir su A.Massarskiu, pastarasis pareiškė, jog, A.Massarskio teigimu, t.y. jo verslo objektas ir neva aš buvau įgaliotas pasirašyti jo įmonės „Arkadis“ vardu sutartį su rangovu bei atlikti šios įmonės vardu darbus, kas yra visiškas melas. Kadangi šios aplinkybės visiškai neatitiko tikrovės, paskambinusiam asmeniui paaiškinau, kad jo minimas objektas, esantis Valčiūnų kaime, Vilniaus rajone, Gaisrininkų mokymo centre, yra mano pažįstamo A.Šilinskio, kuriam priklauso įmonė UAB „Letronas“, objektas, o aš pagal sutartį vykdau šiame objekte darbus. Tačiau nusiruošiau šiam nepažįstamam asmeniui smulkiai pasakoti savo verslo santykius bei atskleisti jam nepriklausoma informacija. Man patvirtinus, kad A.Šilinskas su A.Massarskiu niekaip nėra susiję, skambinęs asmuo pradėjo man grasinti, jog manimi susidomės Valstybinė Mokesčių Inspekcija (VMI) bei kitos teisėsaugos institucijos, kuriose UAB „Ekskomisarų biuras“ turi „savo“ žmonių, ko pasėkoje bus pradėti ikiteisminiai tyrimai ir aš būsiu vis tiek priverstas atiduoti visus pinigus, man vis tiek bus padarytas didelis spaudimas per korumpuotus, kaip vėliau paaiškėjo, Lietuvos teisėsaugos pareigūnus, prokurorus ir teisėjus. Šiuos savo grasinimus skambinęs asmuo įgyvendino keturiose baudžiamosiose bylose neužilgo sufabrikuotose mano atžvilgiu, kadangi po šio pokalbio praėjus kuriam laikui buvau kviečiamas apklausai į Vilniaus rajono policijos komisariatą, į trys atskyrus sufabrikuotus ikiteisminius tyrimus bei Vilniaus miesto VPK 6 pk. policijos komisariatą kur buvo sufabrikuota ketvirta byla pagal A.Masarskio užsakymą tarpininkaujant ekskomisaru biurui.

<>…. „ Pastaba, privati saugos įmonė „Ekskomisarų biuras“ įkūrėjas bei savininkas (šiuo metu verslas formaliai performintas sūnaus vardu) buvęs sovietų milicijos aukšto rango milicininkas (turintis pulkininko laipsnį) bei ne per seniausiai, 2008 m. buvęs Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas. Visi šio biuro vadovai bei pagrindinis personalas yra buvę sovietų milicijos vadai ir eiliniai milicijos darbuotojai bei dabartinės „nepriklausomos“ Lietuvos buvę komisarai – iš tarnybos pašalinti ar savo noru pasitraukusieji įvairaus rango pareigūnai. Pagal Lietuvos laisvos žiniasklaidos duomenis šios privačios organizacijos nariai bei jos vadovai turi neigiamą reputaciją tarp oficialių Europos Sąjungos institucijų. Pažymėtina ir tai, kad „Ekskomisarų biuras“, savanaudiškais tikslais pasinaudodamas senais tarnybos ryšiais bei klestinčia korupcija visose Lietuvos teisėsaugos institucijose, sukūrė nusikalstama ratą „savų“ užverbuotų, korumpuotų pareigūnų, prokurorų, teisėjų, kitų valstybės tarnautojų, įskaitant ir aukšto rango pareigūnus bei akivaizdžiai šalies vadovus. Tai patvirtina Lietuvos teisėsaugos visiškas paralyžius bei kategoriškas, bailus atsisakymas tirti nusikalstamas, neteisėtas bei korupcines veikas, padarytas „Ekskomisarų biuro“ darbuotojų bei jų globojamų asmenų. Lietuvos Respublikoje ši tema uždrausta ir neišsprendžiama dėl totalinės korupcinės padėties, susiklosčiusios dėl neatliktos valstybės bei teisėsaugos struktūrų desovietizacijos, dekomunistizacijos, dekgbizacijos kaip tai buvo padaryta nedelsiant po Berlyno sienos griovimo 1991 m. kitose ES šalyse, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje.

Pažymėtina ir tai, kad pagal ekskomisarų biuro steigėjo melagingus parodymus Lietuvos teismai žinodami , jog parodymai melagingi bei turėdami nenuginčijamus rašytinius įrodymus keturis kartus neteisėtai nuteisė Nepriklausomo Laisvo Laikraščio redaktorių. www.laisvaslaikrastis.lt. Taipogi pažymėtina gerbiamam Europos Žmogaus Teisių Teismui jog, atskleidus šią informaciją man bei mano šeimai akivaizdžiai gresia pavojus gyvybei, laisvei bei turtui“… <>

Taigi, Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados tyrėjas 2008-03-17 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. todėl kad;

a. Ignoruodamas pareiškime nurodytas nusikalstamas veikas netinkamai bei nepilnai kvalifikavo jas, ignoravęs padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. ,

b. Būdamas įtakotas ar tiesiogiai „Ekskomisarų biuro“ veikėjas ar per savo vadovus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą suklastojo mano, pareiškėjo, duotus parodymus,

c. Vėliau pats tyrėjas K.Dzengo ar galimai kitas iš policijos komisariato pareigūnų neteisėtai išėmė iš ikiteisminio tyrimo medžiagos mano, liudytojo, apklausos protokolą, pasirašytą mano ranka, ir jį sunaikino.

2011-10-28 pateikiau pareiškimą LR Generalinei prokuratūrai ir Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2011-12-05 nutarimu panaikino Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariato Šnipiškių policijos nuovados tyrėjo 2008-03-17 nutarimą, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai bei neišsamiai.

Vilniaus aps. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus I-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas, neatlikęs visų jam pavestų LR generalines prokuratūros nutarimu veiksmų bei dėl korupcinių priežasčių, bendros kompetencijos stokos atlikęs savo pareigas aplaidžiai ir formaliai, 2011-12-20 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, atsižvelgiant į tai, kad atlikus papildomus veiksmus nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios sudarytų požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d. Vėl gi pareigūnas ignoravo tikrus nusikaltimo požymius įvykdytus mano atžvilgiu ir netinkamai klaidinančiai kvalifikavo nusikalstamas veikas. Taipogi pareigūnas A.Jankevič atsisakę apklausti naujai paaiškėjusiu nusikaltimą padariusiu asmenų tai piliete O.Voinič grasinančia per tarpininką taipogi susidorojimu su manimi per Lietuvos teisėsaugos korumpuotus pareigūnus, žadėjusi, kad nuo „jų“ ( ekskomisaru biuro ir kompanionu ) niekas dar nepabėgo ir aš taipogi busiu prispaustas. Tačiau šia asmenybe nebuvo nei ieškoma nei tuo labiau apklausiama nei su ja buvo atlikta akistata. Vietoj nueiskaltima užsakiusiojo asmens A.Masarskio, kuri LR generaline prokuratūra, pavedė apklausti tyrėjui A.Jankevič, nežinia dėl ko buvo apklaustas A.Masarskio sūnus nieko dėtas šioje istorijoje.

Apskundus šį nutarimą Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2-ojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro 2012-01-23 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad prokuroras V.Kukaitis kuris atsisakę pradėti tyrimą per savo broli advokatą M.Kukaiti tiesiogiai susije su ekskomisaru biuru. ( šios įrodymus galima rasti čia; www.laisvaslaikraštis.lt, www.komentaras.lt , ar įvedus raktini žodi; M.Kukaitis, V.Kukaitis, „ekskomisaru biuras“ Alvydas Sadeckas, į GOOGLE paieškos sistema.

Padavus dėl aukščiau minimo nutarimo skundą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, 2012-02-15 nutartimi buvo patenkintas mano, V.Liminovič, skundas ir 2012-01-23 prokuroro nutarimas panaikintas, teismui manant, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pašalintos abejonės ir neaiškumai, priimant nutarimą, neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2011-12-05 nutarimo motyvus bei argumentus tai reiškia yra pažeistas LR įstatymai bei teises normos, taipogi pažeista Europos Žmogaus Teismiu Konvencija į teisinga, veiksminga bei sąžininga procesą.

Su 2012-02-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nesutiko Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras V.Kukaitis (kurio brolis advokatas M.Kukaitis nuolat bei daug metu atstovauja „Ekskomisarų biurui“ bei jo steigėjui, dabartinio „Ekskomisarų biuro savininko tėvui A.Sadeckui) ir apskundė ją Vilniaus apygardos teismui skunde abstrakčiai įvardindamas, esą pagal galimybes buvo patikrintos mano pareiškime nurodytos aplinkybės ir priimtas motyvuotas nutarimas dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pareigūnams valstybė suteikia visas galimybes bei priemones atlikti savo pareigas tinkamai bei laikantis įstatymų. Tačiau Lietuvos „teisė“ šio metu yra selektyvinė-atsirenkamoji ir taikoma įvairių socialinių bei politinių sluoksnių asmenims skirtingai, pagal poreikį, pagal turimas pajamas, korupcinius bei šeimyninius ryšius. Šios faktinės aplinkybės būtent pagrindžia pasirinktinos teisės Lietuvos Respublikoje nuolatinį egzistavimą.

Vilniaus apygardos teismas 2012-03-20 nutartimi prokuroro skundą tenkino, panaikino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-02-15 d. nutartį ir dėl mano skundo priėmė naują sprendimą, palikdamas galioti Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2-ojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorės 2012-01-23 nutarimą. Prokurorės nuomone, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, tik jai įstatymų leidėjas suteikė teisę spręsti, pasirinkti, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus prokurorė nori atlikti, o kokių nenori atlikti. Prokurorė visiškai pamiršo apie duotą prokurorės priesaiką, prioriteto teikimą tinkamam, o ne paviršutiniškam, pareigų atlikimui, įsipareigojimus prieš įstatymą bei Lietuvos Respublikos piliečius. Tačiau prokurorė A.Stankevičiūtė greičiausiai niekada negirdėjo, kad ji, išskyrus teises, dar turi ir pareigas, kurioms neabejotinai turi būt teikiama pirmenybė. Teismo nuomone, visos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės yra ištirtos, visi reikalingi duomenys priimti teisingam sprendimui nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Teismas nelaikė svarbia aplinkybės, kad byloje nėra apklausti mažiausiai du iš galimai įtariamų nusikalstamos veikos padarymu asmenų, tai Arkadijus Massarskis, Olga Voinič bei kiti, iki šiol nenustatyti asmenys, galimai dalyvavę šioje nusikalstamoje veikloje.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, o tai reiškia, kad visas galimas teisinės gynybos priemones pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jau išnaudojau.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiunaitė 2012-09-08 d. išnagrinėjo mano pareiškėjo V.Liminovič skundą dėl Lietuvos pareigūnų atsisakymo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl piliečio A.Masarskij pasisavintų ir negražintų man priklausančių biuro baldų, neteisėto PVM pasisavinimo. Esant medžiagoje neginčijamiems įrodymams, suklastojusi ir iškraipiusi faktus, teisėja savanaudiškai mano skundą atmetė.

Todėl teisėjai V.Pakalnytei-Tamošiunaitėi buvo pareikštas nušalinimas dėl šališko bei akivaizdžiai korupcinio pobūdžio bylų nagrinėjimo. Tačiau teisėja pati išsprendusi savo nušalinimo klausimą nuo skundo nagrinėjimo nenusišalino. Maža to paskirtu laiku teismo posėdis dėl mano skundo nagrinėjimo neįvyko, nes į teisėjos kabinetą tuo metu užėjo (dabar jau buvęs) Vilniaus apygardos teismo pirmininkas A.Šumskas ir užsidaręs kabinete apie 20 minučių kažką su teisėja V.Pakalnyte-Tamošiunaite aptarinėjo, nors turėjo būti šiuo metu nagrinėjamas mano skundas. Visą tai vyko prokurorės A.Stankevičiutės akivaizdoje, tačiau prokurorės nepaveikė tokie akivaizdūs proceso bei įstatymo akivaizdžiai korupciniai pažeidimai nepasirodė niekaip.

Manau, kad Vilniaus m. Vyriausiojo Policijos Komisariato Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariato 2008-0317 nutarimas, Vilniaus aps. Vyriausiojo Policijos Komisariato Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariato 2011-12-20 nutarimas Nr. 12-AT-07726-08, 2012-03-20 Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-175-312/2012 priimti, pažeidžiant mano, Viačeslavo Liminovič, teises ir teisėtus interesus, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 ir 13 str. nuostatas.

Kaip žinia, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja asmens teisę į sąžiningą procesą. Manau, kad priimant procesinius sprendimus tiek policijos, tiek (ypač) teismų institucijose, buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvecijoje, o būtent Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į bylos nagrinėjimą lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Ar galima kalbėti apie lygybės, nešališkumo principus, kai, teismas paviršutiniškai, neišsamiai bei akivaizdžiai vadovaudamasis korupciniai principais bei ryšiais ištiria faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai atmeta nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens skundą, taip skatindamas nusikalstamų veikų plitimą teisinėje valstybėje. Pažymėtina, kad Eurostat duomenimis Lietuvos Respublikoje yra žemiausias procentas (iš viso apie 10 % ) pasitikėjimo valstybe ypač Lietuvos teisėsauga bei teismais. Faktas, kad Lietuvos piliečiai turi pagrista pagrindą nepasitikėti Lietuvos teisėsauga bei teismais kuriuose „dirba“ dar nuo sovietmečio tyrėjai, prokurorai, teisėjai. Tie patys tyrėjai, prokurorai, teisėjai yra galiojantys sovietų sąjungos komunistų partijos bei KGB nariai. Tai yra faktai bei kasdieninė Lietuvos realybe. Todėl Lietuvos piliečiams, masiškai bėgantiems iš šalies dėl akivaizdaus bei žiauraus neteisingumo, yra dėl ko pergyventi bei yra ko bijoti savo šalyje.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne vieną kartą viešai yra pasisakiusi, kad Lietuva valdo nusikaltėliai ir klanai. Deja ši realybė nesikeičia, o tik blogėja sparčiais tempais.

Be to, manau, yra pažeistas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str., numatantis teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Kreipdamasis į policiją ir skųsdamas jos procesinius sprendimus teismui, pagrįstai tikėjausi, tačiau nesulaukiau veiksmingos teisinės pagalbos tiek iš policijos, tiek iš prokuratūros, tiek iš teisminės institucijos, priešingai, teismas mano pažeistų teisių tiesiog negynė, suteikdamas prioritetą nusikalstamumui, korupcijai užvaldžiusiai visa Lietuva plėtotis.

Visas galimas teisinės gynybos priemones pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šiame nusikalstamos veikos epizode jau išnaudojau. Šeši mėnesiai nuo galutinio teismo sprendimo dienos pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dalies reikalavimą dar nepraėję. Taigi, savo teisėms apginti esu priverstas kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Tikiu, kad, esant palankiam sprendimui mano atžvilgiu, sugebėsiu įrodyti, kad institucijos, pareigūnai ir teismai valstybėje turi tarnauti piliečiams, o ne teisėsaugą uzurpavusiems sovietiniams veikėjams ir jų statytiniams (paveldėtojams), darantiems savo nusikalstamais veiksmais žalą Lietuvos piliečiams, valstybei bei kenčiantiems bendram Demokratinės Europos Sąjungos autoritetui.

Šiuo pareiškimu siekiu apginti savo ir savo šeimos teises ir teisėtus interesus. Dėl Lietuvoje veikiančių policijos institucijų pareigūnų bei Lietuvos teismų instancijų neteisėtų ir korupcinių veiksmų, atsisakant ginti mano pažeistas teises ir visapusiškai bei objektyviai ištirti prieš mane padarytus teisės pažeidimus bei nusikaltimus, taip pat mano atžvilgiu sufabrikuoti ikiteisminiai tyrimai nulėmė situaciją, kad penkerius metus esu priverstas įrodinėti savo nekaltumą policijos bei teismų institucijose. Tačiau Lietuvos dabartinė „teisinė“ sistema niekuo nesiskiria nuo nusikalstamos nežmoniškos sovietinės „teisinės“ sistemos nes dauguma Lietuvos teisėjų, prokurorų, policijos vadų yra sovietinės sistemos bei komunistų partijos atstovai. Susiklosčiusi padėtis neigiamai atsiliepė ne tik mano, tačiau ir mano šeimos gyvenimui. Šios aplinkybės akivaizdžiai atsispindės mano kituose skunduose Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl kitų Lietuvos teisėsaugos atstovų padarytų mano bei mano šeimos narių atžvilgiu sunkių nusikaltimų. Mano mažametė dukra, nuo vaikystės paniškai bijo policijos, aštuonerių metų mergaitė, važiuodama automobiliu, pamačiusi policijos pareigūną ar policijos transporto priemonę, impulsyviai pradeda slėptis nuo policijos vos išgirdusi tą žodį.

Pabrėžtina, kad žmogaus teisės – tai matas, kuriuo turi būti matuojamas kiekvienas valstybės institucijų bei teismų veikloje priimamas sprendimas. Privatus asmuo šiuose santykiuose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su institucijomis kilus neaiškumams, teisė aiškintina piliečio naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims, tame tarpe ir teismams, kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Šiame kontekste aš, Viačeslavas Liminovičius, laikytinas silpnesniąja teisinių santykių puse, todėl policijai, prokuratūrai ir teismui akivaizdžiai aplaidžiai atlikus savo tiesiogines pareigas, mano giliu įsitikinimu, būtent dėl sąsajų su korupcija (korupcinių priežasčių), man buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, patyriau išgyvenimus, nepatogumus, nežinomybę, depresiją.

Man, Viačeslavui Liminovič (Viačeslav Liminovič) padarytą žalą vertinu 5 mln. Lt, t.y po 1 mln. Lt už vienerius metus.

Jokiam kitam tarptautinio tyrimo ar ginčo sprendimo organui skundai čia išdėstytais motyvais nebuvo pateikti.

Aš patvirtinu, kad mano žiniomis ir įsitikinimu, šiame pareiškime pateikta informacija yra teisinga. Taipogi informuoju gerbiamą Europos Žmogaus Teisių Teismą, kad esant galimybėms bei dėl vykdomo genocido bei neteisėto susidorojimo su manimi ir mano šeimos nariais bei grobstomo mano bei mano šeimos narių turto su Lietuvos teisėsaugos visų lygių bei institucijų atstovų pagalba bei tiesioginiu dalyvavimu šioje nusikalstamoje veikloje, jeigu nebusiu pašalintas fiziškai ar kitokiu būdu šis skundas dėl Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veiksmų bus nepaskutinis. Pateikus (pagal fizines, finansines bei moralines galimybes) visus skundus dėl vykdomų Lietuvos teisėsaugos atstovų nusikaltimų mano ir mano šeimos atžvilgiu ir ne tik, gerbiamas Europos Žmogaus teisių Teismas galės įsitikinti, kas iš tikrųjų vyksta vienoje iš Europos Sąjungos šalių bei galės įvertinti visus nusikaltimus pilna apimtimi.