Tobulosios motinos motyvai – pavydas ir godulys

„Kalės istorijos“ išsigalvojimus apie Drąsiaus Kedžio „narkomaniją“ paneigia jo buto interjeras

Kristina Sulikiene

Šiandien jau neprikelsime Drąsiaus Kedžio ir neapklausime  jo – meluoja Laimutė Stankūnaitė su Laima Lavaste ar ne, kai išgalvotame romane, kuris „Lietuvos ryte“ spausdinamas „kultūros“

 skiltyje, taigi, pateikiant kaip naujienas, jis vaizduojamas kaip „narkomanas“, „stiklinėmis akimis“.

Nors pati L. Stankūnaitė niekada nesugebėjo paaiškinti, kaip ji sugebėjo per metus uždirbti 63 000 litų, ir dar vargšų rajone – Vilijampolėje, ir dar esą iš kirpyklos, ji apie Drąsių Kedį turi tvirtą nuomonę – tai nepataisomas narkomanas.

Klonio gatvėje budėdavau gatvėje, ir niekada iki šiol nebuvau užlipusi į Drąsiaus Kedžio butą, nes visų pirma, ten amžinai trynėsi visokio plauko infiltrantai, liudytojai, ir provokatoriai. 

Kadangi niekada nesiruošiau, kaip jie, liudyti Laimutės Stankūnaitės, ir Ūsų bylose, tai man ir tikslo ten nebuvo trintis, ir stengtis kažką sužinoti per gerai izoliuotas grindis – nors štai kai kuriose bylose vaiko teisių apsaugininkės liudija, jog jos neva girdėjo iš antro aukšto, ką kalba pirmame.

Girdėti tokių dalykų neįmanoma vien dėl to, jog Drąsiaus Kedžio bute yra sumūrinta pakyla, ir plytų baras.

Labai skoningas butas, gražios spalvos, ne viena dieną darbo, ir ne vienas tūkstantis litų sudėta.

Laimutė Stankūnaitė tačiau atvirai taškosi „narkomanais“. Narkomanai nei tokio subtilaus skonio neturi, nei taip sugeba įsirengti butą. Narkomanų buitis apleista, jie nebesirūpina savo aplinka – rūpinasi tik „doze“.

Pamačius šitą butą, pasidarė aišku, kodėl jo taip nori Laimutė Stankūnaitė (naujoje „pedofilijos“ byloje jos advokatai prašo ją paskirti dukrelės tuto tvarkytoja – tarsi priteisus vaiką mamai uzufruktas autopmatiškai nepriklauso…Gal vaikas – atskirtas, ir vaikų namuose?) – nes jis prabangus, skoningas. 

Galėtų ji vis tik paaiškinti – tai kuo taip pavergė ją Drąsius Kedys – ar „narkomanija“, ar kaip tik – švelnumu, taktiškumu, ir mokėjimu gyventi?

Na kuris variantas tinkamas, ką? 

Ar jau nebežino ponia, ką ir kur liudyti?

Kai viena pusė pilstosi purvais, ir siekia, kad Kedžiai prarastų namą, belieka konstatuoti faktą – Drąsius Kedys ne tik kad nebuvo joks narkomanas, sportavo, ir turėjo verslą, bet tai buvo subtilios meniškos natūros žmogus. Tai įrodo spalvų suderinimas jo išlikusiame bute. Netikite? Gaila, neturiu nuotraukos – nes nesu agentas, ir neseku visko ir visada. Nusimanau apie meną, ir žmonių psichologiją.

Ir telieka atkartoti pirmosios instancijos teismo nutartį, gaila, kad ji vėliau buvo panaikinta.

Kedžiai kaltino Laimutę Stankūnaitę dėl šmeižto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog L. Stankūnaitė juos šmeižė dėl pavydo. Vėliau kaltinimas buvo panaikintas antrojoje instancijoje.

Tačiau kadangi teisėsauga ir teismai mėgsta remtis nebegaliojančiais sprendimais, aš irgi tuo sprendimu pasiremsiu.

PAVYDAS – nustatė pirmosios instancijos teismas šmeižto byloje: toks motyvas vedė Tobuląją Motiną, kai ji melavo visoms žiniaklaidos priemonėms apie savo santykius su vaiko seneliais, bei šmeižė mirusį jų sūnų.

GODULYS – pagrindinis pasakos apie suskilusią geldą leitmotyvas, kuris ir šioje tikroje istorijoje yra labai ryškus.