Aurimas Drižius

Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija (iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė – nuotr. centre viršuje) ir Irmanto Šulco) atsisakė nagrinėti „Laisvo laikraščio” ieškinį dėl laisvos spaudos sunaikinimo – garbūs teisėjai nustatė, kad skundas teismui paduotas per e.paslaugos sistemą, o turėjo būti paduotas per „liteko vep posistemĮ”:

Todėl garbūs teisėjai, žinoma, kad nenagrinėjo „Laisvo laikraščio” skundo motyvų.

Beje, itin juokinga, kad „Laisvo laikraščio” skundą išnagrinėjo Aukščiausiojo teismo buvusi pirmininkė Sigita Rudėnaitė, daugelio mūsų leidinio straipsnių herojė.

Tai, kad Rudėnaitė ir jos žygdarbiai buvo ne kartą aprašyta ‘Laisvame laikraštyje”, nesutrukdė garbiai teisėjai pačiai ir vykdyti teisingumo mūsų leidinio atžvilgiu.

Pats paskutinis pavyzdys – Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų pirmininkė Sigita Rudėnaitė pridengė savo sugyventinio, buvusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus piktnaudžiavimą.

Tai, kad LAT pirmininkė S.Rudėnaitė ir buvęs LAT pirmininkas G.Kryževičius yra pora, puikiai žino tiek teisėjai, tiek ir advokatai. Porelė netgi kartu nagrinėjo bylas aukščiausiame teisme. Vieninetelė LAT teisėja Janina Januškienė, išėjusi į pensiją, neišlaikė ir parašė postą socialiniuose tinkluose apie savo buvusį bosą G.Kryževičių :

Kaip žinia, kreipiausi į taip vadinamą teismų sistemą dėl spaudos sunaikinimo – dar 2022 m. pavasarį iš prekybos tinklų buvo išmesti trys valdžią kritikavę leidiniai „Respublika”, Vakaro žinios” ir „Laisvas laikraštis”. Valstybės kontroliuojamas ‘Lietuvos paštas” oficialiai atsisakė priimti šių leidinių prenumeratą, o tokius valdžios žingsnius palaimino ir „nepriklausoma nuo valdžios” teismų sistema.

Nors Aukščiausias teismas atsisakė nagrinėti mano skundą išgalvotais motyvais, galiausiai teismui išsiunčiau popierinį, o ne elektroninį skundą, ir žiūrėsime, kokiais motyvais teismas atsisakys nagrinėti skundą šį kartą.

Galiausiai teismai atsisakė priimti nagrinėti mano skundą dėl Europos reglamento ir Europos
parlamento priimto Europos žiniasklaidos laisvės akto šiurkštaus pažeidimo.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnis. Reglamentai nurodo:
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Reglamentai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnyje apibrėžti teisės
aktai. Jie yra visuotinai taikomi, jų tekstas privalomas visas, ir jie yra tiesiogiai taikomi visose ESvalstybėse narėse.
Reglamentas yra visuotinai taikomas abstrakčioms asmenų kategorijoms (neįvardytiems
asmenims) ir yra privalomas visas. Priešingai, sprendime gali būti nurodytas adresatas, todėl
toks sprendimas yra privalomas tik tam adresatui.
Asmenys, kuriems reglamentas taikomas, privalo visapusiškai jo laikytis. Reglamentas yra
taikomas tiesiogiai. Tai reiškia, kad: jis taikomas iš karto po jo įsigaliojimo valstybėse narėse ir
tam nereikia jo perkelti į nacionalinę teisę; jis gali sukurti asmenims teises bei pareigas ir jie gali
juo tiesiogiai remtis nacionaliniuose teismuose; asmenys gali remtis reglamentu savo
santykiuose su kitais asmenimis, valstybėmis narėmis ir ES institucijomis.
Reglamentas įsigalioja jame nustatytą dieną arba, jeigu tokia diena nenustatyta, praėjus 20
dienų nuo jo
paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Reglamentai vienu metu, automatiškai ir
vienodai taikomi visoje ES.
https://eur-lex.europa.eu/LT/legal-content/summary/european-union-regulations.html
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1083, kuriuo nustatoma bendra
žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (Europos
žiniasklaidos laisvės aktas) nurodo, kad :
64 punktas : žiniasklaida atlieka lemiamą vaidmenį formuojant viešąją nuomonę ir teikiant
piliečiams informaciją, kuri yra aktuali aktyviam dalyvavimui demokratiniuose procesuose. Todėl
valstybės narės, nepriklausomai nuo pagal konkurencijos teisę atliekamų vertinimų, turėtų
nacionalinėje teisėje numatyti taisykles ir procedūras, kad būtų sudarytos sąlygos įvertinti
koncentraciją žiniasklaidos rinkoje, galinčią daryti reikšmingą poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir
redakcinei nepriklausomybei. Tame kontekste žiniasklaidos pliuralizmas turėtų būti
suprantamas kaip galimybė turėti prieigą prie įvairių žiniasklaidos paslaugų ir žiniasklaidos
turinio, atspindinčių nuomonių, jas reiškiančių subjektų ir analizės įvairovę.
Nacionalinės taisyklės ir procedūros gali turėti įtakos laisvei teikti žiniasklaidos paslaugas vidaus
rinkoje ir turi būti tinkamai apibrėžtos, skaidrios, objektyvios, proporcingos ir nediskriminacinės.
Koncentracija žiniasklaidos rinkoje, kuriai taikomos tokios taisyklės, turėtų būti suprantama kaip
koncentracija, dėl kurios vienas subjektas gali įgyti žiniasklaidos paslaugų kontrolę atitinkamoje
rinkoje arba gali turėti joje reikšmingų interesų ir todėl daryti didelę įtaką viešosios nuomonės
formavimui tam tikroje žiniasklaidos rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse. Svarbus
kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, yra toje rinkoje dėl žiniasklaidos rinkos koncentracijos
sumažėjęs konkuruojančių nuomonių skaičius.Šioje byloje atsakovas UAB „Norfos mažmena” tiesiogiai ir grubiai pažeidė Europos parlamento
priimtą Europos žiniasklaidos laisvės aktą, 2022 m. vasario mėnesį išmesdamas iš savo prekybos
tinklo ‘Norfa” tris nacionalinius laikraščius „Respublika”, „Vakaro žinias” ir „Laisvą laikraštį”.
Tai buvo organizuota ataka prieš laisvą spaudą, nes tuo pat metu visi prekybos tinklai atsisakė
prekiauti minėtais leidiniais, o valstybės kontroliuojamas AB „Lietuvos paštas” oficialiai atsisakė
priimti šių leidinių prenumeratą.
Nors minėti leidiniai nepadarė jokios teisės akto pažeidimo, jie buvo sunaikinti ekonominėmis
priemonėmis, uždraudžiant skaitytojams juos įsigyti ar prenumeruoti.
https://www.vz.lt/rinkodara/medijos/2022/02/28/iki-del-dezinformacijos-atsisake-respublikos-i
r-vakaro-ziniu
https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/iki-ir-rimi-atsisako-prekybos-leidiniais-respublik
a-ir-vakaro-zinios-89579487
Kitokia nei valdžios skelbiama nuomonė buvo paskelbta „dezinformacija”, nors nieko panašaus
minėtuose leidinuose nėra ir nebuvo. Tiesiog valdžia nusprendė sunaikinti bet kokią dar likusią
laisvą spaudą, palikti vieną teisingą leidinį „Lietuvos rytas”.
Atsakovas ‘Norfos mažmena” tiesiog nurodė trečiam asmeniui UAB ‘Litpresa”, su kuriuo ieškovas
buvo sudaręs sutartį dėl „Laisvo laikraščio” platinimo „Norfos” tinkle, išmesti šiuos leidinius iš
tinklo, ir paaiškino, kodėl tai reikia padaryti „tai reikėjo padaryti jau seniai”.
Kitaip sakant, atsakovas tiesiogiai įsikišo į spaudos darbą dėl jos skelbiamo tūrinio, kitaip sakant,
atsakovas tiesiogiai darė įtaką ieškovui ekonominėmis priemonėmis, uždrausdamas prekybos
tinkle platinti spaudos leidinį „Laisvas laikraštis” ir kitus laikraščius, ir taip tiesiogiai kišosi į
redakcijos redakcinius sprendimus, versdamas pakeisti leidinio tūrinį.
Kad atsakovas kišosi į leidinio tūrinį, jis pats net neslėpė, pareikšdamas, kad šis sprendimas
brendo jau seniai : „tai reikėjo padaryti jau seniai”.
Tai akivaizdus minėto reglamento 2024/1083 pažeidimas, nes šis žingsnis smarkiai sumažino
žiniasklaidos pliuralizmą ir smarkiai sumažėjo konkuruojančių nuomonių skaičius.
Tai, kad atsakovas tiesiogiai kišosi į leidinio tūrinio, matosi iš motyvo, kodėl reikėjo sunaikinti
„Laisvą laikraštį”, ir ką pripažino pats atsakovas : „tai reikėjo padaryti jau seniai”. Toks atsakovo
motyvas įrodo, kad tai buvo tyčinis veiksmas, tyčinis kišimasis į spaudos darbą, ir pats atsakovas
nurodo, kad jau seniai reikėjo uždaryti laisvą spaudą.
Negana to, kad toks sprendimas pažeidžia Europos reglamentą, tai taip pat neabejotinas
Europos žiniasklaidos laisvės akto pažeidimas.II SKYRIUS
ŽINIASKLAIDOS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IR ŽINIASKLAIDOS PASLAUGŲ
GAVĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
3 straipsnis
Žiniasklaidos paslaugų gavėjų teisė
Valstybės narės gerbia žiniasklaidos paslaugų gavėjų teisę turėti prieigą prie įvairaus redakciniu
požiūriu nepriklausomo žiniasklaidos turinio ir užtikrina, kad būtų nustatytos šį reglamentą
atitinkančios pagrindinės sąlygos, kuriomis ta teisė būtų apsaugota, laisvo ir demokratinio
diskurso naudai.
4 straipsnis
Žiniasklaidos paslaugų teikėjų teisės
1. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turi teisę vykdyti savo ekonominę veiklą vidaus rinkoje be
apribojimų, išskyrus tuos, kurie leidžiami pagal Sąjungos teisę.
2. Valstybės narės gerbia veiksmingą žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę laisvę ir
nepriklausomybę jiems vykdant savo profesinę veiklą. Valstybės narės, įskaitant jų nacionalines
reguliavimo institucijas ir įstaigas, negali kištis į žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinę politiką
ir redakcinius sprendimus arba bandyti juos paveikti.
Europos Vadovų taryba apie žiniasklaidos laisvę yra taip pasisakiusi:
https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/media-freedom-eu/
Žiniasklaidos laisvė ES
Kadangi daugelyje pasaulio šalių laisva žiniasklaida susiduria su iššūkiais, naujais pasiūlymais
siekiama labiau sustiprinti žiniasklaidos laisvę ES. Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra ypač
svarbi demokratijos ir ES piliečių pagrindinių teisių dalis. Tikra demokratija neįmanoma be
laisvos žiniasklaidos, prižiūrinčios esančiuosius valdžioje. Žiniasklaida yra vienas pagrindinių
stabdžių ir atsvarų sistemos, kuria grindžiamas demokratinis valdymas, ramsčių. Todėl
nukrypimas į autoritarinį valdymą dažnai prasideda nuo to, kad užsimojama prieš nepriklausomą
žiniasklaidą. Per pastaruosius keletą dešimtmečių ne viena pasaulio valstybė žengė šiuo keliu,
naudodama prievartą, o dažnai ir smurtą, žiniasklaidos priemonėms ir pavieniams žurnalistams
persekioti.
Atsakovo veiksmas uždrausti prekiauti trimis opoziciniais leidiniais – „Respublika”, „Vakaro
žiniomis” ir „Laisvu laikraščiu” – yra tiesioginis minėto Europos reglamento pažeidimas, nesapriboja spaudos laisvę, nuomonių įvairovę, ir taip krypstama į autoritarinį nukrypimą.
Teismas apskritai nieko nepasisakė dėl minėtų teisės aktų pažeidimų, nors ir žinojo, kad Europos
Sąjungos teisės aktai išvardyti SESV 288 straipsnyje. Tai reglamentai, direktyvos, sprendimai,
rekomendacijos ir nuomonės.
CPK 5 str. nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir
vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais
Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais.
Teismas apskritai atsisakė nagrinėti skundą ir pasisakyti dėl jo motyvų, neva jis jau buvo
išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. . 2-11103-1154/2022.
Nors skundo pagrindas ir dalykas yra visai skirtingas – tai yra Europos reglamento ir Europos
spaudos laisvės akto pažeidimas. Teismas nieko dėl šių aplinkybių nepasisakė, todėl tai laikytina
esminiu CPK pažeidimu.
Minėtos aplinkybės – išpuolis prieš spaudos laisvę uždarant tris leidinius yra esminis Europos
reglamento pažeidimas ir šios aplinkybės niekada nevo teismo vertintos ir teismas šias
aplinkybes nutylėjo.
Nors teismui šiuo požiūriu nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento,
tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų. EŽTT
taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiga teismams tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus yra
įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo jurisprudencijoje.
Remdamasis išdėstytu, Europos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsniu,
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTu (ES) 2024/1083, CPK 329 str. prašau
panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti ieškinį nagrinėti.
CPK 346 str. nurodo, kad nutarčių peržiūrėjimo pagrindas yra materialinės ar procesinės teisės
normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis
pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;
Kaip žinia, šioje byloje kalba eina apie spaudos laisvę ir apie jos sunaikinimą Lietuvos
Respublikoje. Jeigu teismams ar valdžiai nepatinka tam tikri leidiniai, kurie juos kritikuoja,
nereiškia, kad reikia juos sunaikinti ir įvesti diktatūrą. Tuo labiau, kad laisvos spaudos
sunaikinimas ekonominėmis priemonės uždarant leidinius ir neleidžiant jų platinti yra akivaizdus
tiek Visuomenės informavimo įstatymo, numatančio, kad valstybė sudaro visiems spaudos
leidiniams vienodas sąlygas konkuruoti, tiek ir Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Ne
„Maximos” ar „Norfos” prekybininkams spręsti, kokius leidinius skaitytojams skaityti. Tai yra ne
prekybininkų, o skaitytojų pasirinkimas.Europos Sąjungos reglamentai yra privalomi Lietuvos teismams.
Europos Sąjungos reglamentai yra tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėse, įskaitant
Lietuvą, ir tampa sudedamąja valstybės vidaus teisinės sistemos dalimi[1]. Tai reiškia, kad
Lietuvos teismai privalo taikyti ES reglamentus nagrinėdami bylas, kurioms šie reglamentai yra
aktualūs.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos teismai, taikydami ES teisę, turi teisę ir pareigą kreiptis į Europos
Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jei kyla klausimų dėl ES
teisės aiškinimo ar galiojimo.
Teismas atsisakė nagrinėti skundą, nepasisakęs nė dėl vieno jo motyvo, niekaip nevertinęs nei
Europos reglamento, Europos parlamento ar Spaudos laisvės akto reikalavimų. Išvada, kad neva
ši byla jau išnagrinėta civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu
yra visiškai nepagrįsta.
Remiantis išdėstytu ir Europos reglamentu, prašau teismo panaikinti skundžiamą Vilniaus
apygardos teismo nutartį ir gražinti ieškinį nagrinėti iš naujo, arba ieškinį patenkinti.
Neprašau nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Pageidauju procesinius dokumentus gauti
elektroninių ryšių priemonėmis
Byla bus vedama per advokatą Antaną Bartusevičių