LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINEI PROKURATŪRAI

Pareiškėjas: Aurimas Drižius
El. p. llredakcija@gmail.com

2026 m. rugsėjo 9 d.

PAREIŠKIMAS

DĖL TEISĖJŲ AUDRIAUS CININO IR RASOS MATEIKIENĖS VEIKSMŲ TEISĖTUMO ĮVERTINIMO IR GALIMO PIKTNAUDŽIAVIMO TARNYBA

Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą arba BPK nustatyta tvarka atlikti šiame pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Audriaus Cinino, nagrinėjusio Andriaus Ūso baudžiamąją bylą, ir teisėjos Rasos Mateikienės, 2019 m. gruodžio 3 d. priėmusios nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1725-961/2019, galimai neteisėtų veiksmų.

Pareiškimu nėra prašoma baudžiamąja tvarka vertinti vien teisėjų pasirinktą įrodymų vertinimo rezultatą. Prašoma patikrinti konkrečias aplinkybes, galinčias rodyti, kad procesiniuose sprendimuose galėjo būti sąmoningai ir selektyviai panaudotas arba iškraipytas ekspertinių tyrimų turinys, o šis vertinimas vėliau tapo pagrindu kitam apkaltinamajam nuosprendžiui.

I. FAKTINĖS APLINKYBĖS

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Audriaus Cinino vadovaujama teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 30 d. išteisino A. Ū. pagal jam pareikštą kaltinimą pagal BK 153 straipsnį.

Vienu svarbiausių klausimų byloje tapo mažametės K. D. parodymų patikimumas.

Byloje buvo atlikta valstybinė kompleksinė teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė Nr. 103MS-18.

2009 m. balandžio 23 d. ekspertizės akte, be kita ko, buvo konstatuota:

– tiriamajai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija;

– nepastebėta padidinto įtaigumo požymių;

– K. D., atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes ir psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus.

Šios ekspertizės išvados yra tiesiogiai pacituotos ir pačiame 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje.

Tačiau teismas galutinai padarė priešingą praktinę išvadą dėl mažametės parodymų patikimumo.

Nuosprendyje konstatuota, kad K. D. paaiškinimai buvo suformuoti „ilgalaikio įkyraus, nekvalifikuoto, kryptingo ir neteisėto klausinėjimo nukentėjusiosios tėvo namuose būdu“.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje esančios specialistų ir ekspertų psichologų bei psichiatrų išvados laikytinos ne kaltinančiais, o teisinančiais įrodymais, kuriais, kartu su kitais įrodymais, grindžiamas išteisinamasis nuosprendis.

Tačiau šioje vietoje atsiranda esminis prieštaravimas, kurį būtina procesiškai patikrinti.

Valstybinė ekspertizė Nr. 103MS-18 konstatavo, kad:

1. mergaitei nenustatytas padidintas įtaigumas;
2. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti;
3. jos psichologinės savybės leidžia teisingai suvokti ir atpasakoti bylai reikšmingas aplinkybes.

Tuo tarpu teismas, vertindamas vėlesnes specialistų išvadas ir D. K. filmuotą medžiagą, padarė išvadą, kad mergaitės parodymų patikimumu remtis negalima.

Teismas motyvavo, kad atliekant valstybinę ekspertizę ekspertams nebuvo žinoma visa informacija apie ankstesnį vaiko klausinėjimą ir filmavimą, todėl vėliau paaiškėjusios aplinkybės iš esmės keičia išvadą dėl vaiko atsparumo įtaigai.

Taigi problema nėra ta, kad ekspertizė Nr. 103MS-18 apskritai nebuvo paminėta.

Problema yra kita: būtina nustatyti, ar teismas turėjo teisinį, procesinį ir mokslinį pagrindą faktiškai neutralizuoti valstybinės kompleksinės ekspertizės išvadas kitų specialistų išvadomis, kokį procesinį statusą turėjo šios išvados ir ar toks įrodymų vertinimas nebuvo iš anksto orientuotas į konkretų rezultatą.

II. SPECIALISTŲ IŠVADŲ IR VALSTYBINĖS EKSPERTIZĖS SANTYKIS

2012 m. nuosprendyje remiamasi, be kita ko:

– psichologės I. Č. 2009 m. rugpjūčio 12 d. išvada;

– 2009 m. lapkričio 25 d. specialisto išvada Nr. 92TPK-1;

– kitais specialistų vertinimais apie vaiko apklausų ir filmavimo metodiką.

2009 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad D. K. filmuojant mergaitę buvo naudojami direktyvūs, uždari, atsakymą menantys klausimai, o po filmavimo pertraukų ir pakartotinio klausimų pateikimo kai kurie vaiko atsakymai keisdavosi.

Teismas tuo pagrindu konstatavo, kad vaiko pasakojimų turiniui galėjo turėti įtakos ilgalaikis ir nekvalifikuotas klausinėjimas.

Tačiau būtina nustatyti:

1. kas užsakė minėtas specialistų išvadas;
2. kokį tikslų procesinį statusą jos turėjo;
3. kokia medžiaga buvo pateikta specialistams;
4. kokie konkretūs klausimai jiems buvo užduoti;
5. ar specialistai turėjo kompetenciją faktiškai paneigti arba pakeisti anksčiau atliktos kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadas;
6. ar BPK požiūriu specialistų išvados galėjo būti naudojamos kaip pagrindas neutralizuoti ekspertizės akto Nr. 103MS-18 išvadas;
7. ar dėl pasikeitusių duomenų teismas neturėjo skirti papildomos arba pakartotinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės.

Būtent šių aplinkybių patikrinimas gali atsakyti į klausimą, ar buvo atliktas įprastas teismo kompetencijai priklausantis įrodymų vertinimas, ar ekspertiniai duomenys buvo sąmoningai selektyviai naudojami konkrečiam procesiniam rezultatui pagrįsti.

III. GALIMAS ĮRODYMŲ TURINIO SELEKTYVUS VERTINIMAS

Teismas pats nuosprendyje konstatavo, kad ekspertizės Nr. 103MS-18 metu:

„Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatyta. Nepastebėta padidinto įtaigumo požymių.“

Taip pat buvo konstatuota, kad K. D. gali teisingai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus.

Kartu teismas paskelbė, kad ekspertų ir specialistų išvados yra teisinantys, o ne kaltinantys įrodymai.

Todėl būtina patikrinti, ar šioje vietoje nebuvo padarytas loginis ir procesinis ekspertizės turinio pakeitimas: objektyviai ekspertų nustatyti vaiko gebėjimai teisingai suvokti ir atpasakoti įvykius buvo pripažinti, tačiau galutiniame vertinime jiems suteikta priešinga įrodomoji reikšmė.

Vien teismo teisė vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą savaime negali reikšti teisės ekspertinei išvadai suteikti tokį turinį, kurio joje nėra.

Todėl būtina nustatyti ne tai, ar teismas „galėjo nesutikti“ su ekspertu, bet:

– kokiais konkrečiais duomenimis buvo paneigtos ekspertizės išvados;

– ar tie duomenys turėjo tinkamą procesinį statusą;

– ar buvo kompetentingas specialistas, galėjęs pakeisti ankstesnės kompleksinės ekspertizės išvadą;

– kodėl, kilus esminiam prieštaravimui tarp ekspertinių duomenų, nebuvo paskirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė.

IV. VAIKO PARODYMŲ VERTINIMAS

Nuosprendyje nurodoma, kad vaikas oficialių apklausų metu kalbėjo tyliai ir nenoriai, o vėlesnėse apklausose vengė seksualinės prievartos temos.

Tačiau pats ekspertizės aktas Nr. 103MS-18 taip pat nustatė, kad kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį mergaitė įsitempia, tampa nerimastinga ir aktyviai vengia temos, nes pokalbis apie ją neigiamai veikia tiriamąją.

Todėl būtina nustatyti, ar vaiko nenoras kalbėti apie galimai traumuojančius įvykius teismo nebuvo nepagrįstai interpretuotas vien kaip jos parodymų nepatikimumo požymis.

Pats vaiko emocinis diskomfortas kalbant apie seksualinio pobūdžio aplinkybes savaime neatsako į klausimą, ar įvykiai buvo realūs.

Šį klausimą turėtų vertinti specialių žinių turintys ekspertai.

V. TEISĖJOS RASOS MATEIKIENĖS 2019 M. NUOSPRENDIS

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Mateikienė 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1725-961/2019 pripažino mane kaltu, be kita ko, dėl viešai paskelbtų teiginių, susijusių su A. Ū. ir Garliavos byla.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-935/2020 šį nuosprendį paliko galioti.

2019 m. nuosprendyje buvo remiamasi ankstesnių teismų ir prokuratūros procesinių sprendimų išvadomis dėl mažametės galimo seksualinio išnaudojimo aplinkybių.

Todėl, jeigu būtų nustatyta, kad esminės A. Ū. bylos ekspertinės aplinkybės 2012 m. nuosprendyje buvo sąmoningai iškraipytos, selektyviai nutylėtos arba joms nepagrįstai suteikta priešinga prasmė, būtina papildomai įvertinti:

1. kokia apimtimi šiuo vertinimu rėmėsi teisėja R. Mateikienė;
2. ar jai buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. 103MS-18 arba jo turinys;
3. ar buvo pateikti argumentai apie prieštaravimą tarp valstybinės ekspertizės ir vėlesnių specialistų išvadų;
4. ar teisėja šiuos argumentus įvertino;
5. ar jos nuosprendyje nebuvo pakartotas ankstesniame sprendime galimai netiksliai ar selektyviai suformuotas faktinis vertinimas.

Tik nustačius šias aplinkybes galima spręsti, ar R. Mateikienės veiksmuose yra baudžiamosios veikos požymių.

VI. GALIMAS BK 228 STRAIPSNIO TAIKYMAS

Pareiškėjas suvokia, kad vien neteisingas, ginčytinas arba vėliau pakeistas teismo įrodymų vertinimas savaime nėra nusikalstamas piktnaudžiavimas.

Todėl prašoma tirti ne teisėjo vidinį įsitikinimą kaip tokį, o objektyviai patikrinamus veiksmus:

– ar procesiniame sprendime tiksliai perteiktas ekspertizės aktų turinys;

– ar nebuvo sąmoningai nutylėtos esminės ekspertizės išvados;

– ar kitokio procesinio statuso specialistų išvadoms nebuvo sąmoningai suteikta reikšmė, kurios jos pagal įstatymą negalėjo turėti;

– ar nebuvo sąmoningai išvengta papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nors tarp ekspertinių duomenų egzistavo esminis prieštaravimas;

– ar tokie veiksmai nebuvo atliekami siekiant iš anksto pasirinkto procesinio rezultato.

Jeigu tyrimo metu būtų nustatytas sąmoningas procesinių įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams ir dėl to atsiradusi įstatyme numatyta didelė žala, tokie veiksmai vertintini BK 228 straipsnio aspektu.

VII. PAREIŠKĖJUI PADARYTOS ŽALOS IR PRIEŽASTINIO RYŠIO KLAUSIMAS

Šios aplinkybės turi tiesioginę reikšmę ir mano atžvilgiu priimtam 2019 m. gruodžio 3 d. apkaltinamajam nuosprendžiui.

Jeigu mano baudžiamojoje byloje faktinis teiginys buvo pripažintas melagingu remiantis ankstesniu teismo sprendimu, o pastarasis savo ruožtu buvo pagrįstas galimai sąmoningai iškraipytu arba netinkamai panaudotu ekspertiniu vertinimu, egzistuoja būtinybė nustatyti priežastinį ryšį tarp pirminio procesinio vertinimo ir vėlesnio mano nuteisimo.

Ši aplinkybė reikšminga vertinant galimą didelę žalą, taip pat sprendžiant dėl galimo proceso atnaujinimo.

VIII. PROCESO ATNAUJINIMO REIKŠMĖ

BPK nustato specialią proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tvarką.

Todėl šiuo pareiškimu neprašau Generalinės prokuratūros tiesiogiai panaikinti ar peržiūrėti įsiteisėjusių teismų sprendimų.

Prašau pirmiausia įstatymo nustatyta tvarka ištirti, ar teisėjų veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių.

Jeigu tokios aplinkybės būtų nustatytos įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, jos galėtų sudaryti pagrindą spręsti dėl proceso atnaujinimo mano baudžiamojoje byloje.

IX. PRAŠYMAI

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis PRAŠAU:

1. Pradėti ikiteisminį tyrimą arba BPK nustatyta tvarka atlikti šiame pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimą dėl galimo teisėjo Audriaus Cinino piktnaudžiavimo tarnyba.
2. Išreikalauti visą A. Ū. baudžiamosios bylos medžiagą.
3. Išreikalauti 2009 m. balandžio 23 d. – gegužės 25 d. valstybinės kompleksinės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-18 su visa ekspertams pateikta medžiaga, užduotais klausimais ir priedais.
4. Išreikalauti psichologės I. Č. 2009 m. rugpjūčio 12 d. išvadą ir nustatyti jos procesinį statusą, užsakovą, specialistui pateiktą medžiagą ir užduotus klausimus.
5. Išreikalauti 2009 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadą Nr. 92TPK-1 ir nustatyti jos procesinį statusą, ją parengusių asmenų kvalifikaciją, užsakovą, pateiktą medžiagą bei užduotus klausimus.
6. Nustatyti, ar minėtos specialistų išvados pagal jų procesinį statusą ir jas pateikusių asmenų kompetenciją galėjo būti pagrindu faktiškai paneigti kompleksinės valstybinės ekspertizės Nr. 103MS-18 išvadas.
7. Nustatyti, ar kilus esminiam prieštaravimui tarp ekspertizės Nr. 103MS-18 ir vėlesnių specialistų vertinimų buvo procesinis pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ir kodėl ji nebuvo paskirta.
8. Pavesti nepriklausomiems teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertams įvertinti, ar 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje ekspertizės Nr. 103MS-18 išvados perteiktos ir interpretuotos moksliškai bei metodologiškai pagrįstai.
9. Nustatyti, ar nuosprendyje ekspertizės Nr. 103MS-18 išvadoms nebuvo suteikta priešinga prasmė negu jų faktinis turinys.
10. Išreikalauti procesinius dokumentus ir teismo posėdžių protokolus, susijusius su sprendimu mažametės K. D. papildomai neapklausti teisiamajame posėdyje, bei nustatyti faktinius ir teisinius tokio sprendimo pagrindus.
11. Išreikalauti mano baudžiamosios bylos Nr. 1-1725-961/2019 medžiagą ir nustatyti, kokia apimtimi teisėjos Rasos Mateikienės 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendis buvo grindžiamas 2012 m. A. Ū. byloje nustatytomis aplinkybėmis.
12. Nustatyti, ar teisėjai R. Mateikienei buvo pateiktas ekspertizės Nr. 103MS-18 turinys ir argumentai dėl jos prieštaravimo kitiems specialistų vertinimams.
13. Įvertinti, ar R. Mateikienės veiksmuose yra BK 228 ar kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių požymių.
14. Esant pagrindui, apklausti teisėją Audrių Cininą, teisėją Rasą Mateikienę, ekspertizę Nr. 103MS-18 atlikusius ekspertus ir vėlesnes specialistų išvadas parengusius asmenis.
15. Priimti motyvuotą procesinį sprendimą, kuriame būtų atskirai atsakyta į esminius šiame pareiškime iškeltus faktinius ir teisinius klausimus.
16. Apie priimtą procesinį sprendimą informuoti pareiškėją ir nurodyti jo apskundimo tvarką.

PRIDEDAMA:

1. 2012 m. lapkričio 30 d. A. Ū. baudžiamosios bylos nuosprendis.
2. 2019 m. gruodžio 3 d. teisėjos Rasos Mateikienės nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1725-961/2019.
3. Kiti pareiškėjo turimi dokumentai, susiję su ekspertize Nr. 103MS-18 ir specialistų išvadomis.

Pagarbiai

Aurimas Drižius