Teisėjo V.Kažio kreditorius Romas Balevičius toliau kankinamas Lukiškėse: „Jeigu teisėjams reikėtų patiems padengti žalą nukentėjusiems, jie pagalvotų ką daro“
Kazys
Teisėjo V.Kažio kreditorius Romas Balevičius toliau kankinamas Lukiškėse: „Jeigu teisėjams reikėtų patiems padengti žalą nukentėjusiems, jie pagalvotų ką daro“
Aurimas Drižius
Gegužės 23 d. Kauno apygardos teisme bus nagrinėjamas Romo Balevičiaus skundas dėl įkalinimo bausmės, paskirtos Druskininkų teismo teisėjos Ninos Butnorienės.
Apie jį jau rašė LL – skandalingai išgarsėjęs Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys (nuotraukoje) prieš kelis metus užsakė R.Balevičiui suremontuoti jo antikvarinę „Volgą“, tačiau po pusantrų metų darbo vietoj žadėtų atlygio teisėjas atsilygino restauratoriui baudžiamąja byla už tariamą “ turto pasisavinimą“.
Nuo to laiko Lazdijų rajono Veisiejų miestelio gyventojas R. Balevičius, turintis senovinių automobilių restauravimo įmonę, daugiau niekada neįsileis į savo servisą nei teisėjų, nei advokatų, nei jokių kitokių „teisininkų“.
Niekada gyvenime su teisėsauga problemų neturėjęs ir mokytoju dirbęs vyras gailisi to momento, kai sutiko restauruoti Apeliacinio teismo teisėjo, teisėjų „garbės“ teismo nario Viktoro Kažio senovinį automobilį „Volga“. Teisėjas ne tik nesumokėjo restauratoriui nė cento už atliktus beveik 30 tūkst. litų darbus, atsisveikindamas jam parodė pirštų kombinaciją, bet ir parašė policijai pareiškimą, kad neva R.Balevičius jį apvogė, pasisavino jo turtą.
V.Kažio kolegos teisėjai su malonumu nuteisė restauratorių, o tam, kad pastarajam nekiltų noras viešinti šią istoriją, ir jis per daug nesispardytų, buvo atsiųsti banditai, kurie beisbolo lazdomis sumušė R.Balevičių jo namo kieme, sulaužė jam kaulus, ir atsisveikindami dar pasakė: „linkėjimai iš Vilniaus“.
Lietuvos „teisinė sistema“ veikia taip – tie, kurie bando priešintis banditams su teisėjų mantijoms, yra prifabrikuojama baudžiamųjų bylų tam, kad sulaužyti jų pasipriešinimą.
Nors R.Balevičius sako, kad jokio atlygio už automobilio remontą negavo, V.Kažys teigia priešingai – jis neva su restauratoriumi atsiskaitęs. Nors jokių dokumentų apie sumokėtus pinigus teisėjas pateikti negali, jis taip pat nėra deklaravęs šių išlaidų ir savo metinėje pajamų deklaracijoje, V.Kažio kolegos tiki jo žodžiais, o restauratoriaus parodymus atmeta.
Tačiau Romo Balevičiaus bėdos tuo nesibaigė – iš viso jam buvo iškeltos 11 bylų, viena – dar 2013 m. iškelta ‚dėl poveikio liudininkui“. Neva jis gąsdino tuos liudininkus, kurie liudijo byloje dėl Kažio „Volgos“.
Nukentėjusieji liudininkai parodė, kad 2011 m. liepos pradžioje R.Balevičius gąsdino tuos liudininkus savo serviso patalpose. „Tačiau aš tą servisą aš išsinuomavau tik 2011 m. spalio pabaigoje, – pasakojo R.Balevičius, – iki to laiko ten dirbo kiti žmonės, ir tas patalpas buvo išsinuomavę visai kiti žmonės. Jie teisme paliudijo, kad aš liepos mėnesį tose patalpose negalėjau būti, kadangi servisas priklausė kitai firmai, ir jie patys negali įeiti į viršininko kabinetą, jeigu jo nėra. Tačiau teismui tai neįdomu, aš vis tiek buvau nuteistas „už poveikį liudininkui“ 50 parų arešto. Tie nukentėję paliudijo, kad aš jiems taip sakiau : „rankas atpjausiu“.
Galiausiai R.Balevičius buvo nuteistas lygtinai, o prokuratūra iškėlė jam dar kelias bylas. Galiausiai žmogus buvo prieš Kalėdas suimtas ir iki šiol laikomas Lukiškėse.
LL pavyko su juo susisiekti:
– Su kiekviena įkalinimo diena didėja žala, kurią jums padaro Lietuvos Respublika, kuri turės ir padengti šią žalą?
– Tai vat už tai taip ir yra – jeigu tiems teisėjams už nuteistiems padarytą žalą reikėtų patiems mokėti iš savo kišenės, tai būtų gerai.
– O kaip jaučiatės kalėjime|?
– Kaip ir normaliai, bet vis tiek tarp keturių sienų. Nors ir čia yra visokių niuansų, tačiau aš stengiuosi vengti visokių konfliktų. Vienoje kameroje sėdžiu su afrikiečiu, kuris čia jaučiasi patekęs tarp dangaus ir žemės.
– O ką atrašė Teisingumo ministrė į jūsų skundą dėl mano įkalinimo?
– Ministrė atrašė, kad ji nesikiš į teismų darbą. Teismas neva nepriklausomi, ir daro, ką nori.
Teismas nuteisė pagal žinomai melagingus įrodymus
Druskininkų apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė nuteisė R.Balevičių metams kalėjimo už tai, kad R.Balevičius neva su kitu nepilnamečiu asmeniu apribojo piliečio D.B. laisvę.
Teisėja Nina Butnorienė savo nuosprendyje rašo : „Kaltinamasis R. Balevičius, veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2014 m. balandžio 26 d., apie 18.00 19.00 val., Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), D. B. įsėdus į automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neteisėtai atėmė D. B. laisvę, tai yra, prieš jo valią laikė ir gabeno jį automobilyje, taip suvaržydamas jo judėjimo laisvę panaudojo fizinį ir psichinį smurtą, pakeliui paėmė D. B. turėtą mobilaus ryšio telefoną, nuvežė jį į mišką, esantį Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur nepilnametis asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, iš salono paėmęs laidą prijungė vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikė priglaudęs prie D. B. kūno (dešinės rankos dilbio), tuomet R. B. pasukus automobilio variklio užvedimo raktelį ir įjungus variklio starterį apie penkis kartus, privertė D. B. kūnu tekėti elektros srovę, tuo nukentėjusiajam D. B. sukeliant fizinį skausmą, jį baugino ir laikė miške prieš jo valią apie 1 val. laiko, ribojo jo judėjimo laisvę gabendami automobiliu iki 21.30 val.“.
Pats R.Balevičius pasakojo, kad buvo visai priešingai :
Šio tariamo nusikaltimo“ liudininkais ir „nukentėjusiais“ sutiko būti garsūs ir žinomi visame Lazdijų rajone nusikaltėliai ir cigarečių kontrabandininkai. R.Balevičius mano, kad jie išsipirko nuo bausmės, arba jos tapo simbolinėmis tik todėl, kad sutiko liudyti apie jo neva nusikalstamą veiklą.
Suėmimas R.Balevičiui paskirtas neva todėl, kad jis neatvyko į teismo posėdį. Pats R.Balevičius, kurį LL aplankė Lukiškių kalėjime, sako, kad jokio šaukimo iš teismo negavo, o visa ši istorija yra Teisingumo „viceministro“ J.Pankausko kerštas už tai, kad Veisiejų gyventojai pasipriešino viceministro norui užgrobti Veisiejų ežero pakrantę.
Viskas prasidėjo dar 2010 m., kai J.Pankausko žmona perėmė valdyti senelių palikimą – jos mamai paliktą butą Veisiejų miestelyje (name buvo trys butai). Tada Pankauskai nusprendė prie savo buto užgrobti kuo daugiau žemės, įskaitant ir paežerę, taip uždarant kitiems miestelio gyventojams priėjimą prie ežero.
„Gindamas viešą interesą, organizavau kaimynų pasipriešinimą, nes dar sovietmečiu toje vietoje prie ežero buvo įkurta nedidelė maudykla vietos gyventojams, – LL pasakojo R.Balevičius, – tą maudyklą sutvarkė dar Veisiejų miesto vykdomasis komitetas, ir visi miestelio gyventojai joje maudėsi“.
„Nepavykus šiam planui užgrobti ežero pakrantę, J. Pankauskas su žmona parašė pareiškimą Lazdijų policijos komisariatui, neva vietos žmonės jį terorizavo, ir kad aš neva jam grasinau susidorojimu, – pasakojo R.Balevičius, – savo pareiškime J.Pankauskas nurodė, kad neva aš grasinau susidoroti su juo ir sunaikinti jo turtą. Jo pareiškimą tyrė tuometinis Veisiejų apylinkės policijos inspektorius Kęstas Sadauskas, buvo apklausti kaimynai Ramutė Petrauskienė, Ramunė Samuchovienė ir kiti, ir paaiškėjo, kad J. Pankauskas neteisus“.
Mat R.Balevičius įrodė, kad tą dieną, kai jis neva grasino J. Pankauskui susidorojimu, jis iš tiesų buvo Kaune – tai patvirtino liudininkai ir vaizdo įrašai. Paaiškėjus, kad būsimas Teisingumo viceministras sąmoningai parašė melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, policija nutraukė tyrimą. Tačiau tyrimas J.Pankauskio atžvilgiu nebuvo pradėtas.
Atrodė, kad viskas aprimo. Tačiau pasirodo, kad J.Pankauskas, būdamas labai kerštingas, galimai toliau rengė savo keršto planą. R.Balevičius mano, kad jaunasis socialdemokratas sužinojo apie R.Balevičiaus problemas su teisėju V.Kažiu. Buvo sutarta teisėjo „Volgos“ remonto kaina – maždaug 20 tūkst. litų, tačiau V.Kažys ne tik nesumokėjo restauratoriui nė cento už darbą, tačiau pasivargino ir iškelti jam bylą ir nuteisti už tariamą automobilio pasisavinimą. Teisėjas V.Kažys turto pasisavinimu įvardino tą momentą, kai R.Balevičius neva užblokavo garažo duris kitu automobiliu, neleisdamas teisėjo „Volgai“ išvažiuoti, kol teisėjas neatsiskaitė už darbą.
„Aš tos „Volgos“ nuvažiavau pasiimti ir pamačiau, kad ji tragiška, nors man nupasakojo, kad ji dar gerame stovyje, važiuojanti, – pasakojo R.Balevičius, – anksčiau V.Kažys bandė remontuoti savo „Volgą“ Nemunaityje, pas tokį meistrą Kęstą Silicką. Kai aš jo paklausiau, kodėl jis atsisakė remontuoti „Volgą“, tai K.Silickas man atsakė, kad kai paklausė klientų, kas mokės už remontą, tai pastarieji atsakė, kad „mes tau padėsime“. Jam reikėjo, kad klientai pinigus ant stalo padėtų, o ne šiaip padėtų, todėl jis ir atsisakė. O aš, kaip durnelis, ir sutikau, nors Dievulis mane ir buvo perspėjęs, kad to nedaryčiau“.
Žodžiu, R.Balevičius ne tik kad negavo nė cento už savo beveik dviejų metų darbą, tačiau teisėjas V.Kažys pasistengė, kad jo kreditorius dar ir būtų nuteistas. V.Kažio bendrininkai teisėjai su malonumo tą darbą atliko, ir R.Balevičiui skyrė maždaug 6 tūkst. eurų baudą „už nusikaltimą“.
Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio byloje liudininkas, kuris liudijo V.Kažio naudai, buvo toks vienas garsus Lazdijų rajono nusikaltėlis Marius Mickevičius ir kiti jo gaujos nariai. Jie tapo etatiniais liudininkais ir kitose Romui Balevičiui iškeltose bylose.
Mat M.Mickevičius dar 2012 m. buvo sulaikytas vairuojantis mašiną su kontrabandinėmis cigaretėmis, kurių vertė – beveik 200 tūkst. litų. Kiti jo gaujos nariai išbėgiojo, pasieniečiai pagavo tik vairuotoją M.Mickevičių.
Neįtikėtina, tačiau teismas skyrė M.Mickevičiui tik 8 tūkst. litų baudos, o nuo to laiko M.Mickevičius ir jo sėbrai ėmė duoti parodymus, kurie buvo labai naudingi tiek tam pačiam teisėjui V.Kažiui, ir tiek „Teisingumo viceministrui“ Juliui Pankauskui.
„J.Pankauskas, bendraudamas su Mariumi Mickevičiumi, kuris melagingai liudijo, kad aš neva pasisavinau (negražinau po restauracijos) teisėjo Viktoro Kažio „Volgos“, sužinojo visą šią istoriją, – mano Romas Balevičius, – M.Mickevičius padėjo Viktorui Kažiui mane apšmeižti, ir pasitelkiant į pagalbą kolegas teisėjus, mane nuteisti. Nors „Volgą“ iš garažo išsivarė pats teisėjas Kažys, padedamas Vyto Bauros, ir už automobilio restauraciją man nesumokėjo nė cento. O mane nuteisė už tai, kad aš neva pasisavinau tą „Volgą“.
R.Balevičius pasakojo, kad tas tariamas „liudininkas“ Marius Mickevičius, besiversdamas kontrabanda ( į jo grupę įėjo Saulius Užbutis, Donatas Blaževičius ir jo pusbrolis Žurinskas), sutiko, ir įtraukė netgi daugiau „verslo brolių“. Tuo laiku jie pradėjo kurti keršto planus, kaip atkeršyti man, ir padėti Apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui.
Po to, kai R.Balevičius pasakė teisėjui R.Kažiui, kad jis kreipsis į spaudą, ir netylės, „teisėsauga“ ėmė „kepti“ jam baudžiamąsias bylas ir šiuo metu yra „iškepusi“ (kitaip sakant, suklastojusi ir sufabrikavusi) bent penkias baudžiamąsias bylas. Pats R.Balevičius iki istorijos su Kažiu neturėjo jokių problemų su V.Kažiu, tačiau vėliau prasidėjo masinės bylos ir bylų gamyba.
Vienoje iš bylų „nukentėjusysis“ Blažys parašė pareiškimą, kad R.Balevičius jam „apribojo laisvę“.
„Surašiau išsamų skundą Kauno apygardos teismui, kurioje labai smulkiai ir detaliai įrodžiau, kad Blažys duoda melagingus parodymus, išsiunčiau iš Lukiškių kalėjimo registruoto paštu vasario 23 d. tam pačiam Druskininkų teismui, tačiau prieš kelias dienas gavau pranešimą, kad mano skundas šiame teisme nėra gautas, – LL pasakojo R.Balevičius.
„Šioje byloje esu kaltinamas tuo, kad aš dar 2014 m. Donatui Blažiui neva apribojau laisvę, – pasakojo R.Balevičius, – tačiau tiesa tokia, kad mes tą vasarą važinėjome po apylinkes, ieškodami motociklų dalių, ir buvome užsukę ir pas D.Blažį. Pasivažinėjome su juo, nes jis neva žinojo, kur rasti tų dalių, tačiau atvežė prie mano sodybos. Bevažinėjant jis man papasakojo, kad verčiasi automobilių vagystėmis iš Europos, veža jas į Lietuvą. Pasakojo, kaip tuos automobilius veža, kaip saugo, kurioje degalinėje Lenkijoje keičiasi vairuotojai. Aš tą Blažį parvežiau namo, nes man jis jokių detalių neparodė“.
Tačiau kitą dieną jau M.Mickevičius ir jo bendras Saulius Milutis sužinojo, kad R.Balevičius važinėjosi su Blažiu, ir ėmėsi „strateguoti“ jam bylą. Blažys parašė pareiškimą policijai, kad neva Balevičius jį surado laukuose, įsisodino į automobilį ir grasino. Pats Balevičius sako, kad Blažį paėmė iš namų, tai matė ir namiškiai, net papasakojo, kaip atrodė Blažio garažas, ir kokie ten sudėti daiktai – taip buvo įrodyta, kad „nukentėjęs“ meluoja, kad neva Balevičius pas jį nebuvo, o paėmė laukuose.
„Surašiau labai smulkiai visus Blažio melagingus įrodymus, tačiau nei teismas, nei prokurorai nė nemirktelėjo, nekreipė į tai jokio dėmesio, – pasakojo R.Balevičius.
„Nukentėjusieji“ pasakoja įvairias baisiais istorijas, tačiau R.Balevičius visas jam paneigia įrodymais, kad tai melas. Vienas iš „liudininkų“ – itin pavojingas nusikaltėlis, kuris dar 2010 m. kyšių neimantiems Lazdijų policijos pareigūnams buvo „pakabinęs granatas“ po automobilių ratais.
„Kažio ir Blažio liudininką – M.Mickevičių – aš pats buvau pagavęs per 2012 m. Seimo rinkimus perkantį balsus socialdemokratų kandidatui, nuo to laiko jie man keršyja“, – sakė Romas Balevičius.
Romas Balevičius kreipėsi pagalbos į “Laisvą laikraštį”. Aplankiau jį kalėjime, žmogus vis dar bandė juokauti, tačiau matėsi, kad jis jau baigia palūžti.
Patariau kreiptis į advokatą A.Novikovą. Pastarasis, tik paskaitęs bylą, nurodė, kad bylos įrodymai galimai suklastoti.
Mat nuosprendyje rašoma, kad “nukentėjusysis parodė, kad automobilis nebuvo užvestas, o tik pasuktas raktelis ir įjungtas degimas”.
“Pagal nuteistojo ir mano turimas žinias, tekėti elektros srovė pradeda tik užvedus automobilio variklį, – teigia advokatas A.Novikovas, – šiuo klausimu ekspertas parašė išvadoje, kad tekėjo kintanti srovė, tačiau automobiliuose kintamoji srovė neteka, ji yra impulsinė, tačiau ekspertas į posėdį nebuvo kviestas ir jam nebuvo galima užduoti klausimų, tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą”.
“Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, – teigia A.Novikovas, – abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3. 1. 8 punkto nuostatas, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes teismas nesistengė objektyviai išsiaiškinti, kada pradeda tekėti elektros srovė automobilyje, nes nukentėjusysis parodė, kad automobilis nebuvo užvestas, o tik pasuktas raktelis ir įjungtas degimas. Pagal nuteistojo ir mano turimas žinias, tekėti srovė pradeda tik užvedus automobilio variklį. Šiuo klausimu ekspertas parašė išvadoje, kad tekėjo kintanti srovė, tačiau automobiliuose kintamoji srovė neteka, ji yra impulsinė, tačiau ekspertas į posėdį nebuvo kviestas ir jam nebuvo galima užduoti klausimų, tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 val.
Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė objektyviais įrodymais nė vienos aplinkybės, nurodytos minėtame straipsnyje, o rėmėsi tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais, taip pat asmenų, kurie jau yra anksčiau apkalbėję nuteistąjį, parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai.
Kad teismas turėjo išankstinę nuostatą nuteisti Romą Balevičių, patvirtina ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi naujoji BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d., numato galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti bausmės vykdymą.
Esu įsitikinęs, kad šioje byloje turėtų būti atnaujintas įrodymų tyrimas, skirta papildoma ekspertizė su klausimais, kuriuos buvo nurodęs nuteistasis, išreikalauti iš mobiliojo tinklo operatorių mobiliųjų telefonų judėjimo kryptis tariamo nusikaltimo dieną, iškviesti į posėdį ekspertą, atlikti eksperimentą dėl srovės tekėjimo tokiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos kaltinamajame akte.
Kau kurie teisėjo V.Kažio sprendimai šiurpina iki šiol:
