Teisėjas R.Adamonis : „Jus pasodinsiu“ (kalbėdamas su tavimi, nusikaltėli, vartoju nusikaltėliui suprantamą žargoną)
Adamonis
Įžeidimas debilams. Kuo čia dėtas Adolfas Hitleris?
Ugnė Kryžiutė
Ne kiekvienas sugeba statyti, bet nedera spjaudyti į tuos, kurie stato, telkia žmones statybai. Dega pirštai, svyla padai. Taip ir turėjo įvykti. 2018-06-22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Seimo nariui Vytautui Bakui uždraudė koncerną „MG Baltic“ vadinti „organizuota nusikalstama grupe“. Dabar, žmogeli, suprask – tegul niekas nedrįsta išsižioti, jog Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Greičius susičiulbėjo su organizuotos nusikalstamos grupės pasiuntinukais. Tačiau šį teismo sprendimą nebūtina pulti stačia galva vykdyti, kadangi jis įsiteisės tik po apeliacinio teismo verdikto. „Valstiečiams“ belieka pasinaudoti teise apskųsti teismo sprendimą. Apeliacinis procesas paprastai trunka metus laiko, tad seimūnas V.Bakas kartu su „žaliaisiais“ gali ir toliau ramiai krautis politinį kapitalą iš verslo trikampio bylos.
Nepaliauja stebinti komsomolcų iš auksinio trikampio, „MG Baltic“ bendradarbio Ramučio Jancevičiaus, jo tautiečių – apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino bei teisėjo Rinaldo Adamonio ir su jais susijusių klapčiukų draugystės. Taip jau atsitiko, kad raudonųjų kaklaraiščių gyvenimą itin apkartino jų „žygdarbius“ aprašantis autorius. Teisėjui Algimantui Valantinui, manau, svyla padai nuo tokių internetinių publikacijų, kaip: „Zigmantas Šegžda. De facto užvaldytas teisingumas“, „Teisėjas A.Valantinas ir Sigita Jurgelevičienė Bermuduose“ ir t.t. Atvejis, panašus į pirštus nudegusios prezidentės Dalios Grybauskaitės istoriją. Žiniasklaida jau svarsto versijas, ar nederėtų deginta mėsa dvelkiantiems asmenims nešti kudašių.
„Komjaunimo tiesa“, atsiprašau, „l.rytas.lt“ rašė, kad Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (buvęs) Ramutis Jancevičius džiaugiasi, kad jį auklėjo ir taip išauklėjo sovietinė mokykla bei sovietinė aplinka. „Aš irgi esu potencialus nusikaltėlis“, – išdidžiai teigia Ramutis Jancevičius (citata iš „l.rytas.lt). Su tokiomis įžvalgomis komsomolcas galėjo tiesiu taikymu prisiduoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Gaila, bet taip neįvyko. Dabar, kažin, ar turės kitą šansą pirmajam įspūdžiui sukurti.
Pagal turimus biografinius duomenis, buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius 1991-1995 metais buvo Ukmergės rajono vyriausiasis prokuroras. Tuo tarpu Rinaldas Adamonis nuo 1994 metų yra Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas. Sugretinus šiuos faktus matyti, kad Ramutis Jancevičius ir Rinaldas Adamonis bendradarbiavo spręsdami baudžiamąsias bylas, tad yra asmeniškai pažįstami.
Teisėjas Rinaldas Adamonis, anot psichologų, gan dažnai daro atribucijos klaidas. Liaudiškai kalbant, iš paskelbtų publikacijų susidaro subjektyvus įspūdis, kad teisėjas turi pomėgį užgauliai žeminti ne tik teismo proceso dalyvius ar kitus teisėjus (pvz. pareikšta panieka teisėjos Irinos Serapin sprendimui), bet ir savo šeimos narius. Psichologai pasakytų, kad vaikystėje žmogus galėjo būti smurto ragavęs.
Manau, kad teisėjas R.Adamonis, siekdamas turtinės ir kitos naudos, paviešino savo šeimos nario – sutuoktinės Natalijos Adamonienės asmens sveikatos duomenis, tuo demoralizavo, užgauliai pažemino savo šeimos narį – paskleidė asmeninio pobūdžio žinias apie tai, kad jo sutuoktinė nutraukė nėštumą. Teksto autorė daro išvadą manydama, kad teisėjas R.Adamonis yra žiauri ir neatsakinga asmenybė – galimai pastūmėjo savo sutuoktinę nutraukti nėštumą. Yra pagrindas galvoti, kad šie nežmoniški veiksmai buvo atlikti siekiant prisiteisti iš valstybės kuo didesnę neturtinę žalą.
Manyčiau, kad dėl šių ir kitų visuomenei pavojingų asmenybės bruožų R.Adamonis negali toliau dirbti teisėju. Teisėjas R.Adamonis, žinodamas, kad medikai jam apsinuodijimo gyvsidabriu nenustatė, bet „gyvsidabrio byloje“ reikšdamas turtines pretenzijas valstybei, manau, yra nesąžiningas pareiškėjas: a) teisėjo deklaruojamas sveikatos pablogėjimas dėl gyvsidabrio poveikio gali būti prasimanytas; b) teisėjo regėjimo nusilpimas sietinas su jo senyvu amžiumi c) teisėjo skrandžio liga gali būti susijusi su nervų ligomis, rūkymu, neteisinga mityba; d) yra pagrindas manyti, kad teisėjo teiginys, jog jo sutuoktinės organizme rastas didesnis kiekis gyvsidabrio nei jo paties, yra prasimanymas arba galimai remtasi sufabrikuotais duomenimis.
Aplinkybė, kad, anot žiniasklaidos, 2017 metais teisėjas R.Adamonis ir jo sutuoktinė privačiai atliko tyrimus ieškodami organizme gyvsidabrio, leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas kartu su žmona galimai sąmoningai nuodijosi gyvsidabriu tam, kad palaikytų „reikalingą“ nuodų kiekį savo organizme. Dar viena reikšminga aplinkybė ta, kad, autorės žiniomis, jokio neigiamo gyvsidabrio poveikio nepatyrė teisėjo paauglė dukra. Bet kokiu atveju, teisėjo R.Adamonio dėstomos žinios apie jo ir žmonos sveikatos problemas nėra susijusios su gyvsidabrio poveikiu, kadangi teismo procese dalyvavę medikai apsinuodijimo nenustatė.
Iš turimos medžiagos matyti, kaip teisėjas R.Adamonis turi polinkį užgaulioti teisme esančius žmones, pavyzdžiui, vartodamas kalėjimo žargoną: „Jūs, kaltinamasis, nešokinėkit…“ Visai panašiai, kaip tauta niūniuotų:„Kas nešokinės, tas – prokuroras“. Kad teisėjas dėl psichologinės pusiausvyros netekimo negali valdyti savo emocijų, rodo jo bandymai užgauliai pažeminti žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą, tuo pačiu išaukštinant savo asmenybę, kaip antai:
„jūs normaliai elkitės“ (tai reiškia, kad jūs, pareiškėjau, esate nenormalus);
„iškviesiu policiją“ (tai reiškia, kad jūs, pareiškėjau, pagal mano išankstinę nuostatą esate pavojingas nusikaltėlis);
„aš ne vieną kartą esu jus įspėjęs“ (tai reiškia, kad jūs, pareiškėjau, vėlgi esate nenormalus, nes nereagavote, nesupratote mano ankstesnių įspėjimų);
„Jus pasodinsiu“ (kalbėdamas su tavimi, nusikaltėli, vartoju nusikaltėliui suprantamą žargoną; man aišku, kad priimsiu apkaltinamąjį nuosprendį ir tave pasodinsiu)
„Ar supratote mane?“ (tai reiškia, kad tu, pareiškėjau, nors ir turėdamas tris aukštuosius išsilavinimus, nesi normalus, todėl galėjai nesuprasti mano grasinimų).
Nėra normalu tai, kad 2018-04-18 d. teisėjas R.Adamonis savo kalbėsena atvirai demonstruoja žmogaus teisių gynėjui priešiškumą, jėgą ir pranašumą „tu esi niekas“: „aš pilnai galiu tave nubausti“ arba „pasodinti“, mygtuko paspaudimu iškviesti policiją.
Grėsmės ir bauginimo įspūdis dar labiau sustiprinamas, kai teisėjas R.Adamonis tris kartus be atvangos kartoja „aš iškviesiu policiją.“ Grėsmės įspūdis iki kraštutinumo sustiprinamas, nurodant, kad tai gali įvykti bet kuriuo momentu – teisėjas po stalu turi mygtuką. Baugią atmosferą kuria teisėjo neaiškūs, neapibrėžti, nekonkretūs kaltinimai – „elkitės normaliai“, „ne kartą esu įspėjęs“, „toks tonas“, „toks balsas“, „iššaukiančiai elgiatės“. Galų gale sukonstruota bauginimų sistema užsibaigia kulminacija – „jus pasodinsiu administracinio arešto trisdešimt parų.“ Supraskite piliečiai, kad ne teismas skiria bausmę, bet aš, žmonių teisėjas R.Adamonis, „klausimus spręsiu kitaip“ – asmeniškai su tavimi, menkysta, susidorosiu, tave pasodinsiu. Atkreipkime dėmesį į tai, kad teisėjas kalba pirmuoju asmeniu: „aš jus pasodinsiu.“
O štai, pavyzdžiui, 2018-05-17 d. teisėjui R.Adamoniui taip nepatiko Zigmanto Šegždos klausimai, kad teisėjas supyko ir prarado psichologinę pusiausvyrą. Išsakydamas frazes:„suaugęs žmogus esate“, „save, vot, visur publikuojate, kad esate psichologas“, „aš ne vieną kartą jus įspėjęs“, „jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas“, manyčiau, teisėjas R.Adamonis siekė Z.Šegždą sumenkinti, padaryti jį paniekos vertu žmogumi. Pasisakydamas „kažką komentuojate, kažkokias darote išvadas“, teisėjas dviprasmiškai teigia, kad aktyvisto „kažkokie“ komentarai ir „kažkokios“ išvados teisėjui nėra reikšmingos, nes komentarus ir išvadas išsako „kažkoks“ užgauliojimo ir paniekos vertas asmuo. Teigdamas „suaugęs žmogus esate“, teisėjas R.Adamonis puola į asmeniškumus, esą žmogaus teisių gynėjas nesielgia taip, kaip normalus, protingas, suaugęs žmogus (paniekinimas). Sakydamas „visur publikuojate, kad esate psichologas“, teisėjas vėlgi dviprasmiškai kalba, kad gynėjas nesielgia, kaip psichologas, t.y. supraskite, kad Z.Šegžda yra prastas psichologas (užgauliojimas). Teigdamas „jūs puikiai žinot, kas yra bylos medžiagoje“, teisėjas dviprasmiškai pasisako, kad aktyvistas elgiasi kaip nevisaprotis, nes protingas žmogus, žinodamas tai, kas yra byloje, taip nesielgtų (įžeidžiantis pasisakymas).
Iš minėtų pasisakymų galime nedviprasmiškai suprasti, kad teisėjo vartojama emociškai nuspalvinta leksika bei užgaulus Z.Šegždos apkalbėjimas reiškia ne ką kita, kaip teisėjo sąmoningai arba nesąmoningai viešai reiškiamą panieką, nepagarbos rodymą žmogaus teisių gynėjui. Tuo tarpu Teisėjų etikos kodeksas nustato, kad teisėjas darbinėje veikloje turi elgtis korektiškai, mandagiai (Kodekso 13 str. 3 p.), teismo posėdžio metu turi būti oficialiu, kantriu ir mandagiu (Kodekso 14 str. 6 p.) – teisėjas turi elgtis santūriau ir vengti tokių pasisakymų, kurie yra susiję su asmeniu ir jo savybėmis, kadangi tokio pobūdžio pasisakymus asmuo, net jam tiesiogiai jų netaikant, gali priimti asmeniškai.
Lietuvių patarlė teigia: „Nuskilo, kaip aklai vištelei grūdas.“ Ramučiui Jancevičiui taip nuskilo, kad pateko į Seimo Nacionalinio saugumo gynybos komiteto taikiklį dėl tarnystės MG Baltic koncernui. Teisėjui R.Adamoniui dėl įvairių draugysčių taip pat nuskilo. Labai greitai išaiškės, į kieno taikiklį pateko teisėjas su juo susijusi „chebra“. Manau, kad visiškai neatsitiktinai Zigmantui Šegždai iškeltą baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė teismo nutartimi perdavė nagrinėti Ramučio Jancevičiaus likimo broliui Ukmergės rajono teismo teisėjui R.Adamoniui, nors byla yra teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Iš skunduose Prezidentei D.Grybauskaitei, Teisėjų tarybai ir Teisėjų etikos drausmės komisijai pateiktų faktų dėl teisėjo Rinaldo Adamonio nuolatinių, sistemingų Teisėjų etikos kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso teisės normų pažeidimų matyti, kad teisėjas R.Adamonis yra pažeidžiamas. Yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad šis teisėjas, nagrinėdamas teisme žmogaus teisių aktyvistui Z.Šegždai iškeltą baudžiamąją bylą, vykdo savo netiesioginių šefų – Algimanto Valantino ir Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės nurodymus, bei yra galimai priklausomas nuo Viešųjų pirkimų tarnybos direktorę Sigitą Jurgelevičienę byloje aptarnaujančios advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“.
Autorės nuomone, 2017-01-20 d. nutartimi teisėjas R.Adamonis, norėdamas nuslėpti faktą, kad, Zigmanto Šegždos byloje sudalyvavęs teisėjo šefas Algimantas Valantinas nesublizgėjo, tenkino Sigitos Jurgelevičienės advokato Aivaro Alimo prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje. Teismo proceso viešumas – vienas teisinės valstybės principų, kuris įtvirtintas ne tik BPK 9 str.1 dalyje ir 44 str. 5 dalyje, bet ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje bei 117 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Iš to galima vertinti, kad teisėjas R.Adamonis pažeidė viešumo principą, kuris turi saugoti asmenis nuo slaptų teismų, kai teisėtvarkos pareigūnų rankomis susidorojama su neįtinkančiais asmenimis.
Galvoju, kad galbūt didžiausia teisėjo R.Adamonio problema, jam trukdanti dorai ir sąžiningai atlikti teisėjo pareigą, yra savo vertės pajautimo, savigarbos ir savivokos stoka. Kaip pasakytų gerai žinomas „objektyvus stebėtojas“ iš apeliacinio teismo, kaip tik todėl, tas, kuris žmonių teisėjo R.Adamonio darbeliuose įžvelgia verslo trikampių nematomą ranką, tas – mažiausiai – ir yra idiotas. Arba ksenofobas. Arba rasistas. Arba homofobas. Arba nacionalistas ir patriotas, arba dar koks nors kitas šovinistas nusikaltėlis, kurį būtina sodinti. Kad debilas niekada nedrįstų į akis šokinėti.
Jeigu tai nesipjautų su prieškariu veikusios sinagogos „Chajei O Dom“ pogromu, Raseiniuose galėtų būti atidarytas Adolfo Hitlerio universitetas, tuo įamžinantis raseiniškio žmonių teisėjo Rinaldo Adamonio, manau, disfunkcinius nuopelnus dirbant savo stogui ir valstybei (valstybėje) – Šiaurės Yrušalaym‘ui. Bet kokiu atveju, Raseinių miestelio ateities vizijoje aiškėja esminis akcentas – monumentas: žydrojo diktatoriaus paunksmėje mažytis pastumdėlis hitleriukas slepiasi nuo baisaus tvanko. Ant paminklo lentelės puikuojasi užrašas:„Gyvenimo po palme palaima.“
Ugnė Kryžiutė
