Korupcija teismuose gresia valstybės išlikimui

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komisijai

Pranešimas apie tai, kaip STT pridengia masinę korupciją Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose 

Pareiškėjas Aurimas Drižius, 

Konstitucijos pr. 23b, Vilnius

2018 m. birželio 25 d.

Dar kartą kreipiuosi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pranešdamas, kad komiteto pasiūlyti  korupcijos suvaldymo būdai Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose pasirodė visiškai beverčiai.

Komitetas man dėl minėtos teisėjų  korupcijos pasiūlė kreiptis į STT ir Teisėjų tarybą. STT man atrašė, kad negali pradėti ikiteisminio tyrimo dėl teisėjų piktnaudžiavimo, nes „teisėjai yra nepriklausomi“ ir „niekas negali reikalauti jų pasiaiškinti dėl sprendimo“.

Teisėjų taryba apskirtai man nieko neatsakė, nors prieš tari tris kartus man atrašė tą pačią nesąmonę – neva „teismai nepriklausomi“. Kaip žinia, komitetui nurodžiau faktus, kaip Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai jau daugiau nei dešimt metų ignoruoja bet kokius įstatymų reikalavimus, klastoja dokumentus ir piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, neatlieka tarnybos pareigų.

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas dar 2008 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas įvesti cenzūrą, ir uždrausti man savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vancevičienė patenkino šį prašymą ir civilinėje byloje Nr. 2-117 734/2009 įvedė cenzūrą – uždraudė man rašyti straipsnius apie Sadecko indėlį minėtame privatizavime.

Dalia Grybauskaitė su Rima Kaziliūniene, kurios dukrą padarė STT „administravimo valdybos viršininke”

Nuo to laiko buvau nuteistas septynis kartus dėl cenzūros, kuri kažkodėl buvo pavadinta „teismo sprendimu nevykdymu“, ir aš buvau septynis kartus nuteistas dėl tokio tariamo nusikaltimo, kol galiausiai Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija B. byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 mane visiškai išteisino šioje byloje, nurodžiusi, kad negalima žmogaus teisti už savaite teisėtą veiklą.

Tačiau iki šiol lieku nuteistas dar šešiuose bylose, nes tas pats Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai atsisako panaikinti cenzūrą. Nors jau šešis kartus kreipiausi dėl cenzūros panaikinimo, ir visus šešis kartus minėtų teismų teisėjai atsisakė cenzūrą panaikinti, klastodami savo nutartis ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi. Nors visuose prašymuose įrodinėjau, kad  pilietis A. Sadeckas, būdamas Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, dar 2008-01-21 kreipėsi į teismą melagingu skundu, kad man, Aurimui Drižiui, būtų uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ skelbti straipsnius, kuriuose pilietis A. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu bei Gedemino Kiesaus nužudymu. Nors pats A.Sadeckas buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas, ką ir pats deklaravo, tačiau jis asmeniškai ir neteisėtai pakeitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, kad šią įmonę galėtų įsigyti Rusijos kompanija Jukos. Tačiau teismas patenkino šį piliečio A. Sadecko skundą ir uždraudė man savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ spausdinti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

T.y. Vilniaus apylinkės teismo teisėja R.Vancevičienė, patenkinusi piliečio A. skundą, šioje civilinėje byloje jo prašymu įvedė spaudos cenzūrą, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Vien už tai, kad nepaisiau šios cenzūros, ir toliau rašiau straipsnius ir pateikiau dokumentus apie piliečio A. ir jo privačios firmos dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime bei valdyme, ir pateikiau įrodymus, buvau nuteistas net septynis kartus, ir šiuo metu esu teisiamas dar trijose bylose. Visuose šiose bylose pilietis A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis niekaip nesusijęs ir niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime. Galiausiai teismui buvo pateiktas Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra : “Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio”. 

Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“. 

Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismai jau šešis kartus atsisakė panaikinti cenzūrą absurdiškais motyvais : pvz., mano prašymą panaikinti cenzūrą dar 2010 m. nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su  AB „Mažeikių nafta” ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės”, todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas.

Kitą kartą, kai teismui pateikiau įrodymus, kad A. Sadeckas asmeniškai keitė „Mažeikių naftos” privatizavimo įstatymą o vėliau neigė bet kokias savo sąsajas, to pačio teismo teisėja Fausta Vitkienė atmetė mano prašymą, nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis”. Tai dokumento klastojimas – jokie teisės aktai manęs neįpareigoja turėti pareigos „aktyviai ypatingai domėtis Seimo archyve esančia medžiaga“, o teisėja F.Vitkienė, negalėdama sugalvoti kitos labiau įtikinamos priežasties tiesiog suklastojo savo nutartį, įrašydama žinomai melagingus duomenis apie mano tariamą pareigą „domėtis Seimo archyvu“.

Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra ir teismas pripažino, kad „faktas, kad A. Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta” privatizavimo, visada buvo žinomas, niekada nebuvo kvestionuojamas nei A. Sadecko, nei prokuratūros”, kreipiausi dar kartą – jau trečią kartą –  kad šis draudimas – rašyti tiesą apie A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos” privatizavime – būtų panaikintas. Tačiau net tada Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė atmetė mano prašymą panaikinti cenzūrą, nes „teismų nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu”. 

Penktą kartą teisėja Zoja Monid jau atvirai pasisakė, kad ji spjauna ant Konstitucijos ir įstatymų – nurodė, kad mano teiginiai apie šiuos teisės aktus „yra deklaratyvūs“.

Šeštą kartą to pačio teismo teisėja R.Kasimovienė man parašė, kad jau suėjo „senatis“ paduoti skundą dėl cenzūros panaikinimo. Nors iki to laiko tas pats teismas penkis kartus atmetė prašymus, o galiausiai parašė, kad „suėjo senatis skundui paduoti“. Kitaip sakant, teisėja Kasimovienė pritaikė senaties terminą Konstitucijai, teisėja Zoja Monid parašė, kad Konstitucija tėra „deklaracija“, teisėja F.Vitkienė nurodė, kad aš jau anksčiau turėjau „pareiga domėtis Seimo archyvu“. 

Žinoma, visi tai nesąmonės, ir sąmojinga tyčinė nusikalstama teisėjų veikla. Be to, veikiant organizuotoje nusikatamoje grupuotėje, nes visa „teismų piramidė“ man rašė nesąmones, ir gina cenzūrą. Visais atvejais teismas nepasisakė dėl mano pagrindinio motyvo – teismas įvedė cenzūrą, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Taip pat teismai nevertino ir melagingų A. Sadecko parodymų, kad jie niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta” ir jos privatizavimu, nors buvo šios įmonės akcininkas, ir privatizavimo įstatymų autorius, tačiau teisme sakė, kad niekaip nedalyvavo šiame privatizavime.

Kai komiteto patarimu kreipiausi į STT, šios įstaigos Administravimo valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė (beje, itin artimos prezidentės Dalios Grybauskaitės draugės Rimos Kaziliūnienės duktė – tai protekcionizmo pavyzdys pačioje STT – aut. pastaba)man atrašė, kad aš nepateikiau „konkrečių faktų apie korupcines veikas“ ir kad „teisėjo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip nusikalstama veikla“.

Visi šie atsirašinėjimai tik parodo, kad STT yra tik šios organizuotos teisėjų grupuotės priedanga, arba „stogas“.  Be to, toks futbolas atskleidė itin rimtas įstatymų spragas, nes dabar kiekvienas teisėjas gali priimti nusikalstamus sprendimus, prisidengdamas savo „nepriklausomumu“ ir tuo, kad jis „niekam neatsiskaito“.

Nors teismų įstatyme parašyta, kad teisėjas klauso tik įstatymo, tačiau mano minėtu atveju, kai įstatyme aiškiai parašyta, kad „cenzūra uždrausta“, visa „teismų sistema“ pakimba, ir ieško būdų, kaip apeiti šį įstatymą, galiausiai net pareiškia, kad „Konstitucija tėra deklaracijų rinkinys“.

Beje, STT nurodė, kad „Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“;

„Teisinas įvertina įrodymus pagal vidini savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais“;

„Teisėjo procesinė veikla baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinama tik esant taktiniams duomenims apie tai, kad, rengdamas nagrinėti bylą, ją nagrinėdamas ar atlikdamas kitus teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir, šie pažeidimai yra tokio pobūdžio, pavojingumo bei masto, jog atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytų nusikalstamų veikų požymius“

Visas šis STT atsirašinėjimas rodo, kad :

1. Galiojantis Teismų įstatymas sudaro galimybes teisėjams nusikalstamai piktnaudžiauti teise, prisidengiant „nepriklausomybe“.

2. Visiškai neaišku, ir įstatyme nėra aptarta, kiek teisės aktų pažeidimų turi padaryti teisėjas, kad „pasiektų tokį pobūdį, pavojingumą ir mąstą“, kad atitiktų BK numatytus straipsnius.

Remdamasis išdėstytu, reikalauju:

Kadangi visi bijo pradėti tirti teisėjų nusikaltimus, reikalauju Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą nedelsiant pradėti parlamentinį tyrimą ir įvertinti teismų darbą. Nes nors niekas neturi teisės kištis į teismų darbą, tai nesuteikia teismams teisės vykdyti nusikaltimus „Lietuvos Respublikos vardu“.

Taip pat siūlau, kad iš Teismų įstatymo būtų pašalintas punktas, kad „niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“;

Kiekvienas teisėjas turi atsakyti už savo priimtus sprendimus lygiai taip pat, kaip kiekvienas tarnautojas ar pareigūnas, o valstybei ar piliečiui žalą padarę teisėjai taip pat turi būti traukiami atsakomybėn ir atlyginti padarytą žalą.

Siūlau taip pat panaikinti ir teismų įstatymo nuostatą, kad „teismas įvertina įrodymus pagal vidini savo įsitikinimą“. Tas teisėjų „vidinis įsitikinimas dažnai prieštarauja bylos įrodymams ir suteikia teisėjams galimybę piktnaudžiauti tarnyba, priimant sprendimus, kurie prieštarauja visiems bylos įrodymas. Nors įrodymai sako viena, teisėjo „vidinis įsitikinimas“ yra priešingas. Teismai turi priimti nutartis, remdamiesi tik bylos įrodymais, ne jokių „vidinių įsitikinimų“.

Taip pat reikalauju, kad iš baudžiamojo kodekso būtų panaikintas toks straipsnis, kaip „nepagarba teismui“. Labai dažnai nusikaltimus darantys teisėjai dar reikalauja ir „pagarbos“, ir bet kokią kritiką savo nusikaltimai veiklai nedelsiant kriminalizuoja, taip užčiaupdami kritikams burnas. Tai nesuderinama su teisinės valstybės statusu.

Visa ši vadinamųjų „teisėjų“ sistema dabar labiau primena uždarą mafijos šeimos ratą – teisėjai priima sprendimą pagal savo „vidinį įsitikinimą“, kuris prieštarauja bylos įrodymams, niekam neatsiskaito, nes „niekas neturi teisės reikalauti pasiaiškinti“. Tai viena pagrindiniu priežasčių, kodėl žmonės netiki ateitimi šioje šalyje ir bėga iš Lietuvos.

Reikalauju nedelsiant imtis priemonių vadinamųjų teisėjų savivalei pažaboti. Prašau komitetą imtis tyrimo, nes šita visa mafijos grupuotė ir jos veikla (pavyzdys – neištirta Garliavos pedofilijos ir nužudymų  byla) pasiekė tokį mąstą, kad tai kelia grėsmė valstybės saugumui ir liečia jos nacionalinio saugumo interesus. Taip pat prašau mane informuot kuo skubiau, kokių priemonių šis komitetas ėmėsi, kad sustabdytų masinį teisėjų piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą

Priedai – STT ir Teisėjų tarybos pirmininko Norkaus atsirašinėjimas

Aurimas Drižius