Sveikatos teisės instituto vadovas R.Jankūnas : „Valdžia sąmoningai slepia, kiek žmonių mirė nuo covid-19 vakcinos. Matyt, kad yra ką slėpti”

Sveikatos teisės instituto direktorius daktaras Rimas Jankūnas (nuotr. viršuje) spaudos konferencijoje kalbėjo : „Manau, kad toli nuo mokslo yra tiek antivakseriai, kurie neigia vakcinų naudą, tiek ir masinės vakcinacijos entuziastai, neigiantys vakcinų keliamą riziką. Praeitą žiemą ir pavasarį vakcinos padėjo išgelbėti daug rizikos grupėje esančių žmonių gyvybių.

Deja, vėliau prasidėjo masinė vakcinacija, kurios nauda moksliškai neįrodyta. Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai taip plačiai naudojami vaistai, kurių klinikiniai tyrimai nėra baigti. Iki jų pabaigos dar liko keli metai. Masinės vakcinacijos dėka užsikrėtimų skaičius sumažėjo, tačiau po kelių mėnesių vėl ėmė didėti, ir kai kuriuose šalyse pasiekė rekordinius skaičius. Pastebimas vakcinoms atsparių viruso atmainų, pvz., delta, paplitimas ir jų įsivyravimas. Profesorius Van Der Boš dar pavasarį perspėjo, kad taip atsitiks, tačiau jo niekas neklausė. Šis profesorius, beje, dešimtmečius kūrė vakcinas ir koordinavo vakcinos nuo Ebolos viruso sukūrimą. Jam ir jo kolektyvui mes turime būti dėkingi už tai, kad suvaldė tikrai mirtiną virusą. Dabar jau aišku, kad paskiepyti žmonės taip pat serga covid-19 ir platina viruso atmainas. Ypač tas, nuo kurių vakcina saugo prasčiau. Todėl kolektyvinio imuniteto nebūtų net ir paskiepijus 100 proc. populiacijos. Galimybių pasai kaip ir kaukės gali suteikti apgaulingą saugumo pojūtį ir taip dar labiau pabloginti situaciją.

Pagal paskiepytų žmonių skaičių Lietuva lenkia visas Skandinavijos valstybes, tačiau ligoninėse covid-19 sergančių pacientų mes turime daugiau, negu šiose trijose valstybėse kartu sudėjus. Reiškia, kad mes turime tris milijonus gyventojų, o Skandinavijos šalyse kartu sudėjus – apie 20 mln. žmonių, tačiau mūsų ligoninėse sergančių žmonių vis tiek yra daugiau. Skandinavija nei turi, nei planuoja nei galimybių pasų, nei privalomų kaukių, o mirčių skaičius Skandinavijos valstybėse šiais metais yra panašus į vidutinį per paskutinis penkerius metus. Lietuva turi kaukes, planuoja privaloma galimybių pasą, paskiepijo didesnę dali žmonių, tačiau per pirmus septynis šių metų mėnesius mes turime 3 tūkst. mirčiau daugiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių – skandinavai skiepija tuos, ką reikia – rizikos grupes (senolius ir ligonius). O Lietuva skiepija kas papuolė, siekdama tik skaičių.

Skandinavijoje paskiepytų mažiau, negu Lietuvoje, tačiau rezultatai geresni. Nes rizikos grupėse jie paskiepijo žymiai daugiau žmonių. Negana to, Lietuvai susikoncentravus į skiepus ir karantinus, sumažėjo dėmesys kitoms ligoms, pacientai neteko tinkamos priežiūros, todėl bendras mirčių skaičius ir padidėjo. Reikia pažymėti, kad covid-19 ligos pavojingumas daugiau nei 1000 kartų skiriasi, priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Per visą laiką Lietuvoje nuo covid-19 nemirė nė vienas žmogus, jaunesnis negu 20 metų. Tačiau vyresnių nei 70 metų amžiaus žmonių mirė daugiau nei 3 tūkst. Akivaizdu, kad vieno senolio paskiepijimas duoda daugiau naudos, negu tūkstančio vaikų.

Tai kam vaikus skiepyti nuo covid-19, jeigu klinikiniai tyrimai neparodė, kad vakcinos juos apsaugotų nuo sunkios ligos ar mirties. Tiesiog susirgimų covid-19 Pfizer vakcina apsaugojo tik 1,6 proc. vaikų. Taip pat pažymėtina, kad per paskutinius tris mėnesius Lietuvoje nuo covid-19 nemirė nė vienas žmogus, jaunesnis nei 40 metų. Tuo tarpu šios amžiaus grupės žmonių mirčių dėl įtariamo vakcinos poveikio per šį laikotarpį buvo. Nėščiąsias apskritai draudžiama įtraukti į covid-19 vakcinų tyrimus, nes tai neetiška. Tai ar moralu versti skiepytis jaunimą turtingose šalyse nuo covid-19, kai neturtingos šalyse neturi galimybės paskiepyti net senus žmones, kuriems vakcina yra gyvybiškai būtina.

Atskirai nortųsi pakalbėti apie persirgusius šiuo virusu. Daugybė, gal jau pusė Lietuvos jau persirgo šiuo virusu. Ir imuninei sistemai visai nesvarbu, ar persirgta Lietuvos vyriausybės nustatyta tvarka su teigiamu PGR testu, ar pagal antikūnių tyrimą. Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad persirgus šiuo virusu, atsiranda žymiai geresnis imunitetas, nei pasiskiepijus. Deja, dėl skiepijimo ar trečios dozės tikslingumo kai kas sugalvojo spręsti pagal antikūnų išnykimą, užmiršdama D ir B leukocitus ir kitas imuninės sistemos grandis. Persirgusių skiepijimo nauda vakcinų tyrimo metu nebuvo vertinama, todėl jos nežinome. Tačiau žinome, kad egzistuoja sunkių nepageidautinų reakcijų į vakcinas galimybės. Jeigu tikime mokslu, tai tokių žmonių skiepyti negalime. Prisimenu vakcinacijos pirmūno,  Izraelio ministro birželio 1 d. filmuką, kad jie nugalėjo corona virusą. Izraelis su galimybių pasais visiems buvo rodomas kaip pavyzdįs, dabar ten covid-19 susirgimų penkis kartus daugiau, nei Lietuvoje. Turint omenyje šiuos skaičius, ar protinga tvirtinti, kad skiepai mažina covid-19 infekcijos plitimą.

Bet gal Izraelyje mažiau hospitalizacijų dėl covid-19? Atsakymas vėl neigiamas,  nes praeitą savaitę į ligonines buvo paguldyta tris kartus daugiau žmonių, negu Lietuvoje, ir 22 kartus daugiau, negu Norvegijoje. Nepaisant to, Lietuvos žmonės toliau spaudžiami skiepytis. Todėl man neaišku, ar spaudimas skiepytis pasinaudojant galimybių pasų, labiau apsunkina gyvenimą virusui, ar žmonėms? Pasak medicininio žurnalo „Lancer“, išskirtinėms priemonėms yra būtina ypatingai tvirti įrodymai. Gerbiami sprendimų priėmėjai, pasakykite, kur yra tie ypatingai tvirti moksliniai įrodymai? Klinikiniai tyrimai, kuriais grindžiama vakcinų nuo covid-19 registracija, parodė rizikos susirgti natūralios corona viruso infekcijos sumažėjimą.

Žurnalas „British Medical Journal“ rašo, kad skiepijimas „Pfizer“ vakcina nuo viruso pagrįstas duomenimis, gautais iki kovo mėnesio 13 d., kai dar nebuvo „delta“ atmainos. O kur vėlesni duomenys? Izraelio sveikatos ministerija pranešė, kad vakcinų veiksmingumas nuo covid ligos birželio pradžioje sumažėjo nuo 95 proc. iki 64 proc. o liepos mėn. liko tik 39 proc.  Klinikinių tyrimų metų tiriamieji paskirstomi į kelias grupes. Tas pats buvo padaryta su  „Pfizer“ vakcina. Deja, pradėjus keturiems mėnesiams imta skiepyti ir tuos tiriamuosius, kurie pradžioje buvo gavę placebo. Kitaip sakant, kontrolinė vakcinos tyrimų grupė buvo beveik prarasta. Tik 7 proc. šios grupės narių liko nepaskiepyti. Tai pagal ką mes vertinsime ilgalaikį saugumą ir veiksmingumą?

Europos vaistų agentūra nėra atlikusi ekspertizės, kaip vakcina nuo covid-19 saugo nuo „delta“ atmainos. Kaip reaguotumėte, jeigu jūms pasiūlytų skiepytis nuo gripo atmainos, kuri buvo praeitą žiemą? Laimė, klinikinės praktikos duomenys rodo, kad vakcina sumažina delta atmainos sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką. Deja, išvadas dėl įtakos mirtims kol kas daryti sudėtinga.  Teiginys, kad sunkios reakcijos į vakcinas yra labai retos, neatitinka tikrovės, nes daugelis žmonių nežino, o kai kurie ir bijo pranešti valstybės vaistų kontrolės tarnybai apie patirtas nepageidaujamas reakcijas.

Socialiniai tinklai mirga nuo pranešimų apie širdies raumens uždegimą, krešulius, paralyžius, net mirtis nuo vakcinos. Valstybės institucijos neskelbia skaidrių duomenų apie nepageidaujamą vakcinų poveikį, ir tai skatina nepasitikėjimą ir gandus. Nors apie trumpalaikį nepageidaujamą vakcinų poveikį mes žinome nemažai, tačiau apie ilgalaikį nepageidaujamą poveikį nežinome nieko. Kokia tų vakcinų įtaka vėžio rizikai? Koks jų ilgalaikis poveikis autominuninių ligų rizikai? Koks poveikis žmonių vaisingumui? Negalime to žinoti, nes klinikiniai tyrimai baigsis tik po kelerių metų. Patologinės anatomijos specialistai sako, kad „mirusieji moko gyvuosius“. Kai gyvieji mokosi iš mirusių, saugojamos gyvybės, bet kur yra mirusiųjų nuo covid-19 skrodimų duomenys? Kur mirusiųjų nuo covid-19 vakcinų duomenys? Statistikos departamentas skelbia, kiek žmonių mirė „su“ covid-19, tačiau atsisakė pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kiek jų mirė per 28 dienas po skiepo. O gal yra ką slėpti? Baigdamas norėčiau paraginti žmonės skelbti apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas, ir pranešti apie jas vaistų kontrolės tarnybai, kad visi būtume saugesni. Taip pat sudarysime galimybę apie tas nepagedaujamas reakcijas pranešti Sveikatos teisės institutui, kad galėtume atlikti nepriklausomą analizę“.