Seimo Antikorupcijos komisija skęsta korupcijoje

Aurimas Drižius

Yra tokia Seimo Antikorupcijos komisija, kuriai vadovauja toks Sauliaus Skvernelio patikėtinis, buvęs jo pavaduotojas gen. komisaro pavaduotojo poste Algirdas Stončaitis. Ponas Stončaitis puikiai žino, kas žudė žmones vadinamojoje garliavos pedofilijos byloje, nes tuo metu buvo policijos ge. komisaro Skvernelio pavaduotojas, ir būtent pad Stončaitį brovėsi ir garsusis liudininkas Mindaugas Žalimas, pagal kurio melagingus parodymus ir buvo sukonstruota visa Garliavos pedofilijos byla, žudikai nuslėpti, o nekaltas žmogus Raimundas Ivanauskas iki šiol laikomas kalėjime. Ironiška, kad apie visus šiuos nusikaltimus puikiai žinojęs Stončaitis dabar vadovauja “antikorupcijos” komisijai ir turi išsitirti savo neveikimą.

Būtent ši aplinkybė užkerta bet kokią galimybę surasti teisingumą ir tiesą šioje komisijoje, tačiau ko nepadarysi – galvojau, kad bent kiti šios vadinamosios antikorupcijos komisijos nariai atkreips dėmesį į tuos itin sunkius nusikaltimus, kuriuos padarė vadinamoji prokuratūrą ir teismai.

Ir ką gi – birželio 28 d. šioje komisijoje buvo svarstytas mano skundas. Išgirdęs mano pavardę, toks Jurgis Razma plačiai šypsojosi, tarsi sakydamas, kad : “na ir idiotas, ko jis čia lenda”.

Ironiška tai, kad šios komisijos pirmininkas Stončaitis mano skundą dėl generalinės prokuratūros nusikaltimų išsiuntė tirti tai pačiai generalinei prokuratūrai – tai kategoriškai draudžia Viešojo administravimo įstatymas.

Žinoma, kad prokuratūra parašė, kad jokio nusikaltimo jie nėra padarę, todėl jokio tyrimo nepradės.

Tačiau čia mane sužavėjo ir garsioji nieko neveikimo praeitoje kadencijoje šios komisijos pirmininkės poste čempionė Širinskienė. Ji paskelbė, kad žmonių nužudymo, mažamečių vaikų prievartavimui ir kitiems sunkiems nusikaltimams atskleisti jau suėjo “senaties terminas”.

Šitą cirką stebėjęs buvęs Kriminalinės policijos biuro pareigūnas Valerijus Kazakevičius neišlaikė : “Širinskienė nežino, kad šiems nusikaltimams yra taikomas baudžiamasis kodeksas, o ne administracinis. Ji ką, nesupranta, kad sunkūs nusikaltimai nėra ištirti, ir tie nusikaltimai yra tęstiniai – jie tęsiasi iki šiol”.

Kaip žinia, seimo komisijos prašiau ištirti generalinės prokuratūros atliktus sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymą ir sunkių nusikaltimų dengimą:

Gen. prokuratūrai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimo Antikorupcijos komisijai, LR

Prezidentui

Pareiškėjas Aurimas Drižius, , Goštauto 8-269, Vilnius

llredakcija@gmail.com

2023-04-19

Pareiškimas dėl sunkių nusikaltimų – žmonių nužudymo, mažamečių prievartavimo, dokumento klastojimo ir kitų labai sunkių nusikaltimų – dengimo Kalėjime iki šiol laikomas Kauno gyventojas Raimundas Ivanauskas, nuteistas 8 metams kalėjimo už tai, kad neva padėjo Drąsiui Kedžiui žudyti žmones – tai yra Joną Furmanavičių, V.Naruševičienę. Primenu, kad šioje Garliavos pedofilijos byloje iki šiol yra neišaiškintos ne tik šie nužudymai, tačiau ir kitų žmonių nužudymai – Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir kitų. Iki šiol yra neišaiškinti ir kiti nusikaltimai – mažamečių D. K. ir N. – prievartavimai.

Visos šios aplinkybės man tapo žinomos po to, kai susipažinau su Vilniaus apylinkės teisme nagrinėta Remigijaus Murausko baudžiamąją byla (Nr. 1-434-655/2013). Neskubėdamas perskaičiau tokio Vilniaus gyventojo Remigijaus Murausko bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jis buvo 2013 m. teisiamas kartu su etatiniu prokuratūros „liudininku” Garliavos pedofilijos byloje Mindaugu Žalimu už tai, kad Vilniaus bare „Olialia” žiauriai sumušė Baltarusijos pilietį Viačeslavą Revinskį.

Skaičiau ir negalėjau patikėti savo akimis – kaip prokuratūra primityviai ir grubiai klastojo šią bylą. Istorija buvo tokia – Vilniaus bare du apsauginiai Žalimas ir Murauskas sumušė minėtą Baltarusijos pilietį ir išmetė šį už durų. Vyrukui buvo sulaužyta kaukolė, išsiliejo kraujas į smegenis, komos būklėje jis pateko į ligoninę, vos atsigavo, žmogui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kas pagal BK yra sunkus nusikaltimas.

Iš pradžių įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti jau minėtam M.Žalimui. Kadangi jis jau buvo du kartus teistas ir sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus (plėšimus), tai M.Žalimui grėsė ilgi kalėjimo metai. Žmogelis ėmė blaškytis, visiems siūlyti savo paslaugas, kad paliudys taip, kaip reikia.

Nukentėjęs atpažino M.Žalimą (nuotr. Nr.3)

Kaip tik tuo metu Garliavos pedofilijos byla buvo pačiame įkarštyje, žmones krito kaip lapai, prokurorai melavo ir dengė nusikaltėlius. Taip M.Žalimas atsirado pas žurnalistą Virginijų Gaivenį, jam ėmė pasakoti, kad „papasakos viską kaip reikia”. Taip ir Žalimo haliucinacijose atsirado istorija apie tai, kad neva Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padės žudyti pedofilus, apie tai, kad neva D.Kedžiui padėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, apie tai, kad M.Žalimas neva padės D.Kedžiui po nusikaltimų slapstytis, pasirūpins, kur šis gyvens.

Virginijus Gaivenis (viršuje foto) visą tai ištransliavo į eterį savo laidoje „Abipus sienos” matyt, puikiai suprasdamas, kad M.Žalimas kalba nesąmones ir haliucinacijas, nes vėliau teisme V.Gaivenis išsižadėjo savo „šaltinio”: „Pati istorijos pradžia buvo 2011 spalio 25 d. kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad ko greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau: „o ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?“. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 min pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių sufilmuojame visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t.y. viena tai istorija, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimų kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko žodžius, rinko žodžius, atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs j tokią situaciją daug faktų, dar pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to, kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą”.

Toliau pateikiami V.Gaivenio parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:

Tuoj po šios V.Gaivenio laidos prokuratūros paieškose įvyko „lūžis” – Mindaugas Žalimas tapo valstybės saugomu liudininku, nors turėjo ilgus metus sėdėti kalėjime už V.Revinskio galimą sužalojimą. Prokuratūra pagal M.Žalimo haliucinacijas sumontavo baudžiamąją bylą R.Ivanauskui, kuris net tą dieną, kai buvo nušautas teisėjas Furmananvičius, buvo pas gydytojus, todėl niekaip negalėjo „prisidėti prie nužudymo”. Tačiau vis tiek R.Ivanauskas buvo padarytas „D.Kedžio padėjėju” pagal vienintelio liudininko M.Žalimo haliucinacijas.

Dar viena įdomi detalė – iš karto po nusikaltimo, ir žiauraus žmogaus sumušimo M.Žalimas nuskubėjo į patalpas, kuriame buvo laikomi vaizdo kamerų įrašai. Mat bare ir jo aplinkoje virus stovėjo vaizdo kameros, kurios įvykio naktį veikė. Tačiau liudininkai paliudijo, kad M.Žalimas iš karto po įvykio nubėgo į tą kambarį, nuo kurio raktus jis vienintelis turėjo, ir kažkur išsinešė kompiuterį motininę plokštę su vaizdo įrašais. Štai ką paaiškino Virginijus Gaivenis apie liudininką Mindaugą Žalimą : Situacija po pokalbio su Žalimu, prieš tai dariau dvi laidas apie Mihenes sūnų ir galvojau kad padariau gerą darbą, istoriją apie Albertą Milinį, informuosiu ieškodamas priežasčių jos sunaus nužudymo istorijoje. Ir tai buvo didžiausia klaida, nes tuo metu kai aš jau kreipiaus į generalinę prokuratūrą savo ruoštu, kad būtų kuo skubiau Žalimas informuotas, aš turėjau dar saugoti jį kaip liudytoją, kad jis atpasakotų visą tai pareigūnams, nes buvo likusios 4 dienos. Informavau juos. Jinai pakeitė telefoną ir Milienė nuvežė į Kauną. Kaip man žinoma jo sugyventinė gyveno pas Milinius, jis pats ten buvo, na aiškina, kad kitoje vietoje, bet man tuo metu aiškino dar kitaip. Visai tai buvo pas tyrėją Gecevičienę. Atsidūrė jisai, mano nuomonė, Milinienės iniciatyva. Jis iš pradžių aiškino, kad sudavęs, bet, kad negalėjo būti tai nuo jo smūgio, po to pradėjo aiškinti, kad aš jis visai nėra sudavęs, paskui jis ėmė sakyti kokį spaudimą darė jam tyrėjai paklausdami, kad vertė, kas man sukėlė juoką. Šiandien aš tvirtai įsitikinęs, kad jei ne šitoji byla, ne žinia, kad jam pareiškiami kaltinimai šitoje byloje jis tikrai ne būtų atėjęs ir ne būtų nieko pasakojęs. O kada jis ėmė akivaizdžius faktus neigti, ką jis pasakojo man, tada man pasidarė aišku, kad visur yra pagalvotos istorijos. Tarp tikrų faktų pripainioti pašaliniai faktai. Tai toks žmogaus tipas, aš 20 metų žurnalistikoje ir yra patirtis informacijos valdymo. Jis dabar akivaizdžia teigia, kad aš paprašiau apie pinigus pasakoti, paprašiau paminėti Račkausko pavardę. Žalimas bandė pasislėpti nuo atsakomybės šitoje byloje. Tai vienas tų bandymų, jis net ir viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šitoje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus pripažintas teisiamuoju, kad jis neliudys Ivanausko, savo bičiulio ir kitų byloje, kad jis neduos parodymų šitoje byloje, kad jis trukdys teisingumui. Tai yra tam tikra spaudimo teisėsaugai ir šantažo priemonė. Aš tai taip galiu šitą vertinti. Pirma versija – jis sudavė, bet galbūt tai ne nuo jo, antra versija – jis stebėjo kaip kirto iš peties buvęs boksininkas E.Murauskas, trečias – kad jis buvo tarpjdūry, neišėjęs iš to klubo ir tarsi truputi atstume. Tai suprantate arba tu stebėtojas arba tu kerti, arba tu stebi.

Aš atsimenu, nes buvo dar dukros gimtadienis. Filmavimas dar buvo po 12 vai. ir mes kitą dieną susitikome, kai Kedžio padavė daiktus jo namuose. Tai buvo realiai 2 dienos bendravimo. Jis buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas is Policijos departamento žadėjo padėti šitoje jo byloje. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kada nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ah, Jūs tokie, tai tada aš pasakoju, kas buvo ir kuo nebuvo, bet viskas Jums bus blogai“