Nenustebau, kad atsakymą surašė toks buvęs „metų prokuroras” Redas Savickas. Tas pats prokuroras, kuris pats ir galimai klastojo visas tas nužudymo bylas, tai yra Redas Savickas (nuotr. viršuje su tokiu gen. prokuroro Pašiliu) palaikė kaltinimą tariamam Drąsiaus Kedžio padėjėjui Raimundui Ivanauskui.
Beje, R. Savickas jau ne pirmą kartą galimai klastoja bylas – R.Savickas jau buvo išsireikalavęs visų Neringos Venckienės mobiliųjų telefonų pokalbių išrašų, neturėdamas teismo sankcijos. Vėliau R.Savickas sakė, kad neva jis nežinojo, kad N.Venckienė teisėja, ir kad reikia teismo sankcijų. Teismą toks prokuroro paaiškinimas, žinoma, įtikino.
Kaip žinia, tas pats Redas Savickas ir buvo pagrindinis šių Garliavos žudynių bylų „konstruktorius”.
Apie R.Savicko darbą teisme kalbėjo ir R.Ivanausko advokatas A.Blaževičius: jis nurodė, kad šioje byloje kaltinimai Drąsiui Kedžiui nebuvo pareikšti, todėl teismas negalėjo ir neturėjo spręsti jo kaltės klausimo. Todėl skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės apie neva tai D. Kedžio atliktus nusikalstamus veiksmus yra nepagrįstos.

Nėra nė vieno įrodymo, kuris neginčijamai patvirtintų, kad D. Kedys nužudė ir/ar rengėsi nužudyti kaltinime nurodytus asmenis, todėl visos byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojamais veiksmais, yra tik prielaidos. Jomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.
Be to, advokatas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, nuteisęs R.Ivanauską, prirašė nesąmonių, nurodydamas nustatytas faktines aplinkybes dėl M. Žalimo kurstymo, nurodė, kad esą M. Žalimas, „nežinant R. Ivanauskui, D. Kedžiui ir E. B., 2009-09-26 kreipėsi į policijos pareigūnus, pranešdamas apie D. Kedžio rengiamą nusikalstamą veiką“.
Tačiau kitoje byloje, kurioje buvo išteisintas buvęs policijos šefas Račkauskas ir kiti pareigūnai, teismas nurodė, kad M.Žalimas, atėjęs į policiją, pranešė tik tiek, kad D.Kedys ketina įsigyti šaunamąjį ginklą.
Dra juokingiau, kad teisėjai prirašė, kad R.Ivanausko draugė, išteisinta šioje byloje, „pritarė Kedžio sumanymams ir veiksmams”, nors tas pats teismas moterį išteisino.
Advokatas Blaževičius nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas R.Ivanauską, išskirtinai rėmėsi liudytojo Mindaugo Žalimo parodymais, laikė juos patikimais, nepaisant to, kad nustatė, jog tam tikrose dalyse jie nesutampa, tačiau teismas tokius nesutapimus nevertino kaip melagingus parodymus.
Nors iš teismo nuosprendžio turinio neaišku, kokius nesutapimus M. Žalimo parodymuose teismas nustatė ir kuriuos iš jų nevertino kaip melagingus, tačiau bent jau pripažino, kad juose yra nesutapimų.
Nors naujausioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apklausiant teismo posėdyje asmenis, kurie duoda parodymus ir apie kitų asmenų padarytas veikas, už kurias jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokie asmenys neprisiekia ir neįspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tokiu būdu užtikrinant jų konstitucinę teisę neliudyti prieš save.
Nagrinėjamoje byloje pirmą kartą apie J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymą bei rengimąsi nužudyti kitus asmenis M. Žalimas viešai papasakojo 2011-11-08 žurnalisto V. Gaivenio laidoje ( – ). Šioje laidoje M. Ž. plačiai papasakojo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką – bendrininkavimą rengiantis ir nužudant J. Furmanavičių. ir V. N..
Po tokios televizijos laidos prokurorai privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą M. Žalimo atžvilgiu dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, apklausti jį įtariamuoju, patikrinti jo parodymus, palyginti visete su kitais bylos duomenimis, ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės arba atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio numatytais pagrindais. Tik po Žalimas galėjo būti apklausiamas liudytoju, neįspėjant jo dėl baudžiamosios atsakomybės. Tačiau to nebuvo padaryta.
M. Žalimas ikiteisminio tyrimo metu dešimtis kartų buvo apklausiamas liudytoju įvairiose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo tiriamos nusikaltimų dėl J. F. ir A. Ū. nužudymo ir kitų nusikaltimų aplinkybės. Visų procesinių veiksmų su M. Žalimu atlikimo metu jis buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ar vengimą duoti parodymus, o per ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamas apklausas ir bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose buvo dar ir prisaikdinamas.
Nors kaltinamajame akte M. Žalimas įvardintas kaip nagrinėjamų nusikaltimų bendrininkas (padėjėjas) ir byloje nėra jokio įsiteisėjusio procesinio dokumento dėl jo procesinio statuso išsprendimo ir kaltinime aprašytų jo nusikalstamų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Todėl apeliantai teigia, kad šioje byloje egzistavo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas, draudžiantis M. Ž. apklausti kaip liudytoją, todėl jo parodymai negali būti pripažinti teisėtais būdais gautais įrodymais. Todėl liudytojo M. Žalimo parodymais, gautais neteisėtais būdais, t.y. apklausiant jį liudytoju apie jo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, grasinat baudžiamosiomis sankcijomis bei prisaikdinus, negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis R. Ivanauskui.
Be to, liudytojo M. Žalimo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Jis skirtingų apklausų metu davė skirtingus parodymus, todėl pagrįstai sukėlė abejones nagrinėjant bylą, kurioje buvo kaltinami policijos pareigūnai. Toje byloje, siekiant patikrinti M. Žalimo parodymų atitikimą tikrovei, buvo atliktas jo psichofiziologinis tyrimas ir šį tyrimą atlikęs specialistas V. S. išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kad M. Žalimas yra patologinis melagis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-536/2014, įvertinęs psichofiziologinio tyrimo išvadą, specialisto paaiškinimus atskirai ir visete susiedamas juos su kitais bylos įrodymais, padarė vienareikšmišką išvadą, kad M. Žalimo parodymai apie paruoštą automobilį, apie nužudymo valandą, laiką, D. Kedžio planuojamus nužudyti konkrečius žmones, turimą pistoletą, apie tai, kur slapstysis D. Kedys po nužudymų, yra melagingi.
Toks nuosprendis yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę reikšmę šioje baudžiamojoje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių apie M. Ž. parodymų nepatikimumą nevertino, o tai lėmė neteisingą liudytojo M. Žalimo duotų parodymų vertinimą ir neteisingo apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priėmimą.
Apeliantai atkreipia dėmesį, kad M. Žalimo pateikta policijos pareigūnams informacija apie D. Kedžio slapymąsi sodų bendrijoje esančiame namelyje nepasitvirtino. Kol pareigūnai pagal M. Žalimo pateiktą melagingą informaciją ieškojo D. Kedžio, šis sėkmingai pasislėpė visai kitoje vietoje ir nebuvo surastas. Patikėjus M. Žalimo pateikta versija, iš viso nebuvo tiriamas paties M. Žalimo vaidmuo nusikaltimų padaryme, nebuvo ieškoma M. Žalimo pėdsakų ant transporto priemonių, ginklų, įvykio vietose, jo fotonuotrauka nebuvo rodoma atpažinimui asmenims, mačiusiems J. Furmanavičiaus žudikus, asmenims, iš kurių D. Kedys pirko automobilius VW LT ir VW Golf.
R.Ivanauskas nepagrįstai nuteistas ir už padėjimą nužudyti bei rengimąsi nužudyti. Nes teismų praktikoje suformuotos nuostatos, jog, kvalifikuojant padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis) veiksmus, būtina labai aiškiai ir tiksliai nustatyti, kokius patarimus, nurodymus, priemones teikė, kokias kliūtis šalino, kaip saugojo ar pridengė kitus bendrininkus, kaip iš anksto pažadėjo paslėpti nusikaltėlį ir t.t. Ką darė R.Ivanauskas, neaišku.
Nuosprendis Ivanauskui rėmėsi ir garso įrašais, kuriuose girdisi jo balsas. Tačiau Ivanauskas tuo metu buvo labai girtas, pavartojęs vaistų, todėl neatsimena ką kalbėjo.

Pateikiau įrodymus, kad Žalimo „liudijimai” yra melas

Kaip žinia, balandžio 19 d. pateikiau taip vadinamai gen. prokuratūrai naujus įrodymus apie minėtą žudynių bylą. Priminiau, kad kalėjime iki šiol laikomas Kauno gyventojas Raimundas Ivanauskas, nuteistas 8 metams kalėjimo už tai, kad neva padėjo Drąsiui Kedžiui žudyti žmones – tai yra Joną Furmanavičių, V.Naruševičienę. Primenu, kad šioje Garliavos pedofilijos byloje iki šiol yra neišaiškintos ne tik šie nužudymai, tačiau ir kitų žmonių nužudymai – Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir kitų. Iki šiol yra neišaiškinti ir kiti nusikaltimai – mažamečių aukų prievartavimai.
Visos šios aplinkybės man tapo žinomos po to, kai susipažinau su Vilniaus apylinkės teisme nagrinėta Remigijaus Murausko baudžiamąją byla (Nr. 1-434-655/2013). R.Murauskas buvo 2013 m. teisiamas kartu su etatiniu prokuratūros „liudininku” Garliavos pedofilijos byloje Mindaugu Žalimu už tai, kad Vilniaus bare „Olialia” žiauriai sumušė Baltarusijos pilietį Viačeslavą Revinskį.
Skaičiau ir negalėjau patikėti savo akimis – kaip prokuratūra primityviai ir grubiai klastojo šią bylą. Istorija buvo tokia – Vilniaus bare du apsauginiai Žalimas ir Murauskas sumušė minėtą Baltarusijos pilietį ir išmetė šį už durų. Vyrukui buvo sulaužyta kaukolė, išsiliejo kraujas į smegenis, komos būklėje jis pateko į ligoninę, vos atsigavo, žmogui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kas pagal BK yra sunkus nusikaltimas.
Iš pradžių įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti jau minėtam M.Žalimui. Kadangi jis jau buvo du kartus teistas ir sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus (plėšimus), tai M.Žalimui grėsė ilgi kalėjimo metai. Žmogelis ėmė blaškytis, visiems siūlyti savo paslaugas, kad paliudys taip, kaip reikia.
Kaip tik tuo metu Garliavos pedofilijos byla buvo pačiame įkarštyje, žmones krito kaip lapai, prokurorai melavo ir dengė nusikaltėlius. Taip M.Žalimas atsirado pas žurnalistą Virginijų Gaivenį, jam ėmė pasakoti, kad „papasakos viską kaip reikia”. Taip ir Žalimo haliucinacijose atsirado istorija apie tai, kad neva Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padės žudyti pedofilus, apie tai, kad neva D.Kedžiui padėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, apie tai, kad M.Žalimas neva padės D.Kedžiui po nusikaltimų slapstytis, pasirūpins, kur šis gyvens.
Virginijus Gaivenis visą tai ištransliavo į eterį savo laidoje „Abipus sienos” matyt, puikiai suprasdamas, kad M.Žalimas kalba nesąmones ir haliucinacijas, nes vėliau teisme V.Gaivenis išsižadėjo savo „šaltinio”.

Tuoj po šios V.Gaivenio laidos prokuratūros paieškose įvyko „lūžis” – Mindaugas Žalimas tapo valstybės saugomu liudininku, nors turėjo ilgus metus sėdėti kalėjime už V.Revinskio galimą sužalojimą. Prokuratūra pagal M.Žalimo haliucinacijas sumontavo baudžiamąją bylą R.Ivanauskui, kuris net tą dieną, kai buvo nušautas teisėjas Furmananvičius, buvo pas gydytojus, todėl niekaip negalėjo „prisidėti prie nužudymo”.
Tačiau vis tiek R.Ivanauskas buvo padarytas „D.Kedžio padėjėju” pagal vienintelio liudininko M.Žalimo haliucinacijas.
Štai ką paaiškino Virginijus Gaivenis apie liudininką Mindaugą Žalimą : Situacija po pokalbio su Žalimu, prieš tai dariau dvi laidas apie Mihenes sūnų ir galvojau kad padariau gerą darbą, istoriją apie Albertą Milinį, informuosiu ieškodamas priežasčių jos sunaus nužudymo istorijoje. Ir tai buvo didžiausia klaida, nes tuo metu kai aš jau kreipiaus į generalinę prokuratūrą savo ruoštu, kad būtų kuo skubiau Žalimas informuotas, aš turėjau dar saugoti jį kaip liudytoją, kad jis atpasakotų visą tai pareigūnams, nes buvo likusios 4 dienos..šiandien aš tvirtai įsitikinęs, kad jei ne šitoji byla (Murausko – aut. pastaba), ne žinia, kad jam pareiškiami kaltinimai šitoje byloje jis tikrai ne būtų atėjęs ir ne būtų nieko pasakojęs. O kada jis ėmė akivaizdžius faktus neigti, ką jis pasakojo man, tada man pasidarė aišku, kad visur yra pagalvotos istorijos. Tarp tikrų faktų pripainioti pašaliniai faktai. Tai toks žmogaus tipas, aš 20 metų žurnalistikoje ir yra patirtis informacijos valdymo. Jis dabar akivaizdžia teigia, kad aš paprašiau apie pinigus pasakoti, paprašiau paminėti Račkausko pavardę. Žalimas bandė pasislėpti nuo atsakomybės šitoje byloje. Tai vienas tų bandymų, jis net ir viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šitoje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus pripažintas teisiamuoju, kad jis neliudys Ivanausko, savo bičiulio ir kitų byloje, kad jis neduos parodymų šitoje byloje, kad jis trukdys teisingumui. Tai yra tam tikra spaudimo teisėsaugai ir šantažo priemonė. Aš tai taip galiu šitą vertinti”.
Žodžiu, prokuratūrai buvo pateikti įrodymai, kad jų vienintelis liudininkas Mindaugas Žalimas, kurio haliucinacijomis rėmėsi visa neva ištirta žudynių byla, tėra melagis, davęs žinomai melagingus parodymus tam, kad išvengtų kalėjimo už padarytą sunkų nusikaltimą.

Garliavos pedofilijos byloje prievartautojus ir žudikus padėję nuslėpti prokurorai Gintaras Šileika ir Redas Savickas – stačiai stebūkladariai. Nes pedofilų auka ne kartą paliudijo, kad jos pusseserę pedofilai prievartavo analiniu būdu, ir tai, kad net praėjus aštuoniems mėnesiams po prievartavimo medicinos ekspertizė patvirtino, kad aukos tiesioji žarna „išplatėjusi“, ir tai galėjo būti sąlygota prievartavimo, prokuratūra „nustatė“, kad mergaitė sirgo, arba net sulaukusi dešimties metų amžiaus nelaikė išmatų, nes jai buvo „užkietėję viduriai“.

Apie prokuratūros nusikaltimus pasakojo Neringa Venckienė savo knygoje ‘Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“:

Prokurorų nusikalstamas neveikimas ir įrodymų ignoravimas

Gal būtent toks prokurorų NEVEIKIMAS turėtų būti siejamas su taip dažnai minimu jų įsitikinimu, kad mergaitės prisiminimai ilgainiui turi silpti, tai yra stokoti tikslumo bei nuoseklumo?

Gal būtent dėl šios priežasties buvo tiek laiko vilkinama atlikti nurodytą procesinį veiksmą, viliantis, kad mažametė užmirš ją seksualiai išnaudojusius asmenis. Ikiteisminį tyrimą atlikusių prokurorų elgesys šioje situacijoje logiškai nepaaiškinamas, kadangi, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – krūvos formalių atsakymų į D. Kedžio prašymus atlikti galimų įtariamųjų atpažinimą, beveik metus laiko buvo teigiama, kad atlikti įtariamojo A. Ūso atpažinimą nesą jokio pagrindo, nes ikiteisminio tyrimo duomenys neginčijamai patvirtina, kad mažametė su juo yra pažįstama, kadangi jis yra jos krikšto tėvas.

Kodėl ši aplinkybė pasikeitė beveik po metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tai yra 2009-10-23 ir kodėl nurodytą dieną prokurorui R. Šileikai atsirado būtinybė parodyti nukentėjusiajai atpažinti Įtariamąjį A. Ūsą, parodant jo fotonuotrauką su ūsais? Nors prieš tai R. Šileika ne vieną kartą teigė, kad tokio procesinio veiksmo atlikti nereikia (iš skundžiamų nutarimų tai visiškai neaišku). Tai leidžia daryti pagrįstas išvadas apie ikiteisminio tyrimo šališkumą, neišsamumą, nenuoseklumą bei netinkamą jo atlikimą ir organizavimą.

Nutarimuose tiek prokuroras R. Šileika, tiek ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie galimą antros mergaitės seksualinę prievartą ir V.N. bendrininkavimą tvirkinant bei seksualiai prievartaujant mažametes. Tai, jų manymu, leidžia abejoti ir pirmosios nukentėjusios mergaitės parodymų išsamumu.

Gauti duomenys nebuvo palyginti su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis (mergaitės apklausų ir jos pasakojimų metu užfiksuotomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais ir kt.), o ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų kitos mažametės atžvilgiu atliktas neišsamiai ir netinkamai, o tai, be abejo, sudarė sąlygas priimti aiškiai neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus.

Kaip matyti iš byloje esančios antrosios mergaitės 2009 m. balandžio 22 d. apklausos, atliktos Kauno apskrities VPK Vaiko apklausos kambaryje, šios apklausos metu, patalpoje, kurioje psichologė S. Dirvelytė kalbėjosi su Rita (vardas pakeistas), betarpiškai dalyvavo ir mergaitės motina V. N, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių ją įtarti bendrininkavus tvirkinant ir seksualiai prievartaujant dvi mergaites (171., b.l. 1-15).

Kieno nurodymu V. N. buvo vaiko apklausos patalpoje, atliekant antrosios mergaitės apklausą? Tai visiškai neaišku, tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybė turėjo tiesioginės įtakos antrosios nukentėjusiosios parodymų išsamumui.

Kodėl ikiteisminio tyrimo metu, penkis kartus apklausiant mažametę mano brolio Drąsiaus dukrelę, nei vienoje iš jos apklausų nebuvo leista dalyvauti jos įstatyminiams atstovams? Tai irgi visiškai neaišku.

Priimant skundžiamus nutarimus, prokurorai R. Šileika ir B. Maculevičius besąlygiškai vadovavosi vienintelės apklausos metu duotais antrosios mergaitės parodymais, laikydami, kad jie yra nuoseklūs ir nekeliantys jokių abejonių, nors tai akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių!..

Antrosios mergaitės išgyvenimai

Susipažinus su minimos apklausos stenograma akivaizdu, kad jos metu antroji mergaitė liudijo, kad Andrių (Ūsą) matė tik vieną kartą (17, b.1.9), ką, beje, savo apklausoje nurodo ir L. Stankūnaitė. Toliau mergaitė pasakoja: „Andrius mergaitei (Drąsiaus Kedžio dukrai) nupirkdavo žaisliukų, vienąkart nupirko tokį namelį, nupirko baldus Barbei. Nu jisai vis pirkdavo jai visko. Kartais abiem po čiulpinuką: vieną – man, kitą – jai (Drąsiaus Kedžio dukrelei) “.

Nors vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis yra pagrindo įtarti, kad ši mergaitė galėjo būti tvirkinama ir seksualiai prievartaujama, deja, ikiteisminio tyrimo metu nė karto nebuvo kreiptasi į specialistus su prašymu įvertinti jos 2009 m. balandžio 22 d. apklausos metu duotų parodymų turinį bei atsakyti į klausimus: kokią įtaką vaiko parodymams turėjo tiesioginis mamos dalyvavimas apklausos kambaryje? Kodėl antroji mergaitė, kalbėdama apie A. Ūsą, vartoja būtąjį dažninį laiką?.. Nors tuo tarpu Drąsiaus Kedžio dukros parodymų patikimumas buvo vertinamas net keletą kartų!..

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai duomenų įtarti, kad ši mergaitė galėjo būti tvirkinama ir seksualiai prievartaujama A. Ūso ir J. Furmanavičiaus, tačiau, skirtingai nei D. Kedžio dukrai, nė vienas iš nurodytų asmenų jai nebuvo parodytas atpažinti nei gyvai, nei iš fotonuotraukų. Kodėl tokie procesiniai veiksmai neatlikti – taip ir lieka visiškai neaišku.

Skundžiamame nutarime prokuroras B. Maculevičius teigia, jog 186 straipsnio 5 dalis suteikia teisę jaunesnio kaip aštuoniolikos metą liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauti jo atstovui. Esą dėl to V. N. ir buvo leista dalyvauti minėtoje jos dukros apklausoje. TAČIAU B. Maculevičius net neužsimena apie tai, kodėl, vadovaujantis ta pačia LR BPK 186 str. 5 d., nė vienoje nukentėjusios mažametės mano brolio dukros apklausoje nebuvo leista dalyvauti jokiam jos atstovui? Kodėl tame pačiame ikiteisminiame tyrime, atliekant tuos pačius procesinius veiksmus, tos pačios procesinės teisės normos buvo taikomos kardinaliai priešingai? Teisinėje praktikoje, vadovaujantis bešališkumo principu, jokiu būdu tai netoleruotina!..

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienintelės apklausos metu, kuri vyko tik apie valanda laiko (17 t. b.1.1). nuo 9. 45 vai, iki 11 vai., antrajai mergaitei reikėjo eiti pasikeisti kelnes. Iš motinos V. N. kalbos (17 t., b.1.15). kad „na patikrinsim, kas tenai, kokie reikalai..sakau, jai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to pačio, vis tiek norėsiu kelnytes susitikrinti“, akivaizdu, kad mergaitė ir apklausos metu turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ir / ar šlapimo nelaikymu.

Kaip matyti iš byloje esančią rašytinių įrodymų, antrosios mergaitės sveikatos problemos, susijusios su išmatų nelaikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos. Tai sutampa su A. Ūsui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku!..

Kaip matyti iš liudytojo gydytojo G. Čereškevičiaus apklausos protokolo (17 t., b.l. 145-146), pastarasis parodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų. O kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009-10- 16 liudytojos N. Naruševičienės (močiutės) apklausos protokolo (17 t., b.l. 57-58), pastaroji, priešingai V. Naruševičienės ir D. Naruševičiaus parodymams, teigia, kad mergaitė sveikatos problemų, susijusių su išmatų nelaikymu, turėjo nuo 2-3 metų. Nors tai akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio į/rimo metu apklaustų pedagogų (mokytojų, darželio auklėtojų) parodymams!..

Apklausos metu liudytojas G. Čereškevičius liudijo, kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytimų santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės tą patį patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 jo apklausos metu (17 t., b.l. 148-149). Šis liudytojas taip pat patvirtino, jog pirmas mergaitės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008 m. gruodžio 8 d. Tai yra jau pradėjus šį ikiteisminį tyrimą ir esant pagrįstai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti. Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip vieną iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei, bet čia pat paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku.

Minėtieji medikai, mano nuomone, išreiškė savo požiūrį, tačiau gan aptakiai, galbūt bijodami neteisėtų pasekmių ir pan. Tačiau nepriklausomi medicinos konsultantai – ginekologai, proktologai tvirtina, jog tokie negalavimai, jei jų nebuvo anksčiau, atsiranda tik dėl seksualinės prievartos analiniu būdu.

Kaip matyti iš byloj e esančios 2009-11 -03 SPECIALISTO IŠVADOS Nr. G4534/09(01), joje teigiama, jog mergaitės išmatų nelaikymas gali būti (teoriškai) susijęs su vidurių užkietėjimu ar neuropsichiniais faktoriais, kurie nedetalizuojami. Nurodoma, jog medicininių požymių, kurie leistų šlapimo ir išmatų sulaikymą susieti su seksualiniais veiksmais (varpos įvedimu į tiesiąją žarną ar mergaitės išorinių lytinių organų lytine varpa arba ranka lietimu), nenustatyta.

Reikia pripažinti, jog sunku suprasti, kokie medicininiai požymiai gali patvirtinti lytinių organų lietimą ranka.

Akivaizdu, kad duodant šią specialisto išvadą visiškai nebuvo Įvertinti liudytoju (gydytoju) G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai apie tai, kad viena iš mergaitei diagnozuotu sveikatos sutrikdymo, susijusios su išmatų nelaikymu, priežasčių gali būti lytiniai santykiai su ja per tiesiąja žarną.

Klausimas, ar tokio fizinio sąlyčio požymiai gali išlikti daugiau kaip metus po galimai patirtos seksualinės prievartos, nei šią specialisto išvadą surašiusiam „specialistui“, nei kitiems specialistams ar liudytojams (gydytojams) net nebuvo užduotas.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2009-08-27 specialisto išvados Nr. G3416/09 (01), antrosios mergaitės medicininis tyrimas buvo atliktas, praėjus beveik devyniems mėnesiams po galimos seksualinės prievartos pabaigos. Šioje specialisto išvadoje konstatuojama, jog mergaitės mergystės plėvė nepažeista (nors ikiteisminio tyrimo metu niekada nebuvo jokių duomenų, kad mergaitė būtų seksualiai prievartaujama atliekant natūralų lytinį aktą). Apžiūrėjus ją išorinių sužalojimų žymių (taip jų – lytinių organų, išangės, tarpvietės srityje) nematyti. Medicininių požymių, nurodančių į tai, kad su mergaite buvo lytiškai santykiauta, nėra. Deja, šiam „specialistui“ net nebuvo užduotas klausimas, ar praėjus tiek laiko nuo galimo vaiko seksualinio prievartavimo pabaigos (9 mėn.), yra galimybių surasti tokio nusikaltimo pėdsakus?!..

Pabaigus ikiteisminį tyrimą buvo pateiktas prašymas jį papildyti – atlikti papildomą antrosios mergaitės apklausą, nedalyvaujant jos artimiesiems (tai būtų leidę įvertinti vienintelės apklausos patikimumą, atsižvelgiant į šiame skunde nurodytas jų detales, keliančias pagrįstų abejonių jų teisingumu), ir papildomą teismo eksperto J. M. Paliulio, atlikusio mergaitės teismo medicininę ekspertizę, apklausą, tačiau visi šie prašymai buvo atmesti.

Nepaisant nurodytų aplinkybių, skundžiamus nutarimus priėmę prokurorai minėtus liudytojų parodymus ir specialisto išvadą laikė besąlygiškai patvirtinančiais, jog antroji mergaitė nebuvo seksualiai prievartaujama, nors jai diagnozuotas funkcinis storosios žarnos išsiplėtimas būtent galimos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu. Toks nutarimas, mano įsitikinimu, akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių medicininių dokumentų, juose konstatuota, kad mergaitės išmatų nelaikymas yra susijęs su vidurių užkietėjimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandoma išsiaiškinti, ar tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys medicininiai duomenys. Atvirkščiai, kaip matyti iš tyrimui pateiktų mergaitės medicininių dokumentų, iš esmės nei viename iš jų neužfiksuoti jokie nusiskundimai, susiję su vidurių užkietėjimu. Priešingai, mergaitės motina teigė, kad mergaitė tuštinasi normaliai, po vieną kartą kiekvieną dieną. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad jokių mergaitės tuštinimosi sutrikimų medicininiuose dokumentuose neužfiksuota.

Net ir neturint specialių medicinos žinių, galima teigti, jog tam, kad nuo vidurių užkietėjimo išsivystytų funkciniai storosios žarnos pakitimai, šiuo atveju, jos padidėjimas, tai turėtų tęstis gan ilgą laiką. Tačiau, kaip jau ir nurodžiau šiame skunde, tokių duomenų ikiteisminio tyrimo dokumentuose nėra.

Susipažinus su medicinine literatūra („Storosios žarnos chirurginės ligos“ (autoriai V. Zykąs ir D. Pavalkis), „Storųjų žarnų motorikos sutrikimai“ ((www.mokslai.lt) ir kt.) akivaizdu, jog esant vidurių užkietėjimui (šiuo atveju, netgi sukėlusiam funkcinį storosios žarnos išsiplėtimą) ligonis turi skųstis pilvo pūtimu, pilvo skausmais (įvairios lokalizacijos). Tokie skausmai dažniausiai būna priepuolinio pobūdžio, ligonis skundžiasi apsunkintu dujų išėjimu, vėlesnėse stadijose jam išsivysto net pykinimas ar vėmimas.

Kaip vienas iš tokio susirgimo, tai yra funkcinio storosios žarnos padidėjimo dėl užkietėjusių vidurių, diagnozavimo požymių, medicininėje literatūroje yra nurodomas kartu atsirandantis ir storosios žarnos pailgėjimas, kuris išsivysto ilgą laiką storojoje žarnoje kaupiantis išmatoms.

Nieko panašaus aptariamu atveju mergaitei nebuvo diagnozuota. Atliekant ikiteisminį tyrimą, visiškai nebuvo aiškinamasi ir tai, kodėl iki tam tikro laiko sveikai, jaunai, jokių nusiskundimų neturėjusiai mergaitei pradeda atsirasti gan dažnas šlapimo pūslės uždegimas, kurio priežastis, kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, yra „E coli“ bakterija – medicinoje vadinama žarnyno arba išmatų bakterija. Niekam ikiteisminio tyrimo metu net nekilo klausimas: kaip nurodyta bakterija galėjo patekti į mažametės mergaitės pūslę, jeigu ji turėtų būti žarnyne, o vėliau pasišalinti iš jo kartu su išmatomis?..

Vertinant ikiteisminiam tyrimui pateiktus mergaitės medicininius dokumentus, akivaizdu, kad pasitvirtinus nurodytai diagnozei, jog mergaitės storoji žarna išsiplėtė nuo vidurių užkietėjimo, tai po gydymo, skirto KMUK, nurodytas sveikatos sutrikimas turėjo išnykti. Tačiau mergaitės tėvas D. Naruševičius apklausoje nurodo, kad po nurodyto gydymo niekas nepasikeitė. Mergaitė ir toliau nelaiko išmatų, tačiau į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgta. Be abejo, tai kelia pagrįstų abejonių, ar mergaitei nustatyta diagnozė yra teisinga.

Kokia mergaitės sveikatos būklė yra šiandien, apskritai nežinoma. Mergaitės globa patikėta daugybę kartų teistam tėvui, suteikus galimybę kuo skubiau ją išgabenti į užsienį!.. Nors L. Stankūnaitė buvo kreipusis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad ši mergaitė galėtų pasimatyti su savo pussesere, mano brolio dukrele, tačiau, man davus sutikimą, jos į pasimatymą niekas neatvežė. Nuo 2009 m. spalio 5 d. nė Rita, nei L. Stankūnaitės tėvai neatvyko pasimatyti su mano brolio dukrele.

Visos šios aplinkybės leidžia teigti: išvadą apie tai, jog ši mergaitė nebuvo seksualiai prievartaujama, prokuroras B. Maculevičius padarė vadovaudamasis mažametės nukentėjusiosios vienintelės apklausos metu, dalyvaujant jos motinai (kuri galimai bendrininkavo seksualiai išnaudojant savo dukrą), gautais parodymais. Taip pat po devynių mėnesių nuo galimos nusikalstamos veikos pabaigos surašyta ir teismo medicinos eksperto išvada, kurios surašymui mergaitę taip pat atvežė jos motina V. Naruševičienė, ir kurioje teigiama, kad mergaitės mergystės plėvė nepažeista bei nėra duomenų apie jos patirtą seksualinę prievartą. Nors praėjus tokiam laiko tarpui nuo seksualinės prievartos pabaigos, jeigu tai buvo daroma santykiaujant per analinę angą, tokios veikos požymių nėra galimybės nustatyti!..

Noriu pasakyti, kad Drąsiaus dukrelė yra mylima, apsaugota nuo prievartos ir iš-naudojimo. O ar kita mergaite kas nors rūpinasi? Kur ji yra? Ir apskritai, ar ji gyva?