Prokuratūra skęsta – klastoja bylas, kad ištrauktų savus kyšininkus (pildoma)
Bandoma dokumentų klastojimą paversti „technine klaida“
Aurimas Drižius
nuotr. : Ramučio Jancevičiaus vadovaujama Vilniaus apygardos prokuratūra nuolat klastoja rezonansines bylas – net iš pedofilijos bylos buvo išimti pagrindiniai Andriaus Ūso kaltės įrodymai, ir tuščia byla perduota į teismą.
Nors Vilniaus apygardos teismas balandžio 14 d. nuosprendžiu išteisino kyšininkavimu įtariamus Kauno prokurorus Vidą Viduolienę ir Juozą Bagdonavičių, nurodęs, kad STT neteisėtai, neturėdama teismo sankcijos, klausėsi minėtų asmenų pokalbių, po LL tyrimo paaiškėjo, kad tokia sankcija buvo, o kaltinimą palaikiusi Vilniaus apygardos prokuratūra ją sąmoningai nuslėpė.
Konstatavę, kad pokalbiai įrašyti jau pasibaigus teismo sankcijai, Vilniaus apygardos teismo teisėjai iškilmingai abu kaltinamuosius išteisino, o baigiant bylos nagrinėjimą net Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rimas Juodis (nuotraukoje) pripažino, kad visi teisiamieji jokio nusikaltimo nepadarė, o STT agentai neteisėtai rinko įrodymus – neturėjo teismo leidimo. Tad, užuot kaltinęs, prokuroras R.Juodis paprašė visus buvusius ir esamus kolegas išteisinti. Teismas šį prašymą įvykdė.
Tačiau gegužės 2 d. paaiškėjo, kad STT vis dėlto turėjo visas reikiamas sankcijas klausytis minėtų piliečių, o prokuroras tai nuslėpė ir jų į bylą nepateikė.
Kai LL paviešino šį skandalingą faktą, šį nuosprendį tuoj pat apskundė kažkodėl ne bylą tyrusi Vilniaus apygardos, bet Šiaulių apygardos prokuratūra.
Generalinė prokuratūra pradėjo patikrinimą
Laba diena,
Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad š. m. balandžio 27 d. generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl prokurorų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų baudžiamojoje byloje, kurioje 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas išteisino J. Bagdonavičių, V. Viduolienę ir R. Lilą.
Pranešame, kad gegužės 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio kyšininkavimu kaltintiems trims Kauno teisininkams.
Pagarbiai
Rita Stundienė
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Gegužės 9 d. STT atstovas Ruslanas Golubovas LL patvirtino, kad prokuratūrai buvo pateiktos visos teismo sankcijos, tačiau prokuratūra jas nuslėpė. Įvyko toks pokalbis:
– Teismo nuosprendyje parašyta, kad minėti prokurorų pokalbiai įvyko jau po to, kai baigėsi teismo sankcija?
– Visiškai teisingai. Teismo nuosprendžio mes nekvestionuojame, ir to, kas ten parašyta. Tačiau po to mes padarėme savo vidinį patikrinimą, ir išsiaiškinome, kad visos sankcijos buvo gautos laiku, tiesiog buvo padaryta …techninė klaida…nežinau, teismo raštinėje. Tiesiog buvo supainiotos datos. Tačiau viskas buvo gauta teisėtai…
– Jūs pats tuo tikite? Iešmininku darote kažkokią raštinę, neva supainiojusią datas. Čia kas, vaikų darželis?
– Aš tuo tikiu.
– O STT nepradės tyrimo dėl dokumentų klastojimo – įkalčių slėpimas tokiose bylose yra akivaizdi prokuratūros korupcija. Juk reikėtų išsiaiškinti, kur dingo bylos dokumentai?
– Aš tikrai negalėčiau atsakyti į šį klausimą – ar mes pradėsime, ar ne. Šiuo metu tyrimas nėra atliekamas.
– Tačiau tai akivaizdi jūsų veiklos sritis – net teismo metu prokuratūra klastoja STT surinktus įrodymus tam, kad atsakomybės išvengtų kyšininkai prokurorai? Nejaugi tai nėra korupcija?
– Aš galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metų tyrimas nėra atliekamas. Ar jis bus pradėtas, ar ne, yra tik laiko klausimas.
– Tai kas dabar bus iešmininkas? Teismo raštinė?
– Šis klausimas ne man. Mažų mažiausiai prokurorui reikia užduoti šį klausimą. Tam prokurorui, kuris vadovavo, organizavo šį tyrimą.
– Tačiau šioje byloje yra paduotas skundas?
– Nežinau, tačiau visi šie klausimai turi būti adresuojami prokuratūrai, nes ji vadovavo ir kontroliavo tyrimą, ir su juo kreipėsi į teismą.
– Kitaip sakant, prokuratūra klastojo visą šią bylą?
– Aš nesakau, kad klastojo, tai jūsų žodžiai. Atsakymus į šiuos klausimus geriausiai žino tas prokuroras, kuris organizavo ir vadovavo tyrimui.
Šią bylą organizavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rimas Juodis: „Tokių duomenų neturiu“
– LL paklausė ir kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro Juodžio:
– – Kur iš bylos dingo teismo sankciją klausytis pokalbių?
– – Tokių duomenų neturiu.
– – Kokių duomenų?
– – Kokius jūs nurodote.
– – Kad dingusi teismo sankcija. Tai nurodė pats STT šefas.
– – Nežinau, ką jums pasakė STT vadas.
– – Tai kas ten tada vyksta, jeigu STT sako, kad sankcija buvo, o teismas įtariamuosius išteisina tik todėl, kad sankcijos nebuvo? Tai kas te darosi?
– – tai jūs paskaitykite nuosprendį, ir pamatysite, kuo remdamasis teismas išteisino. Juk teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Aš nežinau, apie kokią sankciją jus kalbate. Teismas priėmė nuosprendį, ir jame išdėstė motyvus.
– –
–
Išbandymas Evaldui Pašiliui – ar pradės tyrimą dėl kyšininkų „stogų“ prokuratūroje
„Ten iš tikrųjų yra ir įsipainiojusių netikslumų. Mes atlikome vidinį informacijos tikrinimą, – „Lietuvos rytui“ praeitą savaitę sakė STT vadovas Saulius Urbanavičius, – kokių netikslumų? Būtent dėl tos formuluotės, kad be sankcijų STT atliko tyrimą ir panašiai. Atlikome patikrinimą, tikrai tos sankcijos yra, aiškinomės kartu su prokurorais. Prokurorai tą situaciją puikiausiai žino. Tiesiog tuo metu teisme atrodė, kad tų sankcijų nėra. Mes teisme nedalyvavome. Prokuroras, kuris dalyvavo teisminiame procese, greičiausiai to irgi nežinojo“.
Išbandymas Evaldui Pašiliui – ar pradės tyrimą dėl kyšininkų „stogų“ prokuratūroje
Iš pradžių atrodė, kad prokuratūra veikė nusikalstamai, ir kažkur paslėpė sankciją, kuri leido klausytis įtariamųjų pokalbių. Tačiau generalinė prokuratūra nurodė, kad tai Vilniaus apygardos teismo problema. Į klausimą, kaip suprasti, kad teisėjai išteisino įtariamuosius todėl, kad neva neturėjo sankcijos, Generalinės prokuratūros atstovė atsakė taip :
Laba diena,
Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad atsižvelgiant į viešai paskelbtus teiginius apie tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai šių asmenų atžvilgiu taikė kriminalinės žvalgybos priemones neva neturėdami būtinų tokiais atvejais teismo ir prokuratūros leidimų, Generalinėje prokuratūroje buvo atliktas šios informacijos patikrinimas. Turimi duomenys leidžia manyti, kad visi būtini leidimai buvo gauti nustatyta tvarka ir laiku.
Pagarbiai
Rita Stundienė
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Vėliau paaiškėjo, kad GP atstovė melavo, ir į pakartotinius klausimus, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prokuratūros veiksmų nieko nebeatsakė.
LL kalbinti teisininkai sako, kad tai neįmanoma – visi dokumentai yra byloje, ir prokuroras negali jų nežinoti. Gali tik sąmoningai nuslėpti, arba sunaikinti. Panašiai, kaip buvo Kauno pedofilijos byloje.
Kita vertus, akivaizdu, kad situacija klostosi taip, kaip prognozavo ir buvęs VSD karininkas Aurelijus Beržinis. Neseniai duodamas interviu LL jis sakė, kad : „Tiesa, sužinojau dar vieną naujieną – prokuroras Bagdonavičius gražintas į darbą Kauno apylinkės prokuratūroje. Jis išteisintas, nes aš galvoju, kad kitaip ir būti negalėjo, nes priešingu atveju visi jo bendrininkai būtų sėdę į kalėjimą. Tada ir sužinojau, kad Bagdonavičius ir kuruoja Kaišiadorių apylinkės teismą, kuriam pirmininkauja E.Dambrauskienė, kuriai buvo pasiūlyta išsipirkti . Šiame teisme iš karto prasidėjo cirkai. Šis teismas mane nuteisė 1,1 metams kalėjimo tik už tai, kad parašiau, kad teisėjai nemoka elementarių aritmetikos veiksmų, sukčiauja ir prievartauja turtą. Nurodo, kad pažeminau teisėjas ir pan.“.
LL dar anksčiau rašė, kad Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas J.Bagdonavičius elgėsi kaip tikras sovietinis milicininkas – dar prieš penkiolika metų sufabrikuodavo bylą, įgrūsdavo žmogų į kalėjimą, ir reikalaudavo, kad auka atsisakytų savo turto jo naudai.
Dar anksčiau vienas kaunietis kiek daugiau papasakojo apie J.Bagdonavičiaus veiklą:
– O koks prokuroro Bagdonavičiaus, kuris buvo kaltinamas kyšininkavimu, vaidmuo šioje istorijoje?
– Jis toliau dirba prokuratūroje. Dirba ir prokurorė Viduolienė. Kaune buvo tokia garsi aferistė Kalėdienė, kuri skolindavosi iš žmonių pinigus ir jų negražindavo. prokuratūra jai bylų nekeldavo, nes ji mokėjo kyšius prokurorams, tačiau mokėjo ne tikrais, bet suklastotais doleriais. Paskui juokdavosi, kad tiems prokurorams galima bet ką įkišti – jie kaip kyšius imdavo bet kokius popierius. Vieną kartą ji pranešė, kad iš jos automobilio dingo apie 1,5 kg. įvairių papuošalų – ten buvo net 36 pavadinimų įvairių aukso dirbinių ir brangenybių. Niekas anksčiau jų nebuvo matęs, tačiau dėl tos vagystės apkaltino mano sūnų. Paskui aš pradėjau aiškintis, ir paaiškėjo, kad jos pažįstami yra ir mano draugai. Sutikau tą Kalėdienę, ir ji man pasakė, kad nu tai kas, kad tu pažįsti, vis tiek tu man nieko nepadarysi, nes J.Bagdonavičius (buvęs Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras) yra mano kišenėje. Ir ta Kalėdienė mokėjo Bagdonavičiui netikrais doleriais ir eurais tol, kol prokuroras nepastabėjo, kad jam mokami kyšiai netikrais pinigais. O ta Kalėdienė visiems pasakojo, kad prokurorai debilai, jiems galima mokėti kyšius bet kokiais suklastotais popieriais, jie viską paims. Tačiau sužinoję, kad kyšiai mokami netikrais pinigais, prokurorai iškėlė bylą Kalėdienei dėl to, kad ji pasisavino apie 1,5 mln. litų skolintų pinigų ir mokėjo padirbtais pinigais. Apie kyšius jiems, prokuratūra, žinoma, nieko nepasakė. Pats Bagdonavičius savo rankomis nieko nedarydavo, viską už jį darė prokurorė Viduolienė. Bylą Kalėdienei tempė apie du metus, tada moteris ėmė vartoti narkotikus, sušlubavo širdis, ir ji mirė. O tie ieškiniai – apie 1,5 mln. litų sumai – taip ir plaukiojo, niekas tų pinigų negražino. Tačiau kol Kalėdienė mokėjo kyšius, prokuratūra bylų jai nekeldavo, tik po mirties paaiškėjo, kad yra dar apie 30 žmonių, nuketėjusiųjų nuo tos ponios Kalėdienės.
Teisininkė D.Guobienė : „Tai kriminalas“
Teisininkė, buvusi prokurorė Daiva Guobienė interviu LL sakė, kad tai kriminalas, kai prokurorai sąmoningai išima bylos įrodymus, kad būtų išteisinti nusikaltėliai. Nors prokuratūra dažnai griebiasi tokių triukų, nes niekas jų už tai nebaudžia. Nors naujas generalinis prokuroras E.Pašilis drąsiai pradėjo šluoti iš prokuratūros sistemos mafijinius prokurorus, D.Guobienė mano, kad tai greitai baigsis.
„Visi naujai paskirti generaliniai prokurorai taip pat drąsiai pradėdavo, ir paskui greitai entuziazmas išgaruodavo, – sakė ji, – ateiti į tokį megapolį, kaip prokuratūros sistemą, visiškai nepažįstant žmonių, labai sudėtinga. ir aš jau matau, kaip E.Pašilis ima girti apygardos prokurorus, tą patį Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorą R.Jancevičių. tada aš ir pagalvojau, kad akys jam jau užmuilintos, ir jis nieko nebesupranta. Nes iš Vilniaus apygardos prokuratūros per paskutinius pusantrų metų išėjo trys prokurorės, įtariamos korupcinėmis veiklomis. tai yra skandalas, ir toks apygardos vyr. prokuroras jau turėtų būti pašalintas nuo vadovavimo. kaip jo prokuratūroje vyksta tokie dalykai? Reiškia, nesugebi vadovauti, jeigu tavo prokurorai ima kyšius skandalinguose bylose. Kitas dalykas, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje yra daugiausiai ikiteisminių tyrimų, kuriuose praleisti visi terminai. Prasčiausias rodiklis – daugiausiai bylų iškelta, tačiau mažiausia išsiųsta į teismus. tai žinai, ką padarė Jancevičius? Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros išsireikalavo visas „transportines“ bylas (t.y. tas, kuriose tiriamas avarijos, nustatyti įtariamieji, ir jie prisipažino). Taip apygardos prokuratūra pasigerino savo „išaiškintų“ bylų statistiką, kaip sovietmečiu“.
– O kaip suprasti tą istoriją, kad Vilniaus apygardos teismas išteisino Kauno prokurorus Juozą Bagdonavičių ir Viduolienę, nes esą STT neturėjo teismo sankcijos klausytis jų pokalbių? Nors STT teigia, kad turėjo? Tai kaip čia suprasti?
– Prokuratūra šioje vietoje labai gražiai sužaidė – lyg ir kalbama, kad jie turėjo sankciją klausytis pokalbių, tačiau niekas jos neprašė, ir niekas jos netyrė.
– Ką reiškia neprašė? Juk viskas turi būti byloje?
– Nebūtinai. Matosi suinteresuotumas būtent šią bylą sutvarkyti tokiu būdu. Buvo iškeltas skandalas, tačiau vėliau nuspręsta šį prokurorą vis dėlto ištraukti.
– Nes priešingu atveju nuskęstu visas Kauno apygardos teismas ir prokuratūra kartu su savo bendrininku Bagdonavičiumi – man taip pasakojama?
– Tokiais atvejais, kai norima įtariamąjį „ištraukti“, į bylą nesudedami tam tikri dokumentai. Viskas priklauso nuo prokuroro. jeigu jam duota tokia užduotis, jis taip ir padaro – išima įrodymus iš bylos, ir siunčia ją į teismą. Taip neva parodo, kad byla ištirta, mes stengiamės. Tačiau byloje trūksta įrodymų, todėl įtariamieji išteisinami.
– Bet juk čia kriminalas?
– Lietuvoje kiekviena byla gali tapti kriminalu, jeigu ją normaliai panagrinėti, ir pamatysi, ką ten išdarinėja prokurorai. Kiek mes turėjome bylų, kuriose jau bylai esat teisme, staiga pasikeičia prokuratūros pozicija – ji persigalvoja, arba atsisako kaltinimų. Kiek buvo atvejų, kad prokuroras išeina atostogauti, ir nespėja parašyti kokio nors apeliacinio skundo rezonansinėse bylose.
– Tokiu atveju man nuoširdžiai gaila STT, kuri surinko visus įrodymus, o prokurorai juos sunaikino?
– Viskas priklauso nuo prokuratūros, STT negali net skųsti tokių sprendimų. STT lieka kalti, tačiau jie net negali pasiskųsti dėl tokio prokuratūros darbo. Arba prokuratūra surašys apeliacinį skundą, tačiau surašys specialiai taip, kad teismas jį galėtų tik atmesti.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-39-211 /2016
Teisminio proceso Nr.
Procesinio sprendimo kategorija :
(S)
1.1.1.1;1.2.19.1;1.2.19.4;2.1.3.1;
2.1.7.1;2.1.7.4;2.3.6;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2016 m. balandžio 14d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Stasio Lemežio,
sekretoriaujant Linai Butkuvienei,
dalyvaujant prokurorams Linui Kuprusevičiui, Rimui Juodžiui,
gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Kęstučiui Gudynui,
kaltinamiesiems J. B., R. L., V. V.,
specialistui K. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini) prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroru, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis , vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d.;
R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis advokatu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, vedęs , neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d.;
V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, dirbanti (duomenys neskelbtini) prokuratūros trečiojo skyriaus prokurore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, ištekėjusi, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d.;
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą , n u s t a t ė :
J. B. ir R. L. yra kaltinami tuo, kad jie davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:
J. B. , būdamas valstybės tarnautoju, tai yra (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, ir advokatas R. L. , veikdami kartu , 2012 m. rugsėjo 7 d., apie 12.09 val., tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), R. L. perdavus J. B. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį, kad jis duotų šį kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei V. V.,R. B. po jų ir prokurorės V. V. įvykusio ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-0143-12 aptarimo perdavė V. V. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį už tai, kad ji , organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 22-1-0143-12, įtariamojo A. Š., kuriam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal LR BK 138 str. 1 d., gynėjui advokatui R. L. pažadėjo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad jis galėtų pateikti prašymą paskirti ekspertizę dėl R. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymo, po ko pažadėjo inicijuoti prašomos ekspertizės paskyrimą, taip pat pažadėjo leisti įtariamajam A. Š., kuriam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, išvykti į Ispaniją, bei neskubėti apie įtarimą pranešti galimai LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padariusiam advokato R. L. sūnui R. L..
V. V. kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, savo naudai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:
ji, būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorė, 2012 m. rugsėjo 7 d., apie 12.09 val., tarnybiniame (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), po tarp jos, J. B. ir advokato R. L. įvykusio ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-0143-12 aptarimo iš J. B. priėmė advokato R. L. perduotą mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį už tai, kad organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 22-1-0143-12, ji įtariamojo A. Š., kuriam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal LR BK 138 str. 1 d., gynėjui advokatui R. L. pažadėjo, leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad jis galėtų pateikti prašymą paskirti ekspertizę dėl R. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymo, po ko pažadėjo inicijuoti ekspertizės paskyrimą, taip pat pažadėjo įtariamajam A. Š., kuriam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, leisti išvykti į Ispaniją, bei neskubėti apie įtarimą pranešti galimai LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padariusiam advokato R. L. sūnui R. L.,
Kaltinamųjų J. B., R. L., V. V. kaltės , padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas , ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisme ištirti faktiniai duomenys nepatvirtino. Patys kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė padarę nusikalstamas veikas .
Kaltinamasis J. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 30, 33-35, 43-48, 53-54, 58-59) , tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškino , jog 2012 metų vasarą, tikslaus laiko neatsimena, jam advokatas R. L. skundėsi, kad ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurioje įtariamasis yra jo žentas Š., o jo sūnus R. L. yra nukentėjusysis, yra atliekamas tendencingai jo žento atžvilgiu. Jis minėjo, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuoja prokurorė V. V.. Vėliau, 2012-09-07 ryte pas jį į kabinetą atėjo advokatas R. L. ir, kiek pamena, padavė kažkokio alkoholio butelį kartoninėje dėžutėje ir paminėjo, kad „apžendino“ dukrą ir čia yra vestuvių dovana, „saldžioji, karčioji“. Su advokatu jį siejo ilgalaikė pažintis, advokatas R. L. ilgą laiką yra dirbęs prokuroru, todėl ir jo paduotą alkoholinio gėrimo butelį jis priėmė iš draugo kaip vestuvių vaišes. Šį butelį padėjo į savo spintą. Po to R. L. paklausė ar būtų galima pakalbėti apie baudžiamąją bylą, kurioje proceso dalyviais buvo jo žentas ir sūnus. Kiek pamena, jis pats savo iniciatyva nusprendė pasikviesti prokurorę V. V., kurios priežiūroje ši byla buvo , dėl to jai skambino į jos tarnybinį kabinetą, tačiau jos nebuvo kabinete. Po to galbūt skambino ir į jos mobilųjį telefoną, tačiau ji neatsiliepė. Po to R. L. pas jį atėjo apie pietus ir tada jis prisiskambino V. V. ir paprašė ateiti pas jį į kabinetą. Kai ji atėjo, kabinete vyko pokalbis tarp jos ir advokato R. L. apie šią bylą. R. L. reiškė nepasitenkinimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, V. V., kiek pamena, pasakė R. L., kad įtarimas galimai bus įteiktas ir jo sūnui. Tarp jų vyko žodinis konfliktas ir juos kelis kartus ramino. Pokalbio metu R. L. išsireiškė, kad antrajai šaliai neobjektyviai nustatytas nesunkus kūno sužalojimas. Tarp J. B. ir V. V. kilo diskusija pagal kokius kriterijus yra nustatytas kūno sužalojimas , V. V. pasakė, kad toks kūno sužalojimo laipsnis yra dėl 10 dienų gydymosi laikotarpio. Kalbant apie objektyviai nustatytus padarytus kūno sužalojimus nukentėjusiajam , V. V. paaiškino, kad jam yra padarytos kraujosruvos, t.y. mėlynės. Tada iškilo abejonė dėl kūno sužalojimo sunkumo laipsnio pagrįstumo. Tarp jo ir V. V. kilo diskusija, kad šioje byloje yra reikalinga paskirti teismo medicinos ekspertizę. Diskutuojant dėl nustatyto kūno sužalojimo sunkumo įvertinimo , V. V. pati nusprendė skirti teismo medicininę ekspertizę. Pagal BPK 181 straipsnį proceso dalyviai turi pateikti rašytinius prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kai tai prašo proceso dalyvis savo iniciatyva. O šiuo atveju, prokurorui nusprendus skirti teismo medicinos ekspertizę, LR BPK 209 str. 1 d. numato prokuroro pareigą pranešti proceso dalyviams apie būtinumą skirti ekspertizę ir nurodo terminą, per kurį pastarieji gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui. Taigi pagal LR BPK 209 str. 1 d., o ne pagal LR BPK 181 str. joks proceso dalyvio žodinis ar rašytinis prašymas visiškai nereikalingas. Jeigu V. V. ir leido susipažinti su teismo medicinos specialisto išvada R. L., tai buvo padaryta jos iniciatyva, o ne R. L., tam, kad įvykdyt7 LR BPK 209 str. 1 d. numatytą reikalavimą. Todėl, kiek pamena, pokalbio metu V. V. pažadėjo R. L. duoti teismo specialisto išvados kopiją.Taip pat nori paaiškinti, kad V. V. pažadėjo R. L. paduoti tik specialisto išvados kopiją ir jis nežino, ar ji iš vis pateikė minėtą kopiją R. L.. Taip pat R. L. buvo pareiškęs pageidavimą, kad jo žentas Š. būtų išleistas į užsienį ir jis jam pasakė, kad visi įtariamieji gali būti išleidžiami išvykti į užsienį ribotam, nurodytam laikui, tačiau tai yra kontroliuojančio tyrimą prokuroro kompetencija. Kiek jam yra žinoma, po šio pokalbio R. L. ir Š. prašymo leisti išvykti į užsienį nerašė. Baigus pokalbį, V. V. atsistojus, R. L. jam pasakė žodžiu ar parodė gestu paduoti „bonką“, todėl jis paėmė iš spintos ten įdėtą alkoholinio gėrimo butelį su dėžute ir padavė V. V.. Kiek pamena, jai sakė, kad tai ne kyšis, V. V. nenorėjo imti jai duodamo butelio , bet visgi jį paėmė. Suprato, kad tai buvo R. L. vaišės po jo dukros vestuvių V. V. kaip buvusiai kolegei. Teisminio nagrinėjimo metu jis patikslino, kad nepamena, ar V. V. jo perduotą butelį išsinešė ar visgi grąžino jam.
Kaltinamasis R. B. , apklausiamas dėl vaizdo įrašo , atlikto 2012-09-07 nuo 09.32 iki 12.09 val. jo tarnybiniame kabinete , dėl 2012-12-17 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu , patvirtino, kad vaizdo įraše yra užfiksuoti tos dienos įvykiai bei pokalbis tarp jo, R. L., V. V. , apie tai jis paaiškino : aptariamą dieną į kabinetą atėjo advokatas R. L. ir atnešė vaišių, pasakęs“ saldžioji, karčioji“, kaip suprato alkoholio butelį ir jį padėjo į spintą. Šį butelį atnešė dėl to, kad 2012-08-25 ištekėjo jo dukra. Kaip mato iš filmuotos medžiagos, R. L. butelį atnešė įdėtą lyg tai į popierinį maišelį. Į užduotą klausimą kur jis po to padėjo minėtą alkoholio butelį iš spintos, ar apžiūrėjo minėtą butelį, kokia tiksli alkoholio rūšis, pavadinimas, atsakė, kad šiuo metu praėjus ilgam laikui neatsimena kur padėjo šį alkoholio butelį. Šiuo metu neatsimena, ar apžiūrėjo šį butelį. Įtarime sužinojo, kad alkoholio pavadinimas „Larsen“. Vaizdo įraše užfiksuota kaip R. L. ketino iš savo portfelio kažką išimti. Jis manė, kad atnešė vaišių vestuvių proga ir V. V. kaip buvusiai bendradarbei. Į užduotą klausimą ką norėjo pasakyti R. L. ištardamas frazę „šitą į negerą padėti moteriai“ ketindamas kažką išimti iš portfelio, atsakė, kad šitos frazės paaiškinti negali, ką R. L. tuo norėjo pasakyti. Į užduotą klausimą ką jis norėjo pasakyti ištardamas frazę „tai palauk, nieko tu dar čia nedėliok, čia dar nėr už ką“ ir po to pasakydamas „nu einam, pasiskambinsiu V., pašnekėsim“, atsakė, kad tuo norėjo pasakyti, kad jis netrauktų atneštų vaišių V., nes jos dar nėra ir pasiūlė jai paskambinti. R. L. atėjo pakalbėti su prokurore V. V., nes baudžiamoji byla , kurioje įtariamuoju buvo jo žentas , pagal jį atliekama tendencingai, jo sūnus toje pačioje baudžiamojoje byloje yra pats nukentėjusysis, kuriam tyrėja grasina įteikti pranešimą apie įtarimą. Jis minėtos baudžiamosios bylos medžiagos nežinojo, todėl skambino V. V., kad jie dviese oficialiai pakalbėtų apie ikiteisminį tyrimą, nes ji minėtą tyrimą kontroliavo. Kiek pamena, jis skambino prokurorei V. V., tačiau ji neatsiliepė nes buvo teisme. R. L. minėtą alkoholio butelį V. V. atnešė kaip vaišes, kaip pažįstamai, tačiau jis nesakė, kad šį alkoholio butelį nori perduoti už veiksmus, kurie nurodyti jam pateiktame pranešime apie įtarimą. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota kaip jis kalba su R. L., kuris pasako, kad jo žentas nori išvykti į povestuvinę kelionę su jo dukra. Po to pasako, kad jam nesitampyti paliks pas jį butelį ir padavė popierinėje dėžėje alkoholio butelį, galimai pavadinimu „Larsen“. Šį alkoholio butelį paliko pas jį, tol, kol ateis V. V.. Jis neprašė, kad šį butelį jai perduotų. Į užduotą klausimą, J. B. pasakė frazę „duosiu aš jai, kad čia nesikabytų, čia nereikia“, po to kai R. L. perdavė alkoholio butelį, ką tuo norėjo pasakyti, atsakė, kad negali šios frazės pakomentuoti, ką tuo norėjo pasakyti. Į užduotą klausimą, ar pasakydamas minėtą frazę pažadėjo perduoti alkoholio butelį V. V., kad ji jos kontroliuojamoje ikiteisminio tyrimo byloje atliktų bei neatliktų veiksmus R. L. sūnaus atžvilgiu, kurie nurodyti jam pateiktame pranešime apie įtarimą, atsakė, kad R. L. jo neprašė atlikti jokių neteisėtų ar teisėtų veiksmų už ką V. V. būtų galima atsidėkoti perduodant alkoholio butelį. Po to jis kalbėjo su R. L., kad jei ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje įtarimas pareikštas žentui Š., būtų visos LR BK numatytos sąlygos atleisti nuo baudžiamosios bylos pagal laidavimą, tai bylą būtų galimą nutraukti pagal laidavimą. Tačiau R. L. pasakė, kad žentas neprisipažįsta, todėl pasakė, kad bylos nutraukti negalima. Taip pat R. L. pasakė, kad antra konflikto pusė nesitaiko ir užsiprašė didelę sumą pinigų. Vėliau į jo kabinetą atėjus V. V., vyko pokalbis apie ikiteisminio tyrimo, kurį kontroliuoja V. V., bylos aplinkybes. Pokalbio metu R. L. pasakojo įvykio aplinkybes, kurias sužinojo iš sūnaus ir žento bei kiek sužinojo ikiteisminiame tyrime, kuriame dalyvavo kaip Š. gynėjas. V. V. pasakojo įvykio aplinkybes pagal kitos šalies parodymus ir tarp jų vyko diskusija. Į užduotą klausimą ar pokalbio metu V. V. papasakojo visas bylos tyrimo aplinkybes, kurias R. L. kaip gynėjas, proceso dalyvis negalėjo iki tol oficialiai susižinoti, atsakė, kad jam susidarė įspūdis, kad R. L. įvykio aplinkybes žinojo vienodai kaip ir prokurorė. Pokalbio metu jis paminėjo, kad kūno sužalojimo laipsnis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien gydymosi trukme. Prokurorė minėjo, kad iš objektyvių duomenų yra nustatytos tik poodinės kraujosruvos. Dėl to jam ir V. V. kilo abejonių dėl kūno sužalojimo laipsnio pagrįstumo, todėl nusprendė, kad ikiteisminiame tyrime tikslinga skirti teismo medicinos ekspertizę. V. V. pasakymą, kad „laikas naudingas jums“, suprato, kad dėl ilgo laiko abi pusės gali susitaikyti. V. V. pati pasiūlė advokatui parodyti teismo medicinos išvados kopiją, kad dėl laiko taupumo advokatui nereikėtų rašyti prašymo ir jo siųsti paštu. Jis mano, kad kai V. V. pasakė, „be to, tai aš tada tavo sūnų palieku, nieko neskiriu jam kol kas“, tai suprato, kad advokato sūnui kol kas įtarimo nepareikš kol nebus atlikta ekspertizė arba neatskirs Š. bylos nuo sūnaus bylos, kurioje jis būtų nukentėjusysis. V. V. pasakė, kad Š. lieka paskirta kardomoji priemonė ir jį išleis kai bus parašytas prašymas. Į užduotą klausimą ar šio pokalbio metu V. V. parodė kokį nors palankumą, kad tyrimą stengiasi atlikti naudingai R. L. sūnaus ir žento atžvilgiu, atsakė, kas pokalbio metu ji jokio palankumo neparodė ir pokalbio metu yra aišku, kad R. L. yra nepatenkintas jos kontroliuojamu tyrimu, nes pagal jį tyrimas vykdomas tendencingai jo sūnaus ir žento atžvilgiu. Taip pat iš pokalbio mato, kad R. L. buvo sukonfliktavęs ir su bylą tiriančia tyrėja. Ar V. V. vėliau padavė R. L. teismo medicinos specialisto išvadą, jam nėra žinoma. Pokalbyje jis pasakė, kad nustačius kūno sužalojimo laipsnį, bus galima spręsti apie nusikalstamos veikos kvalifikavimą ar šiuo atveju bus chuliganizmo požymiai. V. V. ruošiantis išeiti iš kabineto, jis iš spintos paėmė ir R. L. paliktą alkoholinį gėrimą ir spintoje įdėjęs į maišelį padavė V. V.. Jis mano, kad V. V. padavė alkoholio butelį, kuris buvo įdėtas į kartoninę pakuotę. Šį alkoholio butelį padavė dėl to, kad jį R. L. buvo skyręs kaip vestuvių vaišes buvusiai savo bendradarbei. Ar L. L. jam buvo pasakęs, kad šį butelį perduotų V. V. kaip vestuvių dovaną, neatsimena. Kai R. L. ryte atnešė minėtą alkoholio butelį ir pasakė, kad palieka pas jį kaip skirtą V. V., tai suprato, kad minėtą alkoholinį butelį reikia jai perduoti. R. L. pasakymą, kad „stipriai įpareigota“, suprato kaip pajuokavimą.
Kaltinamasis R. L., tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 101-102, 105-108, 111-112, 116-117, 121), tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškino , jog jis neturėjo tikslo paveikti prokurorės V. V. , kontroliavusios ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje , kurioje gynė savo žentą A. Š.. Aptariamų įvykių metu jo sūnui įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo pareikšti. Jis pats ir jo ginamasis A. Š. buvo parašę pareiškimus šiame ikiteisminiame tyrime, kad jo sūnus turėtų būti pripažintas nukentėjusiu, nes jo sūnus R. L. ir A. Š. prie pokerio klubo buvo užpulti iš klubo išbėgusių grupės jaunuolių, ištraukti iš taksi automobilio ir sumušti. Sūnui buvo paleista stikliniu alaus bokalu į galvą ir jis buvo sužalotas. Jis kaip A. Š. gynėjas dalyvavo įtariamojo apklausoje ir matė, kad ikiteisminis tyrimas yra vykdomas kryptingai kitos konflikte dalyvaujančios pusės naudai. Po to sužinojo, kad šį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja V. V. ir pasiskambinęs J. B. pasakė, kad byla, kurioje įtariamas jo žentas yra vykdoma tendencinga , J. B. pasiūlė užeiti į prokuratūrą pasikalbėti su pačia V. V.. Taip pat kalbantis su J. B. pasakė, kad žentas nori išvažiuoti į užsienį, kaip čia tie prašymai rašomi, į ką J. B. pasakė, kad užeitų ir paklaustų pačios prokurorės. Vėliau praėjus dienai ar dviem po šio pokalbio, 2012-09-07 dienos ryte apie 9 ar 10 val. jis atėjo į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą ir sužinojo, kad V. V. nėra darbo vietoje, todėl užėjo pas J. B. ir paklausė kur yra V. V., J. B. bandė telefonu pasiskambinti jai telefonu, tačiau ji nekėlė ragelio. Kalbantis su J. B. pasakė, kad kaip buvo žadėjęs, kaip laimingas tėvas „apžendinęs“ dukrą, atnešė vestuvinių vaišių, „saldžios“ ir iš savo portfelio išėmė vieną ar du butelius ir padėjo į jo spintą. Galimai vienas butelis buvo kartoninėje pakuotėje, galimai „Larsen“. Jis neatsimena, ar tokį alkoholio gėrimą gėrė, nes jį gavo per vestuves iš kažkokio svečio. Jo dukros vestuvės vyko nuo 2012-08-25 iki 2012-08-26. Šis butelis buvo skirtas J. B. iš draugiškumo kaip vestuvių pyragas. Po to sutarė, kad kai atsiras V. V., tai jis jam praneš. J. B. pranešus, kad V. V. atsirado , jis atvyko į J. B. kabinetą, kur kiek pamena jau buvo atėjusi prokurorė V. V., arba ji atėjo netrukus po jo atėjimo . Jis ėjo į prokuratūrą oficialiai pakalbėti su prokurore V. V., nes pagal jį jos kontroliuojamas tyrimas vyko kryptingai bei norėjo išspręsti galimybę išvykti dukrai su žentu, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė, į povestuvinę kelionę. Pokalbio pradžioje jis V. V. pasakė, kad žentas ir dukra nori išvažiuoti į Įspaniją į povestuvinę kelionę. Ji atsakė oficialiai, kad rašytų prašymą ir bus sprendžiama. Pokalbio metu jis prokurorei reiškė pretenzijas, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas kryptingai, jo sūnui padarytas kūno sužalojimas, jis nepripažintas nukentėjusiuoju. Pokalbis vyko tarp jo ir V. V. pakeltu tonu ir J. B. juos ramino. Pokalbio metu J. B. ir V. V. pradėjo kalbėti, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus kūno sužalojimas pagal gydymosi laiką, o ne pagal objektyvius sužalojimus. Kiek pamena, pati V. V. pradėjo sakyti, kad byloje būtų tikslinga paskirti ekspertizę ir kad jis rašytų prašymą ir pateiktų klausimus. Jis pasakė, kad jam reikalinga specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo. Tada V. V. pasakė, kad jam duos specialisto išvados kopiją. Neatsimena, ar tą dieną, ar kitą dieną jis šią specialisto išvadą gavo (duomenys neskelbtini) prokuratūroje iš pačios V. V. arba buvo palikta šios prokuratūros sekretoriate. Vėliau pagal šią specialisto išvadą jis parašė prašymą paskirti ekspertizę ir ji teismo buvo paskirta. V. V. einant pro duris, J. B. išėmė iš spintos kartoninę dėžutę su alkoholio „Larsen“ buteliu ir padavė V. V. sakydamas kažkokius panašius žodžius „Ričardo dukros vestuvės buvo, čia tau saldžiosios“, taip pat kažkokiais panašiais žodžiais pasakė, kad šis butelis yra nuo jo. V. V., kiek pamena, atsakė kažkokiais panašiais žodžiais „čia jūs mane norit prie bylos pririšt, kad čia jums kokią paslaugą darau“, tikslių žodžių neatsimena. J. B. pasakė, kad čia ne kyšis. Ji vėl tada pakartojo ar ji dabar bus „pririšta“, tada pajuokaudamas pasakė, kad „būsi, būsi pririšta“. Ji atsakė „ar jūs nežinot, kad aš negeriu“. Jis atsakė, kad vyras išgers. Po to V. V. iš kabineto su buteliu išėjo, jis su J. B. išėjo iš paskos ir priimamajame su jais atsisveikino ir išėjo. Po šio pokalbio buvo sudirgęs, nes pokalbio metu V. V. buvo išsireiškusi, kad įtarimą ir sūnui galima pareikšti. Be to, kai ji pasakė, kad rašytų prašymą dėl žento išvykimo ir bus sprendžiama, tai jis nepasitikėjo prokurore, kad ji gali specialiai nuspręsti atlikti kokį nors procesinį veiksmą ir neleisti žentui išvykti į užsienį. Kadangi susiklostė tokia situacija, todėl nusprendė prašymo nerašyti ir žentas buvo su dukra išvykęs į Ispaniją ir po 10 dienų grįžo į Lietuvą. Nori pabrėžti, kad jis J. B. alkoholio butelį atnešė jam asmeniškai kaip vaišes po dukros vestuvių ir neprašė, kad jį perduotų V. V. už kokį tai atliktą veiksmą jo sūnaus bei žento naudai. Jis J. B. neprašė, kad jis suorganizuotų jo susitikimą su prokurorę V. V. jo kabinete, jam dalyvaujant. Nei prieš šį pokalbį, nei pokalbio metu J. B. ir V. V. neprašė atlikti jokių veiksmų jo sūnaus ir žento naudai, nesiūlė jokio atlygio ir jokie neteisėti veiksmai jo pageidavimu ir jo naudai nebuvo atlikti, todėl jis nemato jokio priežastinio ryšio tarp atneštų vestuvinių vaišių ir įtarimų, kurie jam yra pareikšti.
Kaltinamasis R. L., po vaizdo įrašo, atliktu 2012-09-07 nuo 09.32 iki 12.09 val. J. B. tarnybiniame kabinete peržiūros, susipažinimo su 2012-12-17 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, patvirtino, kad vaizdo įraše bei to įrašo protokole, yra užfiksuotas pokalbis, įvykęs įraše nurodytu laiku kaltinamojo J. B. kabinete , pokalbis vyko tarp jo, J. B. ir V. V., apie tai jis paaiškino: įvykio metu jis J. B. atnešė vestuvių „pyrago“ po dukros vestuvių, kaip tikėtina alkoholio butelį, tik kokios rūšies nepamena, sakė , kad tai vestuvių vaišės. Operatyvinių veiksmų protokole užfiksuota, kad R. L. sako „į negerą padėtį moteriai“ ir atsegęs portfelį ketina kažką išimti. Į klausimą , ką jis tuo norėjo pasakyti ir ką ketino išimti, R. L. atsakė, kad pokalbyje negirdėjo žodžio „negerą padėtį“, girdėjo tik „moterišką“. Jis iš šio konteksto negali pasakyti ką tuo konkrečiai norėjo pasakyti ir ką ketino paduoti. Vaizdo medžiagoje užfiksuota kaip jis iš portfelio išėmė alkoholio butelį dėžutėje, kurio pavadinimo nežino, ir padavė J. B., kad jis šį butelį paduotų V. V. taip pat kaip vestuvių vaišes. J. B. pasakė, kad šį butelį paduos nuo jo, kad nereikėtų rašyti prašymo dėl žento ir dukros išvykimo į užsienį. R. L. apie tai paaiškino , kad taip nutarė pats J. B., jo konkrečiai neprašė, kad jis šį alkoholio butelį perduotų V. V., kad nereikėtų rašyti prašymo dėl išvykimo į užsienį, taip pat neišreiškė jokių kitų prašymų, kad jo ar jo ginamojo žento A. Š. naudai atliktų kokius nors veiksmus, ar jų neatliktų. R. L. buvo pateiktas klausimas. Apie vaizdo įraše užfiksuotą J. B. pasakymą „jeigu jie tą bylą ruošiasi čia varyt, gal galima kaip nors nutraukti“,R. L. atsakė, kad J. B. jokio prašymo nepateikė, apie bylos nutraukimą jokio pokalbio nebuvo ir neprašė J. B., kad jis paprašytų V. V., kad ji nutrauktų bylą. Pokalbio metu J. B. paaiškino, kad jei A. Š. prisipažintų ir iš dalies atlygintų žalą, tai galima bylą nutraukti pagal laidavimą ir, kad jo tėvas galėtų būti laiduotojas, tačiau tai patarė J. B., jis pats jo neprašė, kad byla būtų nutraukta pagal laidavimą. Pokalbio metu V. V. pasakė, kad negali nutraukti baudžiamosios bylos prieš jo sūnų, nes yra objektyvūs duomenys. Jos neprašė, kad nutrauktų bylą jo sūnaus atžvilgiu, yra tik jos pačios samprotavimai. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, šiame pokalbyje, kuriame dalyvavo jis, V. V. ir J. B., jis reiškė nepasitenkinimą dėl neobjektyviai ir kryptingai vedamo tyrimo, kodėl jo sūnus nepripažintas nukentėjusiuoju, kodėl neapklaustas taksistas. Kalbėjo, kad kita pusė duoda neobjektyvius parodymus. Prokurorė minėjo, kad ruošiasi pareikšti įtarimą ir jo sūnui. Pokalbyje jis nereiškė jokių prašymų, kad byla būtų tiriama naudingai jo žento ir sūnaus atžvilgiu, neprašė, kad byla būtų nutraukta ir nieko už tai nesiūlė V. V. ir apie jokį prokuroro papirkimą nebuvo jokios kalbos. Pokalbyje pati prokurorė pasiūlė, jog norint objektyviai ištirti šią bylą, reikia paskirti ekspertizę. J. B. pokalbyje pasakė, kad byla turi būti ištirta pagal visus reikalavimus, jo supratimu netaikant lengvatų jokiai pusei. Prokurorė jam pasiūlė susipažinti su specialisto išvada dėl padaryto kūno sužalojimo ir parašyti prašymą paskirti ekspertizę. Vėliau, kaip minėjo, jis iš V. V. gavo specialisto išvados kopiją, kuria remdamasis parašė prašymą paskirti ekspertizę ir po to teismas paskyrė ekspertizę. Apie vaizdo įraše užfiksuotą V. V. pasakymq: „be to, tai aš tada tavo sūnų palieku, nieko neskiriu jam kol kas“, R. L. atsakė, kad jis suprato, kad kai bus gautos ekspertizės išvados ir jei bus nustatyta, kad sužalojimus padarė ir jo sūnus, tai tada ir jo sūnui bus pareikštas įtarimas. Pokalbio metu jis teigė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad sūnus padarė sužalojimus B. ar kam nors kitam. Apie vaizdo įraše užfiksuotą J. B. pasakymą „klausyk, girdi, finale neoficialiai reikia, ten susipažins su ta byla, R. L. atsakė, kad šių frazių komentuoti negali, nes jis jokių prašymų oficialiai, ar neoficialiai susipažinti su byla niekam pareiškęs nebuvo ir iki šiol su šia byla oficialiai, ar neoficialiai nesusipažino. R. L. paaiškino , kad šio pokalbio metu jis daug naujų, jam nežinomų bylos tyrimo aplinkybių nesužinojo, išskyrus tai, kad ruošiamasi įteikti įtarimą jo sūnui, kad specialisto išvadoje yra nurodyta, kad B. padarytas kūno sužalojimas 6 ar 7 smūgių pasekoje ir kitus smūgius, išskyrus spyrį į galvą, galėjo padaryti jo sūnus ir dėl to jam ruošiamasi įteikti įtarimus. Pokalbio metu daugiau buvo ginčytąsi su prokurore apie jo sūnui padarytą kūno sužalojimą ir kodėl nėra pagrindo jo sūnų pripažinti nukentėjusiuoju, kodėl ji nesiruošia išskirti bylų, nes jos teigimu tas pats asmuo negali būti įtariamuoju ir nukentėjusiuoju. R. L. atsakė, kad neidentifikuotą alkoholinio gėrimo butelį J. B. padavė kaip jo atneštas vestuvines vaišes kaip buvusiai bendradarbei. Dėl V. V. klausimo „ar ji nebus pririšta“, J. B. atsakė, kad ne, jokiais būdais, ir tyrimą turi atlikti taip kaip priklauso kaip suprato pagal įstatymą. Jis juokais pasakė, kad ji bus įpareigota ir labai stipriai. Po to kaip ir minėjo visi išėjo iš kabineto ir jis išvyko iš prokuratūros.
Kaltinamoji V. V., tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 135-137, 140-141, 151-153, 158-159), tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jos kaip prokurorės žinioje buvo ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00143-12 jos pradėtas 2012 m. vasario mėnesį pagal 284 str. 1 d., tyrimą atliko E. S., (duomenys neskelbtini) Centro PK tyrėja. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimas buvo pareikštas A. Š., kaltinamojo R. L. žentui. 2012 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje ji buvo telefonu pakviesta (duomenys neskelbtini) apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. atvykti pas jį į darbo kabinetą. Jai atvykus, kabinete buvo J. B. ir buvęs jos kolega, šiuo metu advokatas R. L.. J. B. jos paprašė, kad pateiktų informaciją apie šio ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-00143-12 eigą, apie planuojamus atlikti veiksmus. Ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-00143-12 advokatas R. L. buvo įtariamojo A. Š. advokatas. Advokatas R. L. sakė, kad jo žentas A. Š. ir sūnus R. L. nekalti, kad jie patys buvo sumušti. Pokalbio metu ji R. L. sakė, kad įtarimas jo žentui yra pateiktas pagal turimus ikiteisminio tyrimo duomenis. Diskutuojant išėjo kalba apie kūno sužalojimą nukentėjusiajam B., jai pačiai buvo abejonių, ar tinkamai yra nustatytas jo sužalojimo sunkumo laipsnis. Ji su J. B. nutarė, kad reikia šiame tyrime skirti medicininę ekspertizę kūno sužalojimui nustatyti, nes tik gavus medicininės ekspertizės išvadą, būtų galima konkrečiai spręsti dėl galutinės veikos kvalifikacijos B. Apie įtarimo reiškimą advokato R. L. sūnui R. L. jokios kalbos nebuvo, nes jis buvo apklaustas liudytoju ir joks įtarimas jam nebuvo pareikštas ir nebuvo ruošiamasi reikšti. Niekas jos neprašė nereikšti įtarimo L., nes neturėjo pagrindo tam. Jis tyrime buvo liudytoju. Advokatas R. L. sakė, kad jo ginamasis turi kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir norėtų išvykti į užsienį, kokią šalį minėjo, nepamena. Ji sakė, kad tokiu atveju tegul rašo prašymą dėl išvykimo ir tada ji spręs. Advokatas R. L. užsiminė, kas būtų, jeigu jo ginamasis išvažiuotų be leidimo. Ji atsakė, kad tai jau bus jo reikalas, nes jis pasirašė kardomąją priemonę. Jam paaiškino, kad jei kas nors jam atsitiks, tai bus jo atsakomybė. Jokio prašymo dėl jo ginamojo išvykimo ji negavo. Prašymui surašyti dėl medicininės ekspertizės advokatas R. L. žodžiu prašė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, o būtent su (duomenys neskelbtini) medicinos specialisto išvada, ir ji , vadovaudamasi LR BK 181 str., sutiko su tokiu prašymu, nes toks susipažinimas ikiteisminiam tyrimui neturėjo pakenkti . Po kažkurio tai laiko paliko prokuratūros sekretorei specialisto išvados kopiją, kad perduotų advokatui R. L.. Gavusi jo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, išsiuntė pranešimus suinteresuotoms šalims ir kreipėsi į teismą dėl nutarties dėl ekspertizės skyrimo, kas jos manymu, šiame ikiteisminiame tyrime buvo būtina. Mano, kad leisti susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo – specialisto išvada, ji gali leisti ir žodžiu, būdama įsitikinusi, kad tai nepakenks tyrimui. Mano, kad ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Būdama iškviesta pas aukštesnį prokurorą – J. B. , ji , jo prašymu suteikė informaciją apie jos kontroliuojamą ikiteisminį tyrimą , ji vykdė savo pareigas. Be to, advokatas R. L., būdamas gynėju, turėjo teisę bet kada gauti teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pokalbio metu ji nesuteikė informacijos , kurios nežinotų šios bylos proceso dalyvis- advokatas R. L.. Šio pokalbio metu R. L. neprašė jokių lengvatų , tik vyko teisinė diskusija , kurios metu R. L. kaip gynėjas reiškė nepasitenkinimą dėl neva vangaus ikiteisminio tyrimo ir, jo manymu, vykstančio nukentėjusiųjų naudai. Jis aiškino, kad muštynių metu nukentėjo jo žentas Š. ir jo sūnus, kad jie turėtų būti nukentėjusieji, nes jie buvo sužaloti, bet ji, žinodama ikiteisminio tyrimo duomenis, jam paaiškino, kad nukentėjusiųjų poziciją palaiko aštuoni liudytojai, o jo sūnaus ir Š. pozicija yra kitokia. Ji aiškino, kad Š. įtarimas yra pareikštas pagrįstai ir kadangi R. L. ją kaltino, tai ji pajuokavo, kad džiaugtųsi, kad įtarimas nėra pareikštas jo sūnui. Išeinant iš J. B. kabineto, ją prie kabineto durų kabinete susistabdė J. B. ir padavė pailgos formos dėžutę. Jai nenorint jos priimti , jis jai pasakė, kad ji išgers, į ką ji atsakė, kad negeria. Kas buvo tos dėžutės viduje, ji nežiūrėjo ir tik iš J. B. žodžių suprato, kad joje galėtų būti kažkoks geriamas daiktas. Ji pamanė, kad tai galėjo būti alkoholinis gėrimas, dėl to atsakė, kad negeria. Su J. B. dar vyko dialogas, nes ji nenorėjo imti jo perduodamos dėžutės. J. B. sakė, kad tai ne kyšis, o vestuvių dovana. Kiek pamena, gal R. L. pasakė žodžius, kad vyras išgers. J. B. įkalbinėjant ji ir paėmė dėžutę. Dėžutę iš J. B. paėmė, nes buvo nepatogu ginčytis su aukštesniu prokuroru. Paėmusi dėžutę išėjo iš kabineto ir nuėjo prie laiptinės antrame aukšte palaukti J. B., turėdama tikslą jam tą butelį atiduoti. Neužilgo R. L. su J. B. išėjo iš kabineto. J. B. priėjo prie laiptinės, kur jo laukė, tada ji jam dėžutę padavė atgal sakydama, „J. imk tu išgersi, nes aš neišgersiu“. Ar tiksliai taip pažodžiui jam pasakė, nepamena, bet pasakymo esmė buvo tokia. J. B. tą dėžutę iš jos paėmė. Kol laukė J. B. prie laiptų, ji dėžutės nebuvo atidariusi.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai V. V. pateikus susipažinti su vaizdo ir garso įrašu, atliktu 2012-09-07 nuo 11.35 iki 12.09 val. kaltinamojo J. B. tarnybiniame kabinete, ji paaiškino, kad vaizdo įraše galimai yra užfiksuotas pokalbis tarp jos, advokato R. L. ir J. B. tarnybiniame J. B. kabinete. Iš šio vaizdo ir garso įrašo negali pasakyti ar tai yra jos balsas, nes yra bloga kokybė, tačiau pagal operatyvinių veiksmų protokole užfiksuotą pokalbio turinį gali patvirtinti, kad tai jos pokalbis. Dėl pokalbio metu užfiksuotos jos sakomos frazės : „negaliu nutraukti, nenorėjau tavo sūnaus neduot, kaip man surašyti įtarimą jeigu Š. vieną kartą įspyrė, o aš jam duosiu septynis smūgius“, „jeigu aš atiduosiu vieną Š., aš bijau, kad man teisme iš karto bus prašymai reikšti naujus įtarimus“ ji paaiškino, kad tuo nenorėjo R. L. pasakyti, kad gal būt palaiko jo sūnaus pusę. Ji byloje yra objektyvi ir pokalbio tekste yra užfiksuota kaip ji pasako advokatui, kad vertina visų parodymus, o jis vertina tik savo sūnaus parodymus. Dėl pokalbyje užfiksuotos kaltinamojo J. B. užuominos dėl bylos nutraukimo , kaltinamojo V. V. paaiškino , kad tokio pasakymo iš J. B. pusės nebuvo, nes jis pats nežinojo visų bylos aplinkybių. Pokalbio metu, kaip ir minėjo, ji pasiūlė paskirti ekspertizę dėl kūno sužalojimo, kuri būtų atliekama Vilniuje ir kad advokatas parašytų prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Taip pat pasakė, kad pagal advokato žodinį prašymą leis susipažinti su (duomenys neskelbtini) specialistės pateikta išvada dėl B. padaryto kūno sužalojimo, kad jis galėtų parašyti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Be to sakė, kad „laikas jums naudingas“ ir tai norėjo pasakyti, kad per tą laiką abi pusės galbūt susitaikys. Tai pasiūlė girdint aukštesniajam prokurorui. Pokalbio metu ji advokatui sakė, kad tyrėjos paprašys jam atšviesti (duomenys neskelbtini) specialistės pateiktą išvadą dėl B. padaryto kūno sužalojimo, tačiau susimaišė taip sakydama, nes galvojo, kad baudžiamoji byla yra pas tyrėją, o pasirodo byla buvo pas ją ir ji vėliau pati advokatui pateikė minėtos išvados kopiją. Minėtą dokumentą davė pagal advokato žodinį prašymą ir J. B. sutikimu jam pritariant. J. B. jai nenurodė neoficialiai advokatui parodyti bylą susipažinimui. Dėl vaizdo įraše užfiksuotos situacijos, kur J. B. jai paduoda į maišelį įdėtą dėžę ir advokatas R. L. pasako, kad ji bus įpareigota, V. V. paaiškino,kad ji, priimdama iš J. B. paduodamą popierinę dėžutę, įtarė, kad joje buvo alkoholio butelis, nenorėjo jo imti, J. B. sakė, kad dabar bus įpareigota ir nenorėjo, kad šio butelio perdavimas būtų siejamas su šia byla su kokiais nors jos veiksmų atlikimais ar neatlikimais advokato naudai. Ji šiuo metu neprisimena advokato pasakytų žodžių, kad yra įpareigota. Ji kalta neprisipažįsta, jog gavo atlygį, kad atliktų veiksmus R. L. ar Š. naudai, leisdama advokatui R. L. neoficialiai susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad jis galėtų pateikti prašymą paskirti objektų tyrimą dėl padarytų kūno sužalojimų. Kaip ji suprato, jai J. B. perduodamas butelis buvo vaišės po prieš tai įvykusių R. L. dukros vestuvių.
Dėl operatyvinės veiklos priemonių taikymo teisėtumo:
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatomis, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos kaltinimai J. B., V. V. ir R. L. iš esmės buvo grindžiami duomenimis, kurie buvo gauti operatyvinio tyrimo metu , panaudojus technines priemones , todėl būtina nustatyti, ar tokie duomenys gauti taip, kaip numatė tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos ir ar tokia tvarka gauti duomenys gali būti pripažinti šioje baudžiamojoje byloje įrodymais, patvirtinančiais jiems pareikštus kaltinimus.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 7str. 4d., 4 p. 9 str. 1d. ir 11 str., Šiaulių apygardos teismo 2012-01-06 nutartimi buvo sankcionuotas slaptas patekimas į kaltinamojo J. B. , tuo metu ėjusio (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, tarnybinį kabinetą , įmontuojant specialią techniką , ją prižiūrint, išmontuojant, nustatant tokio veiksmo laiką nuo 2012-01-13 iki 2012-04-13( t. 1 b.l. 91-92). Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis šių operatyvinių veiksmų atlikimas buvo pratęstas iki 2012 m. liepos 13d. ( t. 1 b.l. 93-94, 95-96).
Operatyviniai veiksmai, panaudojus įmontuotą specialią techniką, kurių metu buvo užfiksuotas kaltinamųjų J. B. , V. V. ir R. L. pokalbis , buvo atlikti 2012 m. rugsėjo 7d. , t.y. nebegaliojant teismo sankcijai naudotis kaltinamojo J. B. tarnybiniame kabinete specialia įmontuota technika . 2012 m. rugsėjo 7d. kaltinamojo J. B. tarnybiniame kabinete atlikti operatyviniai veiksmai pripažintini neteisėtais, nes nebuvo sankcionuoti, taip kaip numatė tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos, todėl jie negali būti vertinami kaip įrodymai, gauti įstatyme nustatyta tvarka.
Be to , kaltinamiesiems inkriminuotu baudžiamųjų nusižengimų padarymo laiku galiojęs LR Operatyvinės veiklos įstatymas draudė naudoti operatyvines priemones aiškinantis baudžiamuosius nusižengimus . Jiems inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusios Operatyvinės veiklos įstatymo (2012-03-27 įstatymo redakcija) 9 straipsnyje tarp numatytų operatyvinio tyrimo pagrindų nebuvo numatyta pagrindo pradėti operatyvinį tyrimą turint informacijos apie galimai padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 227 str. 4 d. ir 225 str. 4 d.. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad operatyvinės veiklos įstatyme numatytos priemonės buvo pradėtos taikyti siekiant nustatyti galimai daromo nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., požymius – t. y. pradėtos taikyti teisėtai, bet kyla klausimas ar duomenys, kurie buvo surinkti taikant operatyvinės veiklos priemones, apie kitą nepatenkančią į kategoriją nusikalstamų veikų dėl kurių Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą galėjo būti atliekamas operatyvinis tyrimas, nusikalstamą veiką, nei apie tą, dėl kurios šių priemonių taikymas buvo inicijuotas, gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bei naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią tokio pobūdžio byloje apibendrino šio teismo plenarinė sesija 2015-07-01 dienos nutartimi Nr. 2K-P-94-895/2015, operatyvinėmis priemonėmis surinkti duomenys , grindžiantys J. B. , V. V. ir R. L. kaltę dėl jiems inkriminuojamų baudžiamųjų nusižengimų, kurie nebuvo įtraukti į galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. numatytą sąrašą veikų, dėl kurių gali būti pradedamas operatyvinis tyrimas, negali būti pripažinti kaip gauti įstatymų nustatyta tvarka (teisėtais būdais) – jie neatitinka BPK 20 str. numatytų reikalavimų įrodymams. Šios baudžiamosios bylos medžiagoje kaltinamųjų kaltė dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo iš esmės yra grindžiama tik operatyviniais veiksmais surinktais duomenimis, kurie šiuo nagrinėjamu atveju negali būti pripažinti teisėtais įstatymų nustatyta tvarka gautais įrodymais, vien dėl šios aplinkybės kaltinamieji J. B. , V. V., R. L. turi būti išteisinami.
Dėl kaltinimus grindžiančių faktinių duomenų:
Kaltinamieji J. B. ir R. L. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami grupėje , perdavė prokurorei V. V. alkoholinio gėrimo butelį , o ji tą butelį priėmė , už tai, kad ji, organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą dėl įtariamajam A. Š. , kurį gynė R. L., inkriminuojamų veiksmų , pažadėjo:
– R. L. leisti susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, kad jis galėtų pateikti prašymą dėl teismo medicinos ekspertizės skyrimo nukentėjusiajam R. B. padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo ;
– inicijuoti šios ekspertizės paskyrimą ;
– leisti įtariamajam R. Š. išvykti į Ispaniją, nors jam paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas- neišvykti;
– neskubėti pareikšti įtarimo R. L. sūnui .
Analizuojant Lietuvos Respublikos BK 227 ir 225 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų dispozicijas, pastebėtina, jog kyšis duodamas/priimamas dėl tam tikro (pageidaujamo) veikimo/neveikimo vykdant įgaliojimus. Išanalizavus kaltinamųjų J. B., V. V., R. L. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, 2012-09-07 įrašyto jų pokalbio turinį , teismas daro išvadą , kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamajai V. V. buvo perduotas jai inkriminuotas nusikaltimo dalykas – alkoholinio butelio kyšis už tam tikrą pageidaujamą veikimą ar neveikimą , vykdant savo kaip prokurorės įgaliojimus .Teismas pripažįsta , kad kaltinamieji kalbėjosi apie kaltinamosios –prokurorės V. V. kontroliuojamą ikiteisminį tyrimą , kurioje vieno iš įtariamųjų gynėju buvo kaltinamasis R. L., tačiau šio pokalbio metu nei J. B., nei R. L. neprašė prokurorės V. V. atlikti teisėtus ar neteisėtus veiksmus ar jų neatlikti , byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji J. B. ir R. L. prašytų kaltinamosios V. V. kaltinime nurodytų jos veiksmų atlikimo – veikimo ar neveikimo ir kad už tokį pageidaujamą veikimą ar neveikimą jai būtų perduotas kyšis, o pastaroji jį būtų už tai priėmusi. Kaip jau buvo paminėta, kaltinamasis R. L. buvo vieno iš įtariamųjų gynėjas, taigi natūralu, jog jis, realizuodamas Lietuvos Respublikos BPK 48 str. numatytas gynėjo teises, domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga, tam tikrais procesiniais klausimais, juolab, kad jis buvo nepatenkintas ikiteisminio tyrimo eiga, manė, kad tyrėja yra šališka ir kad ikiteisminis tyrimas atliekamas neobjektyviai .
Kolegija nenustatė, kad kaltinamoji V. V. už kyšį būtų inicijavusi kaltinamųjų J. B. ir R. L. prašymu jos kaip prokurorės kontroliuojamoje baudžiamojoje byloje teismo medicinos ekspertizės skyrimą nukentėįusiajam R. B., taip pat kolegija nenustatė, kad prokurorė V. V. už kyšį leido be rašytinio prašymo įtariamojo gynėjui – kaltinamajam R. L. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga , pažadėjo leisti kaltinamojo R. L. ginamajam – įtariamajam R. Š. išvykti į Ispaniją, nors jam paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas- neišvykti bei neskubėti pareikšti įtarimo R. L. sūnui :
– Kaip matyti iš stenogramoje užfiksuoto pokalbio, kurio turiniu grindžiami kaltinimai (pastebėtina, kad stenogramoje yra daug neaiškumų, bet pokalbis dėl ekspertizės skyrimo yra gana aiškus ), sprendimas skirti nukentėjusiajam R. B. teismo medicinos ekspertizę išsirutuliojo iš kaltinamųjų J. B. ir V. V. svarstymo, ar teismo medicinos specialisto išvada nustatytas nukentėjusiajam R. B. kūno sužalojimo sunkumo laipsnis yra objektyviai pagrįstas, iš pokalbio turinio akivaizdu, kad mintį dėl tokios ekspertizės paskyrimo pirmiausia iškėlė prokurorė V. V.. Tokią teismo išvadą patvirtina pokalbyje užfiksuotos kaltinamųjų J. B. ir V. V. išsakytos frazės : „ Į J. B. klausimą , ar nukentėjusiajam B. buvo realus smegenų sukrėtimas, V. V. atsako, kad ekspertas rašo, kad jis gydėsi. J. B. paminėjus , kad pagal Aukščiausiojo teismo praktiką nesunkus kūno sužalojimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis , o ne pagal gydymosi trukmę , V. V. atsako „ Va mintis , galit prašyti atlikti ekspertizę Vilniuje, nes čia yra Kauno K. ( teismo pastaba: ekspertės )išvada“. Kaltinamasis R. L. pokalbyje ne tik, kad neprašė skirti aptariamą teismo medicinos ekspertizę, bet jis net neišsakė nei vienos frazės dėl tokios ekspertizės skyrimo, būtent pati prokurorė V. V. pasiūlė jam tuo klausimu parašyti prašymą , pažadėjo duoti susipažinti teismo medicinos specialisto išvadą. . Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 2str., prokuroras kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, taip pat, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 209 str. , pripažinęs, kad ekspertizė yra būtina, privalo ją paskirti- inicijuoti. Kolegijos nuomone , V. V. , esant duomenims, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimo sunkumo laipsnis galimai nustatytas netinkamai , kaip prokurorė turėjo pareigą spręsti klausimą dėl teismo medicinos ekspertizės paskyrimo , ką ji ir padarė. Duomenų, kad ji tokios ekspertizės skyrimą inicijavo ne pačios valia, o kitų kaltinamųjų prašymu, byloje nėra. Prokurorės V. V. veiksmai , pasiūlius vieno iš įtariamųjų gynėjui rašyti prašymą dėl ekspertizės skyrimo , taip pat pažadas duoti susipažinti su vienu iš bylos dokumentu- teismo medicinos specialisto išvada, teismo nuomone, procesiškai yra pateisinami , nes šių klausimų aptarime dalyvavo ne pašaliniai asmenys, o asmenys procesiškai susiję su prokurorės V. V. kontroliuojamu ikiteisminiu tyrimu, juolab , kad ji diskusijos metu pati priėmė sprendimą tokios teismo medicinos ekspertizės skyrimo būtinumu bei sprendimas dėl tokios ekspertizės paskyrimo priklausė nuo jos ir jos pasiūlymas įtariamojo gynėjui – kaltinamajam R. L. rašyti prašymą dėl tokios ekspertizės skyrimo tebūtų tik jo kaip gynėjo pozicijos pareiškimas tuo klausimu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 181 str. nuostatomis, prokurorės pasiūlymas susipažinti su teismo medicinos specialisto išvada , bet ne su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaip teigiama kaltinime, minėtoms nuostatoms neprieštarauja , analizuojant minėtos normos taikymą, prokurorė aptariamoje situacijoje , nematydama kliūčių, kurioms esant gynėjas negalėtų susipažinti su aptariamu dokumentu, neformaliai išsprendė minėtą situaciją, bet tai nevertinama kaip įstatymo pažeidimas. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. L. pats asmeniškai neprašė prokurorės V. V. be raštiško prašymo susipažinti su teismo medicinos specialisto išvada , tokį sprendimą priėmė pati prokurorė V. V., tokiu būdu neformaliai leisdama R. L. realizuoti savo procesines teises. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo nagrinėjamu atveju , vertinant prokurorės V. V. veiksmus, yra svarbios Lietuvos Respublikos BPK 209 str. nuostatos dėl ekspertizės skyrimo. Sutinkamai su šios normos nuostatomis, skiriant ekspertizę , būtina raštu pranešti be kitų proceso dalyvių ir įtariamajam , jo gynėjui, nurodant terminą , per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui bei kt. įstatyme numatytais klausimais . Pasinaudodama diskusija dėl aptariamo ikiteisminio tyrimo, prokurorė , išsakydama žodžiu pasiūlymus dėl galimos paskirti teismo medicinos ekspertizės , pasiūlė įtariamojo gynėjui realizuoti savo teises , numatytas Lietuvos Respublikos BPK 209 str. Tai, kad toks pasiūlymas analizuojamoje situacijoje nebuvo raštiškas, nėra vada prokurorės veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius įstatymą .Tokiais neformaliais sprendimais prokurorė nepažeidė įstatymų reikalavimų ir nepažeidė kieno nors teisių ar interesų , jos elgesys šioje situacijoje vertinamas kaip teisėtas. Baudžiamojo proceso teisė nėra formali teisė , todėl , tai, kas nėra įstatymu draudžiama , kas nepažeidžia kitų procesinių įstatymų taikymo ar kokio tai proceso dalyvių teisių , yra leistina;
-tai, kad kaltinamoji V. V. pažadėjo išleisti kaltinamojo R. L. ginamąjį – įtariamąjį A. Š. kelionėn į Ispaniją, kaltinamieji neigė viso proceso metu . Iš užfiksuotos jų pokalbio stenogramos matyti, kad aptariamo pokalbio metu R. L. teiraujantis dėl galimybės išvykti jo ginamajam , kuriam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas- neišvykti , prokurorė V. V. visais atvejais akcentavo, kad būtina rašyti prašymą, ir jei bus galimybė, jis bus išleistas į minėtą kelionę. Tai matyti iš jos išsakytų frazių užfiksuotame pokalbyje :“ į prašymą dėl leidimo išvažiuoti ir ar reikia raštiško prašymo , ji atsakė, kad tokio prašymo reikėtų, jeigu kas atsitiktų , vėliau tęsiant pokalbį , prokurorė primena dėl išvažiavimo, kad jeigu reikėtų , tai parašytų.“ Tokie kaltinamosios kaip prokurorės V. V. veiksmai visiškai atitinka Baudžiamojo Proceso kodeksu nustatytą tvarką, taip pat ir kaltinamojo kaip gynėjo R. L. veiksmai – teiravimasis savo ginamojo interesais tikrai nelaikytinas aplinkybe-siekiu už kyšį paveikti prokurorę atlikti jo prašomus veiksmus. Be to pažymėtina, kad bylos įrodymais yra nustatyta, jog kaltinamoji V. V. vėliau tokio prašymo negavo ir ji tuo klausimu sprendimo nepriėmė ;
-analizuojant kaltinamųjų parodymus , jų užfiksuoto pokalbio turinį, pažymėtina, kad kaltinamoji- prokurorė V. V. nerodė jokio palankumo nei vienam iš pokalbio dalyvių. Kaltinamajam R. L. išreiškus lyg ir nepasitikėjimą ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja bei pačiu ikiteisminio tyrimo objektyvumu , V. V. pokalbio dalyviams akcentavo, jog ji siekia ikiteisminiame tyrime nustatyti objektyvią tiesą ir tik tiesą , apibendrintai argumentavo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų pagrįstumą , kalbant apie kaltinamojo R. L. sūnaus , dalyvavusio jų aptariamos baudžiamosios bylos tiriamame įvykyje ir apklausto byloje liudytoju, galimą procesinės padėties pabloginimą , prokurorė V. V. jokių pažadų nedalino , ji tik teigė , kad kol kas nėra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima R. L. sūnui pareikšti įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl įtarimas kol kas jam nebus pareikštas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad byloje nepasitvirtino ir ta aplinkybė, kad kaltinamoji V. V. , būdama prokurore, už kaltinamųjų J. B. ir R. L. neva duotą kyšį pažadėjo neskubėti pareikšti įtarimą R. L. sūnui ;
-bylos įrodymais yra nustatyta, kad visi kaltinamieji iki aptariamo įvykio buvo gerai pažįstami , kaltinamieji J. B. ir V. V. dirbo prokurorais, o kaltinamasis R. L. yra buvęs jų abiejų kolega, t. y. taip pat dirbo prokuroru. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis R. L. aptariamo įvykio dieną kaltinamojo J. B. tarnybiniame kabinete pastarajam perdavė butelį alkoholinio gėrimo , taip pat papildomą butelį nenustatytos rūšies galimai alkoholinio gėrimo paliko J. B. kabinete, kurį pastarasis po pokalbio apie ikiteisminį tyrimą , perdavė V. V.. Abiem atvejais kaltinamieji teigė, kad tai buvo ne atlygis(kyšis) , o kaltinamojo R. L. atneštos vaišės („vestuvių pyragas“) buvusiems kolegoms , nes prieš aptariamą įvykį buvo jo dukros vestuvės. Tokias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo apklausose nurodė kaltinamieji , tai iš dalies yra užfiksuota ir jų pokalbio vaizdo ir garso įraše: R. L., paduodamas alkoholinius gėrimus, sako „ ragaišis“, „lauktuvės „ (t. 9 b.l. 28), kalba apie buvusias vestuves, išlaidas joms (t. 9 b.l. 42), kaltinamieji nurodo, kad pokalbio metu buvo pasakyta ir daugiau žodžių, kurie patvirtina, kad alkoholinis gėrimas, perduotas V. V., buvo ne atlygis už kokius tai pažadus jos kuruojamoje baudžiamojoje byloje, bet vaišės po dukros vestuvių. Tai, kad pokalbio metu buvo pasakyta ir daugiau žodžių, galimai tų , kuriuos nurodo kaltinamieji , nepaneigia Lietuvos Teismo Ekspertizės centro atlikta vaizdo ir fonoskopinė ekspertizė, kuria nustatyta , jog įrašant garsą ir vaizdą buvo pasirinkta nekorektiška vaizdo ir garso aparatūros jungimo schema ir/ar darbo režimas, kurie neužtikrino nei kokybiško vaizdo įrašymo nei visapusiškos duomenų apsaugos , todėl ne visos pasakytos frazės buvo užfiksuotos arba užfiksuotos neiššifruojamai (t. 9 b.l. 18-26). Šios nustatytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad kaltinamojo R. L. iniciatyva per kaltinamąjį J. B. perduotas butelis galimai su alkoholiniu gėrimu buvo ne atlygis už tam tikrų veiksmų atlikimą, o draugiškos vaišės , likusios po dukros vestuvių, ;
– BK 227 ir 225 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų būtinuoju sudėties požymiu yra nusikalstamos veikos dalykas – kyšis, tam tikrą vertę turintis objektas. Kadangi šis požymis minėtose nusikalstamose veikose yra laikomas būtinuoju, nusikalstamos veikos dalyką būtina nustatyti visais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečios kyšio vertės nustatymas turi esminės reikšmės teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Sprendžiant iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų kyla abejonių ar šiame tyrime nusikalstamos veikos dalykas buvo neabejotinai nustatytas. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamųjų kaltė be kita ko grindžiama 2012-12-17 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-07-417, kuriame aprašant 2012-09-07 įvykius nurodoma „kad R. L. galimai iš portfelio išsiima pakuotę, galimai su alkoholio gėrimo buteliu“, taip pat, kad šis asmuo „iš portfelio išsiima dėžutę, panašią į viskio „Larsen“ butelio pakuotę“, kol galiausiai tame pačiame protokole nurodoma, kad J. B. iš spintos V. V. paduoda „krepšelį-maišelį su dėžute, kurią prieš tai priėmė iš R. L..“ Taigi, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme nepavyko nustatyti kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyko bei jo vertės . Aplinkybes, jog nustatyti nusikalstamos veikos dalyką objektyviai buvo sudėtinga patvirtina ir LTEC 2015-11-13 Ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad tikėtina, jog įrašant vaizdą ir garsą buvo pasirinkta nekorektiška vaizdo ir garso aparatūros jungimo schema ir/arba darbo rėžimas, kas neužtikrino nei kokybiško vaizdo įrašymo, nei visapusiškos įrašomų duomenų apsaugos. Iškilus abejonėms dėl nusikalstamos veikos dalyko, kvestionuotinas ir šio – galimai kyšio – vertės klausimas, kuris svarbus sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, ir konstatuotina, jog nenustatytas vienas iš būtinųjų kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymio.
BPK 1 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Ši nuostata įpareigoja ir teismus objektyviai vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir bylos nagrinėjimu metu teisme ištirtus duomenis (įrodymus). Remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris reiškia, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Respublikos BPK 44 str.), aukščiau aptartų aplinkybių analize, vidiniu įsitikinimu , kolegija pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina , kad kaltinamieji J. B.,R. L. ir V. V. yra padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tą nustačius, kaltinamieji j. B. ir R. L. išteisinami, nepadarius jiems nusikalstamos veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4d., požymius , V. V. išteisinama , nepadarius jai veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo , numatyto Lietuvos Respublikos B K 225 str. 4d., požymius (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1 p.).
Dėl Lietuvos Respublikos BK 95 str. nuostatų :
Baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems J. B., R. L. ir V. V. pareikšti kaltinimai, padarius baudžiamuosius nusižengimus 2012 m. rugsėjo 7d. Po jiems inkriminuojamų veikų padarymo yra praėję daugiau nei 3 metai , kuriems praėjus , asmenims, kaltinamiems tokių veikų padarymu, baudžiamasis procesas turėtų būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 2p., BK 95 str. 1d.1p.a p.p.). Vienok ši nuostata nagrinėjamu atveju netaikoma , kadangi šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekama ekspertizė, procese buvo paskelbta pertrauka, dėl kurios , sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 95 str. 5d. 2p., sustoja baudžiamosios atsakomybės senaties eiga . Ekspertizė šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28d. nutartimi (t. 9 b.l. 12-13, 14-15), ekspertizę atlikus , ji teisme gauta 2015 m. lapkričio 26d. (t. 9 b.l. 17). Ekspertizės atlikimo laikotarpis neįskaitomas į senaties terminą, todėl teismas nustato, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas kaltinamiesiems J. B., R. L. ir V. V. nėra suėjęs.
Dėl daiktinių įrodymų :
Ikiteisminio tyrimo metu prie baudžiamosios bylos medžiagos Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė laikmenas – kompaktinius diskus Nr. S8-07-510, Nr. S8-07-511, Nr. S8-07-512, Nr. S8-07-513, Nr. S8-07-514, Nr. S8-07-515, Nr. S8-07-516. (t. 1, b.l. 63), Lietuvos Respublikos STT Kauno valdyba pateikė laikmenas- kompaktinius diskus Nr. 3-2-13, 3-3-13, 3-4-13, 3-5-13, 3-6-13, Nr. 3-28-13. (t. 1, b.l.45, 97-98), UAB „Omnitel“ pateikė laikmeną – kompaktinį diską CD-R su J. B. telefoninių pokalbių išklotine ( t.2 b.l. 42). Taip pat baudžiamojoje byloje pateikta laikmena – kompaktinis diskas“Verbatim „ DVD-R su užrašu ranka DVD-3-5-13 (t. 2 b.l.66, 67-68), kurį po jo ištyrimo Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybos skyriui grąžino Lietuvos Teismo ekspertizės centras.
Teisminio nagrinėjimo metu vaizdo ir garso įrašų ekspertizei buvo pateiktos trys laikmenos- kompaktiniai diskai EXTREME CD (3 vnt.) su tiriamųjų lyginamaisiais balso pavyzdžiais , po ekspertizės atlikimo papildomai gauta laikmena kaip priedas prie ekspertizės akto.
Laikmenos, kurias ikiteisminio tyrimo metu pateikė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos STT Kauno valdyba bei laikmena , persiųsta po ekspertizės LR STT Šiaulių valdybai , iš UAB „Omnitel“ gauta laikmena, laikmenos su balsų lyginamaisiais pavyzdžiais , laikmena- priedas prie vaizdų ir fonoskopinės ekspertizės paliktini prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos BPK 91 str., 94 str.1d.3p.).
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1 p.,
n u s p r e n d ė :
J. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4d. išteisintini, nepadarius jam veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymius.
R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4d. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymius.
V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4d. išteisinti, nepadarius jai veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymius.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą- neišvykti J. B. panaikinti po nuosprendžio paskelbimo.
Daiktinius įrodymus : laikmenas – kompaktinius diskus Nr. S8-07-510, Nr. S8-07-511, Nr. S8-07-512, Nr. S8-07-513, Nr. S8-07-514, Nr. S8-07-515, Nr. S8-07-516, laikmenas- kompaktinius diskus Nr. 3-2-13, 3-3-13, 3-4-13, 3-5-13, 3-6-13, Nr. 3-28-13,UAB „Omnitel“ pateiktą laikmeną – kompaktinį diską CD-R , laikmeną – kompaktinį diską“Verbatim „ DVD-R su užrašu ranka DVD-3-5-13 ,tris laikmenas- kompaktinius diskus EXTREME CD ) su tiriamųjų lyginamaisiais balso pavyzdžiais , laikmeną – priedą prie vaizdų ir fonoskopinės ekspertizės akto palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų po jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.
Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta Ulbienė
Kolegijos teisėjai (parašai) Ainora Kornelija Macevičienė
Stasys Lemežis
Nuorašas tikras:
Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė
Panašūs straipsniai
