Aukščiausias teismas neapsisprendžia – tarnauti mafijai ar įstatymui (pildom)
abhamas
Aukščiausias teismas neapsisprendžia – tarnauti mafijai ar įstatymui
Kai kolegijoje atsirado buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Armanas Abramavičius, Aukščiausias teismas nusprendė spjauti ant Konstitucijos ir įstatymų, kurie draudžia cenzūrą
Nors pernai spalio 1 d. Aukščiausiojo teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija išteisino „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių, nuteistą kalėti už cenzūrą, t.y. už straipsnių apie Rusijos mafijai dirbančią Lietuvos teisėsaugą (prokuratūrą ir teismus), tačiau šiemet ši drąsa išgaravo.
Balandžio 21 d. nutartimi LAT kolegija (Dalia Bajerčiūtė, Abramas Abramavičius, Aldona Rakauskienė) atmetė A.Drižiaus skundą dėl analogiškos bylos – straipsnių, kuriuos rašyti jam buvo uždraudęs teismas, rašymą.
„Atmesti nuteistojo Aurimo Drižiaus prašymą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo“, – rašo Dalia Bajerčiūtė, Abramas Abramavičius, Aldona Rakauskienė.
Pernai spalio 1 d. nuosprendyje tie patys teisėjai (naujas tiks A.Abramavičius) rašė visai kitaip: „Reikšminga tai, kad prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus“,
T.y. LAT pernai pripažino, kad negalima reikalauti iš anksto uždrausti verstis teisėta veikla, t.y. rašyti straipsnius, o balandžio 21 d. rašo, kad toks draudimas ir cenzūra yra visiškai tinkami.
A.Drižius šioje byloje buvo nuteistas už tai, kad 2013 m. „Laisvo laikraščio“ straipsnyje „Autoįvykis?“ Alvydą Sadecką siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius:
<…> „Ekskomisarų biuro“ steigėjas ne tik turi sąsajų su paminėta įmone, bet ir dalyvavo, sprendžiant „Mažeikos naftos „privatizavimo klausimus…
<…> Tapo akivaizdu, kad A.Sadecko dalyvavimas AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, koks jis bebuvo, tiesioginis ar netiesioginis, pagaliau yra pripažintas. O tai reiškia, jog A.Sadeckas melavo, teikdamas prevencinį ieškinį bei liudydamas teismuose, kad NIEKAIP privatizavime nedalyvavo. Būtent, tokia A.Sadecko pozicija ir turėtų būti įvertinta, kaip melagingų parodymų davimas ir melo skleidimas dokumente. <…> A.Drižius tada džiaugėsi, kad pagaliau jam pavyko įtvirtinti faktą, jog A.Sadeckas VISGI kažkaip dalyvavo AB „Mažeikių nafta “privatizavime.
<…> aprašomas A.Sadecko vaidmuo „Mažeikių naftos“privatizavime…
<…> A.Sadeckas asmeniškai gaudavo už tas konsultacijas po 300 litų per valandą…
<…> sužinojus, kad Alvydas Sadeckas dalyvavo visuose įmonės privatizavimo etapuose..
<…> ieškovas A. Sadeckas dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime…
A.Drižiaus turtas parduotas varžytinėse už grašius
Kaip žinia, teismas buvo uždraudęs rašyti minėtus teiginius, t.y. įvedęs cenzūrą „Laisvam laikraščiui“, tačiau A.Drižius jos nepaisė ir už tai buvo septynis kartus nuteistas pagal BK, paskutinį kartą – laisvės atėmimu 1,5 metų. Teismai taip pat priteisė didžiulę žalą A.Sadecko „žalai“ padengti – keliasdešimt tūkstančių litų, ir balandžio pabaigoje antstoliai varžytinėse pardavė vienintelį A.Drižiaus turimą nekilnojamąjį turtą – 16 arų žemės sklypą Pašlių kaime Vilniaus rajone. Šiame kaime 16 arų sklypą prezidentė D.Grybauskaitė neseniai nusipirko už 50 tūkst. eurų, tačiau varžytinėse analogiško dydžio A.Drižiaus sklypas buvo parduotas tik už 2800 eurų, t.y. 15 kartų pigiau, nei rinkos kaina.
Kita vertus, A.Drižius įtikinėja, kad visos šios bylos jam daro milijoninę žalą, ir cenzūra yra neteisėta. Galų gale Lietuvos Respublika jam arba jo šeimai turės mokėti milijoninę kompensaciją, nes visi teismų sprendimai yra neteisėti ir palankūs A.Sadeckui.
Pastarasis neigė bet kokias savo sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, nors A.Drižius pateikė įrodymus, kad A.Sadeckas buvo pagrindinio įstatymo, kuriuo strateginė įmonė „Mažeikių nafta“ buvo parduota „teroristinės“ valstybės Rusijos kapitalui.
T.y. A.Sadeckas teisme sakė, kad tą įstatymą keitė Ekonomikos komitetas, nors jame kalbama apie nacionalinį saugumą, ir numatoma, kad parduodant valstybės valdomas „Mažeikių naftos“ akcijas, nėra taikomas tokiais atvejais privalomas „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymas. „Tas įstatymas yra mano pačio taisytas“, – vienoje byloje gyrėsi A.Sadeckas. Neaišku, kaip Sadeckas prastūmė tokį įstatymą Seime, nes po jo priėmimo strateginė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“ atsidūrė priešiškos Lietuvai valstybės rankose. Po šio įstatymo priėmimo A.sadeckas deklaravo investavęs savo kapitalą į daugiau nei 30 užsienio fondų.
Tačiau LAT viso to nevertino, ir dar prieš pusmetį nusprendęs, kad „Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, šiai bylai aktualaus teismo sprendimo negalima būtų traktuoti kaip draudimo publikuoti bet kokius rašinius, nes draudimas skleisti bet kokio pobūdžio informaciją, nepriklausomai nuo jos teigiamo ar neigiamo pobūdžio, nesuderinamas su įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisve“, dabar nusprendė, kad „nėra jokio netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo“.
