Prokuratūra : kankintam vyrui nulupti du kojos pirštų nagai, turtas pagrobtas, tačiau jis vis tiek pats paskendo

Prokuratūra : kankintam vyrui nulupti du kojos pirštų nagai, turtas pagrobtas, tačiau jo mirtis vis tiek – nesmurtinė

Aurimas Drižius

Škotijos naftos platformoje mechaniku nuo 2000 m. dirbęs Donatas Andriulaitis, 2014 m. pavasarį grįžęs į Lietuvą, pas Šilutėje gyvenančią motiną, buvo pagrobtas ir nužudytas, siekiant jį apiplėšti. Žmogus buvo sumuštas ir įmestas į vandenį jau miręs – dėl to plaučiuose nerasta vandens, tačiau ekspertai kažkodėl nenustatė jo mirties priežasties, tik nurodė, kad tai – galima asfiksija (uždusimas).

Zosė Andriulaitienė  

Nors policijai ir prokuratūrai buvo pateikti įrodymai, kad Donatas Andriulaitis prieš mirtį buvo sumuštas, kankintas (nulupti net du kojos pirštai) ir net įvardinti tai padarę asmenys, Šilutės policija ir visa prokuratūros sistema nepadarė nieko, kad išsiaiškintų, kas nužudė Donatą. Apie tai, kad aukai nulupti du kojos pirštai, nei teismai, nei prokuratūra nepasisakė nė pusės žodžio, nors tokie įrodymai buvo pateikti.

Donato motina Zosė Andriulaitienė pasamdė itin brangų advokatą, buvusį advokatų tarybos pirmininką Rimą Andrikį, dabartinį Seimo narį, tačiau net ir šis neprivertė policijos dirbti. Net R.Andrikio skundas Europos Žmogaus teisų teismui už kurį Z.Andriulaitienė sumokėjo 5 tūkst. svarų sterlingų buvo nepriimtas dėl blogai užpildyto formuliaro. „R.Andrikis turi man gražinti tuos pinigus, vis laukiau, kad jis pats susiprastų“, sakė moteris LL.

„Nurodžiau ir tai, kad sūnui buvo nurauti du kojų nagai – teigia moteris, – šios aplinkybės iš esmės nebuvo tirtos, minėtieji asmenys apie šias aplinkybes neapklausti, nors byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada nėra išsami ir prieštarauja mano nurodytoms aplinkybėms“.

„Generalinės prokuratūros ONTT vadovas prokuroras Krušna man sakė, kad dar ką nors pateikčiau, kokius nors įrodymus, kad sūnus buvo nužudytas – pasakojo Zosė Andriulaitienė, – tačiau jam pasakiau – o ką jūs veikiate, už ką gaunate atlyginimą, kad nieko nedarote? Skausmo palaužta moteris turi pateikti prokuratūrai įrodymus, kad jos sūnus buvo nužudytas? O tai ko jie ten sėdi, toje prokuratūroje? Krušna man nieko neatsakė“.

Papildomi įrodymai – po Donato dingimo buvo perrašyti dokumentai dėl jo gyvybės draudimo, ant minėtų sutarčių nėra jo parašų. Kas suklastojo dokumentus – prokuratūros tai irgi nesudomino.

„Ekstrasensas man papasakojo, kad jis buvo nuvežtas į tą kaimą, kad ten išgauti jo sąskaitų kodus, ir kad jis perrašytų turto dokumentus, ir kad atimtų jo pinigus iš sąskaitų“, – pasakojo moteris.

„Esu įsitikinusi, kad mano sūnaus D. Andriulaičio mirtis buvo smurtinė, o jo mirties aplinkybės nebuvo ikiteisminiame tyrime išsamiai ištirtos, prisilaikant vienos vienintelės versijos, jog įvyko nelaimingas atsitikimas – D. Andriulaitis nuskendo, – sako motina, mano tokį teiginį patvirtina ikiteisminio tyrimo duomenys, kurių prokurorai ir teisėjai tinkamai neįvertino, ir iš dalies – aplinkybės, kurios išsamiai nebuvo ištirtos“.

„Sūnui balandžio 3 d. jau reikėjo pradėti savo pamainą, aš tuo metu buvau išvykusi į Vokietiją sugrįžus skambinau sūnui, jo telefonas buvo išjungtas, – pasakojo motina, – jau tada pajutau kažką negero. Paskui man paskambino Liaugaudaitė (sūnaus draugė nors aš su ja ilgai nebendravau), atėjo pas mane pakalbėti. Aš paklausiau, gal žinai, ar Donatas išvykęs į darbą, ji atsakė, kad ne, ir kad jis dingęs jau kelios dienos, o telefonas neatsako. Aš pradėjau verkti ir nubėgau į policiją, pradėjau reikalauti, kad jie pradėtų dingusiojo paiešką. Tačiau policininkai nieko nedarė, tik žiūrėjo į mane kaip asilai. Po to kasdien vaikščiojau į tą policiją, ir jie man nieko negalėjo pasakyti. Tačiau jie nieko nedarė, nes aš manau, kad jie jau tada žinojo, kad Donatas nužudytas. Tik kai parašiau pareiškimą prezidentei, atvažiavo iš Tauragės policijos viršininko pavaduotojas. Tačiau vėl jie nieko nerado, ir tik kovo 22 d. vaikai užėję pamatė kūną. Į įvykio vietą net nebuvo iškviestas ekspertas, o mano sūnaus nebuvo nustatyta net mirties priežastis. Tik parašyta, kad jis galbūt galėjo mirti nuo asfiksijos (uždusimo). Tačiau aš neabejoju, kad jis buvo nužudytas. Ekstrasensas Maksimas Gordejevas man pasakė, kad jis mano, kad Donatas nužudytas dėl pinigų. Tą naktį kai dingo, sūnus buvo išvežtas į Pakalnės kaimą ir buvo sutaręs, su Ilona Masnikiene, kad ji parveš sūnų namo. naktį jis jai skambino tris kartus tačiau ji nekėlė ragelio. Kas įvyko toliau? Aš manau, kad sūnus buvo pagrobtas ir kankinamas, siekiant išgauti banko kotelių kodus. Vėliau, jau nužudytas, įmestas į vandenį. Kiek aš skundžiau ir rašiau laiškus policijai, jie man žadėjo kas tas nusikaltimas bus išaiškintas. Buvau nuvykęs ir pas generalinį prokurorą E.Pašilį – jis buvo labai mandagus, viską išklausė ir pasakė, kad jeigu ras, kaip šią bylą išaiškinti, būtinai tai padarys. Tačiau praėjo jau trys metai, o šis nužudymas taip ir neištirtas“.

Donato Andriulaičio motina įsitikinusi, kad su sūnaus nužudymo gali būti susiję tie žmonės, kurie šioje byloje apklausti kaip liudininkai, ir visi  paliudijo tą patį – kad neva tam Pakalnės kaime D.Andriulaitis gėrė alkoholį su kompanija, ten kilo konfliktas, jis buvo sumuštas ir vėliau kažkur dingo.

Tokių „liudininkų“ parodymai nesukėlė policijai įtarimų, nors vienas jų jau buvo teistas už nužudymą ir sėdėjo kalėjime.

Bylos liudytojas R. Berčys apklausos metu parodė, apie tai, kad jo sodyboje Pakalnės 70, Rusnės šen. Šilutės r. 2014-03-27 kartu su N. Urbonu, A. Genučiu ir D. Andriukaičiu išgėrė 1 l brendžio. Kai taksi automobiliu išvyko A. Genutis, D. Andriulaitis puolė ant jo, tačiau šis nuraminęs, parvertęs ant žemės, laikė prispaustą, kad nusiramintų, liepęs jam, D. Andriulaičiui važiuoti namo. Jis buvo įėjęs į namų vidų ir kai išėjo jo namų terasoje D. Andriulaičio nebebuvo. Sekančią dieną jis sužinojęs, kad D. Andriulaitis kažkur dingo, į namus negrįžo. Papildomos apklausos metu R. Berčys parodė, kad jiems jo namuose 2014-03-27 nakties metu geriant brendį D. Andriulaitis, kurį jis matė pirmą kartą buvo susikibęs su N. Urbonu. <…> Atvykus taksi automobiliui prie jo jis nuvedęs A. Genutį, D. Andriulaitis su N. Urbonu taip pat buvo išėję į lauką. D. Andriulaitis praeidamas pro jį norėjo ranka jam suduoti, jis pagavęs jo ranką ir pastūmęs taip pargriovė D, Andriulaitį ir visu kūnu jį prispaudė, liepęs liautis jam durniuoti. D. Andriulaitis atsikėlęs nuo žemės vėl puolė jį, jis pastūmęs, dėl ko D. Andriulaitis vėl griuvo. Tada vėl stojosi rankomis įsikibo į jo vilkėtą megztinį ir taip jį suplėšė. Paskui D. Andriulaitis nuėjęs į terasą atsisėdo prie stalo, parūkęs užėjo už namo kampo. Tuomet jiedu su N. Urbonu D. Andriulaičio neieškojo. O kai nuėjo už namo kampo šviesdamas prožektoriumi jo paieškoti D. Andriulaičio neradęs. N. Urbonas pasakė, kad D. Andriulaitis galėjo nueiti pas netoliese gyvenantį Vaidilą, nes ne kartą yra ten buvęs.

Liudytojas N. Urbonas apklausos metu parodė, kad 2014 m. kovo 27 d., apie 18-18.30 vai., pas Arūną Genutį servise susitiko D. Andriulaitį. Jie nuvažiavo pas pažįstamą, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau nuvažiavo pas pažįstamą Romą į Pakalnės kaimą, ten geriant alkoholinius gėrimus D. Andriulaitis susiginčijo su Romu. Iš Pakalnės kaimo grįžęs taksi automobiliu. Apie tai, kad dingo D. Andriulaitis sužinojo tik po keleto dienų.

Liudytojas A. Pužas apklausos metu parodė, apie tai, kad jis vykdo individualią veiklą, susijusią su keleivių pervežimu. 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje paskambino R. Norkus, liepė įvažiuoti iki Pakalnės ir parvežti žmogų. Bevažiuojant sugedo automobilis, jį patį pakeitė R. Norkus, kuris paėmė iš Pakalnės N. Urboną. Grįždamas R. Norkus partempė sugedusį jo automobilį į Šilutės miestą.

Liudytojas M. Andriukaitis apklausos metu parodė, apie tai, kad girdėjo, kaip R. Berčys pasakojo jam, kad išvykus visiems, pats R. Berčys sudavė D. Andriulaičiui j galvos sritį, kur po to jis nukrito ant žemės. R. Berčiui išėjus kviesti taksi, D. Andriulaičio neberado.

Liudytojas R. Norkaus apklausos metu parodė, apie tai, kad D. Andriulaitį pažįsta, nes šis prieš 6 metus laiko buvo sumušęs R. Norkaus vieną kolegą. 2014-04-01 paskambino moteris ir paklausė, kuo jis (R. Norkus) yra prisidėjęs prie D, Andriukaičio dingimo. Pats apie D. Andriulaičio dingimą sužinojęs tik iš policijos pareigūnų. 2014-03-27 apie 03 vai. buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti j Pakalnės k. prie sankryžos. Kadangi siųstas automobilis sugedo, jis pats važiavo į Pakalnės kaimą pagal gautą iškvietimą. Atvyko į iškvietimo vietą apie 03.50 vai. Sodyboje buvo R. Berčys ir N. Urbonas. Paėmė N. Urboną, parvežė jį iki namų, o po to į Klaipėdą. Iš Klaipėdos grįžo apie 06.30 val.

2014- 04-22 pagal darbo grafiką dirbo operatyvinės grupės sudėtyje Šilutės r., Rusnės šen., Pakalnės k., upėje buvo rastas Donato Andriukaičio lavonas. <…> Su prokuroru konsultuotasi ir prokuroro rekomenduojant buvo pasemtas iš upės vandens mėginys. Kodėl j įvykio vietą teismo medicinos ekspertas nebuvo iškviestas negali pasakyti, nes ne jis bendravęs su budinčiu teismo medicinos ekspertu. Apie rastą D. Andriulaitį telefonu buvo informuota ikiteisminio tyrimo bylą tirianti Tauragės apskr. VPK Šilutės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresnioji tyrėja V. Visinskaitė, kuri atvyko į įvykio vietą ir dalyvavo kartu su Tauragės apskr. VPK Šilutės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju T. Vaitkevičiumi, į įvykio vietą buvo iškviestas Tauragės apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistas G. Bernotas. Apžiūrint įvykio vietoje iš vandens ištrauktą D. Andriulaitį ant jo kūno išorinių smurto žymių nebuvo rasta, jo rūbai nesuplėšyti. D. Andriulaitis vilkėjo striuke, kurios užtrauktukas buvo užtrauktas, užtrauktuko galvutė neišplėšta, striukės viena iš kišenių buvo atitraukta, tačiau daiktai išjos neišversti. Kišenėje buvo piniginė su joje buvusiais dokumentais, ir pinigais. Kiti D, Andriulaičio rūbai, vilkėti po striuke taip pat buvo nesuplėšyti. Vilkėtos kelnės užsektos saga ir užtrauktos užtrauktuku. Visi rūbai buvo stipriai išmirkę vandenyje.

Ekspertas R. Petrauskas parodė, kad D. Andriulaitis mirė ne mažiau savaitės laiko iki tyrimo atlikimo. Tai reiškia, kad gali būti ir didesnis laiko tarpas, pvz. iki mėnesio laiko, į tai nurodo odos galūnėse su atsilupimu nuo plaštakų, pažaliavusi kūno oda ir vidaus organai apimti puvimu. Išvados pirmame punkte užfiksuotos taškinės kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose yra vienas iš bendrinių asfiksijos požymių.

Prokurorų nutarimuose ir teisėjų nutartyse išdėstyti teiginiai, kurių pagrindu padaryta išvada apie tai, kad įvykio metu D. Andriulaičio atžvilgiu nebuvo vartojamas fizinis smurtas, ir jis pats nuskendo, vertinant ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtį bei jų rezultatus, tėra prielaida, kuria negalima grįsti teisinių išvadų. Teiginiai, kad D. Andriulaitis „galėjo stipriai girtas tamsoje prarasti orientaciją, nuėjo aplankyti kitų pažįstamų Pakalnės kaime, arba po gulėjimo ant žemės norėjo upėje apsiplauti riešus ir rankas ir pan.“ nėra faktinių įvykio aplinkybių konstatavimas ir yra bylos duomenimis nepamatuotas įvykio versijų išdėstymas. Jis grindžiamas nevisapusišku neišsamiai ištirtų aplinkybių vertinimu.

D. Liaugaudaitė ikiteisminio tyrimo pradžioje ne kartą nurodė /2014-04-02/, jog Donatas jai sakęs, kad taksistas Rolandas /„Džeimsas“/ „anksčiau ar vėliau pakiš po velėna“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad būtent šis asmuo /R. Norkus/ buvo atvykęs į R. Berčio sodybą ir parsivežė N. Urboną. D. Liaugaudaitė apklausos metu taip pat teigė, jog A. Genutis jai minėjęs, kad R. Berčys jam sakė sudavęs j galvą D. Andriulaičiui. Tačiau šie D. Liaugaudaitės parodymai, neabejotinai svarbūs, prokurorų nutarimuose ir teisėjų nutartyse net nenurodyti, o jo nurodytos aplinkybės – netirtos.

Ikiteisminio tyrimo duomenys – liudytojos D. Liaugaudaitės parodymai, jog jai R. Berčys sakėsi „ramindamas D. Andriulaitį sudavęs jam j galvos sritį“, liudytojo R. Berčio parodymai, jog tarp jo ir D. Andriulaičio buvo kilęs konfliktas, kurio metu jis D. Andriulaičio atžvilgiu naudojo fizinę jėgą, liudytojos A. Karpienės parodymai, jog R. Berčys jai pasakojęs, kad „tarp jo ir D. Andriulaičio įvyko konfliktas, muštynės“, liudytojo M. Andriulaičio parodymai, jog „R. Berčys sudavė D. Andriulaičiui į galvos sritį, kur po to jis nukrito ant žemės“, liudytojo G. Solovjovo parodymai apie trijų vyrų susistumdymą bei nukritimą ant žemės, patvirtina fizinio smurto vartojimą D. Andriulaičio atžvilgiu. Todėl akivaizdžiai nepagrįsta ir išankstinė prokurorų nutarimų ir teismo nutarčių išvada, jog „nenustatyta, kad D. Andriulaičio atžvilgiu buvo tyčia suduoti smūgiai ir tai būtų įtakoję jo mirtį“.

„.-“Tarp duomenų, išdėstytų teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 237/14 (03) ir teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0061/14, yra esminiai prieštaravimai dėl D. Andriulaičio mirties priežasties, teismo medicinos tyrimo metu D. Andriulaičio galimi vidiniai /kaulų/ kūno sužalojimai iš esmės nebuvo tiriami, apsiribojant vien tik vizualiniu tyrimu, o ne atliekant tyrimą specialiomis priemonėmis ir būdais. Todėl ir teismo medicinos specialisto išvados nėra išsamios ir pakankamos padaryti išvadą apie besąlygiška D. Andrulaičio mirties priežastį.

Nėra pakankamai pagrįsti prokurorų nutarimų ir teismo nutarčių argumentai, jog teismo medicinos specialistas nekonstatavo išorinių mechaninių sužalojimų D. Andriulaičio kūne. Tą patvirtina D. Andriulaičio lavono spalvotos fotonuotraukos, kurios leidžia abejoti aplinkybe, jog D. Andriulaičiui nebuvo padaryti kūno sužalojimai. Kaip minėta, byloje yra duomenų, jog viena akis buvo išdurta. Teismo medicinos ekspertas apie šias aplinkybes nebuvo apklaustas. Aš teigiau visose ikiteisminio tyrimo stadijose, jog teismo medicinos specialistas nepagrįstai netyrė D. Andriulaičio lavono katilų lūžimų galimybės, o išoriniai kūno sužalojimai ir kitų lūžimai nėra tapačios sąvokos.

Aš savo pareiškimuose ir paaiškinimuose nuolat teigiau, jog iš D. Liaugaudaitės sužinojau apie kai kurių padarytų D. Andriulaičiui kūno sužalojimų pobūdį /pvz. akių/, iš Klaipėdos skyriaus teismo ekspertizės darbuotojos – jog D. Andriulaičio skrandžio vandens palyginamieji kriterijai skiriasi nuo vandens, kuriame buvo rastas D. Andriulaičio kūnas, duomenų. Nurodžiau ir tai, kad sūnui buvo nurauti du kojų nagai. Šios aplinkybės iš esmės nebuvo tirtos, minėtieji asmenys apie šias aplinkybes neapklausti, nors byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada nėra išsami ir prieštarauja mano nurodytoms aplinkybėms.

Liudytojas R. Berčys nurodė D. Andriulaičio buvimo jo sodyboje metu skambinęs mobiliuoju telefonu bylos aplinkybėms ištirti svarbiems adresatams. Tačiau R. Berčio naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotinės tokių parodymų nepatvirtina. Šis esminis prieštaravimas nebuvo pašalintas atitinkamų proceso veiksmų metu, nors jis liečia R. Berčio parodymų patikimumą.

Į Atnaujinus ikiteisminį tyrimą būtina išsamiai ištirti liudytojo R. Norkaus vaidmenį įvykyje, patikrinti apie tai duotus D. Liaugaudaitės parodymus.

D. Andriulaitis tuo metu turėjo daug pinigų, planavo pirkti butą Šilutėje iš Reginos Vaidilienės. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtos aplinkybės, jog jo mirtis, neabejotinai smurtinė, buvo susijusi su jo pinigų užvaldymu. Apie šias aplinkybes neapklaustas nei vienas asmuo, nors ir šias aplinkybes aš nurodžiau savo skunduose, kurie gauti prokuratūros institucijose.

Į 2014 m. pradžioje D. Andriulaitis pradėjo procedūrą, nukreiptą į D. Liaugaudaitės sūnaus tėvystės užginčijimą. Apie tai taip pat nurodžiau nevienkartiniuose savo skunduose dėl sūnaus mirties aplinkybių. Tačiau ir šios aplinkybės /galima smurtinės mirties priežastis/ iki šiol netirtos.

„Nužudymas turėjo būti ištirtas per tris paras, o žmogžudžiai iki šiol vaikšto laisvėje – mano moteris,  – manau, kad žudikai yra tie patys tariami taksistai nors jie jokie taksistai ir neturi jokių licencijų. Tas liudininku apklaustas Norkus jau yra sėdėjęs kalėjime už nužudymą, šiuo metu teisiamas už kitus nusikaltimus. Kitas apklaustas „taksistas“ Pužas taip pat nėra joks taksistas. Žudikai žinojo, kad jis turtingas, banko sąskaitose turi pinigų“.

Ypatingą nerimą motinai kelia buvusi sūnaus draugė Liaugaudaitė. Nors pastaroji teigia, kad Donatas yra jos sūnaus tėvas, tačiau pats Donatas jau buvo pradėjęs tėvystės nustatymo procedūrą.

„Man keista, kodėl Rimas Andrikis man visą laiką neigė, kad jis yra „tvarkietis“ – pasakojo moteris, – kaip jis atsidūrė partijos trečioje vietoje, šalia Kęsto Komskio?“.

Parašiau skundą E.Pašiliui išdėsčiau viską ką manau apie politiką, – pasakojo moteris, – jau nebeišlaikė nervai – viską parašiau, ką galvoju. Tokioje baisoje šalyje gyvename, o mus dar gąsdina, kad „rusai puola“. manau, kad tegul valdo vokiečiai amerikonai arba tie patys rusai, tik neleiskime lietuviams valdyti Lietuvos. nes ši šalis per 26 metus nesugebėjo išauklėti savo piliečių, kad jie bent savo vaikus mylėtų. Nėra baisesnės tautos, nei lietuvių.

Donatas dirbo Škotijos naftos kompanijoje, dirbo jūroje mechaniku, ir buvo apmokytas, kaip išsigelbėti, jeigu orlaivis patektų į jūrą, pastoviai treniravosi ir mankštinosi, kaip išsigelbėti jūroje. Vasarą per išeigines važiuodavo prie jūros, išsinuomodavo vandens motociklą, sportuodavo, nardė kaip žuvis. Jeigu išgamos tyrėjai, teisėjai ir prokurorai gali rašyti nesąmones, tai aš galiu pasakyti, kad jie gali eiti avinų ganyti – ar galima jiems patikėti piemenų darbą – jie juk avis sukimš į pilvus, ir pasakys, kad vilkai suėdė. Čia nereikia patarti, o reikia dirbti. Žmogžudžiai yra – tai A.Rimkus, R.Norkus – komkinė sekretorė su jais palaikė ryšį – nes užsakyta žmogžudystė, nužudytas dėl pinigų, kad komskinės sekretorės pavainikiui gyvybės draudimą užrašytų, bankų pin kodus pasakytų, kad galėtų apvogti dar po nužudymo.