Pamatęs nuotraukas su orgijų vaizdais ir įkalčiais, kunigas G.Marcinkevičius pažadėjo jų daugiau nerengti, tačiau žodžio netesėjo

 Alvydas Veberis

Straipsnio  ,,Kodėl taip, Ekscelencija Rimantai?“ tęsinys:

,,Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn“. (Lk 8,17)

Po Garliavos įvykių visas pasaulis skamba pedofilijos skandalais ne tik politikų, bet ir Dievo ,,tarnų“ tarpe Romos Katalikų bažnyčioje. Juos dengia patys popiežiai. Vilkaviškio parapijos įvykiai tik tą patvirtina. To paties mėšlo rastume beveik visose jų bažnyčiose. Viskas kruopščiai slepiama, o be įrodymų jeigu kas kalbės, apkaltins šmeižtu. Taip įvyko vienam pasvaliečiui D.Černui, dabar gyvenančiam Danijoje. Jis pakliuvo į Panevėžio arkivyskupijos monsinjoro Juozapo Antanavičiaus pinkles. Iki šiol Dainius bylinėjasi ir vos išsisuko nuo baudžiamosios atsakomybės. Neva apšmeižė kleboną ir jį reketavo.

O kas liko kalti ir nukentėjo Garliavos pedofilijos byloje-žudikėje? Tie, kurie ieškojo Tiesos,- globėja N.Venckienė, nužudytas mergaitės tėvas Drąsius, seneliai, pati nukentėjusi mergaitė, kuri panaudojus smurtą ir perteklinę jėgą, išvežta nežinoma kryptimi bei  nukentėjo nieko dėti įvykių liudytojai.

Už galimai seksualines paslaugas vienam našlaičiui iš Panevėžio Vilkaviškio parapijos klebonas Gediminas Marcinkevičius atsilygino padovanodamas foto aparatą. Kadangi panevėžiečiui jo nereikėjo,  pardavė jį Fondui savo bendraamžiams. Prieš apmokėdami pinigus, norėjome patikrinti jo kokybę.  Nunešėme meistrams.  Pastarieji  atminties blokelyje rado nuogas orgijų nuotraukas. Tame tarpe ir klebono G.Marcinkevičiaus.  Užklausė, kodėl jos yra saugomos? Pasirodo, kad tuščiame fotoaparate yra atminties blokelis, kuris nebuvo ištrintas. Nuotraukos su orgijų vaizdais ir įkalčiais iš klebono G.Marcinkevičiaus klebonijos jo paties gyvenamame kambaryje. Apie tai informavome kleboną ir pakvietėme, kad atvyktų pasiaiškinti, kas ten pas jį vyksta. Toks amoralus elgesys,  vaidinantiems pašauktuosius tarnauti Dievui, negali būti toleruotinas. Nedelsiant atvyko į Panevėžį. Faktams pasitvirtinus, žadėjome pranešti ne tik Vilkaviškio vyskupui, bet ir Vatikanui. Klebonas prašėsi atleidimo, sakė, kad melsis, daugiau orgijų jų klebonijoje nebus. Maldavo, kad apie ,,išdaigas“ nepraneštume nei jo vadovui Vilkaviškio  vyskupui, Vilniaus arkivyskupui ar  Vatikanui. Jei praneštume žadėjo pasikarti-nusižudyti. Pasitarę pagailėjome, patikėjome  jo pažadais.  Manėme, kad  atgailaus ir daugiau nebemulkins parapijiečių ir nevaidins, apsirengę moteriškomis suknelėmis (sutanomis),  kokie jie ,,šventi“  Dievo  avinėliai. Šiame aprašytame Joanos straipsnyje ,,Kodėl taip, Ekscelencija Rimantai?“ matyt  teisus klebonas Gediminas, sakydamas parapijiečiams, kad  veža  vyskupui kiaušinius, nes jis jų neturi. Juk pamaldžios moteriškaitės nelėks iš paskos klebono ir nelįs vyskupui po sijonu pažiūrėti turi kiaušinius ar ne. Klebonas matyt parapijiečių pašaipos apie kiaušinius nesuprato. Jis vežė vištų, o parapijiečiai juokavo, kad vyskupas turi savus.

Šiomis gyvenimo  paskutinėmis dienomis, prieš Kristaus sugrįžimą, pasaulis eina iš proto. Pasidarė mada keisti net lytis! Šeima liko patyčių vietoje. Baigia pranykti kreipiniai,- ,,tėtis  ir mama“. Vadinsime ,,žmoga“.   Europos Sąjungoje, Seime ir Vyriausybėje nemaža dalis bevaikių. Mažiau tokiems rūpesčių, o kūniškiems geismams  vaikus atiminėja  iš šeimų arba daugelis jų paslaptingai dingsta? Bevaikių  lytiškumas daugeliui kelia abejonių. Kas jie, – vyrai ar moterys?  Todėl skubama, kuo greičiau lytis suvienodinti, kad tokie klausimai niekam nedrumstų ramybės. Šiuo metu, atsiskleidžiant vis naujiems pedofilijos skandalams,  lendant jiems į dienos šviesą, žinome, kad didžiausia pedofilų irštva būtent Vatikane bei  jo filialuose visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva.  Jų veiksmuose atsispindi  tiesa, dėl ko įvestas celibatas. Tai akivaizdžiai rodo, kad ne dėl turtų, kaip daugelis mano,  bet  ištvirkavimui.

Katalikų ir kitų konfesijų kunigai  nusižengia daugeliui Dievo  įsakymų. Klaidų atitaisymui mano pastatytą ,,Kryžių kalne“ ,,Dekalogą“ su dviem akmens plokštėmis pradangino, o jo vietoje, ant mano pastatyto pamato, nakčia atitempė  betoninę skulptūrą žmonių mulkinimui. Šiaulių vyskupas E.Bartulis ją pašventino. Mano pokalbyje su juo, apsimetė neatsimenąs ir ,,nežino“ kas skulptūrą pastatė, ir kas prašė, kad jis ją  pašventintų (padariau video įrašą). Mano pareikštas ieškinys ir baudžiamoji byla dėl šio vandalizmo akto Šiaulių prokuratūroje (prokuroras S.Dobiliauskas) sustabdyta. Policija ,,neranda“ nusikaltėlių, nors tai grupinis nusikaltimas su begale liudininkų. ,,Tempiama guma“ kad šie padaryti nusikaltimai pasimirštų. Žadėjo atlyginti didžiulę moralinę ir materialinę žalą.  Ne tik man, bet dar labiau   tikintiesiems.  Prašė iš Šiaulių rajono mero pinigų.  Patariau merui, kad jų nešelptų, nes ,,Kryžių kalnas“ (Daumantų piliakalnis) paverstas prekiautojų, tarsi plėšikų landyne.  Tai katalikų bažnyčios verslas, mulkinant tikinčiuosius. Šiaulių vyskupas E.Bartulis, kaip ir Vilkaviškio klebonas Gediminas Marcinkevičius,  pažado neįvykdė.

Ne veltui Biblijoje, Apreiškimo Jonui knygoje  parašyta, kad tikintieji išeitų iš šios nuodėmingos Babelės (Romos katalikų bažnyčios) ir nedalyvautų jos nuodėmėse. Mat jos nuodėmės pasiekė dangų.

Vis daugiau Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų, supratę jų klastą, melą, pedofilijos skandalus…, palieka jų bažnyčias.  Jos tuštėja. Turintys išminties suvokia, kad tai Antikristo bažnyčia. Apie tai liudija ne tik visame pasaulyje išlindę į dienos šviesą pedofilijos skandalai, bet ir šie faktai iš Vilkaviškio ar Šiaulių parapijos. Tokių sąsajų rastume daugumoje Lietuvos bažnyčių.

Vilkaviškio parapijos klebonas G.Marcinkevičius yra  išviešintas Joanos parašytame straipsnyje ,,Kodėl taip, Ekscelencija Rimantai?“  Mes jo pagailėjome.  Jo paties klebonijoje užfiksuotų orgijų neatskleidėme.  Pasirodo apvylė mus.  Neatgailavo. Gyveno ir toliau nuodėmėse. Duoto pažado netesėjo ir toliau   su savo sėbrais tebebraidžioja tame pačiame mėšle.

Šiaulių vyskupas E.Bartulis toks pat. Ne tik melagingai teigė, kad nežino, kas ,,Kryžių kalne“ Dekalogą pradangino, kas atvežė nakčia ir pastatė skulptūrą. ,,Pamiršo“, kas pakvietė jį tą skulptūrą šventinti. Neatlygino man žalos už padarytus vandalizmo aktus, pastatydami ant mano įrengto pamato, tikinčiųjų mulkinimui betoninę skulptūrą (stabą).

Ryšium su tuo,   esu informavęs Šiaulių policijos komisariatą, vyskupą, meriją.  Parašiau, kad bus šis jų nelegalus statinys nugriautas ir ant mano pamato privalės stovėti pradangintas Dekalogas. Aš jiems siūliau tai padaryti gera valia arba  sudaryti su manimi  abiems šalims priimtiną Taikos sutartį. Jie iki šiol tą padaryti  vengė. Moralizavo.  Todėl belieka antras variantas.  Apie jį raštu informavau atsakingų įstaigų vadovus. Anot vyskupo E.Bartulio ir Šiaulių policijos bei prokuratūros pareigūnų, pristatytų daugybės vaizdo kamerų, apsaugos…,  jie ,,nežino“ (tiksliau slepia) kieno atliktas nusikalstamas vandalizmo aktas. Skulptūra, kaip minėjau,  bus nugriauta, nes ji niekieno. Niekas neprisiima atsakomybės ir nėra jos savininko. Nuostolius privalės padengti nusikaltėliai. Jeigu Šiaulių policija, prokuratūra neranda, vengia surasti nusikaltėlius, tai aš tiesiai šviesiai sakau, vandalizmą atliko tik tie, kurie skleidžia melą, parduodami sąžinę už Judo sidabrinius.  Tai Šiaulių parapija su vyskupu E.Bartuliu  priešakyje. Gana mulkinti liaudį! Tą darbą jie puikiai atlieka, susikibę ranka rankon su politikais, pasaulietine valdžia. Vienodi mulkiai.

Todėl, tikinčiųjų, prašau, – skaitykit Bibliją-Šventą Raštą. Joje surašyta Tiesa.  Bėkit kuo toliau  nuo klaidintojų bažnyčių. Melskitės užsidarę savo kambarėlyje. Bus mažiau išlaidų ir tuščio lakstymo kedenant vėją. Žinokit, kad Dievas negyvena rankų darbo pastatuose! Jis Jūsų širdyse! Širdis Jo šventovė!

Pabaigai perskaitykit leidinyje ,,Tiesos šaukliai“ surašytas 10 Tezių. Turėtų jų užtekti, kad suvoktumėte, kad einate šunkeliais.  Nėra nei vienos teisingos religinės bendruomenės.  Tiesa – KRISTUS.  Jis KELIAS TIESA ir GYVENIMAS.

http://www.tiesoskariai.lt/out_data/2020_m./tiesos_pataisytas_2.pdf