Teisėjos A. Surblienės vidinis įsitikinimas pašnibždėjo, kad aukštas valdininkas V.Sliesoraitis negalėjo suklastoti žmonos parašo

Teisėjos A. Surblienės vidinis įsitikinimas pašnibždėjo, kad aukštas valdininkas V.Sliesoraitis negalėjo suklastoti žmonos parašo

Aurimas Drižius

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Surblienė (nuotr. viršuje su savo patrone) paskelbė dalinį sprendimą sutuoktinių Sliesoraičių skyrybų byloje. Kaip žinia, Vygandas Sliesoraitis yra aukštas valdininkas, visų sričių ministro Roko Masiulio dešinioji ranka, pastarojo pasiųstas dirbti valstybės naudai į įmonių ‚Lietuvos geležinkeliai“, Kelių priežiūra“, „Giraitės ginkluotės gamykla“ valdybas.

Vyras valdo daugiamilijoninį nekilnojamąjį turtą, sukauptą per ilgus tarnystės valstybei metus, tačiau jis nelabai nori tuo turtu dalintis su buvusia žmona ir teismo prašė, kad santuoka būtų nutraukta dėl Viktorijos Sliesoraitienės kaltės.

Tas aukšto valdininko šeimos sukauptas turtas kelia nuostabą ir jis visas išvardintas teisėjos Surblienės nutartyje.

Valdininkas reikalavo, kad jam būtų paliktas šis šeimos turtas (nuotr. viršuje)   : „ieškovo Vyganto Sliesoraičio asmeninėn nuosavybėn priteisti turtą, kurio rinkos vertė yra 463 665,57 Eur: 2/5 idealiosios dalys pastato – gyvenamojo namo, statiniai, adresas: Vilnius, Birutės g. 18C, bendras plotas 395,17 kv. m., valstybės įmonės Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė 434 000,00 Eur, ieškovui tenkančios dalies vertė 173 600,00 Eur;

2/5 idealiosios dalys žemės sklypo Vilniaus m. adresas: Vilnius, Birutės g. 18C, plotas 0,1176 ha, Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 486 035,00 Eur, ieškovui tenkančios dalies vertė 194 414,00 Eur;

žemės sklypas su statiniais, adresas: Panevėžys, A. Smetonos g. 17F, plotas 0,0633 ha, Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 15 582,00 Eur; pastatas – gyvenamasis namas, adresas: Panevėžys, A. Smetonos g. 17F, bendras plotas 156,96 kv. m.,  Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė 36 203,00 Eur; kiti inžineriniai statiniai.

butas / patalpa – butas, aprašymas: su rūsiu 3,94 kv. m.,  adresas: Panevėžys, Sodų g. 20-6, bendras plotas 64,23 kv. m., vidutinė rinkos vertė 12 367,00 Eur;

pistoletas WALTHER PPK 7,65 mm Browning, Nr. 323800, rinkos vertė 100,00 Eur;

viešoji įstaiga „Panovis“, buveinės adresas: Vilnius, M. K. Čiurlionio g. 3-34, 289,62 Eur vertės dalininko įnašas, suteikiantis dalininko teises;

akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“, paprastosios vardinės akcijos – 23 688 vienetai, kurių kiekvienos nominali vertė 0,73 Eur, bendra nominali vertė 17 292,24 Eur;

UAB „Vegta“ paprastosios vardinės akcijos – 34 121 vienetai, kurių bendra nominali vertė 9 895,09 Eur;

SEB gyvybės draudime sukauptos investicinio gyvybės draudimo lėšos – suma 1 536,62 Eur;

Likusi šeimos turtą V.Sliesoraitis siūlė palikti sutuoktinei : 3/5 dalis gyvenamojo namo Vilniuje, Birutės g. 18C, vidutinė rinkos vertė 434 000,00 Eur, atsakovei tenkančios dalies vertė 260 400,00 Eur; 3/5 dalis žemės sklypo Birutės g. 18C.

Patikslintame ieškinyje V.Sliesoraitis nurodė, kad gyvendamas santuokoje su atsakove skyrė maksimalias pastangas šeimos išlaikymui, namų buities sąlygų gerinimui ir šeimos materialinės gerovės užtikrinimui. Šeimos pragyvenimui reikalingas lėšas didžiąja dalimi uždirbdavo ieškovas, tačiau nepaisant aukštos gyvenimo kokybės ir itin gerų sąlygų žmona vis tiek nebuvo patenkinta.

Valdininkas skundėsi, kad „jam  trūko sutuoktinės moralinės paramos, pagarbos, supratimo ir rūpesčio“, ir kad „atsakovė itin daug laiko ir dėmesio skyrė savo augintiniams“.

 Bendruose namuose nuolat gyveno keletas didelių šunų. Šunys nevaržomai bėgiojo namo patalpose, miegojo lovoje. Ieškovui tai nebuvo priimtina, tačiau atsakovė ieškovo nuomonę ignoravo.

„Nuolatiniai atsakovės priekaištai, keliami konfliktai ir barniai, dirbtinai kuriamos provokacijos, propaguojamas šunų kultas ir su tuo susijusių ieškovui nepriimtinų nehigieniškų gyvenimo sąlygų kūrimas bendruose namuose, demonstruojama nepagarba ieškovui ir jo nuomonės nepaisymas palaipsniui lėmė šalių santykių krizę bei galiausiai visišką sutuoktinių susvetimėjimą“, – skundėsi Sliesoraitis.

Tačiau Viktorija Sliesoraitienė atrėžė, kad dėl santuokos žlugimo kaltas jis buvęs vyras, mat visą gyvenimą jis nesirūpino šeima ir dukromis, o tik savimi.

Galiausiai moteris ryžosi nebetylėti, kai sužinojo, kad jos vyro iniciatyva buvo iškelta baudžiamoji byla judviejų dukrai Ievai Sliesoraitienei.

Kuo čia dėta dukra? Mat dar prieš dešimtmetį už šeimos įkeistą nekilnojamąjį brangų turtą – namą Birutės g. V.Sliesoraitis paėmė 0,5 mln. litų kreditą, kurį, pasak jo žmonos, jis išvaistė.

 „Įkeitus  šeimai  priklausomą  nekilnojamą  turtą buvo paimtas 500 000 Lt  kreditas, – pasakojo moteris, – 300 000  lt pagal  sutartį buvo sumokėti už UAB Ortobatas  akcijas, o  likusius 200 000 Lt gerbiamas LG  valdybos pirmininko  vietos  laimėtojas  V. Sliesoratis  pasiėmė sau  grynais“.

Moteris įsitikinusi, kad tai buvo pinigų išplovimas : „Taigi iš  paimto kredito    buvo nupirkta maža įmonė UAB „Ortobatas“, kurią V. Sliesoraitis  taip pat registravo savo vardu“.

„ V. Sliesoraitis  mėgo prabangų gyvenimą su savo draugėmis, todėl iš  UAB „Ortobatas“  sąskaitos  į  savo  asmeninę  sąskaitą persivedė  300.000,00 Lt, – pasakojo moteris, – vėliau jis tuos pinigus grąžinti liepė man, nes aš  trumpą  laiką  įmonėje  dirbau  konsultante. Aš atsisakiau, ir tada jis įmonę  parduoda   už 1000  ar 2000 eurų, kai  tuo  tarpu  įmonė  pirkta  buvo už 300 000 Lt skolintų lėšų.“.

2019  m. įmonei Šv. Luko medicinos  centras ( buvęs  Ortobatas ) paskelbiamas  bankrotas , –   matomai,  reikia  pinigus  gražinti  kreditoriams, – mano ji, – neužilgo  V. Sliesoraičio  dukra Eglė Sliesoraitytė , kuri šioje  įmonėje   dirbo  iki 2017 m.  vadybininke, berods  tik  2  metus , gauna   šaukimą , kaip   įtariamoji  dėl UAB  Ortobatas  pinigų  pasisavinimo“.

Dukra nueina į FNTT ir sužino, kad kažkas jos pavarde įmonės vardu paėmė pinigus iš banko. Ji sako, kad to nedaro, ir tai labai lengva patikrinti – banke saugomi vaizdo įrašai parodys, kad paėmė tuos pinigus.

Po to, kai vyras galimai sukurpė melagingą bylą judviejų dukrai, motina pasiuto ir išdėjo viską, ką galvoja apie sutuoktinį. Pasirodo, kad išeidamas gyventi atskirai vyras savo žmonai grasino, kad ji dar maldaus kad jis leistų jai pėstute kaip stovi išeiti iš to namo.

Nors Viktorija Sliesoraitienė teisme prašė nustatyti, kas suklastojo jos parašą ant ‚Ortobato“ pardavimo sutarties (moteris teigia, kad jie nepasirašė ant tos sutarties, jos parašas suklastotas, ir niekaba nebūtų sutikusi su sandėriu, kai už 300 tūkst. litų pirktas turtas parduodamas už 10 tūkst. litų.

„,Atrodytų kad  teisėja  nutarė , jog Vygantas Sliesoraitis  ” vykdo mokestinę  prievolę „, teigia Viktorija Sliesoraitienė, – galimai, teisėjai pasirodė  nepriimtina   nustatyti  kokiu  tikslu  ir kam  Vygantas Sliesoraitis  paėmė  kreditą, įkeisdamas bendrą šeimos turtą   ir  ar  nebuvo  suklastoti tuo  metu  esančios  sutuoktinės  parašai .  Graudžiai  juokinga   situacija  ta , kad   pats  Vygantas  Sliesoraitis yra   pateikęs  faktinę  medžiagą, kad  jo  paimti  kreditai ( galimai  meilės objektams  išlaikyti, – kaip  reikia  suprasti iš jo    atstovo žmogus   yra labai seksualus ),  dengiami  iš  bendro nekilnojamo turto  nuomos, esančio Panevėžio  mieste. Atrodytų, kad   teismo vidinis įsitikinimas pernelyg  ekstraordinarinis  ?    Atrodytų , kad  faktinė  medžiaga nukreipiama  pasinaudoti   tualeto reikmėms.

 Įdomu,  kodėl  šalyje   nėra institucijos , kuri patikrintų ar  nustatytų  gerbiamų  ar  nevisai teismų  vidinių  įsitikinimų  grynumą , tyrumą , o gal ir  skaidrumą   ? Kodėl per  visą  atkurtos  nepriklausomos Lietuvos  laikotarpį   nei  Žmogaus teisių , nei  Ateities  nei Teisės ir  teisėtvarkos  komitetams    Seime  teisiškai  neįdomus teismų  vidinių  įsitikinimų  apibrėžtumas. Gal  šis  neapibrėžtas , mistiškas teismų  vidinis  įsitikinimas  patogus politikų  tikslams  įgyvendinti?

Viktorija Sliesoraitienė teisme kategoriškai nesutinka su vyro teiginiais, jog „ji net miega vienoje lovoje su šunimis“. Tokie ieškovo teiginiai laikytini įžeidžiančiais, žeminančiais jos, kaip moters, garbę ir orumą.

Vyras atsisakė bendrai su atsakove mokėti už santuokoje bendromis lėšomis nusipirktą namo Birutės 18C namo išlaidas.

Nuo 2012 m. Sliesoraitis nemokėjo už namo išlaidas.

Ieškovas, slapta nuo atsakovės, išsinešė kai kuriuos žemės valdos dokumentus bei namo dokumentus ir manipuliuoja šiais dokumentais, teigdamas atsakovei, kad jis savo vardu VMI sumoka metinį žemės bei nekilnojamo turto mokestį ir, kad dukros Ievos mokami mokesčiai už namo išlaikymą nieko verti, nes kai norės, atsakovę išmes iš namo.

Gyvendamas drauge su žmona, ieškovas užsidarydavo miegamajame, kad atsakovė negalėtų ateiti į bendrą lovą. Sergančiai atsakovei tekdavo miegoti kitame kambaryje ant čiužinio.

Vyras plūdo žmoną dėl to, kad ji dėl ligos priversta keltis ir eiti į tualetą, kur nuleidžia vandenį. Ieškovas iš vidaus užrakindavo namo duris, kad atsakovė po darbo negalėtų įeiti, todėl atsakovei tekdavo miegoti darbo kabinete.

 Pažymėjo, kad ieškovas turėjo daug draugių. Vieną iš jų – Nijolę  Dumbliauskienę – pristatė dukrai Ievai kaip naują mamą.

 Dėl pastarosios draugės ieškovas apgavo atsakovę: ieškovas atsakovei sakė, kad Pieno kombinato tarybos pirmininkas juo skundžiasi ir dėl to reikia papildomų pinigų. Atsakovė patikėjo ir, prašoma ieškovo, pardavė butą Kaune. Pinigai gauti už parduotą butą buvo panaudoti ieškovo ir jo draugės kelionei į Italiją, pinigų atsakovei už parduotą butą atsakovas nedavė.

Žmona, būdama šeimos žmogus, aukojosi dėl vaikų ir ilgą laiką kentė ieškovo patyčias ir apgaulę. Vyras apgavo žmoną ir už jos bei jos artimų žmonių rato čekius savo vardu įsigijo akcijų, nekilnojamojo turto, vertybinių popierių. Nieko ieškovas neregistravo atsakovės vardu.

Sunkiai sergančia ieškove moraliai ir materialiai rūpinosi dukra Ieva Sliesoraitytė. Akivaizdu, kad santuokinis gyvenimas iš esmės tapo neįmanomas būtent dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas buvo neištikimas ir paliko šeimą, išsikraustydamas gyventi atskirai, inicijavo atsakovės ir jos dukros baudžiamąjį persekiojimą, atsakovei nepadėjo nei materialiai, nei moraliai.

.

Teisėja nutarė, kad dėl skyrybų kalti abu sutuoktiniai.