Nuoširdus Gitano Nausėdos prisipažinimas : „Esu skuduras“

Nuoširdus Gitano Nausėdos prisipažinimas : „Esu skuduras“

Aurimas Drižius

Gitanas Nausėda po „ilgų ir kietų“ derybų su Šimonyte iškovojo „basoms mamoms“ teisę, kad jų vaikučiai gautų leidimą gyventi („gerovės pasą) ne tik susileidę nuodingo skysčio, tačiau ir „prasitęstavę“.

Visada žinojau, kad Gitanas Nausėda tėra tik skuduras, tačiau ta viltis, kad jis atsities, ir stos tautos pusėn, kiekvieną kartą atsirasdavo, kai prezidentas pajudindavo bent vieną pirštuką. Tai, esu labai kaltas, kad per rinkimus raginau balsuoti už dviejų dukrų tėvą, o ne bevaikę ir neapsisprendusią, kuriai lyčiai priklauso Šimonytę. Labai apsidžiaugiau, kai Nausėda paskelbė, kad baigiasi Grybauskaitės era, ir kad visi žurnalistai galės jam uždavinėti „nesuderintus“ klausimus. Deja, tai įvyko vienintelį kartą, kai Nausėdai uždaviau tris „nesuderintus“ klausimus – apie Garliavą, „Snorą“ ir teisingumą, ir jis gana raiškiai atsakė į šiuos klausimus. Tačiau kitą dieną man buvo parodytos durys – esą esu nepageidaujamas. Nausėdos berniukas Zabarauskas prirašė man nesąmonių, ir teisėjams teko daug vargti, kol viską numarino.

Labiausiai gaila „basų mamų“ – žinome, kad Nausėda skuduras, tačiau negi jo žmonelė nemato, kas darosi, ir negali jam paaiškinti, kas jo laukia, jeigu bent vienas iš paskiepytų „vaistiniu preparatu“ vaikas liks sužalotas arba mirs? Visa atsakomybė kris ant aukšto ir gražaus, nes Šimonytei su Dulkiu nebėra ką prarasti. Jeigu Nausėda neikeda neturėjo kiaušinių ar stuburo, tai gal juos turi Nausėdienė?

Paskutinis lašas – Nausėdos atsakymas į mano raginimą vykdyti savo konstitucines pareigas.

Kreipiausi dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko ir teisėjo Artūro Pažarskio priesaikos sulaužymo ir apkaltos .

Nurodžiau, kad taip vadinamo Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas (nuotr. kairėje, Pažarskis – per vidurį) mane raštu informavo, kad laisvos spaudos persekiojimas vien už tai, kad ji sąžiningai dirba savo darbą ir teismo įvesta cenzūra laisvai spaudai – draudimas rašyti straipsnius tam tikromis temomis – apie Lietuvos politikų dalyvavimą nusikalstame „Mažeikių naftos“ privatizavime – yra visiškai teisėtas ir kad nėra jokių teisinių argumentų, kad Lietuvoje įvesta cenzūra būtų neteisėta ir ją reikėtų panaikinti.

Taip vadinamas teisėjas A.Gutauskas jau daugelį metų pridenginėja savo kolegų iš LAT ir visos „teismų“ sistemos nusikalstamą veiklą, rašinėdamas panašias nesąmones. Kaip žinia, tapdamas teisėju ir LAT skyriaus pirmininku, A.Gutauskas pasižadėjo ginti ir saugoti LR Konstituciją, davė priesaiką, padėjęs ranką ant Konstitucijos.

 Savo skunde LAT aiškiai nurodžiau, kad LR Konstitucijos 44 str. sako labai aiškiai : „Lietuvos Konstitucijos 44 str. numatyta, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama“. Be to, nurodžiau, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.

 Tačiau prisiekęs saugoti ir ginti LR Konstituciją, teisėjas A.Gutauskas ją sulaužė, išnagrinėjęs mano skundą, ir nurodęs, kad „nėra jokių teisinių argumentų cenzūrai panaikinti“, ir nurodė, kad „cenzūra visiškai legali ir teisėta“. Kai LAT pirmininkas man savo raštu nurodo, kad cenzūra Lietuvoje yra legali, nors ir žino, kad Konstitucijoje aiškiai pasakyta : „masinės informacijos cenzūra draudžiama“, tai reiškia tik viena – teisėjas A.Gutauskas sulaužė priesaiką ir padarė nusikaltimą.