skip to Main Content
Nuoširdus Gitano Nausėdos prisipažinimas : „Esu skuduras“
Aurimas Drižius
Gitanas Nausėda po „ilgų ir kietų“ derybų su Šimonyte iškovojo „basoms mamoms“ teisę, kad jų vaikučiai gautų leidimą gyventi („gerovės pasą) ne tik susileidę nuodingo skysčio, tačiau ir „prasitęstavę“.
Visada žinojau, kad Gitanas Nausėda tėra tik skuduras, tačiau ta viltis, kad jis atsities, ir stos tautos pusėn, kiekvieną kartą atsirasdavo, kai prezidentas pajudindavo bent vieną pirštuką. Tai, esu labai kaltas, kad per rinkimus raginau balsuoti už dviejų dukrų tėvą, o ne bevaikę ir neapsisprendusią, kuriai lyčiai priklauso Šimonytę. Labai apsidžiaugiau, kai Nausėda paskelbė, kad baigiasi Grybauskaitės era, ir kad visi žurnalistai galės jam uždavinėti „nesuderintus“ klausimus. Deja, tai įvyko vienintelį kartą, kai Nausėdai uždaviau tris „nesuderintus“ klausimus – apie Garliavą, „Snorą“ ir teisingumą, ir jis gana raiškiai atsakė į šiuos klausimus. Tačiau kitą dieną man buvo parodytos durys – esą esu nepageidaujamas. Nausėdos berniukas Zabarauskas prirašė man nesąmonių, ir teisėjams teko daug vargti, kol viską numarino.
Labiausiai gaila „basų mamų“ – žinome, kad Nausėda skuduras, tačiau negi jo žmonelė nemato, kas darosi, ir negali jam paaiškinti, kas jo laukia, jeigu bent vienas iš paskiepytų „vaistiniu preparatu“ vaikas liks sužalotas arba mirs? Visa atsakomybė kris ant aukšto ir gražaus, nes Šimonytei su Dulkiu nebėra ką prarasti. Jeigu Nausėda neikeda neturėjo kiaušinių ar stuburo, tai gal juos turi Nausėdienė?
Paskutinis lašas – Nausėdos atsakymas į mano raginimą vykdyti savo konstitucines pareigas.
Kreipiausi dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko ir teisėjo Artūro Pažarskio priesaikos sulaužymo ir apkaltos .

 

trys 1

Nurodžiau, kad taip vadinamo Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas (nuotr. kairėje, Pažarskis – per vidurį) mane raštu informavo, kad laisvos spaudos persekiojimas vien už tai, kad ji sąžiningai dirba savo darbą ir teismo įvesta cenzūra laisvai spaudai – draudimas rašyti straipsnius tam tikromis temomis – apie Lietuvos politikų dalyvavimą nusikalstame „Mažeikių naftos“ privatizavime – yra visiškai teisėtas ir kad nėra jokių teisinių argumentų, kad Lietuvoje įvesta cenzūra būtų neteisėta ir ją reikėtų panaikinti.
Taip vadinamas teisėjas A.Gutauskas jau daugelį metų pridenginėja savo kolegų iš LAT ir visos „teismų“ sistemos nusikalstamą veiklą, rašinėdamas panašias nesąmones. Kaip žinia, tapdamas teisėju ir LAT skyriaus pirmininku, A.Gutauskas pasižadėjo ginti ir saugoti LR Konstituciją, davė priesaiką, padėjęs ranką ant Konstitucijos.
 Savo skunde LAT aiškiai nurodžiau, kad LR Konstitucijos 44 str. sako labai aiškiai : „Lietuvos Konstitucijos 44 str. numatyta, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama“. Be to, nurodžiau, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
 Tačiau prisiekęs saugoti ir ginti LR Konstituciją, teisėjas A.Gutauskas ją sulaužė, išnagrinėjęs mano skundą, ir nurodęs, kad „nėra jokių teisinių argumentų cenzūrai panaikinti“, ir nurodė, kad „cenzūra visiškai legali ir teisėta“. Kai LAT pirmininkas man savo raštu nurodo, kad cenzūra Lietuvoje yra legali, nors ir žino, kad Konstitucijoje aiškiai pasakyta : „masinės informacijos cenzūra draudžiama“, tai reiškia tik viena – teisėjas A.Gutauskas sulaužė priesaiką ir padarė nusikaltimą.

gutausko

Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalies nuostatą „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus […] atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu“ akivaizdu, kad Respublikos Prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus inicijuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimą.
Konstitucijos 109 straipsnis nurodo : Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. 110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
 Šiuo atveju nurodžiau, kad kitas LAT teisėjas Artūras Pažarskis tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia LR Konstitucijos 44 str., ir mane nuteisė už teisėtą veiklą. O LAT skyriaus pirmininkas A.Gutauskas, dengdamas savo kolegos nusikaltimą, man nurodė, kad nėra jokių teisinių argumentų, kodėl cenzūra yra uždrausta. Minėtais sprendimais tieks teisėjas A.Pažarskis, tiek ir A.Gutauskas sulaužė savo priesaiką, kuria įsipareigojo ginti ir saugoti LR Konstituciją, jie turi būti atleisti kaip savo poelgiu pažeminę teisėjo vardą. Be to, jie padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo savo tarnyba – žinodami, kad cenzūra uždrausta Konstitucijos, ją taikė ir legalizavo, todėl turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Priešingu atveju visos kalbos apie „teisinę valstybę“, „teisės viršenybę“ ir panašūs plepalai ir liks plepalais. Minėtų dviejų aukščiausiųjų bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atleidimo iniciavimą nurodo Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas „teisėjas atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą“.
Savo skunde LAT nurodžiau, kad jau daugiau nei 12 metų – nuo 2009 m. esu persekiojamas nusikalstamos organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos, kuri mane persekioja už visiškai teisėtą veiklą pagal melagingus buvusio Seimo nac. Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko skundus ir parodymus teisme.

 

Drizius G 2021 11837 nuorasas Page 1

 

 

Drizius G 2021 11837 nuorasas Page 2

 

Seimas į skundą dėl teisėjų nusikaltimų atrašė, kad „atsakymą galima skųsti dėl biurokratizmo“.
T.y. šioje baudžiamojoje byloje dar 2010 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. Pažarskis, šiuo metu einantis taip vadinamojo Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas, o taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjos pritaikė cenzūrą ir nuteisė mane, „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir žurnalistiką.  T. y. buvau nuteistas už tai, kad : „A.Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: A. Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis nevykdė 2009-04-10 priimto Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo. kuriuo jam ir ( – ) yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine ..2009-09-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „( – )“ A. Sadecką siejo su akcine bendrove ( –), su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu..
Teisėjas A.Pažarskis nutarė pripažinti mane kaltu ir paskirti laisves apribojimą vieneriems metams

O prezidentas Gitanas Nauėda, turintis pareigą saugoti LR Konstituciją, man nurodė, kad „aš esu neįgalus“ ir kad „niekur nenoriu kištis“:

Driziui A. 1D 5034 1D 5275 Page 1

Driziui A. 1D 5034 1D 5275 Page 2

LAT pirmininkas Aurelijus Gutauskas savo raštu man nurodė, kad valdžią kritikuojančių žurnalistų vieta – kalėjime.
 Yra toks Lietuvos aukščiausias teismas, paskutinė instancija šioje mafijinėje valstybėje. Šis vadinamas LAT jau daugiau nei dešimt metų persekioja mane už teisėtą veiklą, o aš atkakliai reikalauju, kad vadinamiesiems šio teismo „teisėjams“ būtų keliamos bylos dėl nekaltų žmonių persekiojimo.
 Šią mafiją aptarnaujantys prokurorai man rašo „raštelius“, kad „vzio zakoono“. O kai aš parašau skunde, kad teismo įvestą cenzūrą kategoriškai ir imperatyviai draudžia LR Konstitucijos 44 str. 44 str. 1 d. : „masinės informacijos cenzūra draudžiama“, tada šie banditeliai, apsimetantys „teisės elitu“, man parašo, kad „nėra teisinių argumentų“ bylai atnaujinti. Kokių jie dar nori argumentų – ar, kaip įpratę, nori 15 000 eurų vien už tai, kad „aukščiausias teismas priimtų nagrinėti skundą?“.
Nemokėsiu šiems banditams nė cento, tačiau persekiosiu juos iki savo gyvenimo pabaigos žinau, kad po 15 metų persekiojimo laukti liko nebe daug. Tas vadinamas teisėjas Aurelijus Gutauskas man savo paskutinėje „špargalkėje“ nurodė, kad aš, „Laisvo laikraščio“ redaktorius, daug kartų nuteistas už savo žurnalistinę veiklą, nepateikiau jokių „teisinių argumentų“, kodėl buvau nuteistas nepagrįstai.
Jeigu čia mažai „teisinių argumentų“, tai kokių dar argumentų reikia šiai banditų gaujai, kuri įsitaisiusi aukščiausiame teisme? Štai visas mano skundas be jokių „teisinių argumentų“:
Netinkamai taikyti teisės aktai – šioje byloje teisėjas A.Pažarskis (nuotr.) tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino laikų stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“. T.y. šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą.
Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams.
Tačiau teisėjai Pažarskis, D.Pranytė-Zaleskienė, L.Gurevičienė, V.Pakalnytė nurodė, kad cenūrą visiškai legalizuota.
Tiek Teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo, įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra.
Primenu Konstitucijos nuostatą : 110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.
Mano bylas jau dešimt metų nagrinėja „bešališkas“ teismas, kuris man į veidą juokiasi, kai aš jiems pacituoju įstatymus ir Konstituciją. „Mes aukščiau įstatymo“ – atvirai juokiasi šitie banditai teisėjų mantijomis.
Remdamasis išdėstytu, Teisėjų tarybą prašau patarti LR Prezidentui LAT teisėjus A.Pažarskį ir A.Gutauską kaip sulaužusius priesaiką ir pažeminus teisėjo darbą. LR prezidentą prašau atšaukti juos iš pareigų už priesaikos sulaužymą ir teisėjo vardo pažeminimą, o LR Seimą prašau inicijuoti minėtiems teisėjams apkaltą.
 Visi šie veiksmai ir daugiau nei dešimt metų trukęs mano persekiojimas įrodo, kad visoje teismų sistemoje veikia organizuota nusikalstama grupuotė, kuri persekioja laisvą spaudą, taiko cenzūrą ir kitus neteisėtus veiksmus, ir visus savo nusikaltimus pridengia „teismų nepriklausomybe“.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));