skip to Main Content
Jurgis Pajauta
Dar 2007 m. Seimo laikinoji komisija EBSW veiklai ištirti nustatė tokias aplinkybes : EBSW grupės investicinės akcinės bendrovės buvo įsteigtos siekiant neteisėtais būdais pasipelnyti pagal tokį mechanizmą: privatizuojamų įmonių ar jų akcijų kontrolinių paketų įsigijimas – jų turto ar akcijų įkeitimas bankams – kreditų gavimas – pinigų bankams negrąžinimas.
Bankai savo ruožtu prisidėjo prie tokių neteisėtų veiksmų pervesdami pinigus ne į turtą įkeitusios įmonės sąskaitą, bet į visiškai pašalinių asmenų sąskaitas. Dėl tokių veiksmų labiausiai nukentėjo privatizuotos įmonės. EBSW grupės investicinės akcinės bendrovės buvo įsteigtos 1992 m. balandžio – spalio mėnesiais. Tai susiję su taktika – norint įsigyti didesnę privatizuojamos įmonės įstatinio kapitalo dalį, reikėjo, kad viešai pasirašant jos akcijas dalyvautų kuo daugiau investicinių akcinių bendrovių. Investicinių akcinių bendrovių steigimas ir dalyvavimas privatizavimo procese iš pat pradžių buvo orientuotas į privatizuojamų įmonių ar stambių akcijų paketų įsigijimą, nes investicinės akcinės bendrovės buvo bene vienintelė priemonė kaupti dideles investicinių čekių sumas ir be didesnių sunkumų juos panaudoti objektams privatizuoti.
Antra, buvo nustatyti palyginti nedideli apribojimai – 50 proc. privatizuojamos įmonės įstatinio kapitalo ir 10 proc. kitos investicinės akcinės bendrovės įstatinio kapitalo. Be to, buvo galimybė visiškai nediversifikuoti savo investicijų, tokiu būdu buvo neribotas investicinių čekių panaudojimas tik vienos ar kelių įmonių akcijoms įsigyti. EBSW grupės tikslas buvo privatizavimo metu įsigyti kontrolinius ar kuo didesnius įmonių akcijų paketus, suformuoti tokių įmonių valdymo organus ir tokiu būdu daryti tiesioginę įtaką įmonių veiklai. EBSW priklausiusios investicinės akcinės bendrovės priskirtinos prie tos kategorijos investicinių akcinių bendrovių, už kurių stovi konkrečios struktūros ar kurių steigėjai ir valdymo organų nariai turi gerus ryšius valstybiniame sektoriuje, taip pat ryšius su privatizuojamų įmonių administracijomis. EBSW investicinės akcinės bendrovės buvo formalizuota grupė, kuri plėtė savo veiklos ir interesų sritį visoje Lietuvoje. EBSW investicines akcines bendroves siejo tie patys steigėjai, valdymo organų nariai, būdingi bendri veiklos tikslai, suderinta taktika ir strategija privatizavimo procese. EBSW investicinių akcinių bendrovių tikslas buvo įsigyti objektų akcijų paketus.
Šios investicinės akcinės bendrovės sudarė sudėtingą finansinę pramoninę struktūrą. EBSW grupė iki 1994 m. birželio 15 d. nebuvo formalizuota, visus jo padalinius siejo steigėjai – tie patys asmenys. Remiantis Vertybinių popierių komisijos analize, sudėjus EBSW investicinių akcinių bendrovių turimus įmonių akcijų paketus, EBSW grupė kontroliavo apie 40 proc. visų Lietuvoje privatizuotų įmonių. EBSW grupė turto ir kapitalo koncentraciją pasiekti galėjo dalyvaudama privatizavimo procesuose tiek per savo atstovus, tiek ir per kontroliuojamas investicines akcines bendroves. EBSW grupei priklausiusios Investicinės akcinės bendrovės buvo griežta ir uždara struktūra, turinti savo finansinį mechanizmą, kurio nekontroliavo valstybės finansinės institucijos.
….. . Komisijos turimi duomenys leidžia daryti išvadą, jog EBSW grupė įtaką turėjo šioms čia išvardytoms įmonėms, tačiau neatmetama galimybė, jog EBSW grupei galėjo priklausyti ir daugiau įmonių:
…………<………..>……… AB „Alma“ ,( pakeitė  pavadinimą Alma Littera) kurios  pastovus valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis.
Tas pats Vygandas Sliesoraitis yra nepakeičiamas kiti nepakeičiamo visų reikalų ministro Roko Masiulio žmogus. Kaip žinia, Rokas Masiulis buvo nepakeičiamas prezidentės Dalios Grybauskaitės reikalų tvarkytojas, kai reikėjo prasukti vadinamąją suskystintų gamtinių dujų projekto  „Independence“ (už 250 mln. dolerių vertės laivą vyriausybė sumokėjo daugiau nei milijardą eurų, tačiau laivą ne pirko, bet tik nuomavosi, ir dabar tą geldą ketinama pirkti dar už 250 mln. eurų).
Vygandas Sliesoraitis to pačio Dalios Grybauskaitės patikėtinio R.Masiulio rankomis buvo įvairių valstybės įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos narys, įmonės „Kelių priežiūra“ ir „Giraitės ginkluotės gamykla“ valdybos pirmininkas. Galiausiai praeitos kadencijos susisiekimo ministro Narkevič jis buvo paskirtas „Lietuvos geležinkelio“ valdybos nariu, ir visiems gyrėsi, kad greitai bus šios įmonės valdybos pirmininkų. Tiesa, naujasis susisiekimo ministras Skuodis išvaikė Narkevič paskirtą LG valdybą, ir V.Sliesoraitis liko be darbo.
Dabar V.Sliesoraitis bylinėjasi su savo žmona Viktorija dėl skyrybų ir šeimos turto padalinimo. Tiesa, skyrybų byloje V.Sliesoraitis gyrėsi, kad yra iškėlęs bylą savo žmonai. Dar vieną bylą V.Sliesoraičio pastangomis FNTT iškelta ir jo dukrai. Kažkas pasiėmė pinigus iš banko, ir pasirašė Sliesoraitytė. Tačiau Sliesoraičio dukra sako niekada šito nedariusi. Tiesa, skyrybų byloje paaiškėjo, kad V.Sliesoraitis yra labai pigiai pardavęs šeimai priklausančią bendrovę, ir sutartyje pasirašė už abu – tiek už save, tiek už žmoną. Tiesa, V.Sliesoraitienė sako nieko apie šį sandėrį nežinojusi, ir tikrai nebūtų jam pritarusi.
Kaip vyko ES lėšų „Įsisavinimas“ – sesuo pirko paslaugas iš brolio V.Sliesoraičio
2014 metas Viešųjų pirkimų tarnyba vertino ir dar vieną Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (KMPMC) viešąjį pirkimą. Organizacija vykdė praktinio mokymo instruktavimo patalpos įrangos pirkimą. Projektas taip pat buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Sutarties vertė – 364 tūkstančiai eurų. Organizacija pirkimą vykdė supaprastinto atviro konkurso būdu ir gavo vienintelį UAB „Alma littera sprendimai“ pasiūlymą. VPT konstatavo, kad organizuodama pirkimą organizacija pažeidė įstatymą, buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija netinkamai apskaičiavo pirkimo vertę. VPT vėl rekomendavo nutraukti sutartį ir skelbti naują viešąjį pirkimą. Portalo freedata.lt duomenis, tais pačiais metais buvo atliktas naujas pirkimas, kurį vėl laimėjo „Alma littera sprendimai“. Tiesa, pirkimo vertė šiek tiek „sumažėjo“ ir siekė 358 tūkstančius eurų. Vėl buvo rinktasi iš vieno vienintelio pasiūlymo. Dėl viešųjų pirkimų aiškėja ir faktas, kad mokyklos direktorė  tuo  metu  buvo  L.Anužienė , o įmonės „Alma littera group“  , kuri yra „Alma littera sprendimai“  steigėja, valdybos  pirmininkas  Vygantas Sliesoraitis yra KMPMC direktorės Anužienės brolis.
 Kauno FNTT „neįžiūrėjo“  V. Sliesoraičio  sesutės L. Anužienės   EU lėšų  neteisėto  panaudojimo ir  milijoninę , galimą pinigų  pasisavinimo  , byliukę  …. greitai „užraukė“
Valdybų  pirmininko V. Sliesoraičio  sesutė , buvusi  centro direktorė L. Anužiene nevengė viešai paminėti, jog  sesutė  ir  broliukas  turi įtakingų užtarėjų. Tai  spaudoje  ne  kartą  publikuoti faktai  apie   tuometinius bendrus projektus KMPC su  Kauno apygardos prokuratūra  .  Spaudoje  buvo   teigta , kad  šaltinis  net  pasidalino KMPMC išduotu pažymėjimu su L.Anužienės parašu apie pabaigtus kursus teisėsaugos institucijų  darbuotojams.   Taip pat kalbama  apie sesutės  ir  broliuko  ryšius su aukštais bažnyčios dvasininkais. Šv. Ignaco Lojolos kolegija įsteigta kartu su Jėzuitų provincija, kur  laiką Šv. Ignaco Lojolos kolegijos  valdybos pirminikas  buvo etatinis pirmininkas  V. Sliesoraitis.
Mirė  EBSW – tegyvuoja EBSW
Broliuko V. Sliesoraičio,   Anužių  klanas  ir  jų   partneriai ( galimai buvę ar  netgi  esami  Rusijos piliečiai   gyvenantys užsienyje ),  panaudoję Karaliaus  Mindaugo  mokymo centro  pinigus  ir  kt.  sąnaudas     UAB Ortopedijos  klinikos  naudai, šią kliniką   už 0,29 centus  (įnašą   nurodo LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS  IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS ŠVIETIMO IR MOKSLO            MINISTERIJOS VEIKLOS SRITYSE)  „padaro“ valstybinės  mokyklos Karaliaus Mindaugo  profesinio  rengimo  centro dalininke !
Kaune   prestižiškiausiose  patalpose ir reikia  manyti  brangiausiose – Vytauto pr. 54, Kaune, kuriose įsikūrusi Pėdos priežiūros studija, naudojasi ir viena iš šios profesinės mokyklos dalininkių – UAB Ortopedijos klinika savo veikloje. Ir  ne  bet  kaip. NEMOKAMAI !
 Kaip nurodoma šios uždarosios akcinės bendrovės interneto tinklalapyje
 Prieiga internete: http://www.ortoklinika.com/lt/kontaktai/.
Ir ką Kauno FNTT ?    Nieko – planas EBSW – NELIEČIAMA.
Apie tai, kad Kauno FNTT buvo tapusi ir matyt tebėra kontora, kurioje tvarkomi reikalai dėl pinigų, yra pasakojęs ir toks buvęs FNTT geneloras Vitalijus Gailius
„Visas Kaunas žinojo, pas ką reikia eiti, kad susitvarkyti reikalus FNTT – pas ką reikia eiti, kad pradėtų tyrimą prieš konkurentą, per ką reikia tvarkyti. Mano nuomone, faktiškai Kauno FNTT buvo tokiu būdu vadovaujanti“, – kalbėjo Gailius.

Buvęs FNTT vadovas: visas Kaunas žinojo, pas ką reikia eiti, kad sutvarkytų reikalus

Asociacijos EBSW steigėjai buvo šie:
2) IAB „Trikotažo investicija“ (atstovaujama S. Bagdonavičienės), reg. Nr. AB 92-939, kodas 3348658, buveinės adresas: Gedimino g. 47, Kaunas. Vadovas P. Česnulevičius, tarybos (valdybos) nariai: P. Česnulevičius, R. Urbonas, V. Krasnickas;
5) IAB „Šviesus rytojus“ (atstovaujama J.D. Pašukevičienės), reg. Nr. 92-452, kodas 3331178, buveinės adresas: Gedimino g. 47, Kaunas. Vadovas R. Urbonas, tarybos (valdybos) nariai: G. Petrikas, R. Urbonas, Ž. Jakevičienė;
  1. Asociaciją EBSW steigusios investicinės akcinės bendrovės buvo įsteigtos 1992 m. balandžio – spalio mėn. Bendrovių steigėjų sąrašų bei valdymo organų sudėtis leidžia Komisijai konstatuoti, jog tai buvo vientisa organizacija, vadovaujama asociacijos EBSW tarybos. Šios bendrovės buvo sukurtos siekiant sukoncentruoti valdymą valstybinio turto privatizavimo metu privatizuojant dominančius objektus. Per šias bendroves bei kitus juridinius ir fizinius asmenis asociacija EBSW perėmė įmonių, kurių akcijos buvo įsigyjamos už investicinei akcinei bendrovei „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ (toliau – IAB IKHK) indėlininkų paskolintas lėšas, valdymą. Asociacijos EBSW įmones aptarnavo Komercijos ir kredito bankas (toliau –KKB), kurio steigėjai yra A. Kazakevičius, I. Snetkovas, A. Pašukevičius, B. Mazuch, UAB „Baltex“ (R. Petrikas), UAB „Tricon“ (G. Makulis), UAB „Daiva“ (V. Krasnickas). Nurodyti asmenys turėjo banko kontrolinį akcijų paketą – 55 proc. Kai kurie iš šių asmenų buvo ir IAB IKHK bei asociacijos EBSW steigėjai. Jie turėjo kontrolinį akcijų paketą (55 proc.), o IAB IKHK turėjo 0,17 proc. šio banko akcijų. Komisija pažymi, kad sąvoka „EBSW koncernas“ teisniu požiūriu nebuvo aiški, nes tuo metu nebuvo apibrėžta teisės aktuose. Koncerno sąvoka buvo apibrėžta tik 1993 m. rugpjūčio 3 d. Vyriausybės (Ministras Pirmininkas A. Šleževičius, ekonomikos ministras J. Veselka) nutarime Nr. 601 „Dėl Koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatų“ (Žin., 1993, Nr. 35-802), kuriuo buvo patvirtinti Koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatai.
  2. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės valdyboje registruojant asociaciją „Grupė EBSW“ nurodyta, kad asociacijoje yra 61 įmonė, nors taip nebuvo, t. y. nėra duomenų apie įmonių įstojimą į šią asociaciją, nėra duomenų apie stojamojo mokesčio mokėjimą. Asociacijos taryba, turėdama steigėjų akcijų paketus, turėjo įtakos steigėjų ūkinei finansinei veiklai, ypač naudojant IAB IKHK surinktus iš gyventojų indėlius, nukreipiant juos į įmones, glaudžiai susijusias su EBSW grupe, vėliau su EBSW grupės tarybos nariais arba jų įtakai priklausančiomis įmonėmi
  3. IAB IKHK steigėjai 1992 m. balandžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės valdyboje įregistravo įstatus, o 1992 m. spalio 27 d. buvo įregistruota bendrovė. Pradinis bendrovės kapitalas buvo 2 000 000 litų, jau 1993 m. pabaigoje akcinis kapitalas buvo padidintas iki 8 000 000 litų, o  1997 m. kovo 8 d. sudarė 10 100 000 litų. K.J.Jocius Komisijai paaiškino, kad „Kauno savivaldybėje, Juridiniame skyriuje, dirbo suinteresuoti asmenys, kurie vėliau perėjo į EBSW, pavyzdžiui, juristė R. Kuprytė perėjo į EBSW juriste. Jinai buvo ir notarė, ir paskui atitinkami įgaliojimai kaip notarės jos buvo padaryti, pasirašyti.“
  1. 1995 m. liepos 17 d. Kauno apygardos teisme gautas ir užregistruotas AB „Žemprojektas“ ieškinio pareiškimas, kurį pasirašė AB „Žemprojektas“ direktorius G. Furmanavičius. Ieškinio pareiškime nurodyta, kad AB „Žemprojektas“ 1995 m. kovo 10 d. kreipėsi į IAB IKHK, prašydama sumokėti pagal 1994 m. gruodžio 31 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį 33 421,94 Lt skolą. Ieškinio pareiškime nurodyta, kad šio pareiškimo padavimo momentu IAB IKHK AB „Žemprojektas“ yra skolinga apie 100 000 Lt (kaip matyti iš Revizijų departamento akto, iš priimtų indėlių sumos buvo apmokėta 65 890,86 Lt už patalpų nuomą AB „Žemprojektas“). Ieškovas – AB „Žemprojektas“ direktorius G. Furmanavičius atskiru pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas, iškėlus bankroto bylą IAB IKHK, paskirti kreditorių susirinkimų pirmininku Vytautą Šustauską.
(Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/nusikaltimai/fntt-vadovas-itariamasis-pareigunas-dar-nenusalintas-967388 )  sakė: „„Visas Kaunas žinojo, pas ką reikia eiti, kad susitvarkyti reikalus FNTT – pas ką reikia eiti, kad pradėtų tyrimą prieš konkurentą, per ką reikia tvarkyti. Mano nuomone, faktiškai Kauno FNTT buvo tokiu būdu vadovaujanti“, – kalbėjo Gailius
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));