LL redaktoriaus A.Drižiaus 16 arų sklypą Vilniaus rajone antstolis G. Badikonis parduoda už 1544 eurus

nuotr, – antstolis Badikonis turtą parduoda greitai ir pigiai

Antstolis Gintas Badikonis paskelbė „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus turto – 16 arų žemės sklypo Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, pardavimą iš varžytinių. Pradinė šio turto, už kurį buvo sumokėta daugiau nei 100 tūkst. Litų, pardavimo kaina – 1550 eurų.

Antstolis G.Badikonis vykdo Lietuvos „teismų“ sprendimus dėl skolų Alvydui Sadeckui išieškojimui. Lietuvos „teismai“ yra priteisę A.Sadecko naudai iš A.Drižiaus dešimtis tūkstančių litų už A.Sadeckui padarytą „žalą“ – vien už tai, kad A.Drižius nevykdė teismų sprendimų, uždraudžiančių rašyti straipsnius apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime, A.Drižius yra nuteistas septynis kartus, iš jo A.Sadeckui priteista dešimtys tūkstančių litų A.Sadecko „žalai“ atlyginti.

Pats A.Drižius įrodinėja, kad pats A.Sadecko skundas yra ne tik melagingas, tačiau ir neteisėtas – juo Lietuvos „teismai“ įvedė cenzūrą, kurią draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad „cenzūra draudžiama“, o Visuomenės informavimo įstatymo 10 str. „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

Tiesa, Konstitucija ir įstatymai Lietuvos „teisėjams“ nė motais – apylinkės teismo teisėja Zoja Monid šiuos Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus pavadino „deklaracijomis“, o Vilniaus apygardos teismo teisėja Petkuvienė suklastojo savo nutartį, parašiusi, kad dėl „cenzūros“ jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas, nors to niekada nebuvo.

nuotr. : teisėjai Zoja Monid toliau vykdo teisingumą, nors įstatymai jai – tik deklaracijos

Pats A.Drižius įrodinėjo, kad A.Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau ir vadovavo „Mažeikių naftos“ privatizavimui, asmeniškai pateikdamas tam reikalingus įstatymo pakeitimus. Be to, A.Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ teikė „Williams“ „konsultavimo paslaugas“, už kurias milijonus litų sumokėjo „Mažeikių nafta“. Tačiau A.Sadeckas teisme neigė bet kokias sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, o „teisėjai“ nesugebėjo įžiūrėti jo melagingų parodymų, nors Lietuvių kalbos instituto profesorė Kalėdienė ir išaiškino jiems, ką reiškia lietuviškai „dalyvauti privatizavime – atlikti veiksmus, kaip buvo vykdomas privatizavimas“. Pačiam A.Drižiui liūdnai baigėsi jo tiesos paieškos – jo automobilį greitkelyje taranavo sunkiasvoris vilkikas, A.Drižius per plauką liko gyvas su sulaužyta kaukole.

Nors visas šis cirkas tęsiasi jau beveik dešimt metų, tačiau antstolis G.Badikonis tik dabar surengė areštuoto A.Drižiaus turto – žemės sklypo Vilniaus rajone – varžytines.

Įdomu tai, kad antstolis G.Badikonis 16 arų sklypą Riešės seniūnijoje įvertino 1930 eurų, nors šalia esantys panašaus dydžio sklypai parduodami po 150-200 tūkst. Litų.

Paaiškėjo, kad antstolis G.Badikonis pasamdė turto „ekspertus“, UAB „Negrita“, kuri ir įvertino sklypą tokia verte.

A.Drižius skundu kreipėsi į teismą, kad būtų skirta pakartotinę ekspertizė.

„Raštu įspėjau antstolį nesivelti į aferas, nes tokia žemės sklypo įvertinimo suma tikrai primena nusikalstamą veiklą, – rašoma A.Drižiaus skunde, – šis žemės sklypas buvo pirktas dar 2003 m., jau tuomet jo vertė buvo didesnė, nei 100 tūkst. Litų. Dabar, praėjus 12 metų, kai nekilnojamo turto kainos išaugo, „ekspertai“ nurodo, kad šio žemės sklypo vertė yra tik 1930 eurų.

CPK 682 straipsnis nurodo, kad „Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka“.

Remiantis CPK 682 straipsniu, pareikalavau antstolio atlikti pakartotinę ekspertizę, nes minėta išvada yra akivaizdžiai suklastota – turtas, pirktas už 100 tūkst. Litų, negali būti įvertintas 6600 litų, arba daugiau nei 20 kartų mažesne kaina. Nebent tai būtų sąmoninga nusikalstama veikla, kurioje dalyvauja ir antstolis.

Pateikiau didžiausio nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenis apie tai, kokiomis kainomis yra parduodami žemės sklypai, esantys netoli esančiame Riešės kaime – visų sklypų vertė skaičiuojama nuo 5-10 tūkst. Litų už arą, kai mano visas 16 arų žemės sklypas yra įvertintas 6600 litų.

Tai nusikalstama veikla, vykdoma antstolio kartu su „turto vertintoju“.

Vilniaus miesto apylinkės teisėja Vanda Višnevska nutartimi A.Drižiaus prašymą surengti pakartotinę ekspertizę atmetė, nurodydama, kad eksperto paskaičiuota kaina yra normali.

A.Drižius šį Višnevskos sprendimą apskundė, nurodydamas, kad „Pirmos instancijos teismas nepagristai apkaltino mane nesidomėjimu vykdomosios bylose eiga – aš nereiškiau nusalinimo ekspertui, neteikiau prašymo dėl konkrečios man priklausančio žemes sklypo vertes nustatymo. Man, iki susipažįstant su ekspertizes išvadomis, nebuvo pagrindo abejoti eksperto objektyvumo, man sis asmuo nebuvo žinomas, todėl nebuvo pagrindo pasinaudoti nusalinimo institutu.

Taip pat man nekilo abejonių, kad ekspertas savo darbą atliks profesionaliai ir teisingai – tačiau nurodyta žemės sklypo verte akivaizdžiai yra artima ne visam sklypui, kurio dydis virs 16 aru, bet vieno aro vertei. Riešės seniūnijoje nėra tokiu žemes sklypu kainų, kad žemes sklypo aras kainuotu, pasak ekspertizes išvados, vos 400 Lt. arba 130 Eur.

2. NT eksperto nustatyta verte yra nei faktiškai pagrista realia Vilniaus apskrityje esančių žemės sklypo vertes įkainavimu, nei pagrista turto vertes nustatymo instrukcijų bei įstatymo nuostatomis. Esu giliai įsitikinęs, kad ekspertas padare fakto klaida, nurodydamas ne aro, bet viso man priklausančio sklypo verte – 6 600 lt. Akivaizdu, kad į šią klaidą neatkreipė dėmesio nei antstolis, nei pirmos instancijos teismas. Būtent tokia yra tame regione vieno aro kaina, kurios aš neginčyčiau, jei tokia butu nurodyta ekspertizes akte.

3. Teismas rėmėsi faktu, kad mano ir mano žmonos nuosavybe buvo padalinta teismo sprendimu, todėl man priklausantis žemės sklypas yra 1/2 bendro žemės sklypo ir sudaro vos daugiau nei 16 aru. Tačiau žemės sklypas yra padalintas santykiniu būdu ,de jure, bet ne de facto. Toks atidalijimas, net neatsižvelgiant i sklypo įvertinimą, vis tiek nėra tinkamas varžytinėms vykdyti. Potencialus pirkėjas nežinos, kurioje vietoje, kokia konfigūracija yra išdėstytas žemės sklypas, priklausantis man asmenine nuosavybes teise. Sudaroma visiška absurdiškumo ir komiškumo situacija, kai pirkėjas galės įsigyti dali sklypo ir reikalauti ji išdėstyti bendrame viso sklypo plote, nors ir per vidurį.

Atkreiptinas dėmesys i tai, kad antstolis privalėjo pirma imtis veiksmo dėl žemės sklypo atidalijimo ( NE PADALIJIMO, KURIS JAU IVYKO), ir tik tada vertinti konkretu sklypą.

4. Teismas visai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika vykdomųjų bylu veiksmams įvertinti. Vykdomojo proceso metu svarbu ne tik užtikrinti išieškotoju teises ir jų reikalavimu tinkama realizavimą, bet ir skolininko turto proporcinga ir teisinga pardavimą, kurio metu nebūtų nuskurdintas skolininkas, o kreditorių reikalavimai butu patenkinti maksimaliai. Akivaizdu, kad esant tokiam absurdiškam įvertinimui, mano turtas bus ne tai kad pusvelčiui parduotas – jis bus atiduotas dovanai, o mano kreditorių reikalavimams patenkinti jo akivaizdžiai neužteks. Nors, esant Viesai skelbiamu turto verčių sistemai NT tinklapiuose, mano sklypo, tinkamai ji pardavus, pakaktu ne tik atsiskaityti su išieškotojais, bet dar ir liktu lesu mano asmeniniam naudojimui.

Prasyk taikyti laikinąsias apsaugos priemones papildomai –

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu įvykdomas teismo sprendimas ar kitas teismo priimamas procesinis dokumentas, kuriuo patenkinamas šalių pateiktas reikalavimas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas besikreipiančios į teismą šalies reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka, todėl siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą bei vadovaujantis CPK 144 – 145 str., yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Visų pirma, mano įsiskolinimo suma yra itin didelė ir reikšminga man, kaip fiziniam asmeniui, bei kelia neigiamas pasekmes. Susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas ieškinio užtikrinimo priemonių taikymui, kad tinkamai butu atliktas reikalavimo patenkinimo veiksmas (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas, kuriuo iš manęs yra priteistas žala, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepakankamai tinkamai ir teisingai realizavus man priklausanti turtą (CPK 144 str., 145 str.). Trečia, ekonomiškumo civiliniame procese principas suponuoja tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemonės turi būti maksimaliai užtikrinamas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų nustatyta ir išlaikyta tokia padėtis, kuri leistų ramiai rengtis ir vesti patį procesą .. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vienas iš veiksmingos teisinės gynybos aspektų – realumas – gali prarasti savo veiksmingumą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašau teismo ieškiniui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones- sustabdyti mano turto varžytines iki bus nustatyta tikroji man priklausančio turto verte. (CPK 145 str. 2 d., 148 str. 4 d.).