Bandymo nužudyti LL redaktorių byloje – klastotės ant klastočių

Birželio 18 d. vykusiame teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme byloje, kuriame Varėnos gyventojas Martynas Levulis kaltinamas sunkiu „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus sveikatos sutrikdymu ( Martynas Levulis, vairuodamas sunkiasvorį vilkiką „Volvo“, 2013 m. gegužės 27 d. Ukmergės greitkelyje taranavo A.Drižiaus lengvąjį automobilį “Renault Twingo”, dėl ko A.Drižiui buvo suskaldyta kaukolė ir sulaužyti šonkauliai) paaiškėjo, kad teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Angelė Ikasalienė staiga apskritai išėjo iš darbo teisme, ir ją pakeitė teisėja Leonarda Gurevičienė. Teisėja A. Ikasalienė praeitame posėdyje klausė liudininkų, ar jų manymų, visa ši byla yra suklastota. Tačiau šiai teisėjų kolegijai panašių klausimų nebekilo.

Be to, naujoji teisėjų kolegija (L.Gurevičienė, Stasys Punys, Pocienė) pareiškė, kad jie nagrinės šią bylą tik toje dalyje, kurią pateikė M.Levulio gynyba (t.y. jo advokatas Vilys teigė, kad „bausmė“ vilkiko vairuotojui tris metus drausti vairuoti vilkiką yra „per griežta“, nors Baudžiamasis kodeksas numato, kad už sunkų kūno sužalojimą avarijos metu yra draudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų). Taip pat teisėjų kolegija atsisakė peržiūrėti policijos padarytą avarijos vietos vaizdo įrašą, ir iš naujo nagrinėti pakartotinės ekspertizės galimybę, ko prašė A.Drižius ir jo advokatas Antanas Bartusevičius.

Praeitame teismo posėdyje M.Levulio advokatas Vylys įtikinėjo, kad šalia sudaužyto „Twingo“ aiškiai matoma vilkiko padangos žymė atsirado traukiant „Twingo“ iš griovio. Tuo metu policijos darytame vaizdo įraše, kuriame „Twingo“ dar riogso griovyje, ir jo niekas neketina trauktis, to pačio vilkiko paliktos vėžės aiškiai matomos.

Ekspertizę atlikęs ekspertas Šakėnas negalėjo pasakyti, iš kur atsirado tos vilkiko vėžės ant žolės šalia „Twingo“, jeigu M.Levulis sakė važiavęs tiesiai, niekur nesukiojęs ir numušęs „ant greitėjimo salelės“ neva stovintį A.Drižiaus automobilį.

Pats A.Drižius pasakojo važiavęs pirma juosta greitkeliu maždaug 80 km per valandą greičiu, kai jį pasivijo antra juosta važiavęs M.Levulio vilkikas, kuris staiga pasuko vairą ir taranavo A.Drižiaus automobilį. Šis nuo smūgio nulėkė į griovį. Tačiau greitai važiavusį vilkiką, staiga pasukusi į šoną, M.Levuliui nepavyko iš karto suvaldyti – tarnavęs A.Drižiaus automobilį, jis irgi išlėkė ant žolės, paliko plačias padangų pėdsakus žolėje, tačiau M.Levulis sugebėjo vairą ištiesinti, ir vilkikas, palikęs žolėje ilgą pėdsaką, vėl išvažiavo į kelią.

Tačiau ekspertas Šakėnas savo išvadose surašė, kad A.Drižiaus automobilis neva stovėjo arba lėtai važiavo ant „stovėjimo salelės“. Jis niekaip negalėjo paaiškinti, iš kur tada atsirado plona ilga „Twingo“ padangos žymė, einanti iš pirmos juostos.

Teisme apklausiamas ekspertas Šakėnas sakė, kad tą pėdsaką neva paliko Twingo kairės pusės ratas. Tačiau tai neatitikėtina – Twingo ir gavo triuškinantį vilkiko smūgį į vairuotojo pusę, Twingo kairės pusės ratas net galima buvo pakilęs į orą nuo tokio smūgio, ir visas automobilio svoris teko dešinei pusei. Tokias aplinkybės ir aiškino teisme A.Drižius, stebėdamasis, kaip tokie „ekspertai“ gali rašyti tokias išvadas.

Būtent tas ilgas Twingo pėdsakas, einantis iš pirmos juostos, ir įrodo, kad Twingo susidūrimo metu buvo važiuojamojoje dalyje, ir vilkikas galėjo trenktis į Twingo tik jį lenkdamas antra juosta.

Tai įrodo ir vilkiko palikti pėdsakai ant žolės, kurių teisėjų kolegija nepanoro matyti.

A.Drižius įsitikinęs, kad tai užsakytas bandymas nužudyti. Šiuos jo nuogąstavimus patvirtina tai, kad policija suklastojo šios avarijos įrodymus, o autoįvykio ekspertizę atlikęs ekspertas Šakėnas padarė atradimą – kad vilkiko smūgį į kairę pusę gavęs „Twingo“ lėkė į griovį, palikdamas pėdsaką ne dešine, bet kaire puse.

Pasikėsinimo kaina

Advokato dr. Antano Bartusevičiaus kalba, pasakyta 2015 m. birželio 18 dieną ginant nukentėjusįjį Aurimą Drižių Vilniaus apygardos teisme.

Trumpas bylos turinys. Nuteistasis Martynas Levulis 2013 m. gegužės 27 dieną, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Aurimas Drižius tapo nukentėjusiuoju todėl, kad dėl nuteistojo Martyno Levulio nusikalstamų veiksmų jam padaryti sužalojimai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu: sulaužyta kaukolė, galvos muštinė 13 cm žaizda kairiojo smilkinio srityje, kairio smilkinkaulio atviras fragmentinis įspaustinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės VI šonkaulio lūžis. Kaukolėje liko apie 1,5 cm skersmens ertmė. Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės neurochirurgų teigimu (gyd. A. Preikšaitis, sk. ved. gyd. V. Kieda, gyd. R. Kvaščevičius), jeigu nukentėjusiojo kaukolė būtų pažeista bent 2 cm į kitą pusę, būtų miręs arba likęs paralyžiuotas. Tik Dievo, laimingo atsitiktinumo ir aukštos kvalifikacijos kompetentingų gydytojų dėka liko gyvas, tačiau šios tyčinės autoavarijos, įvykusios tariamai dėl nusikalstamo nerūpestingumo, – pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą. „Būklei blogėjant pakartotinė neurochirurgo konsultacija nedelsiant“ (Gyd. A. Preikšaitis. Neurochirurgijos skyrius. Išrašas iš medicininių dokumentų. 2013-05-31. – Ligos istorijos Nr. 2013/13133). Tiek, kiek gyvens, turės nuolat toliau gydytis. Tame tarpe, neurochirurgai rekomenduoja chirurginėmis operacijomis galimai kiek įmanoma pašalinti patirtos autoavarijos fiziologines pasekmes.

Gerbiama Kolegija!

Labai sena liaudies išmintis moko, kad už nelaimę visada reikia brangiai mokėti, tik gaila, kad už ją brangiausia kaina šiuo atveju kol kas sumokėjo ne sunkų tyčinį nusikaltimą įvykdęs nuteistasis Martynas Levulis, o skaudžiai bei sunkiai nukentėjęs dėl įvykio ir tik profesionalios medicininės neurochirurginės pagalbos dėka išlikęs gyvas, – nukentėjusysis Aurimas Drižius.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad labai svarbu kiek įmanoma objektyviai įvertinti įvykdytą konkrečią veiką, o taip pat jos subjektyvų suvokimą. Žmogaus orumo kaip neatimamos vertybės idėja būtų pažeidžiama, jei valstybė nesirūpintų apginti nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų asmenų interesų ir nesistengtų atkurti pažeistų tokių asmenų teisių. (In: Gintaras Goda. Vertybiniai prioritetai baudžiamajame procese. – Vilnius: 2014, p. 176.). Nepamiršti, kad Teisingumas yra aukščiausia vertybė, todėl pasakyti res judicata (klausimas išspręstas) nereikėtų skubėti, nes ši byla nuo pat pradžių panaši į politinį užsakymą ir persekiojimą už pažiūras. Regis, Lietuvoje kritikuoti Prezidentą, Seimo ar Vyriausybės pirmininkus ir atvirai reikšti apie juos savo nuomones nėra nusikaltimas, tačiau kritikuoti buvusį studentų komjaunimo operatyvinio būrio vadovą – nusikaltimas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-269/2014 Martynas Levulis (toliau – ir nuteistasis) buvo nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį. Teismas savo nuosprendžiu paskyrė jam 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, priteisiant Aurimui Drižiui (toliau – ir nukentėjusysis) 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o taip pat 3000 Lt proceso išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Kitoje dalyje teismas civilinį ieškinį atmetė.

Nuteistasis priimtą jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, iš esmės pakartodamas savo poziciją, išsakytą pirmos instancijos teisme. Martynas Levulis teigia, kad Aurimo Drižiaus vairuojamas automobilis „Renault Twingo“ (toliau – ir „Renault Twingo“), valstybinis numeris GMV 081, išvažiavo prieš pat jo sunkvežimį „Volvo FL 7“ (toliau – ir „VOLVO“), valst. Nr. ZSR 391, važiavusį tiesiai savo eismo juosta. Nuteistasis visą laiką primygtinai teigia, kad važiavo pirma eismo juosta.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmos instancijos nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį.

Nuteistojo M.Levulio apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas tokiais pagrindais:

Remiantis 2013 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvados Nr.11-1693(13) (toliau – ir Išvada), kurią pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vytautas Šakėnas, ir kurios išvadas mes iš dalies pripažįstame, 6-9 puslapyje teigiama, kad “M.Levulis, važiuodamas apie 75 km/h greičiu link Vilniaus, dešinės pusės ratais užvažiavo ant nukreipimo salelės…“

Jei tikėti šios Išvados kitu teiginiu – kad nukentėjusiojo A.Drižiaus vairuojamas automobilis „stovėjo ar lėtai judėjo greitėjimo juostoje“, – tai toks A.Levulio manevras, užvažiuojant ant nukreipimo salelės, ir lėmė susidūrimą. Juk jei M.Levulis ir toliau būtų važiavęs tiesiai, susidūrimas neįvyktų.

Šiuo nepaneigtu ir mūsų pripažįstamu Išvados teiginiu paneigiamas nuteistojo M.Levulio aiškinimas, kad jis judėjo tiesiai, o A.Drižiaus vairuojamas automobilis tariami užkirto jam kelią, dėl ko ir įvyko autoįvykis. M.Levulio paaiškinimai turi būti įvertinti, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir palikti nukentėjusįjį A. Drižių pamirštu procese asmeniu.

Pagal Lietuvos teismų praktiką iš darbdavio, kaip iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, priteisiama nuo 10 000 iki 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinės bylos Nr. 3-371/2003; 3K-3-634/2008; 3K-3127/2012). Šiuo konkrečiu atveju tėra prašoma, kad iš nuteistojo Martyno Levulio darbdavio būtų priteista suma, kuri mažesnė už vidurkį.

Todėl A.Drižiaus patirta neturtinė žala nekvestionuojama, o jos dydis visiškai atitinka A. Drižiaus patirtos žalos rimtumą, pasekmes, kurios visa apimtimi galimai dar pasireikš ateityje.

Manyčiau, kad turiu palaikyti savo atstovaujamojo nukentėjusiojo A.Drižiaus poziciją dėl galimai kitokių autoįvykio tikrųjų tikslų.

Negalima neįvertinti to, kad šis autoįvykis įvyko jau gerai žinomo permanentinio konflikto fone su Lietuvoje įtakingu politiku A. Sadecku. Mums bandoma įteigti, kad Lietuvoje negali būti užsakomųjų politinių žmogžudysčių ar bandymų kitaip sunaikinti neparankų žurnalistą. Tačiau tokią nuostatą paneigia visame Pasaulyje vykstantys įvykiai ir jų tikrosios reikšmės atskleidimas.

Tokias abejones sukelia ir akivaizdžiai neprofesionaliai atliktas ikiteisminis tyrimas.

Manytume, atkreiptinas dėmesys į minėtos Išvados teiginių dviprasmiškumą, nelogiškumą ir neprofesionalumą:

1. Ekspertas taip ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių M. Levulis pakeitė judėjimo kryptį, t.y. važiuodamas tiesiai, pasuko link nukreipimo salelės;

2. Ar toks važiavimo krypties pakeitimas neturėtų būti vertinamas, kaip sąmoningas siekimas sukelti autoįvykį, kryptingai trenkiant į salelėje buvusį A.Drižiaus automobilį?

3. Mes teigiame, o ekspertas nesugebėjo paneigti, kad „Volvo FL 7“ smūgis buvo į kairę „Renault Twingo“ pusę, todėl stūmimas vyko į dešinę pusę ir pėdsakas galėjo būti paliktas tik dešinės pusės ratais; o tai reiškia, kad „Renault Twingo“ buvo pirmoje eismo juostoje, iš kurios į jį galėjo būti nukreiptas smūgis, sunkvežimiui „VOLVO“ važiuojant antra eismo juosta).

4. Eismo įvykio plane punktuose 4.5.6.7 vis žymimi „Renault Twingo“ slydimo pėdsakai, nenurodant nei vieno sunkvežimio „VOLVO“ slydimo pėdsako, tuo tarpu „Renault Twingo“ slydimo pėdsakai pavaizduoti skirtingų krypčių, nelygiagretūs, neatsispindintys nuotraukose ir todėl sunkiai identifikuojami, kaip būtent Renault Twingo“ palikti slydimo pėdsakai.

5. Pėdsakas, matomas nuotraukoje ir sutampantis su eismo įvykio vietos plane pažymėtas Nr.6, yra paliktas „Renault Twingo“ dešinės pusės ratais, išryškina dar vieną neatitikimą išvados 6-9 puslapyje, kur teigiama, kad „Renault Twingo“ iki susidūrimo stovėjo arba lėtai judėjo ant nukreipimo salelės.

6. Išvadoje teigiama – susidūrimas įvyko „(…) atsitrenkimo pradžios momentu kontaktuojančioms plokštumoms esant lygiagrečioje, arba tam labai artimoje padėtyje“. Teisme apklausiamas ekspertas nesugebėjo atsakyti, kokie objektyvūs duomenys leidžia padaryti tokią išvadą. Akivaizdu, kad plokštumos buvo ne lygiagrečioje padėtyje, veikiau, kad smūgis buvo nukreiptas ne mažiau nei 45 laipsnio kampu – vengiama tai pripažinti, kitaip reikėtų kalbėti apie sąmoningą ir tyčinį „Renault Twingo“ taranavimą kampiniu smūgiu. „Renault Twingo“ sugadinimai, kaip pripažino ir pats ekspertas (3-9 psl.) Išvadoje, pasireiškė kairiojo šono galinės dalies sugniuždymu priekio kryptimi beveik iki viduriniojo stogo statramsčio. Tai patvirtina ir nuotraukos (4,5 pav.), kuriose aiškiai matosi, kad sugniuždymas buvo kampinio pobūdžio, nes sugadinimai eina ne tik priekio kryptimi, bet ir iš kairės į dešinę, t.y. „įlendant“ beveik iki pusės į „Renault Twingo“ saloną.

7. Ekspertas nustatė, kad „(…) „VOLVO“, važiuodamas apie 75 km/h greičiu, efektyviai stabdė sunkvežimį iki visiško sustojimo.“ Tačiau specialistas negalėjo paaiškinti, kokie objektyvūs duomenys leidžia padaryti tokią išvadą, kur žymės to efektyvaus sunkvežimio „VOLVO“ stabdymo. Kaip reikėtų suprasti Išvados teiginį „efektyvus stabdymas“, jei Išvados 6-9 puslapyje nustatyta, jog M.Levulis, važiuodamas 75 km/h greičiu iki susidūrimo sumažino greitį iki 70 km/h, „reaguodamas stabdymui, kada sunkvežimis nuo atsitrenkimo į lengvąjį automobilį vietos buvo ne mažesniu kaip 32 m atstumu“? Ar tai reiškia, kad per 32 metrus, mažindamas greitį vos 5 km/h, jis tokiu būdu tariamai „efektyviai stabdė“? Nepaaiškinta, kodėl po „efektyvaus stabdymo“ sunkvežimis „VOLVO“ po susidūrimo dar nuvažiuoja daugiau nei 50 metrų.

8. Vienoje Išvados vietoje (3-9 psl.) ekspertas teigia, kad „važiuodamas apie 75 km/h greičiu, efektyviai stabdė sunkvežimį“, kitoje (5-9 psl.) sako, jog“ VOLVO“ į „Renault Twingo“ galą atsitrenkė judėdamas 70 km/h greičiu, „VOLVO“ greitis prieš smūgį, nurodytas išvados 7-9 puslapyje įvardijamas dar kitokia reikšme – 69 km/h. Ekspertas tokių skirtingų greičio reikšmių negalėjo paaiškinti.

9. Nebuvo aiškinamasi dėl „VOLVO“ galimo krovinio vežimo, jo svorio – juk šie duomenys taip pat svarbūs eksperto įvardintam „efektyviam stabdymui“.

10. Remiantis pateiktomis nuotraukomis, kuriose atsispindi „VOLVO“ stabdymo pėdsakas, esantis ant greitėjimo juostos galinės ribos prieš pat griovį, einantis paskui „Renault Twingo“ nuslydimo pėdsaką, „VOLVO“ pėdsakas eina griovį. Juk toks stabdymas liudija, kad sunkvežimis po susidūrimo judėjo ta pačia kryptimi kaip ir nubloškiamas „Renault Twingo“, t.y. akivaizdžiai beveik statmenai į dešinę nuo krypties link Vilniaus, o ne, kaip teigia nuteistasis M. Levulis, tiesiai link Vilniaus.

11. Teisme apklausiamas ekspertas negalėjo paaiškinti, kodėl, remiantis eksperto Z. Masliankevičiaus sudaryta lentele, sunkvežimiui „VOLVO“, pastebėjus kliūtį prieš 32 metrus, sumažinus greitį iki 70 km/h, iki visiško sustojimo turėjo pakakti atstumo – 31,5 m. Tai yra, jei tikėti, kaip teigia ekspertas, kad „Renault Twingo“ galimai stovėjo, susidūrimo dinamikai būtų likę 0,5 m ir minimalaus „VOLVO“ greičio, todėl negalėjo būti tokios susidūrimo pasekmės ir tokių didelių autotransporto priemonių sugadinimų.

Ekspertas, pažeisdamas Ekspertizių atlikimo tvarkos nuostatas, rėmėsi ne originaliais įrodymais, pasirinktinai vertino vieną kitam prieštaraujančius procesinius dokumentus – nuotraukas ir autoįvykio vietos schemą.

Akivaizdu, kad tokia ekspertizė kelia abejones dėl galimai šališkai ir neprofesionaliai atlikto ikiteisminio tyrimo.

Liudytoja p. Daiva Guobienė pranešė dar vieną svarbią aplinkybę, kad šalia greitkelio buvusio baro savininkai buvo įtakojami duoti melagingus parodymus. Ar tai nėra dar vienas įrodymas, kad buvo siekiama ne tik nuslėpti galimai kitą sukelto autoįvykio tikslą, o gal net ir suversti visą nesamą kaltę sunkiai nukentėjusiajam Aurimui Dryžiui. Taip pat, pažymėtina šališka ir tendencingai gailestinga prokuroro Ričardo Kubiliaus pozicija nuteistojo atžvilgiu. Trukdymas nukentėjusiojo gynybai susipažinti su tyrimo medžiaga. (Prokuroro R. Kubiliaus 2013-06-12 raštas Nr. 1.10(208711)-36492). A propos, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, remdamasis LR BPK 257 straipsniu, teismas motyvuota nutartimi tai gali pranešti prokurorui, i.e., nurodyti pataisyti prokurorinį broką, nes tai yra politiškai angažuota byla, todėl prokuroro brokas koreguotinas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad baudžiamasis procesas turi vykti užtikrinant visų proceso dalyvių teises (LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Turėdamas omenyje visą Jums, Gerbiami teisėjai, pateiktą įrodymų analizę, galiu drąsiai teigti, kad, nagrinėjant šią bylą, nustatyta nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, o tai, kad Martynas Levulis gindamasis neigia savo padarytas nusikalstamas veikas, reikia įvardinti tik kaip jo gynybos taktiką ir sunkinančią aplinkybę. Manau, kad mano pateikti argumentai jus įtikino, jog nuteistasis Martynas Levulis akivaizdžiai sakė netiesą, buvo nenuoširdus, melavo, iki šiol neketina atsiskaityti su nukentėjusiuoju.

Kovo 30 d. įvykusio posėdžio metu buvo apklausta nukentėjusio Aurimo Drižiaus teisininkė Daiva Guobienė:

– Kas jums yra žinoma apie šį autoįvykį?

-2013 m. gegužės pabaigoje aš turėjau susitikti su A.Drižiumi pasitarti dėl tolimesnių teisinių veiksmų, nes turėjau su juo sudariusi notariškai patvirtintą teisinės pagalbos sutartį, pagal kurį galėjau atstovauti jį tiek civilinėse, tiek ir administracinėse bylose. Net ir baudžiamosiose, jeigu jis būtų nukentėjęs. Tačiau tą dieną man nepavyko jam prisiskambinti, ir tik vėlai vakare aš sužinojau, kad A.Drižius pateko į autoįvykį ir buvo išvežtas į ligoninę. Iš karto apsilankiau Greitosios pagalbos ligoninėje, mes pakalbėjome apie tą autoįvykį, ir aš buvau paprašyta kiek įmanoma surinkti įrodymus, atlikti savo savarankišką tyrimą, pasinaudojant specialistų pagalba. Iš karto po to nuvažiavau į autoįvykio vietą. Buvau ne viena, mes važiavome dviem mašinomis, su manimi buvo ir kriminalistai, ir ekspertai. Padariau įvykio nuotraukas, jose akivaizdžiai matosi, kad tapatūs automobilio stabdymo ženklai, kurie yra pažymėti baudžiamojoje byloje, ir matėsi ženklai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Susirinkome tam tikras detales, buvusias autoįvykio vietoje, kadangi jos buvo paliktos be jokio dėmesio policijos pareigūnų, kurie tyrė tą įvykio vietą. Tada pradėjome savo tyrimą.

Mes buvome įspėti asmenų, kurie norėjo, kad šis tyrimas būtų atliktas objektyviai, kad šis tyrimas nebus atliekamas objektyviai. Todėl savo iniciatyva pradėjome aiškintis, ir jau kitą dieną gavome informaciją, kas padarė šį autoįvykį, ir kam priklauso automobilis. Paskambinau ir nuteistajam, jis paaiškino, kad su manimi susisieks jo advokatas. tada kreipėmės skubos tvarka į prokurorą, kad leistų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes buvo aišku, kad bus skiriama ekspertizė. Mes abejojome, kad ta ekspertizė bus objektyvi, todėl tą dieną avarijos vietoje atidžiai filmavome ir fotografavome visus pėdsakus, ypatingai tą pėdsaką, kuris rodo, kad M.Levulio mašina nulėkė iki pat griovio krašto stabdydama. ir pagal tą pėdsaką jis niekaip kitaip negalėjo iš ten išvažiuoti. Matėsi išartos vėžės. Teko pabendrauti ir su netiesioginiais liudininkais, kadangi ten yra kavinė. Jos šeimininkai gruzinai man taip papasakojo – iš pradžių buvo tokia informacija, kad lygtai kažkoks žmogus stovėjo šalikėlėje, ir lyg A.Drižiaus mašina buvo sustojusi, ir jie kalbėjo. Kada aš tų gruzinų paklausiau, ar jie patys tai matė, jie tai kategoriškai paneigė, ir pranešė, kad jiems tai pasakė policijos pareigūnas, kuris norėtų, kad mes tai paliudytume. Policininkas sakė, kad jie nustatė, kad tikrai toks įvykis buvo, ir kad šitie parodymai yra užfiksuoti. Tada aš įspėjau, kad mūsų pokalbis įrašinėjamas, ir kad jeigu jie duos melagingus parodymus po to, ką man sakė, tai aš be abejo paviešinsiu juos ikiteisminio tyrimo metu, ir geriau jiems nemeluoti. Jie pasakė, kad matė tik tiek, kad stovėjo dvi mašinos, ir kad į įvykio vietą nubėgo tada, kai išgirdo triukšmą lauke. Jau tada buvo aišku, kad ikiteisminis tyrimas nebus atliekamas objektyviai, todėl paprašėme prokurorų susipažinti su byla. Atsakymą gavome tik po dviejų savaičių, kad prokuroras skubiai perdavė bylą ekspertizei, ir mums atsakė, kad negali mums duoti susipažinti. Tada savo keliais gavome įvykio vietos schemą ir nuotraukas, kurios perduotos ikiteisminiam tyrimui. Matėme ir neatitikimų tarp nuotraukų ir įvykio vietos schemos – vieni dalykai neatspindi kitų, arba prieštarauja vienas kitam. Savo ruožtu kreipėmės į Vokietijos ekspertų grupę, kuri atlieka ekspertizes, ir paprašėme atlikti tyrimą. gavome tos išvados kopijas ir mums buvo aiškiai pasakyta, kad ekspertizę atlikęs ekspertas negalės tinkamai paaiškinti daugelio duomenų, nes pirminiai duomenys paimti nežinia iš kur, ir tai neatsispindi tiriamojoje dalyje. Taip pat – kad ekspertas, turintis prieštaraujančius duomenis, negalės paaiškinti, kodėl vieną kartą rėmėsi vienais, kitą kartą – kitais. Trečias dalykas – pažeidžiant Europos Sąjungos būtinąsias ekspertizės atlikimo taisykles, ekspertas vertino įrodymus, kurie turėjo būti pateikti originaliame pavidale, o ne kopijoje. Kalba eina apie topografinį diskelį, kuris fiksuoja sunkvežimio judėjimo pagrindinius įvykius. Man akivaizdžiai matėsi, kad tas ikiteisminis tyrimas nevyko objektyviai ir profesionaliai. Atsižvelgiant į tai, kad mano parodymai gali turėti įtakos įrodymų tyrimui, buvo apsiribota tuo, kad aš duosiu parodymus šioje byloje kaip liudininkė.

– Jūsų darytose nuotraukose nesimato storos padangos žymės, kuria remiasi ekspertas Šakėnas, ir kuri matosi iš byloje esančių nuotraukų?

– Galiu kategoriškai pareikšti, kad tos žymės nebuvo, ir štai kodėl. Net jeigu būtų galima pagalvoti, kad tą žymę kažkas nutrynė, ar dar kažką, visi kiti pėdsakai, kurie matosi mano nuotraukose, sutampa su ikiteisminio tyrimo nuotraukomis. Ir tos žymės tikrai nėra. Aš tikrai dariau nuotraukas kitą dieną po avarijos, apžiūrėjome visą įvykio vietą 100 metrų spinduliu. Buvo fiksuojami bet kokie pėdsakai, o šios žymės tikrai nebuvo. Pagal meteorologines sąlygas galiu pasakyti, kad lietus lijo tik trečią dieną po avarijos, tai kad toks pėdsakas dingti tikrai negalėjo. Jo ten nebuvo. Ką čia galima pasakyti? Galimai kažkam reikėjo, kad tas pėdsakas atsirastų. Ir tam tikros nuolaužos, rastos įvykio vietoje ir kurios yra esmingos net tiriant sunkvežimio buferio sulaužymo mechanizmą, visos tos detalės buvo paliktos įvykio vietoje, net nebuvo paimtos.

– Spalvotoje nuotraukoje akivaizdžiai matosi sunkvežimio vėžės, kurios eina link Vilniaus. Kieko tie pėdsakai?

– Aš atsakysiu, kaip aš mačiau tą pėdsaką. negaliu pasakyti, kad ten važiavo Volvo, nes pėdsakas neidentifikuojamas pagal mašinos markę. Galiu pasakyti, kad kaip jau neginčijamai nustatyta byloje, paskui tą siaurą Twingo padangos pėdsaką, sekė kitas pėdsakas, matėsi, kad tai sunkvežimio pėdsakas, kuris eina šalia siauro pėdsako, eina link griovio ir miškelio. tas akivaizdžiai matėsi, kad tie pėdsakai atsirado tuo pačiu metu, ir pagal tai, kaip išmėtytos mašinos detalės, aiškiai matėsi, kad tai avarijos pėdsakai. Mes nesuabejojome, kad tai avarijos pėdsakai. Tik labai keista, kad tie pėdsakai nesimato įvykio vietos schemoje. Toks nepriklausomas tyrimas gal ir nebūtų atliekamas, jeigu mes nematytume, kaip tie duomenys yra netinkamai ir neteisėtai fiksuojami. Įvykio vietoje net nėra parodyta jokio sunkvežimio stabdymo kelio. Nupiešti tik neva Twingo stabdymo keliai, kurie yra nelygiagretūs, priešingų krypčių. Įspūdis toks, kad Twingo ne stabdė, bet skraidė.

– Kodėl įvykio vietos planas sudarytas 15.46, o policija pranešimą apie avariją gavo 15.47. Įvykio vietos planas buvo sudarytas anksčiau, nei policija gavo pranešimą apie avariją. Kaip čia taip galėjo būti?

– Kaip sakiau, atlikdami savo savarankišką tyrimą, mes žinojome, kad byloje duomenys yra fiksuojami netinkamai, neteisingai, klastojant laiką ir atspindinčius ženklus įvykio plane. Tas mus ir vertė objektyviau atlikti tą tyrimą ir fiksuoti visus tuos pažeidimus. Todėl mes ir vertinome – kad tas tyrimas buvo atliktas formaliai, topografo diskelis nebuvo pateiktas ir ištirtas. Galų gale tas faktas, kad niekas netyrė, kodėl sunkvežimis pakeitė judėjimo kryptį, kas yra nustatyta net ir to paties eksperto Šakėno išvadose. Juk jis aiškina, kad Levulio vairuojamas sunkvežimis staiga pasuko dešinėn, salelės link. Klausimas, kodėl būtent taip atsitiko, kodėl reikėjo pakeisti judėjimo kryptį, niekada nebuvo užduotas. Tokie momentai kelia didelių abejonių, kad tyrimo metu iš tiesų buvo siekiama nustatyti tiesą.

– (teisėja Ikasalienė) : Jūsų manymu, kad viskas čia buvo falsifikuota?

– Kaip viskas? Yra parodytos mašinos stovėjimo vietos, medžių išdėstymas, kelio plotis – jos atitinka schemą. Tačiau yra duomenų, kurie nepaneigtinai parodo, kad jie neatitinka tikrovės – avarijos laikas, stabdymo kelias, tam tikri momentai, kad buvo keičiama judėjimo kryptis. Kodėl nebuvo surinktos ypatingai svarbios detalės? Kodėl nebuvo perduotas sunkvežimio tachometro originalas ekspertui ištirti?

– Advokatas Justas Vilys (teisiamojo M.Levulio advokatas) : „Išreiškėte liudijimą, kad neva ekspertizės akte parašyta, kad sunkvežimis staiga pasuko dešinėn”. Sakykite, iš kur jūs darote tokią išvadą?

– Matote, advokate, atlikdami tyrimą, mes skaitome ne tik išvadas, bet ir dėstomąją dalį. Išvadose aiškiai parašyta, kad sunkvežimis užvažiavo ant nukreipimo salelės. Jūs turbūt suprantate, kad jeigu važiuoti tiesiai, ir ant kažko užvažiuoji, tai vadinasi krypties keitimu. jeigu ekspertas parašo, kad sunkvežimis užvažiavo ant greitėjimo salelės, reiškia, kad jis keitė kryptį. Tam turi būti logiškas paaiškinimas – kodėl vairuotojas pakeitė kryptį?

– Advokatas Justas Vilys : „sakykite, gal jūs turite kažkokią kvalifikaciją kaip eksperto?

– Tikėjausi šito klausimo. Savo laiku aš buvau baigusi Vilniaus universitetą, kaip ir gerbiami kolegijos teisėjai, ir mes tais laikais turėjome kriminalistikos ir ekspertizės pagrindų kursus. ekspertu tapdavo bet kuris studentas, išklausęs šiuos kursus.

– Bylos nuotraukose aiškiai matosi gilios provėžos ant žalios žolytės, einančios šalia kelio. ten tikrai ne Twingo pėdsakai. Kodėl dėl šitų pėdsakų nieko nepasisakė ekspertas Šakėnas?

– Galiu atsakyti tik savo nuomonę – atsižvelgiant į tai, kas yra fiksuotina nuotraukose ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktose nuotraukose tam tikri duomenys neatsispindi įvykio vietos plane. Arba atvirkščiai – kas fiksuota įvykio vietos plane, nematoma nuotraukose. Nežinia kodėl ekspertas remiasi arba tam tikra duomenų grupe nuotraukose, tačiau nepaaiškina, kodėl tuo remiasi. Todėl pati išvada yra pasirinktinio pobūdžio. O kodėl jis taip daro – reikia paklausti pančio eksperto. Kodėl jis nereikalavo originalių duomenų, atlikdamas ekspertizę?

– Iš kur atsirado plona mėlyna linija per visą kelią? Ekspertas mano, kad ten Twingo kairės pusės ratas, arba dugno detalė?

– Įvykio vietos plane ir tose nuotraukose akivaizdžiai matosi, kad tas ratas eina iš pirmos juostos. neabejotina, kad tai yra lengvojo automobilio dešinės pusės ratas, nes net mano apklausti ekspertai sakė, kad reikia iš tokių specialistų atimti licenciją, jeigu jie nusprendžia, kad nuo smūgio į kairę gniuždančiu smūgiu pėdsakas lieka dešiniojo rato. Nes faktiškai nuo smūgio į kairę pusę ta automobilio kairė pusė net pakyla, ir ji tikrai negali palikti jokio pėdsako. Gniuždoma dešinė pusė palieka visus pėdsakus. Tai matėsi ir pagal nuotraukas, ir įvykio vietoje tuo labiau.

–