Narkotikų prekybą valdo prokuratūra ir policija (atnaujinta)

Alvydas VEBERIS

nuotr: Justinas Pupka su generaliniu bevaliu

 

 

,,ERELIAI“ PRARADĘ ATMINTĮ 

 

 

Po štilio tęsiama narkotikų baronų – 

Šiaulių AVPK ONTT – byla Panevėžio apygardos teisme

 

 

Panevėžio apygardos teisme, pradedant nuo 2014 m. spalio 14 d. pagal suderintą iš anksto grafiką nagrinėjama REZONANSINĖ Šiaulių AVPK ONTT pareigūnų byla. Posėdžiui sekretoriauja Neringa Aukštuolienė, pranešėjas teisėjas Pranas Šimkus. Valstybinį kaltinimą palaiko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gelgaudas Norkūnas.

 

 

Šiaulių AVPK ONTT pareigūnams pateikti kaltinimai dėl nusikalstamo susivienijimo, piktnaudžiavimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kyšininkavimo, laisvės apribojimo, vagystės, dokumento klastojimo ir kt. nusikalstamų veikų.

 

 

Šiaulių AVPK ONTT pareigūnai, kuriems pateikti kaltinimai, tai:

Remigijus Dereškevičius, Remigijus Zykas, Tomas Ruchtinas, Ričardas Pocius, Renatas Ivanovas, Gediminas Aina, Gediminas Motiejūnas, Giedrius Vaitkus, Vytenis Maščinskas, Rolandas Grigalaitis, Arūnas Jankus, Arminas Lipskis, Arvidas Budrys, Gintautas Golovnia, Raimondas Ripinskas, Pavelas Osipovas, Kęstutis Purvinis, Robertas Paštuolis.

 

 

 

 

Paskutiniame teismo posėdyje nagrinėtas 24 kaltinimo epizodas – cigarečių kontrabanda. Apklausti kaltinamieji Gediminas Aina ir Renatas Ivanovas, taip pat liudytojai Rolandas Karalius, tebedirbantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje viršininko pareigose, R. Meilutis bei Arūnas Kurapkis.

 

 Kaltinamieji ir liudytojai duodami priesaiką prisiminė  Dievą, prašydami iš Jo pagalbos. Vargu ar Dievas nusikaltėlius palaikys? 

 

 

Šiame epizode kalbama apie didelį cigarečių kiekį aptiktą Telšių miesto gyvenamųjų namų automobilių garažuose. Vienas garažas buvo pilnai prifarširuotas cigarečių dėžėmis, kitame garaže užpildytas rūsys. Teisme aiškinamasi, kur ,,išgaravo“ dalis kontrabandos iki jos  sunaikinimo ir ar viską pareigūnai tinkamai atliko  užkertant kelią nusikaltimui. O gal patys komisarai yra didžiausi nusikaltėliai? Tai tikėtina, nes pareikšti pareigūnams  kaltinimai.  Klausantis komisarų duodamų parodymų atrodytų, kad jie negalėtų ne tik vykdyti teisingumo, bet geriausiu atveju eitų žąsų ganyt. Vargu ir ar tokį darbą galima jiems patikėti, nes žąsis išvogs, o sakys, kad vilkai suėdė arba neatsimins ar  aplamai žąsis ganė. Į teisėjo ar prokuroro užduotus klausimus atsako vienu balsu: neprisimenu, nežinau, jei neklystu, galimai, privalėjome surašyti protokolą, privalėjome pradėti ikiteisminį tyrimą, privalėjome uždėti plombas garažuose aptiktoms ir paliktoms saugojimui kontrabandinėms prekėms, turėjome gauti teismo ar prokuroro sankciją kratai, gaudėme nusikaltėlį, kuris iš panosės pabėgo, vijomės, bet neprisivijome… Bet teisėjui ar prokurorui paklausus ar tai, kas teisiškai privaloma pareigūnams atlikti ar jie tai padarė, vėl ta pati dainelė,- neprisimenu, seni laikai, galimai, jei neklystu… Tokią tiradą išsakė teisme dėvintis pareigūno uniformą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas Rolandas  Karalius.  Jis susietas su aplaidžiu darbu ir pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl cigarečių kontrabandos minėtuose garažuose. Be paliovos jis kartojo tuos pačius mintinai išmoktus  žodžius: ,,jei neklystu“. Pagal komisarų duodamus parodymus atrodytų, kad jie yra padarę šimtus nusikaltimų ir nebeatrūšiuoja apie kokį nusikaltimą vyksta kalba. Juk šio ikiteisminio tyrimo metu surašytas ne vienas apklausos protokolas, kiekvienas yra susipažinęs su jiems inkriminuojamais nusikaltimais, kai kurie turi apklausos protokolų kopijas… Apklausiant kvailai išsisukinėja ir blaškosi, kaip nendrės vėjyje. Ne kartą teko pareigūnų apklausas nutraukti ir prokurorui Gelgaudui Norkūnui prašyti teismo pirmininką P.Šimkų, kad šis pagarsintų bylose duotus jų parodymus apklausų metu.

Šiaulių AVPK ONTT pareigūnai, privalėdami pagal savo darbo specifiką išaiškinti nusikaltėlių veiksmus, patys piktnaudžiavo tarnyba ir darė nusikaltimus. Iš 40 ONTT pareigūnų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikyti, dalis nubyrėjo. Kai kurie, įkalinime prabuvo vos ne dvejus metus ( Ričardas Pocius). Jų galiausiai liko 18, kuriems pateikti kaltinimai. Teismų posėdžiai numatyti iki 2017 metų birželio mėnesio. Byla yra didelės apimties. Ją sudaro net 84 bylos tomai! Byla nagrinėjama pagal atskirus nusikaltimo padarymo epizodus. Nusikaltimo epizodų yra 40! Net ir išskirstant bylą nagrinėti atskirais epizodais viena po kitos nenumatytos kliūtys neleidžia įvykti teismo posėdžiams. 2016 metų lapkričio 29 d. posėdis neįvyko dėl vieno iš kaltinamųjų R. Ripinsko ligos, gruodžio 20d., sausio 30d., vasario 01 d. dėl Ričardo Pociaus ligos. Šiais metais toliau tempiama ,,guma“. 2017.03.27 d. posėdis nukeltas dėl kaltinamojo Gedimino Ainos gynėjo Jono Vytauto Meilučio ligos. Balandžio mėn. 11d., balandžio mėn.13d. posėdis neįvyko dėl komisarų ar jų gynėjų sveikatos sutrikimų. Posėdis numatytas gegužės 11d. vėl neįvyks. nes bus nespėta etapuoti kelis kaltinamuosius.

Sekantis – gegužės 22 d. Komisarai taip ,,nusidirbo“ darydami nusikaltimus, kad sveikatą matyt ilgai taisys. O gal laukia senaties? Reikia nepamiršti, kad šioje rezonansinėje byloje, buvę komisarai su antpečiais, o ne Garliavos patvoriniai, kuriuos galima be kaltės tampyti po teismus, sukurpiant bet kokį kaltinimą. Lietuvos teisingumas galutinai išsigimė. Viską lemia pinigai ir jų kiekis. Tačiau tokiems ,,teisingumo‘‘ vykdytojams yra dangiškasis Teisėjas. Jis kiekvieną teisia be kliaudos. Tą reiktų žemiškiems teisėjams ir nusikaltėliams nepamiršti.

 

Teisėjas Pranas Šimkus informavo proceso dalyvius, kad jam artėja senatvinis pensinis amžius (pagal SODRĄ), todėl gali nutikti taip, kad jis nebaigs nagrinėti bylos. Tačiau, kaip bus iš tiesų, dar visiškai neaišku, sprendimą šiuo klausimu priims pats teisėjas. Kas gali paneigti, kad išėjus į užtarnautą poilsį ir nuteisus įstatymo nustatyta tvarka, nedarant išimčių komisarams, bus neramu. Juk visi savi vykdantys atvirkštinį teisingumą, kuriuo niekas, apart nusikaltėlių ir ,,teisingumą‘‘ vykdančių išlaikytinių, beveik nepasitiki.  

 

.Komisarai veidus slepia kaip įmanydami: kas už durų, kas po apdangalais ar prisidengę bet kuo, kas pakliūva po ranka. 

 

Paprastai korumpuoti teismai, stengiasi talkinti nusikaltėliams rezonansinėse bylose, slepiant informaciją nuo visuomenės. Tankiai tokiais atvejais daromi uždari teismo posėdžiai. Šioje byloje vienas kaltinamasis tokį prašymą išreiškė. Buvo tenkintas jo prašymas tik pagal vieną kaltinimo epizodą. Kiti posėdžiai atviri. 

Nagrinėjama byla sunkiai skinasi kelią. Pokalbiuose su šios bylos teisininkais apie Ievą Strazdauskaitę, niekas netiki policijos generalinio komisaro LINO PERNAVO pateikta versija apie  automobilio vagystę. Ji tinka  klaidinti lengvatikius.

Pagal nepatvirtintą informaciją, nužudyta Ieva Strazdauskaitė galimai buvo įsipainiojusi į komisarų ir romų (čigonų) narkotikų verslą. Tą dieną ji galimai vežė 1,5 mlj. eurų ir 4 kg heroino, kuriuos turėjo pristatyti užsakovams. Galutinis ,,taškas“ Vilniaus čigonų taboras. Deja, tikslas nepasiektas, o tiksli informacija žinoma tik nusikaltėliams. Kodėl išskirtinai šiame nusikaltime buvo atliktas toks operatyvus tyrimas? Tuo tarpu kiti analogiški nusikaltimai neišaiškinami ar atliekami vėžlio žingsniu. 

Neretai visuomeninės organizacijos gauna nusiskundimus apie neteisėtus, aplaidžius, nusikalstamus veiksmus teisininkų darbe. Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė dar 2014 m. pasisakė, kad  veikia nusikalstamų grupuočių valdžios ir teisininkų klanai.  Visuomeninės organizacijos, dėl tokių klanų pažeidimų, priverstos dirbti išlaikytinių darbą be atlygio.

 

Narkotikų biznis įgauna pagreitį

 

Veltui valstiečių ir žaliųjų partija tiek dėmesio skiria alkoholio vartojimui, kai jaunimo tarpe jis jau atgyvena. Viršų ima narkotikai. Todėl pagrindinį prevencinį dėmesį reikia skirti būtent šiai priklausomybei. O gal bijomasi teisingumą vykdančių klanų? Realiame gyvenime matome, kad tai valdžios ir teisingumą vykdančių institucijų pasipinigavimo verslas. 

Prieš keletą metų už narkotikų platinimą nuteistas Panevėžio nusikaltėlių vadeiva Rolandas Čiapas. Jis ir jo bendrai narkotikus gaudavo iš Kėdainių, Kauno. Ar ne tie patys keliai veda į komisarų pelkę? R.Čiapas nuteistas 13 metų nelaisvės. Narkotikų užpirkimui, pristygus pinigų, juos gaudavo iš buvusio Panevėžio vyr. prokuroro Justino Pupkos žmonos Virginijos Pupkienės 3-io notarų biuro sekretorės Jolantos Balčikonytės. Šioje byloje buvo pareikšti kaltinimai penkiems asmenims. Pradžioje net keturi sulaikyti. Jų tarpe ir J.Balčykonytė. Jos sugyventiniui Sauliui Aleksandravičiui teismo sprendimu buvo pritaikyta kardomoji priemonė suėmimas. Jolanta Balčikonytė po sugyventinio arešto, skubiai atleista iš darbo. Tuomet ji areštuojama, sulaikoma parai ir įteikiamas įtarimas dėl narkotikų laikymo ir platinimo. Savo kaltę ji pripažino iš dalies. Pateikus įtarimus paleista.  Kaip kitaip? Juk šešėlis krenta ant aukštų pareigūnų galvų. Iki pateiktų Jolantai Balčikonytei  kaltinimų ji dirbo sekretore Panevėžio apygardos vyriausio prokuroro J.Pupkos žmonos Virginijos Pupkienės notarų biuro kontoroje, kurioje išdirbo penkis metus. Turbūt neetiška ir nepadoru būtų įtarinėti vyriausiąjį prokurorą J.Pupką šališkumu. Vyr. prokuroro J.Pupkos pavaldinys S.Daunoravičius 2011.12.01 bylą jai nutraukė ir ji tapo šioje byloje tik liudytoja. Kas stebėtina, kad esant sulaikytam S.Aleksandravičiui Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jis nelegaliai įsigytu mobiliuoju telefonu bendravo su sugyventine ir įtariamąja J. Balčikonyte. Šiame teismo posėdyje, pareikalavus vienam iš gynėjų buvo perskaitytos telefoninių pokalbių išklotinės. Visa tai pripažino J.Balčikonytė. Apie tai teismui pasakojo ir kiti liudininkai, kurie kartu su S.Aleksandravičiumi kalėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje vienoje kameroje. Jie girdėjo pokalbius. Keista ir tai, kad prokuroras S.Daunoravičius, kalint S.Aleksandravičiui, o J.Balčikonytei esant įtariamajai, nusikaltimo bendrininkams davė pasimatymus Panevėžio areštinėje!? 

 R.Čiapo nusikalstamos gaujos  veikla smulkmė, palyginus su komisarų daromais nusikaltimais. 

Nenuostabu, kai aukštų pareigūnų pašonėje knibždėte knibžda nusikaltimai, o šie užmerktomis akimis, tarsi, nieko nemato. Panevėžio ,,Ąžuolo“ progimnazijos sporto salėje viduryje baltos dienos policijos pareigūnai žaidžia krepšinį (mokyklos direktorius Remigijus Glinskis, buvęs policijos komisaras). Mokiniai tuo tarpu pakampiais rūko ,,žolę“, įtraukdami į narkotikų platinimo verslą savo bendraamžius, kurie vargingai gyvena.  Narkotikų verslas klesti ne tik Vilniaus čigonų tabore, Jonavoje. Narkotikų galima neribotais kiekiais pirkti visuose respublikos miestuose. Jie platinami baruose, mokyklose nepilnamečių moksleivių tarpe, pasiūloma viešuose tualetuose, nekalbant apie žmonių masinį srautą  turgavietėse ar renginiuose švenčių metu. 

Suprask skaitytojau, kad tai valdžios verslas, kvailinant liaudį. Visiškai nenuostabu, kad pavojingi sistemai tie asmenys, kurie viešina nusikaltimus. Vienas iš  jų Jonavoje gyvenantis Andrius Lobovas.  Šis principingas, patriotiškai nusiteikęs pilietis neduoda ramiai miegoti ,,angelams“ sargams.  Už tai  yra persekiojamas ir baudžiamas. Trikdė  ramybę ir  buvusiam vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui,  viešindamas kontrabandinių cigarečių prekybą. Šiuo verslu  užsiiminėja romai po pačiais policijos langais, stebint vaizdą stebėjimo kameromis. Gal tokiu būdu Jonavos komisaras komisaras skaičiuoja gaunamą pelną? Dar pavojingesnis ,,Laisvo laikraščio“ vyr. redaktorius Aurimas Drižius, kuris, galima teigti, vienintelis drąsiai viešina nusikaltimus daromus Lietuvoje piliečių  ir Valstybės atžvilgiu, nežiūrėdamas nusikaltėlių rango. 

 

 

 

 

Šiaulių policininkai konkuravo su banditais 

 

 

AddThis Sharing Buttons

Share to Google BookmarkShare to FacebookShare to TwitterShare to SkypeShare to Dar…

 

Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje tyrimui vadovavęs Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras G. Norkūnas (centre), Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas D. Malaškevičius (kairėje) ir 

 

 

,, 2014 m. rugpiūčio mėn. Lietuvos kriminalinės policija  Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje tyrimui vadovavęs Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras G. Norkūnas, Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas D. Malaškevičius (kairėje) ir Lietuvos kriminalinės policijos  paaiškino kokia betvarkė įsivyravusi šalyje.  Tuomet Generalinė prokuratūra Panevėžio apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai padarius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus pateikti 18 asmenų. Tarp jų – ir visas pulkas policijos pareigūnų iš Šiaulių.

Didelė dėmė

Generalinės prokuratūros išplatintame parnešime rašoma, kad buvę ir esami Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnai, šio komisariato pareigūnai ir kiti asmenys kaltinami tuo, kad dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, pagrobė ir pasisavino svetimą turtą, kyšininkavo papirkdami valstybės tarnautojus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, turėdami tikslą platinti neteisėtai pasisavino įvairius narkotinių medžiagų kiekius ir jais disponavo, suklastojo dokumentus, davė melagingus parodymus,  melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti.

 

Nors išaiškinant korumpuotus pareigūnus didžiausią darbą atliko Policijos departamento Imuniteto valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai, tačiau tokių pareigūnų buvimas policijos gretose yra gan didelė dėmė policijos mundure. Tyrimą organizavęs bei jam vadovavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedvydas Norkūnas sakė, kad jis nepamena tokio masto su pareigūnais susijusios bylos. Iš tikrųjų tų dėmių ant pareigūnų uniformų būta ir anksčiau, tačiau dažniausiai policininkai įkliūdavo ir įkliūva pavieniui – kas paėmęs kyšius, kas piktnaudžiavęs tarnyba, kas girtas už vairo padaręs avariją. Pareigūnai buvo teisiami ir už seksualinį priekabiavimą, ir už savivalę. Tiesa, „Akistata“ savo archyvuose rado bylą, kurioje policininkai, tarp kurių ir komisaras, buvo nuteisti už plėšikavimus.  Apie šią bylą kiek vėliau, o dabar sugrįžkime prie Šiaulių pareigūnų bylos.

Geriausieji – už grotų

Viešai apie ją buvo prabilta 2011metų sausio mėnesį. Tuomet skandalas dėl policininkų, galimai prekiavusių narkotikais, sudrebino ne tik Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, bet ir visą Lietuvos policiją. Tai buvo vienas tų retų atvejų, kad pareigūnai, kurie turi gaudyti narkotikų prekeivius, kartu su savo vadu užsiėmė narkotikų prekyba.

Sausio 23-iąją, atvykę į darbą, keturi ONTB 4-ojo (Narkotikų kontrolės) skyriaus kriminalistai buvo sulaikyti ir iškart išgabenti į Vilnių, į Policijos departamentą. Tame skyriuje, Šiauliuose, dirbo šeši ar septyni pareigūnai. Tad patys spręskite, kaip jie dirbo. Tuomet buvo kalbama, kad sulaikytieji pareigūnai jau keletą metų, per kratas radę narkotikų, protokoluose nurodydavo kitą kiekį. Likusį – pasisavindavo ir atiduodavo kvaišalų prekybos tinklams. O tai ir policininkams, ir jų talkininkams atnešdavo nemažą pelną.

Per kratas buvo rasta ne tik litų, bet ir JAV dolerių bei didelis kiekis narkotikų. Šiaulių rajone esančiose sodybose kilogramai kokaino ir marichuanos buvo rasti užkasti žemėje. Kvaišalus pareigūnai laikė ne tik įrengtose slėptuvėse, bet ir darbe. Iš pradžių Vilniaus apylinkės teismas leido trims mėnesiams suimti policijos pareigūną Ričardą Pocių, dviems mėnesiams – jo kolegą Gediminą Motiejūną. Jų viršininkui Tomui Ruchtinui buvo skirtas dviejų mėnesių suėmimas. Šis pareigūnas į Šiaulius buvo atkeltas iš Telšių 2011 rugpjūtį. Tai buvo paaukštinimas pareigose.

Tos pačios sausio 23-iosios popietę Šiaulių apskrities vyriausiojo komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas surengė spaudos konferenciją, tik iš esmės jis jokios informacijos nepateikė. Akivaizdžiai nusiminęs apskrities policijos vadovas kalbėjo, kad šis įvykis Šiaulių teisėsaugininkams labai nemalonus, vis dėlto policijoje negali būti ir nebus taikstomasi nė su menkiausiu pareigūnų nesąžiningumu. Jis tik sakė, kad visi sulaikytieji pareigūnai yra tikri profesionalai, vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo aštuonerių iki dvylikos metų. Anot E. Lapinsko, skyriaus darbo rezultatai buvo geri, drausminių nuobaudų ten dirbę pareigūnai neturėjo. Netgi atvirkščiai – dar užpernai rudenį nieko neįtariantys Šiaulių policijos vadovai šiuos „uniformuotus vilkolakius“ išrinko geriausiais Šiaulių apskrities pareigūnais ir nominavo Policijos departamente rengiamam kasmetiniam respublikiniam profesiniam „Metų seklio“ konkursui.

T. Ruchtino vadovaujami 4-ojo skyriaus kriminalistai 2011 metais užregistravo 88, o 2012-iaisiais – 63 su kvaišalų disponavimu ir jų platinimu susijusius nusikaltimus. Nors 2012-aisiais jie iškėlė mažiau baudžiamųjų bylų, konfiskuotų narkotikų kiekis buvo didesnis, todėl tada dar nedemaskuoti T. Ruchtino „vilkolakiai“ buvo išrinkti geriausiais Šiaulių apskrities kriminalistais.

Tuo metu komisariato viršininkas E.Lapinskas, kuris šiemet vasario 3-ąją Šiaulius iškeitė į Panevėžį, dar, ko gero, nežinojo, kad tų keturių pareigūnų sulaikymas tik didelio darbo pradžia, o įtariamų policininkų yra ir daugiau. Vėliau vienam iš pirmųjų sulaikytų, kuris, matyt ėmė duoti parodymus, kardomoji priemonė buvo pakeista švelnesne, tačiau ikiteisminio tyrimo izoliatoriuje buvo uždaryti dar keli pareigūnai, o įtarimai pareikšti net aštuoniems.  Tarp jų ir dar vieno (2-ojo) skyriaus viršininkui Remigijui Zykui. Jis buvo sulaikytas liepos 15-ąją, o dar trys pareigūnai – rugpjūčio pradžioje. 

Dabar, kai byla jau baigta, teismo už grotų laukia buvęs skyriaus viršininkas R. Zykas, tyrėjai R. Pocius ir Gediminas Aina. Tie, kurie mažiau prisidėję prie gaujos arba tie, kurie prisipažino, buvo paleisti į laisvę ir dabar jiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

Grobė ir cigaretes

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 metais. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktiems duomenims patvirtinus gautą informaciją, buvo sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė iš Policijos departamento Imuniteto valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnų. Tyrimo grupei vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, 2011 metais penki Šiaulių apskrities VPK ONTB pareigūnai susibūrė į nusikalstamą susivienijimą, veikusį iki 2013 metų vasaros. Gerai išmanydami kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo taktiką ir metodus, jie rinko informaciją, pasisavino neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, ir jas realizavo, reikalavo ir priėmė įvairaus dydžio kyšius už tai, kad teisės pažeidimai būtų nuslėpti.

 

2012 metų pavasarį Šiaulių ir Kauno apskrities VPK pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl kokaino, rasto Kaune, Šiauliuose ir kitose Lietuvos vietovėse esančiose parduotuvėse, kaltinamieji pasisavino 4 paketus kokaino, kuriuose buvo ne mažiau kaip 2,4 kilogramo narkotikų, ir jo dalį realizavo.

Atlikdami kratas bei kitus procesinius veiksmus Šiaulių apskrities VPK ONTB atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, kaltinamieji įtariami grobę daiktus ir pinigus, kartu su kitais trimis Šiaulių apskrities VPK ONTB pareigūnais grobę ir realizavę dešimtis dėžių nelegalių cigarečių, klastoję baudžiamųjų bylų dokumentus, pasisavinę ir realizavę dalį narkotinių medžiagų, likusią dalį paslepiant. Nusikaltimus vykdę policijos pareigūnai už keliolikos tūkstančių litų kyšį kaltinami paleidę sulaikytą įtariamąjį.

Nusikalstamo susivienijimo veikla išsiplėtė ir tarptautiniu mastu, kai tie patys Šiaulių apskrities VPK pareigūnai, veikdami Lietuvoje ir Nyderlandų Karalystėje, už palankius sprendimus baudžiamojoje byloje reikalavo ir priėmė didesnį nei 250 MGL vertės kyšį. Duomenis apie šios nusikalstamos veikos padarymą Lietuvos pareigūnams pavyko surinkti bendradarbiaujant su Eurojustu.

Išsigalvojo nusikaltimą

Keturi Šiaulių apskrities VPK ONTB pareigūnai ir kiti du komisariato pareigūnai taip pat kaltinami tuo, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, davė melagingus parodymus.

Pernai Lietuvos apeliacinis teismas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams nurodė nedelsiant paleisti į laisvę neteisėtu labai didelio kiekio kanapių ir jų dalių laikymu kaltinamą šiaulietį Jurijų (48 m.).

 

Jis į tų, kaip vėliau paaiškėjo, korumpuotų pareigūnų rankas įkliuvo vasario 2-ąją ir nuo tos dienos buvo areštuotas. Tuomet Šiaulių miesto apylinkės teismas įtariamuosius – kartu buvo sulaikytas Jurijaus sūnus Anatolijus (28 m.) ir Pasvalio gyventojas Marijus K. (34 m.) – už grotų pasiuntė trims mėnesiams, o vėliau tas terminas nuolat buvo tęsiamas, kol žodį tarė Apeliacinis teismas.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas šiaulietis, kuris ilgą laiką gyveno Ispanijoje, neprisipažino nusikaltęs. Jis ir jo advokatas teigė, kad baudžiamoji byla yra suklastota ir remiasi tik liudytojų, kurie yra policijos pareigūnai, parodymais. O šie pareigūnai yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimu. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad, nagrinėjant bylą, paaiškėjo, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo klastojami duomenys, dokumentai, liudytojas buvo verčiamas duoti melagingus parodymus, buvo manipuliuojama daiktiniais įrodymais, todėl bylą teko nutraukti. Dabar Jurijus yra liudytojas pareigūnų byloje.

Dirbo sparčiai

Buvęs Šiaulių apskrities VPK ONTB viršininkas T. Ruchtinas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimu, kartu su pavaldiniu neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Žinodamas apie pavaldinio vykdomą nusikalstamą veiką jis iš anksto pažadėjo netrukdyti pareigūnui ir taip šalino kliūtis nusikaltimo darymui.

Šis sudėtingas ikiteisminis tyrimas apėmė daugiau kaip 100 ikiteisminių tyrimų, pranešimai apie įtarimus įteikti daugiau kaip 40 asmenų. Dėl kruopštaus Policijos departamento Imuniteto valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų darbo bei itin glaudaus ir sėkmingo bendradarbiavimo su Generalinės prokuratūros pareigūnais tyrimas baigtas per gana trumpą laiką.

 

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atskleistos ir kitos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurias galėjo padaryti kiti asmenys. Tyrimas dėl šių nusikalstamų veikų tęsiamas.

Už šioje baudžiamojoje byloje padarytas nusikalstamas veikas griežčiausia Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų.

Komisaro draugystė

Panaši policininkų plėšikų gauja policijoje veikė ne taip toli nuo Šiaulių, Kelmėje. Ten policininkai dirbo ranka rankon su banditais. Lygiai prieš 20 metų buvo nuteisti net šeši Kelmės policininkai. Kadangi bausmes buvę policininkai jau senai atlikę, tai jų pavardžių neberašysime, tačiau apie dėmę ant policijos munduro priminti verta.

Prasidėjus privatizacijos erai, vadovauti Kelmės policijai buvo paskirtas pats jauniausias Lietuvoje policijos komisaras Algis R. (tuo metu jam buvo apie 25 metus). Policijoje vyko reforma, trūko kadrų, tačiau atrodė, jog jaunas energingas policijos komisaras nedideliame miestelyje susitvarkys. Tačiau gavosi kiek kitaip. Komisaras ėmė bičiuliautis su miestelio nusikaltėlių vadovu, kuriam pagal tautybę buvo prilipusi Čigono pravardė.

Miestelyje, tuomet turėjusiame 12 000 gyventojų, gandai sklandė greitai. Apie komisaro ir Čigono draugystę žinojo visi. Pasitikėjimas tokia policija katastrofiškai smuko, nusikalstamumas vešėjo. 1990-aisiais Kelmėje buvo užregistruoti 324 nusikaltimai, po metų – 554, o 1992-aisiais – jau 709. Tarp jų – net 6 žmogžudystės! Iki 1993-iųjų rudens Kelmėje smarkiai padaugėjo automobilių, vagysčių. Nusikaltėliai išpirkų už juos prašydavo ne tik telefonu, bet ir be baimės parašydavo raštelį, reikalaujantį, pavyzdžiui, atnešti išpirką į autobusų stotį arba 1 500 dolerių padėti parke prie medžio.

Tuo metu Kelmėje be Čigono veikė ir Mumino grupuotė. Abi grupuotės konkuravo. Lietuvoje kilus prekybos spalvotaisiais metalais bumui, Čigonas susirado kompanionų Kaliningrado srityje. Ten jis gaudavo nusipirkti metalo laužo, kurį Lietuvoje perparduodavo. Yra patikimų žinių, jog šioje Rusijos srityje Čigonas pasamdė žudiką, turėjusį sunaikinti Muminą. Šis apie sąmokslą sužinojo ir susitiko su jį nužudyti turėjusiais rusais. Kalbama, jog Muminas žudikams užmokėjo daugiau negu siūlė čigonas ir visi sumąstė, kaip užsakovą apgauti. Muminas davęs savo striukę, pasislėpė, o žudikai į drabužį suvyniojo vištą ir ją peršovė. Kruviną striukę nuvežę Čigonui, pareikalavo sumokėti už neva įvykdytą užsakymą. Kai gavę užmokestį samdytieji rusai išvažiavo namo, Muminas Čigono pykčiui bei siaubui, vėl apsireiškė Kelmėje.

Apgavo kompanioną

1993-iaisiais Mumino grupuotė buvo prispausta. Tirti baudžiamosios bylos į Kelmę buvo komandiruotas VRM tardytojas su padėjėjais. Policininkai pas tardytoją vedė vis naujus nukentėjėlius nuo Mumino gaujos. Suprantama, prieš Čigono darbelius Kelmės policija buvo užmerkusi akis, jis nebuvo nei gaudomas, nei kratomas, todėl atvirai džiūgavo, kad išmušė ir jo valanda.

Po operacijos komisaras Algis R. gyrėsi, kad organizuotam nusikalstamumui Kelmėje bus nukirstos ne tik šakos, bet ir šaknys. Tačiau jas nukirto antrą kartą iš VRM į Kelmę 1993-iųjų lapkričio 4-ąją atvykę pareigūnai, kurie komisarą ir jo pavaldinį, kelių policijos jaunesnįjį inspektorių Algirdą R., suėmė, o dar kelis policininkus sulaikė.

1994-aisiais Kelmės policininkus teisė Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Teisė už reketą, kyšininkavimą, tačiau didžiausio dėmesio verta komisaro organizuota apiplėšimo operacija.

Ko gero, Lietuvos policijoje ši istorija neturi lygių.

Tąkart Čigonas su bičiuliu nuvyko į Kaliningradą ir ten nupirko keliolika tonų aliuminio laužo. Jis pats lengvuoju automobiliu per Nidos pasienio postą įvažiavo į Lietuvą, o paskui įriedėjo sunkvežimis „KamAZ” su nupirktu aliuminio laužu. Paskui juos lengvuoju automobiliu važiavo Čigono pažįstamas kaliningradietis Vladimiras, kuris lydėjo savo kamazą su 16 tonų aliuminio laužo. Komisaras Algis R. Čigoną pasitiko prie Lietuvos sienos ir, kaip buvo sutarta, turėjo vertingą krovinį saugoti kelyje. Tačiau vidurinės mokyklos nebaigusio Čigono galvoje kilo planas policijai padedant atimti kaliningradiečio krovinį. Pasišnibždėjęs su Čigonu komisaras skubiai parlėkė į Kelmę ir pavaldiniams nurodė sulaikyti Vladimiro sunkvežimį. Nuvažiavę už Kelmės rajono ribų, ant autostrados Vilnius-Klaipėda policininkai taip ir padarė. Matydami policininkų rankose automatus rusai nesipriešino. Sunkvežimį su metalu policininkai nuvairavo į Kuprės mišką, kur Čigono nurodymu per penketą valandų 16 tonų metalo perkrovė į kitą automobilį, o vėliau metalą už pusdevinto tūkstančio dolerių pardavė.

Už banditiškus darbelius komisarą Algį R. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuteisė 9 metų, jo parankinius mažesnėmis bausmėmis“. (Aurelija ŽUTAUTIENĖ)

 

 

Tikėkimės anksčiau ar vėliau visi galai išlįs ir TIESA triumfuos!

 

 

Apie Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą Šiaulių AVPK ONTT pareigūnų bylą ir kitus pareigūnų daromus nusikaltimus: http://www.tiesoskariai.lt/straipsniai-65/lt/alvydas-veberis—valdzios-isliaupsinti—angelai-sargai—268.html