Kauno teismas skyrė 16 metų kalėjimo vien už tai, kad estas buvo atvažiavęs į Kauną

Kauno teismas skyrė 16 metų kalėjimo vien už tai, kad estas buvo atvažiavęs į Kauną

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko – nuotrauka viršje) ir Arūno Paštuolio Estijos piliečiams Hansui-Erikui Ehvertui ir Arlle Grabbi skyrė po 16 metų kalėjimo už tai, kad estai neva 2015 m. lapkričio 6 d. prie savo namų nušovė Kauno nusikaltėlį Deimantą Bugavičių.

Ričardas Baika nuteistas už tai, kad neva atliko nužudymo „parengiamuosius darbus“.

Nuteisti Deimano Bugavičiaus „žudikai“ – E. Ehvertas ir Arle Grabii

„Tai labai įdomi teorija, ir apie tai pasisakė ir Erikas – kaltinime rašoma, kad po Bugavičiaus nužudymo mes pakeitėme mašiną, ir kad ja pabėgome, o Baiga kita mašina mus vedė iš nusikaltimo vietos, – redakcijai pasakojo „žudikas“ A.Grabbi, – tačiau byloje yra video įrašai, kurie įrodo, kad Baika tą vakarą niekur nebuvo išėjęs iš namų – prie jo namų yra kamera. Jis tik trumpam buvo išėjęs iš namų, kad kažką pasiimti iš mašinos. Jis buvo išėjęs iš namų gal 20 sekundžių, todėl tai dar vienas prokuratūros melas. Dabar dėl to, kad mes neva gyvenome Kaune ir sekėme Bugavičių – aš pirmą kartą patekau į Kauną, kai mane čia atvežė į tardymo izoliatorių. Tada pirmą kartą gyvenime atsidūriau Kaune. Tuo metu, kai buvo nušautas Bugavičiaus, aš buvau namie Estijoje – tą rodo ir mano mobilaus telefono duomenys“.

Bylą tyrusio „metų prokuroro“ Zdislavo Tuliševskio kaltinime nurodyta, kad R.Baika nusipirko kelias SIM korteles bei vieną jų įdėjo į „GPS Tracker“ sekimo įrenginį, kuris buvo sumontuotas D. Bugavičiaus automobilyje „Mercedes Benz S320“.

Prokuroras nurodė, kad Ehvertas atliko D. Bugavičiaus sekimą pagal minėtą GPS įrenginį ir vėliau kartu su A.Grabbi nušovė D.Bugavičių, šalia kurio sėdėjo jo draugė Vita Jakutienė.

Ričardas Baika teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad turėjo draugą Renaldą Veličką, pravarde Kaziukas, kuris 2018 m. spalio 12 d. mirė. Kažkuriuo metu jam užsiminė, kad automobilių turguje galima įsigyti GPS sekiklių ir kitų įrenginių. Apie 2015 m. kovą – balandį Kaziukas paprašė R. Baikos jam nupirkti GPS sekiklį, tačiau neminėjo to priežasties. R. Baika manė, kad šios priemonės Kaziukui reikia sekti jo transporto įmonėje dirbusius vairuotojus. 2015 m. balandį R. Baika nupirko GPS sekliklį ir tarėsi su Kaziuku dėl jo perdavimo. Vėliau tuos sekiklius perdavė „Kaziukui“, paaiškino, kaip jis veikia, už tai gavo 20 eurų ir GPS sekiklio įsigijimo kompensaciją. Nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. tolimesnės GPS istorijos R. Baika nežino. Tik iš bylos šiuo metu žino, kad šis GPS įrenginys buvo pritvirtintas prie D. Bugavičiaus automobilio, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, kas jį pritvirtino – nežino.

R. Baika teigia kitų kaltinamųjų H. E. Ehverto ir A. Grabbio niekada gyvenime nepažinojo. Taip pat nepažinojo ir D. Bugavičiaus, su juo nieko bendro neturėjo, nežinojo, kokiu jis naudojasi automobiliu ir apie D. Bugavičiaus nužudymą sužinojo tik kitą dieną iš spaudos.
I. Kaziuko prašymu R. Baika 2016 m. vasario – kovo mėn. iš R. Žibo už 800 eurų vienam mėnesiui išnuomojo jo butą, tačiau, kas jame gyveno, R. Baika nežino, įtarė, kad Kaziukas norėjo pagyventi su moterimi, nes buvo mergišius.

„Slapto liudininko“ parodymai – užtenka kam nors „slaptai“ paliūdyti, kad „man yra žinoma“, ir žmogelis keliauja visam gyvenimui už grotų

Teismas nutarė, kad teisiamųjų kaltei įrodyti užtenką tokių įrodymų : „slaptų liudytojų“ parodymų, kurie „slaptai“ pareiškė žinantys, kad D.Bugavičių nušovė Ehvertas ir Grabbi.
Kitas įrodymas – nukentėjusios R.Jakutienės parodymai – praėjus dviem metams po draugo nužudymo, ji prisiminė, kaip atrodė žudikas ir atpažino iš nuotraukos Arle Grabbi. Tiesa, teismas nesiaiškino, kaip moteris sugebėjo atpažinti žudiko veidą tamsią žiemos naktį, ir dar tuo labiau, kad liudininkė sakė, kad po pirmųjų šūvių ji pasilenkė savo sėdynėje ir nieko daugiau nematė. Tiesa, nors ir pasilenkusi tamsią žiemos naktį Jakutienė sugebėjo po dviejų metų prisiminti, kad matė žudiką – tai buvo Arle Grabbi.

Ir pagaliau pats „rimčiausias“ prokuroro Tuliševski pateiktas įrodymas – ant nužudytojo „Mercedes“ buvo rastas kažkieno pritaisytas GPS siųstuvas, skirtas sekimui. Neva žudikai prikabino prie „Mercedes“ tą siųstuvą, kad galėtų jį sekti. Tai darė neva Ehbertas, kuris 2015 m. kaip Estijos statybinės įmonės vadovas, buvo ne kartą atvažiavęs į Lietuvą ieškoti darbininkų statyboms Suomijoje. Ehvertas taip pat buvo atidaręs automobilių nuomos įmonę Taline ir bandė pradėti tą patį verslą ir Lietuvoje – čia ne kartą buvo atskridęs lėktuvu ar atvažiavęs automobiliu. Savo vardu nuomavosi automobilius ir gyveno viešbučiuose – koks samdomas žudikas palieka tokius pėdsakus.

Ehbertas buvo užsukęs ir į Kauną, ir ten savo automobiliu pravažiavo netoli tos vietos, kur gyveno D.Bugavičius.
Prokuratūra tai pateikė kaip įrodymą, kad Ehbertas planavo pastarąjį nužudyti.

Tačiau estas negalėjo atsistebėti tokia logika – jis Lietuvoje 2015 m. rugsėjį buvo pravažiavęs šimtus kilometrų ir tik vieną kartą jo važiavimas tariamai sutapo su D.Bugavičiaus važiavimo maršrutu.

Tačiau garbūs teisėjai nusprendė, kad toks įrodymas – kad sukdamas ratus Kaune Ekhertas pravažiavo netoli Šėtos gatvėje, reiškia, kad jis rengėsi pastarąjį nužudyti.

Šiaip labai įdomi prokuroro Zdislav Tuliševski logika – kaip jam šovė į galvą statybinės estų įmonės savininką padaryti samdomu žudiku?

Mat kaltinamasis Hansas – Erikas Ehvertas teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad D. Bugavičiaus pavardę išgirdo, kai buvo suimtas. Teigia pažįstąs I. Arakasą ir J. Tuuksamą, kitus estus, kurie tariamai ir organizavo Bugavičiaus nužudymą, tačiau su jais jokių nusikaltimų nėra padaręs, o R. Baikos išvis nėra matęs. Su I. Arakasu yra bendravęs 2015 m. rudenį Ispanijoje.
A. Grabbis yra H. E. Ehverto geras draugas jau 15 m., juos sieja bendri pomėgiai ir nieko nusikalstamo. Kaltinamasis turi butą Taline, Estijoje, kuriame buvo apsigyvenęs A. Grabbis ir pats per H. E. Ehverto banko sąskaitą mokėjo už butui teiktas komunalines paslaugas.

Kaltinime minimų per 30 kitų asmenų H. E. Ehvertas nepažįsta ir niekada nėra su jais susitikęs. Prokuratūra teigia, jog H. E. Ehvertas gavo piniginės naudos iš D. Bugavičiaus nužudymo, tačiau byloje išanalizavus turtinius duomenis nuo 2015 m., tai nepasitvirtino. Byloje yra faktas, jog H. E. Ehvertas 2015 m. vasarą nusipirko butą, bet pusę sumos pasiskolino iš banko, o kitą sumos dalį iš savo įmonės.

H. E. Ehvertas teisme papasakojo, kad 2015 m. rudenį kelis kartus buvo Lietuvoje, Kaune, Vilniuje, nes tyrė galimybę tarpininkauti darbo jėgos klausimais tarp Lietuvos ir Suomijos, nes jo įmonė užsiima darbo jėgos tarpininkavimu. Taip pat ketino susipažinti su automobilių nuomos rinka, kas taip pat yra jo įmonės veiklos sritys. 2015 m. Vilniuje ir Kaune bendravo su automobilių nuomos įmonių atstovais ir statybų atstovais. H. E. Ehvertas Lietuvoje apsistodavo laikinai išsinuomotuose butuose. Informaciją apie butų nuomą gavo iš Vilniaus informacijos centro. Lietuvoje naudojo vietinį telefono numerį, kurį įsigijo kioske, nes nenorėjo naudotis asmeniniu telefonu, o vietinio numerio naudojimas praktiškesnis. Taip pat H. E. Ehvertas savo vardu pirko autobuso, lėktuvo bilietus, nuomojosi automobilius ir bankomatuose nusiiminėjo pinigus nuo savo banko sąskaitų, vadinasi neveikė w konspiruotai.

Dėl kratos metu rastų daiktų H. E. Ehvertas paaiškino, kad ryšių trukdymo aparatą legaliai įsigijo prieš daug metų Olandijoje, tikslu naudoti jį įmonės susirinkimuose. Rastą neperšaunamą liemenę H. E. Ehvertas įsigijo prieš 10 m., kai turėjo skolų išieškojimo įmonę ir rūpinosi savo saugumu. Jo namuose rasta šaunamųjų ginklų enciklopedija buvo tarp kitų enciklopedijų, kalbų žodynų, knygų apie pasaulio paukščius ir kt., kas nepagrindžia kaltinimo. Iš H. E. Ehverto automobilio paimta „štanga“ vinims ištraukti, kuri skirta treniruotėms. Kaltinimo teiginiai, jog H. E. Ehvertas įsigijo optinį taikiklį, chemikalų pėdsakų naikinimui yra išgalvoti. Butas, kuriame buvo rasti tie daiktai, nėra su juo susiję ir H. E, Ehvertas tame bute nėra niekada buvęs. Taip pat kaltinamojo teigimu, jo niekas nesieja su automobiliu „Renault Megane“, nes automobilyje nebuvo rasta jo DNR pėdsakų.

Arle Grabbi ir Ehvertas – Talino viduramžių klubo nariai, mėgę laisvalaikiu pasidaužyti butaforiniais kardais, kuriuos Lietuvos prokuratūra padarė „samdomais žudikais“

H. E. Ehvertas pripažino, kad priklauso viduramžių kovotojų klubui, kuris užsiima viskuo apie viduramžius: kovos, muzika, šokiai ir pan. A. Grabbis irgi tam klubui priklauso. H. E. Ehvertas nuo 2012 m. iki 2014 m. dalyvavo organizacijoje „Kai Celit“, kuri nėra karinis vienetas. Tai vyrų vidurio amžiaus krizės organizacija, kurie nori po miškus palakstyti. Kodėl nevažiavo į Lietuvą su savo įmonės automobiliais, kurių buvo apie 12 vnt., H. E. Ehvertas paaiškino, kad užsiėmė automobilių nuoma ir geriausia su nuomos rinka susipažinti naudojantis jų transporto priemonėmis. Automobiliai Lietuvoje buvo išsinuomoti jo vardu. Dėl 2015 m. rugsėjį – lapkritį lankymosi Lietuvoje intensyvumo kaltinamasis paaiškino, kad tai buvo nauja verslo idėja samdyti statybų darbininkus Lietuvoje, kurie dirbtų Suomijoje. H. E. Ehvertas suprato, kad ši rinka užimta, kad lietuviai patys kontroliuoja šią įdarbinimo rinką ir lietuviai labiau pasitiki savais – lietuviais.

Dėl Ehverto naudoto automobilio maršruto sutapimo su D. Bugavičiaus maršrutu, pvz., 2015 m. rugsėjo 13 d. važinėjimo greta D. Bugavičiaus gyvenamosios vietos Šėtos g., Kaune,
Ehvertas teisme paaiškino, kad nežinojo, jog jo maršrutas gali sutapti su D. Bugavičiaus maršrutu ir laiko tai atsitiktinumu.
Garbūs teisėjai nutarė, kad tokie Ehverto paaiškinimai – grašio verti : „Pats kaltinamasis H. E. Ehvertas įtikinamai negalėjo teisme paaiškinti, kokiu tikslu taip dažnai atvykdavo į Lietuvą, koks jo buvo interesas Kaune, kodėl jo išsinuomoto automobilio „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. HTF 934, judėjimo maršrutas sutapo su abonentinio Nr. 8 641 09423, kuris gaudavo duomenis iš sekimo įrenginio „GPS Tracker“, įmontuoto ant D. Bugavičiaus automobilio, buvimo vieta, o aplinkybę, kad D. Bugavičiaus nužudymo dieną 2015 m. lapkričio 6 d. buvo Kaune ir netrukus po D. Bugavičiaus nužudymo, t. y. 2015 m. lapkričio 7 d. ryte išvyko iš Lietuvos, paaiškino atsitiktinumu. Teismas netiki šiais kaltinamojo aiškinimais ir juos vertina tik kaip siekį išvengti atsakomybės ir pelnytos bausmės“.

Teismas nurodo, kad Ehvertas nuo 2012 m. Taline veikiančios įmonės „Rendiproff OU“, kurios veiklos paskirtis gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų statyba, vienintelis akcininkas ir valdybos narys.
Byloje nustatyta, kad pvz., 2015 m. rugsėjo 13 d. 5.00 vai. automobilis „TOYOTA YARIS“, kurį išsinuomojo H. E. Ehvertas, pajudėjo iš Ašigalio g. 41, Kaune.
Tai neva įrodo, kad Ehvertas sekė Bugavičių : „taigi šis sutapimas negali būti paaiškinamas atsitiktinumu ir rodo sistemingą H. E. Ehverto atliktą D. Bugavičiaus sekimą. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir ta aplinkybė, kad po D. Bugavičiaus nužudymo H. E. Ehvertas Kauno mieste daugiau nesilankė. Teismo vertinimu, nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie H. E. Ehverto dalyvavimą D. Bugavičiaus nužudyme, tačiau minėtų netiesioginių įrodymų visuma, juos siejant į vientisą loginę grandinę, leidžia teismui konstatuoti esant pakankamai duomenų, patvirtinančių H. E. Ehverto dalyvavimą šiame nusikaltime“.
Pats nuteistas „žudikas“ Arle Grabbi papasakojo nenumanantis, kas galėjo GPS pagalba sekti Bugavičių : „Tik tiek, kad tas GPS siųstuvas veikė likus dviem mėnesiams iki Bugavičiaus nužudymo, o pakui jo baterijos išsikrovė ir jis nebeveikė. Todėl tai niekaip nėra susiję su šia byla. Dar daugiau – vėliau buvo rasta mikrofonų ir sekimo įrenginių ir Jakutienės automobilyje – ir paaiškėjo, kad juos ten įrengė Justas Jakutis, buvęs Jakutienės vyras. Todėl ir Jakutienės eks vyras sekė savo žmoną. Ir dar begalė žmonių turėjo kažkokių priežasčių, kad sekti Deimantą Bugavičių. O Bugavičius anksčiau važinėjo Sauiliaus Veličkos mašina, todėl visiškai neaišku, kas sekė tą Bugavičių. Dar juokingiau, kad byloje yra medžiaga, kad neva tą ‚Mercedes“ Bugavičiui padovanojo jo močiutė ta proga, kad jis išėjo iš kalėjimo. Tokių nesąmonių – pilna visa byla“.
„Aš manau, kad šioje byloje prokuratūra pridarė tiek daug klaidų ir kvailysčių, kad tikrai ne jų interesas, kad dar kartą šias nesąmones vertintų apeliacinis teismas, – mano A.Grabbi, – jie padarė tiek daug neteisėtų dalykų – pvz., atsisakė padaryti tyrimo veiksmus ir eksperimentus, atsisakė apklausti mūsų liudininkus. Jie mums neleido apskritai kalbėti ar klausti. Kartai prokuratūra net apskritai atsisakė pateikti savo įrodymus – kaip mes galime gintis, jeigu net nežinome, kas tai? Dar baisiau, kad net teisėjas mums pareiškė, kad jeigu toliau kažką kalbėsime, tai mums apskritai atims teisę kalbėti. Bet juk tai beprotybė“.
Arlis Grabbis teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 1-7 d. Lietuvoje ir Kaune nebuvo, greičiausiai tuo metu buvo Estijoje. D. Bugavičiaus pavardę pirmą kartą išgirdo, kai buvo suimtas. Vieninteliai liudytojai, kurie kažką apie jį pasakė, buvo anoniminiai.
Anoniminis liudytojas Nr. 1 teisme negalėjo pasakyti nieko, kas patvirtintų jo teiginius. Į visus klausimus jis atsakė, jog nežino arba negali atsakyti. Anoniminio liudytojo teiginys, kad kaltinamasis nuo 2013 m. yra riterių sporto klubo, kuris susijęs su nusikalstama organizacija, narys, niekuo nepagrįstas. Estijos policija prieš šį klubą nieko nusikalstamo nerado.

Klube A. Grabbis naudojo viduramžių ginklų kopijas, o ne šaunamuosius ginklus. Jais naudotis nemoka, karinių mokymų nėra praėjęs. Jokių kaltinime minimų asmenų, išskyrus H. E. Ehvertą, nepažįsta. Anoniminis liudytojas Nr. 2 teisme parodė, kad kaltinamasis šaudė į D. Bugavičių ir jam ginklas užsikirto, tačiau šis liudytojas negalėjo atsakyti į visus A. Grabbio papildomus klausimus. Byloje daugiau nėra jokių įrodymų, kad D. Bugavičiaus nužudymą, ginklų pervežimą įvykdė būtent A, Grabbis. Vien įvykio vietoje automobilyje rastas sušaudytas D. Bugavičiaus kūnas, D. Sinkevičienės daugiabučio namo stiklo paketo sugadinimas nepatvirtina A. Grabbio kaltės. Nukentėjusioji V. Jakutienė davė parodymus iš karto po įvykio ir po 3 dienų. Abu kartus ji pasakė, kad nusikaltėlis buvo apsirengęs juodai, sportiško kūno sudėjimo, 180 cm ūgio, jog nusikaltėlio veidas buvo uždengtas šaliku iki akių, kad ant galvos buvo gobtuvas, jog ji matė šaudantįjį tik kelias sekundes, o po to susmuko ir dėl to ji nematė nusikaltėlio veido net dalinai. Apie veido ypatybes nieko negalėjo pasakyti, todėl net nebuvo bandoma sudaryti fotoroboto, ar nustatyti nusikaltėlį pagal nuotraukas. Praėjus 2,5 metų kažkokia anonimė susisiekė su ja per „Viber“ ir persiuntė jai Airijoje išėjusio laikraščio straipsnį, kurį perskaičiusi V. Jakutienė staiga prisiminė, kad gali atpažinti nusikaltėlį pagal akių formą, antakius, nosį. Pažymėtina, kad per „Viber“ neįmanoma susisiekti anonimiškai, nes turi būti kažkoks kontaktas, kuris tyrimo metu nebuvo nustatytas. Pati V. Jakutienė susisiekė su policija ir pasakė, kad yra pasiruošusi atpažinti. Policija jai davė 16 nuotraukų, ji pažymėjo dvi, kaip panašiausias. Po 4 dienų įvyko atpažinimas gyvai. Nebuvo vykdomas atpažinimas su tuo asmeniu, kuris buvo iš fotolentelės išrinktas antrasis asmuo. Atpažinime dalyvavo 4 žmonės. V. Jakutienė atpažino A. Grabbį ne kategoriškai, o tik kaip panašiausią į tą, kuris šaudė į D. Bugavičių. Teisme nukentėjusioji taip pat parodė į A. Grabbį, kaip į panašiausią asmenį. Kaltinamojo manymu, ikiteisminio tyrimo metu atpažinimas vyko pažeidus įstatymą. A. Grabbis atpažinime buvo vienas žemiausių asmenų, kitų dalyvių ūgiai buvo: 180 cm, 197 cm, 194 cm. Taip pat visi parodyti atpažinti asmenys buvo aprengti nevienodai, veidai nebuvo uždengti, nebuvo su gobtuvais. A. Grabbis pripažino, kad Lietuvoje, Vilniuje, buvo du kartus – 2015 m. spalio 2 d. ir 2015 m. spalio 28 d. Abu kartus jis atvyko į Vilnių ir išvyko iš jo tą pačią dieną, lankėsi asmeniniais reikalais, tačiau vizitų tikslus atsisakė paaiškinti. 2015 m. spalio 2 d. jį į Lietuvą atvežė R. Joelain, o 2015 m. spalio 28 d. jį į Lietuvą atvežė H. E. Ehvertas, išleido Vilniuje, o pats išvyko savo reikalais. Pats A. Grabbis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl prašė bičiulių jį pavežti. Mano, kad visi kaltinimai paremti prasimanymais ir prokuroro autoritetu.

Visas minėtas Kaūno apygardos teismo nuosprendis prikabintas pdf faile:

estu