Garsus bylų klastotojas prokuroras Justas Laucius pranešė apie Antano „Celofano” nusikaltimus

Šiandien Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras Justas Laucius sušaukė specialią spaudos konferenciją, kad nušviestų visuomenę apie rugpjūčio 10 d. mitingo prie Seimo organizatoriaus Antano Kandrato – Celofano įtariamus nusikaltimus.

Gerbiamas prokuroras Justas Laucius informavo, kad Antanas įtariamas dėl riaušių organizavimo ir dėl kito „nusikaltimo” – „dėl neteisėto informacijos apie asmenų privatų gyvenimą rinkimą“, – kalbėjo J.Laucius.

Kas tas prokuroras Justas Laucius?

Justas Laucius, buvusio Klaipėdos prokuratūros vadovo Igno Lauciaus sūnus. Prokuroro Igno Lauciaus žmona, dirbusi bibliotekoje, sugebėjo Klaipėdos centre pasistatyti prabangų viešbutį:

Sūnus suėjo tėvo keliais. Nes tas kelias, matyt, labai viliojantis – visoje prokuratūroje – dinastijos – prokurorų Lauciaus, Artūro Paulausko, Kęstučio Betingio ir daugelio kitų atžalos daro karjerą įvairiausių lygių prokuratūrose.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Justas Laucius, kuris disponuoja visu Eligijaus Masiulio ir Dalios Grybauskaitės elektroniniu susirašinėjimu (mat turi Eligijaus Masiulio konfiskuotą kompiuterį), ir palaiko kaltinimą „MG Baltic“ ir liberalų korupcijos byloje, dar visai pats vos išsisuko nuo bylos už bylų klastojimą.

Dar 2009 m. Apeliacinio teismo kolegija, pirmininkaujama šios teismo teisėjo neseniai išgarsėjusio korupcijos byloje Viktoro Kažio, nurodė pradėti tyrimą dėl prokurorų Justo Lauciaus ir Zdislavo Tuliševski veiklos klastojant baudžiamąją bylą garsiam Lietuvos lenktynininkui Albertui Albrechtui.

Paaiškėjo, kad ir šioje byloje prokuratūra naudojo EŽTT uždraustą taktiką panaudoti meluojančius liudininkus, kad nuteisti ir uždaryti į kalėjimą visiškai nekaltus žmones. Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra ne kartą įvardinęs tokią praktiką kaip nusikalstama.

Nepaisant to, prokuratūra nuolat naudojasi meluojančiais liudininkais, o teismai apsimeta, kad to nepastebi. Pvz., garsiojoje Garliavos pedofilijos byloje nuteistas tariamas Drąsiaus Kedžio bendrininkas aklas žmogus Raimondas Ivanauskas buvo nuteistas pagal žinomai melagingus Mindaugo Žalimo parodymus – pastarasis juos davė mainais į prokuratūros pažadą jį ištraukti nuo atsakomybės už Baltarusijos piliečio sunkų kūno sužalojimą.

Garsus lenktynininkas Albertas Albrechtas buvo sulaikytas 2005 metais Kaune, praėjus dešimčiai metų po verslininko Rimanto Grainio susprogdinimo prie Vyriausybės. R.Grainio žudikas Genadijus Bazurinas pasakė, kad neva šį nusikaltimą užsakė A.Albrechtas. Mainais už šį „paliudijimą“ prokuratūra teismo užprašė, kad G.Bazurinui būtų trečdaliu sumažinta kalėjimo bausmė.

Beje, jau minėtas G.Bazurinas jau buvo kelis kartus pakeitęs parodymus – iš pradžių sakė, kad Grainio nužudymą užsakė kažkoks O.L., tačiau po kažkiek laiko, matyt suviliotas prokuratūros pažado sumažinti jam bausmę, prašneko apie tai, kad neva nusikaltimą užsakė  „Alius iš Kauno“.

Kaip žinia, Grainį prieš Vyriausybės susprogdino garsusis kileris V.Januškevičius – užsakymą šiam „darbeliui“ perdavė jau minėtas „etatinis“ pranešėjas G.Bazurinas. Nors sprogdintojas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tačiau prokuratūros pastangomis G.Bazurinui, dalyvavusiam planuojant daugelį labai sunkių  nusikaltimų, bausmė – net kelis kartus tarpininkaujant prokurorams – buvo sutrumpinta nuo 19 iki 14 metų. Už tris itin žiaurius nusikaltimus nuteistas G.Bazurinas, kuriam galėjo grėsti amžinas įkalinimas, malonę įgijo, sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga, ir šiuo metu jau matyt yra laisvėje.

Remiantis itin sunkaus nusikaltėlio G.Bazurino parodymais, prokuratūra suklastojo bylą A.Albrechtui – žmogus buvo tąsomas po teismus ir kalėjimus daugiau nei 20 metų.

Galiausiai A.Albrechtas laimėjo bylą prieš Lietuvą EŽTT – pastarasis nurodė, kad naudoti nuolat meluojančius recidyvistus tam, kad nuteisti nekaltus žmones, savaime yra nusikalstama.

Beje, bylą A.Albrcehtui klastojo jau minėti dabartiniai prokuratūros šviesuliai – jau minėtas Vilniaus prokuratūros vadovas Justas Laucius ir 2018 m. „metų prokuroras“ Zdislav Tuliševski.

Remiantis „jo bendrininkų“ parodymais, o taip pat tai, kad jis buvo [bendrininkų] įvardytas kaip nusikaltimo  organizatorius, A.Albrechtas buvo suimtas ir įkištas į kalėjimą. Albrechtas gavo pranešimą apie įtarimą, kuriame nenurodyti jokie įrodymai. Pareiškėjas buvo apklaustas. Iš keturių už R. Grainio nužudymą nuteistų asmenų jis prisipažino pažįstąs tik O. L. Pareiškėjas neigė bet kokį savo dalyvavimą susprogdinant automobilį ir atsisakė duoti parodymus be gynėjo.

A.Albrechtas tvirtino, jog niekada neturėjo slapyvardžio „Alius“. Jis pripažino, kad jo žmona gyvena Airijoje ir kad jis yra pasiturintis. Pareiškėjas ir jo gynėjas teigė, kad pareiškėjas niekada nebuvo iškviestas į apklausą, taip pat niekada nesislapstė nuo tyrėjų: po 1995 m. jis pasikeitė savo asmens dokumentus, kirto valstybės sieną, dalyvavo automobilių ralio varžybose, kuriose 2003 m. laimėjo Prezidento taurę, ir netgi buvo išrinktas Lietuvos automobilių sporto federacijos Ralio komiteto pirmininku.

2006 m. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas pripažino A.Albrechtą kaltu dėl R. Grainio nužudymo užsakymo ir skyrė jam 8 metus kalėjimo. Priimdamas tokį nuosprendį, teismas rėmėsi G. Bazurino parodymais. Nors pareiškėjas neigė dalyvavęs nusikaltime ir kaltino G. Bazuriną šmeižtu, teismas pažymėjo, kad šio parodymai, kad nusikaltimą suorganizavo asmuo vardu „Alius“ buvo nuoseklūs.

Tačiau Apeliacinis teismas Albrechtą visiškai išteisino, nurodęs, kad Bazurino parodymai buvo „nelogiški, prieštaraujantys kitiems įrodymams ir nenuoseklūs“. Teismas nurodė, kad tikėtina, kad duodamas tokius parodymas G. Bazurinas siekė palengvinti savo padėtį. Aukščiausias teismas gražino bylą nagrinėti atgal, galiausiai po ilgų tampymųsi Albrechtui skyrė 8 metus kalėjimo, ir paleido anksčiau laiko. Tačiau apeliacinis teismas nenusileido – įpareigojo Generalinę prokuratūrą nustatyti, ar prokuroras nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Itin atkakli buvo prokurorų veikla stengiantis ištraukti Bazuriną iš kalėjimo – jis iš pradžių buvo nuteistas 19 metų laisvės atėmimo bausme. Prokuroras apskundė ir prašė 13 metų. Aukščiausiasis Teismas sutrumpino G. Bazurinui skirtą bausmę iki 14 metų, bet pažymėjo, kad prokuroro prašymas buvo nesuderinamas su bylos medžiaga.

Galiausiai teisėjams įgrįso toks prokuratūros „šviesulių“ elgesys ir jie nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuratūros veiksmų Albrechto byloje.

Kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės, dalyvaujant dalyvaujant prokurorams Zdislavui Tuliševski, Justui Lauciui, buvo priimta tokia nutartis:

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. Albrechto apeliacinius skundus..

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad 2002 m. rugsėjo 2 d. prokuroro nutarimu A. A. paieška buvo paskelbta nepagrįstai.

1. visą laiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad jis nesislapstė, nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), šaukimų atvykti į policiją ar prokuratūrą nėra gavęs. A. A. sūnus A. A. ir žmonos motina N. M. , apklausti apeliacinės instancijos teisme, taip pat parodė, kad A. A. 2001 – 2005 metais nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) su šeima, dažnai lankydavosi žmonos motinos bute, kuriame buvo registruotas – (duomenys neskelbtini). Jokių šaukimų šiais adresais A. A. negavo, policija jo neieškojo.
2.  Būtų galima įtarti, kad A. A. artimi giminaičiai duoda jam naudingus parodymus, tačiau šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. būtų siunčiami šaukimai atvykti į policiją ar prokuratūrą, kad policijos pareigūnai būtų lankęsi ir ieškoję kaltinamojo A. A. bute, kuriame jis buvo registruotas – (duomenys neskelbtini), ar A. A. motinai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), kuriame jis faktiškai gyveno…aar daugiau – byloje esantys duomenys rodo, kad  po paieškos paskelbimo A. A. ne mažiau dešimties kartų kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną automobiliu ar aerouoste lėktuvu, išvykdamas trumpam į užsienį ir vėl grįždamas, nuo 2001 m. nesislapstydamas dirbo UAB ,,A. m.“ ir mokėjo socialinio draudimo mokestį, aktyviai dalyvavo automobilių sporte, paieškos vykdymo metu dalyvavo autoraliuose, 2003 metų autoralyje ,,Aplink Lietuvą“ tapo absoliučiu nugalėtoju, buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos prezidento taure, 2004 metais ,,1000 kilometrų“ lenktynėse tapo prizininku, 2004 metais buvo išrinktas ralio komiteto pirmininku (t. 4, b. l. 104). Paskelbtos paieškos nevykdymą akivaizdžiai rodo ir tas faktas, kad 2003 m. liepos 3 d. A. A. atžvilgiu buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 290 str. dėl policijos pareigūnų įžeidimo, jis buvo sulaikytas Šiauliuose, apie šį įvykį buvo rašoma spaudoje…

Nežiūrint to, kad A. Albrectas nesislapstė, gyveno Lietuvoje viešą gyvenimą, 2005 m. sausio 13 d. prokuroro iniciatyva jam buvo išduotas Europos arešto orderis. Iš byloje esančio Vilniaus miesto VPK KP ONTT viršininko V. B. 2006 m. sausio 11 d. rašto matyti, kad A. A. paieška buvo vykdoma nepradedant paieškos bylos, kad, vykdant operatyvinę paiešką, buvo nustatyta, jog A. A. nesislapsto, gyvena tai Kaune, tai Vilniuje, apie paieškos veiksmus nuolat telefonu ir raštu buvo informuojamas prokuroras J.Laucius…apklausti policijos pareigūnai nieko iš esmės nepaaiškino, kodėl beveik trejus metus nebuvo ieškomas ir surastas nesislapstęs A. A.

pareiškimuose pratęsti suėmimo terminą,  prokuroras taip pat nurodo, kad nuo 2002 m. rugsėjo 2 d. paskelbta A. Albrechto paieška…kad jis neva virš dviejų metų slapstėsi nuo bylą tiriančio prokuroro…suimtas todėl, kad neva slaptėsi…

Jei A. A. paieška netinkamai buvo vykdoma dėl pareigūnų, atsakingų už šį veiksmą, aplaidumo, tai toks neveikimas gali turėti tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 229 str., požymių, tačiau byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad paieška galėjo būti nevykdoma sąmoningai.

Nustačius, kad prokuroras tyčia nepagrįstai paskelbė kaltinamojo A. A. paiešką, prieš tai jo nešaukęs atvykti šaukimu, nesiėmęs ne formalių, o realių priemonių nustatyti A. A. buvimo vietą, siekdamas ne surasti A. A. , o turėdamas kitų tikslų (šių tikslų nustatymas neįeina į apeliacinės instancijos teismo kompetenciją), taip pat, kad klaidino teismą sprendžiant A. A. suėmimo klausimą, įrašydamas į procesinius dokumentus ir pateikdamas teismui žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad A. A. ilgą laiką slapstėsi (teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. A. nesislapstė), dėl to galimai nepagrįstai A. A. buvo kalinamas beveik du metus – nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. gegužės 18 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. įtvirtintą žmogaus laisvės neliečiamumo principą, ši veika gali turėti piktnaudžiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str., požymių. Šių aplinkybių tyrimas neįeina į apeliacinės instancijos teismo kompetenciją. Kai teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėja aplinkybės apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo apie tai pranešti prokuratūrai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 257 str.,

n u t a r i a:

pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie ikiteisminio tyrimo metu galimai padarytas veikas, turinčias nusikaltimų valstybės tarnybai požymių.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Viktoras Kažys

Teisėjai                                                                                                        Svajūnas Knizleris

Violeta Ražinskaitė