Kaip turtingiausia Lietuvos teisėja Laima Gerasičkinienė klastoja savo nutartis

Aurimas DRIŽIUS

Turtingiausia Lietuvos teisėja – beveik 5 mln. vertės šeimos turtą deklaravusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė atvirai klastoja savo nutartis ir tyčiojasi iš teisingumo.

Apie šios teisėjos darbą LL papasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis. A.Beržinis buvo išmestas iš darbo VSD ir pasodintas į kalėjimą, kai grupė korumpuotų Kauno teisėjų ir prokurorų ėmė jam keršyti už atskleistus prokurorų nusikaltimus.

Mat A.Beržinis demaskavo tuometį Jonavos vyr. prokurorą Algimantą Valantiną, vėliau tapusį generaliniu prokuroru ir dabar einančiu Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas. Būdamas Jonavos prokuratūros vyr. prokuroru, A.Valantinas asmeniškai kuravo baudžiamąją bylą dėl vietos gyventojo Sergejaus Repjovo užudymo. Šį žmogų, būdamas girtas, partrenkė ir mirtinai sužalojo tuometis Jonavos kelių policijos šefas, dabartinis Jonavos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vygaudas Čižauskas, ir pabėgo iš įvykio vietos. Girto V.Čižausko automobilį sustabdė kelių policininkai, pažinę savo bosą, jį paleido, mat V.Čižauskas užtikrino juos, kad „viską sutvarkys“ . Iš tiesų, kitą dieną kelių policininkai parašė raportus, kad nepasivijo bėgančio V.Čižausko automobilio. Taip šis nusikaltimas ir nebūtų atskleistas, jeigu ne A.Beržinis. Jis iš karto suprato, kad A.Valantinas viską žino, ir slepia žudiką, mat pirmas A.Valantino klausimas VSD pareigūnui buvo : ar šis tyrimas yra suderintas su „valdžia“, ir kad „policijoje nebus kam dirbti“.

Tačiau šis nusikaltimas buvo atskleistas, o prokurorai ėmė keršyti A. Beržiniui. Jie surado vieną kaunietį Kęstutį Taurą, kuris parašė melagingą skundą, kad neva A.Beržinis jam grasino ginklu. Prokurorai ir teisėjai iš karto uždarė A.Beržinį į kalėjimą, nors vėliau patys pripažino žinoję, kad K.Tauro skundas melagingas.

Tik 2000-10-31 Kauno miesto apylinkės teismas pripažino, kad K.Tauro skundas melagingas, ir įpareigojo K.Taurą jį paneigti bei atlyginti A.Beržiniui žalą.

Tačiau antstoliai nuo 2000 iki 2013 m. nesugebėjo priversti K.Taurą įvykdyti teismo sprendimo. Todėl A.Beržinis padavė į teismą Lietuvos Respubliką ir pareikalavo, kad žalą atlygintų valstybė, kuri atsako už antstolių darbą.

„31 10 2000 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, kad Lietuvos pilietis Kęstutis Tauras 14 05 1996 pareiškimu žinomai melagingai įskundė mane Kauno apylinkės prokuratūrai apie nebūtą nusikaltimą dėl savanaudiškų tikslų, dirbtinai sudarydamas įrodymus, kad mano atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje ir įpareigojo sumokėti man 4000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir 210,661itus teismo išlaidas,- teigiama A.Beržinio pareiškime, – Kriminalinė institucija Lietuvos generalinė prokuratūra įvykdė nusikalstamą veiką, nes dengė nuo baudžiamosios atsakomybės pilietį K.Taurą, kad sueitų baudžiamos atsakomybės senaties terminas ir kad panaudoti Lietuvos pilietį K.Taurą nusikalstamiems tikslams, dirbtinai sudarant įrodymus, kad vykdyti prieš mane ir mano artimuosius LR BK lOO str. tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šią aplinkybę patvirtina 03 03 2014 nutarimas atsisakyti patenkinti mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Taip pat kriminalinė institucija Lietuvos generalinė prokuratūra įvykdė kitą nusikalstamą veiką, nes dengė nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno miesto apylinkės teismo teisėją D.Mekšraitienę, kad sueitų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas ir kad panaudoti teisėją D.Mekšraitienę nusikalstamiems tikslams neįvykdyti per įmanomai trumpiausią laiką įsiteisėjusio 31 10 2000 teismo sprendimo, kad vykdyti prieš mane ir mano artimuosius LR BK 1 OO str. tarptautinės teisės uždraustą elgesį su žmonėmis“.

A.Beržinis nurodė, kad kriminalinė institucija Lietuvos generalinė prokuratūra įvykdė kitą nusikalstamą veiką, nes dengė nuo baudžiamosios atsakomybės pilietį K.Taurą, kad sueitų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas ir kad nebūtų įvykdytas įsiteisėjęs 31 10 2000 teismo sprendimas.

Dėl to Kauno apylinkės teismas ir teisėja D.Mekšraitienė neįvykdė įsiteisėjusio 31 10 2000 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr2-5566/2000 kartu su atsakovu antstoliu M.Petrovskiu trylika metų, nes neteisėtai ir nepagrįstai buvo atsisakyta įvykdyti minėtą sprendimą ir nutraukta vykdomoji byla.

A.Beržinis nurodė, kad Civilinis procesas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo trunka jau 18 metų ir 31 10 2000 priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas nėra įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką dėl atsakovo Lietuvos teismų ir generalinės prokuratūros šališkumo ir priklausomumo nuo Lietuvos piliečio K.Tauro žinomai melagingų įskundimo ir parodymų sufabrikuotose baudžiamose bylose. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovo Lietuvos teismai padarė A.Beržiniui turtinę ir moralinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas Lietuvos respublika.

A.Beržinis nurodė, kad dėl neįvykdyto teismo sprendimo per įmanomai trumpiausią laiką atsakovas Lietuvos respublika pažeidė jo teises, nurodytas Žmogaus teisių konvencijoje, ir pareikalavo priteisti iš atsakovų Lietuvos respublikos 903 835,89 1itų padarytai ir patirtai žalai atlyginti.

„Taikos sutartis su kriminaline Lietuva negalima“, – nurodė A.Beržinis.

„Tada kreipiausi į teismą, kad jeigu antstolis nesugebėjo per 14 metų nieko išieškoti, kad man padaryta žala būtų išieškota iš valstybės, – pasakojo K.Beržinis,- pridedu visas teismų nutartis dėl baudų K.Taurui skyrimo ir dėl žalos man padarymo, nes nė cento tas pilietis man padarytos žalos neatlygino. Bylos imasi Vilniaus apygardos teismo teisėja Gerasičkinienė. Kai ir dera šiai Vilniaus kriminalinei institucijai, teisėja Gerasičkinienė paskiria posėdį, į kurį kviečia mane, kaip nukentėjusįjį. Tačiau ko man dalyvauti, jeigu ten visas aišku? Savo civilinį ieškinį nusiunčiau, pridėjau skaičiavimus, kokia neturtinė ir turtinė žala man padaryta, ir paprašiau skundą nagrinėti man nedalyvaujant.

Nieko nežinau, kada vyks posėdis, tačiau toks posėdis įvyksta, ir byloje atsiranda informacija, kad aš neatvykau į posėdį, ir todėl mano skundas paliktas nenagrinėtu“.

A.Beržinis nurodė, kad skundas būtų nagrinėtas jam nedalyvaujant, tačiau teisėja Gerasičkinienė paskyrė posėdį vasario 23 d. Pranešimą apie įvyksiantį posėdį A.Beržinis gavo kartu su L.Gerasičkinienės nutartimi – kovo 13 d., t.y. praėjus 20 dienų po posėdžio.

Savo nutartyje L.Gerasičkinienė nurodė, kad „Ieškovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymu nustatyta tvarka. Apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama teismo šaukimais ar pranešimais. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais (CPK 133 str. 1 d.)- Ieškovui teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo nurodytu adresu (CPK 116 str.), kurie vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi yra laikomi ieškovui įteiktais.

Byloje nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių neatvykimo priežasčių, negautas prašymas dėl bylos išnagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 4 d.), atsakovai neprašė priimti sprendimą už akių, todėl vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas“.

Nors A.Beržinis buvo pateikęs nušalinimą teisėjai Gerasičkinienei prašymą „nagrinėti jam nedalyvaujant“, teisėja savo nutartį išsiuntė kartu su kvietimu į posėdį. Ir nenagrinėjo skundo, nes „neatvyko pareiškėjas“.

Aurelijus Beržinis jau seniai savo pareiškimuose vadina visą Vilniaus apygardos teismą „kriminaline institucija“ ir „pseudoteismu“.

Už tokius sprendimus teisėjai niekaip neatsako – tai palikta jų sąžinei.

Dėl įtariamo L.Gerasičkinienės dokumentų klastojimo kreipėsi ir N.Puteikis

Seimo narys Naglis Puteikis dar balandžio mėn. kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, prašydamas įvertinti informaciją apie Vilniaus apygardos teismo teisėjos Laimos Gerasičkinienės, kurią žiniasklaida tituluoja turtingiausia Lietuvos teisėja, galimai įvykdytą dokumentų klastojimą ir priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo.

Kaip Seimo narį informavo Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, 2014-12-18 teismo posėdyje civilinę bylą Nr. 2-4222-431/2014 nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo teisėja L. Gerasičkinienė neleido šiai sąjungai atstovauti ieškovui A. B., pareikšdama, neva posėdžio išvakarėse, 2014-12-17, A. B. elektroniniu būdu pateikęs teismui prašymą leisti, kad jam atstovautų fizinis asmuo. Posėdžio metu teisėja pateikė šio tariamo prašymo tekstą, kuriame nebuvo nei A. B. parašo, nei datos, nei teismo, kuriam jis skirtas, pavadinimo. Nepaisydama pastabos, kad A. B. tokio prašymo nepateikė, teisėja jį išnagrinėjo ir juo remdamasi priėmė protokolinę nutartį dėl esą netinkamo ieškovo atstovavimo.

Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovas ir jo atstovaujamas A. B. kategoriškai neigia 2014-12-17 ar kuriuo nors kitu metu pateikę prašymą, kad A. B. atstovautų fizinis asmuo.

2014-12-18 patikrinęs bylos dokumentus elektroninėje teismų sistemoje EPP, A. B. teigia tokio prašymo neradęs, o 2014-12-19 teisėjos sekretorė telefonu negalėjo nurodyti jo registracijos šioje sistemoje datos ir laiko. Tačiau 2015-02-12 dar kartą patikrinęs sistemą A. B. pastebėjo, kad prie dokumento, kurį 2014-12-18 jo vardu teikė Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, nežinomomis aplinkybėmis atsirado „zip“ tipo failas su „MS Word“ formato dokumentu, pavadintu „Dėl fizinio asmens atstovavimo kitam fiziniam asmeniui kai dalyvauja advokatas arba advokato padejėjas“. Šis dokumentas nėra pasirašytas nei paprastu, nei elektroniniu parašu, nenurodyta, kam jis yra adresuotas ir kas yra jo siuntėjas.

Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga ir A. B. nurodo ne tik nepateikę, bet ir negalėję pateikti tokio dokumento, nes teismų elektroninė sistema nepriima „zip“ formato dokumentų – visus dokumentus ir jų priedus ieškovas ir jo atstovas teikė tik „pdf“ formatu.

Remdamiesi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga ir A. B. mano, kad teisėja L. Gerasičkinienė galimai suklastojo A. B. tariamai pateiktą prašymą, o šią jos veiką dangsto asmenys, turintys prieigą prie teismų elektroninės sistemos. Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga nurodė, kad tariamas ieškovo A. B. prašymas gali būti paimtas iš kitos bylos Nr. 2-123-431/2015, kurioje ši sąjunga atstovauja ieškovei E. Ž., nes yra parašytas moteriškos lyties asmens vardu.

Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga dėl galimai nusikalstamų teisėjos L. Gerasičkinienės veikų kreipėsi į Generalinį prokurorą, o Seimo narys Naglis Puteikis prašo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priimti sprendimą ir dėl drausmės bylos L. Gerasičkinienei iškėlimo, o nustačius asmenis, galimai bendrininkavusius klastojant dokumentus, duomenis pranešti teisėsaugos institucijoms.

0000