Kada prokuratūra ims oficialiai lupti nagus neprisipažįstantiems įtariamiesiems?

Kada prokuratūra ims oficialiai lupti nagus neprisipažįstantiems įtariamiesiems?

Aurimas Drižius

Šios Lietuvą užvaldžiusios Skvernelio  „mentų“ gaujos metodai nepaliauja stebinti – garsus bylų klastotojas, profsąjungų profesinės sąjungos pirmininkas ir Vilniaus miesto prokuratūros prokuroras Julius Rėksnys (nuotr. apačioje spaudžia ranką savo viršininkei) pritaikė naują įtariamųjų kankinimo metodiką – reikia suiminėti įtariamųjų šeimas, ir jas kankinti, siekiant įtariamųjų prisipažinimo.

Kaip žinia, Stalinas taip pat taikė „kolektyvinę“ atsakomybę, kankino žmonas vyrams matant ir atvirkščiai. Šiandien lygiai tą patį daro ir „nepriklausomos“ Lietuvos prokuratūra – pvz., baikerio Lauryno Baltrūno „Obliaus“ byloje prokuratūra suėmė jo žmoną, ir ją kankino, girdint vyrui. Reikalavo prisipažinimo. Tačiau gavo priešingą rezultatą- pasipiktinęs tokiais metodais, „Oblius“ apskritai atsisakė kalbėtis su „tyrėjais“.

Apie tokius prokuratūros metodus ir įtarimus „Laisvo laikraščio“ redakcijos darbuotojams dėl versijų apie I.Strazdauskaitės bylą – pokalbis su teisininke Daiva Guobiene. Kaip žinia, beveik visi „Laisvo laikraščio“ darbuotojai apklausti kaip įtariamieji nepagarbos Ievos Strazdauskaitės atminimui byloje. Nors redakcija tik kėlė versijas ir abejojo policijos versija, kad mergina buvo pagrobta ir nužudyta dėl kažkokios „audinės“. Kurią plėšikai numetė miške, ir ją pamiršo.

D.Guobienė atsakė į LL klausimus: 

– Ar prokuratūra ir tau įteikė įtarimą dėl nepagarbos I.Strazdauskaitės atminimui?

– Man jau dabar šaukimą įteikė, sakau, kad nuo gyvenimo nepasislėpsi, jis tave suras. Supratau, kad įtarimą man pateiks, nes šaukimą net namo atvežė.

– Tai kad tu nieko blogo nepasakei?

– Dėl to dalyko tai aš nesibaiminu, manau, kad tai bus parodomasis procesas, kuriame jiems reikia ir tokios pavardės, kaip Daiva Guobienė, ir neaišku, kaip tas procesas pasibaigs. Man tik keista, kad prokuratūra sau labai apsunkino gyvenimą, mane patraukdami į šią bylą. Tai mane nustebino. Policija atvažiavo, įteikė man šaukimą ir sako, kad važiuočiau su jais į apklausą. Atsakiau, kad važiuosiu tada, kai gausiu šaukimą, o dabar niekur nevažiuoju. Jie man pasakė, kad siuntė prieš naujus metus. Sakau, nu ir ačiū Dievui, ateis su visa korespondencija. Kaip tyčia visus dokumentus susidėjau, pažiūrėjau, ką dėl Strazdauskaitės bylos pasakė gerbiami ponai Paulauskas, Kiškis ir Grigaravičius. Nunešiu policijai visas publikacijas, kuriose šie ponai pasisako dėl Strazdauskaitės, ir bandysiu įrodyti, kad tie ponai mane suklaidino, ir kad jiems reikia pareikšti įtarimus dėl nepagarbos mirusiai. O kai tik gausiu įtarimą, iš karto prašysiu Kauno prokuratūros, kad man leistų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl Strazdauskaitės. Nes aš turiu pagrindo manyti, kad mano pasakyta informacija turi patvirtinimą tame ikiteisminiame tyrime. Kol mes tuo neįsitikinsime, jie negali nieko daryti. O gal ten, tame ikiteisminiame tyrime, viskas yra taip, kaip aš ir sakiau? Juk šiandien mes nežinome, kas ten yra. Gal ten ir pasitvirtino, kad jie buvo šiek tiek pažįstami (auka ir žudikai – aut. Pastaba). Maža ką mums rašo lrytas.lt arba delfi – ten juk nėra oficialios ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tegul man leidžia susipažinti – gal Strazdauskaitė iš tikrųjų vežė kažką vertingo – ne gal, o komisaras Kiškis taip ir sakė, kad vežė. Gal pradėkime nuo to, kad policija tada, kai rado tą pagrobtą „Audi“, jie aplinkui kažko ieškojo, sulindo vos ne į tvenkinį.

– Gal jie ieškojo aukos arba jos kūno?

– Reikia pažiūrėti pagal datas, ar jie tikrai to kūno ieškojo, ar dar kažko vertingo. Ir ar jie ieškojo kažko jau po to, kai rado kūną. Nors man keista – nuo kada pažintis su romų kilmės žmonėmis yra garbei kenkiantys dalykai? (nes D.Guobienė kaltinama tuo, kad pasakė, kad Bieliauskai buvo pažįstami su Strazdauskaite, ir taip pažemino jos orumą ir atmintį- aut. Pastaba).Tai išeina, kad visus, kurie pažįsta Radžį, reikia sakyti, kad jie yra pažeminti.   

– Šioje valstybėje dar ne tokių stebuklų gali prisižiūrėti – pvz, tokiam Žilvinui Razminui policija iškėlė bylą vien už tai, kad jis nuėjo į apklausą policijoje ir pasidalino atsišaukimais, nukreiptais prieš eurą?

– Eik tu sau, tai jau visiškas nupušimas šios valstybės. Jau kitą kartą kenti, kenti, nieko nesakai, tačiau kartais neišlaikai – juk tokios bylos yra tragedija. 

– Ir aš taip manau, ir galvoju, kad ši Grybauskaitės chunta prieš mirtį imsis dar ne tokių represijų?

– Nu ir dar vienas dalykas, kuri „ant durniaus“ policija parašė – koks man skirtumas, dėl ko pagrobė tą Ievą Strazdauskaitę – ar dėl jos automobilio, ar dėl to, ką ji vežė. Kaip tas faktas, kad ją pagrobė, ją žemina?

– Todėl ir norėjau paklausti apie tendencijas – gal žinai baikerių istoriją, kai vienas baikeris Laurynas Baltrūnas  uždarytas į kalėjimą, o tam, kad jis prisipažintų, prokuratūra suima ir jo žmoną, ir uždaro gretimoje kameroje, kad jis visą naktį girdėtų žmonos verksmą? O jam pačiam grasino, kad „papasakosim žiniasklaidai, kad tu užmušei „Kumpį“, ir jį kažkam sušėrei? Kaip tu vertini tokią prokuroro Rėksnio įrodymų rinkimo metodiką? Juk tai visiškas gestapas, tik tiek, kad tau nelupa nagų?

– Ir kas tave labai stebina?

– Nu vis tiek, šiek tiek tokia metodika „nepriklausomoje Lietuvoje“ stebina?

– Kas tave stebina – juk tokie metodai pas mus jau tapo norma. Ir aš jau niekuo nebesistebiu šioje valstybėje.

– Tai aš ir klausiu – jeigu šeimos narių suiminėjimas ir kankinimas, siekiant prisipažino, jau tapo prokuratūros darbo norma, tai kas bus toliau?

– Šioje situacijoje niekas nekalba apie tai, kad Daivos Baltrūnienės apskirtai policija negalėjo nei sulaikyti, nei suimti, nei vežti į areštinę dėl vienos paprastos priežasties. Net jeigu ji ką nors ir žino, tik nedalyvavo. Yra BK straipsnis, kuris leidžia jai neduoti parodymų. Nes šeimos nariai gali atsisakyti duoti parodymus prieš kitus šeimos narius. Todėl policija galėjo tik įeiti pas žmoną, paklausti, ar ji sutinka duoti parodymus prieš vyrą. Jeigu ji sako, kad ne, tai policija turėjo apsisukti, ir išeiti lauk. Kokie čia dar galėjo būti jos suėmimai ir uždarymai į areštinę? Todėl tie metodai niekaip nesikeičia nuo sovietinių laikų. Nors, tiesą sakant, net sovietmečiu tokių nesąmonių tikrai nebūdavo. Tačiau per visus Nepriklausomybės metus mes nė kiek procesine prasme nepatobulėjome. Kaip prasidėjo tos nesąmonės nepriklausomybės pradžioje, taip ir tęsiasi – tada net nusikaltimo liudininkus uždarė į kalėjimą tam, kad jie pasakytų taip, kaip reikia prokuratūrai. Įvyko nužudymas, liudininkai buvo suimti dviem paroms, davė parodymus, tačiau teisme juos pakeitė. Tada teisėjai nesuprato, kas vyksta, nes byloje yra išimti dokumentai apie tai, kad liudininkai buvo uždaryti. Teisėjai pasitikrino – iš tiesų, liudininkai suimti, kol duos „reikalingus parodymus“. Kur tu tai girdėjai? Visa tai persikelia į dabartinį lygmenį, ir dabartinė mūsų teisinė sistema yra pilna savivalės, visiško nihilizmo tokia kontorėlė, kuri daro ką nori ir kaip nori. Kuri panaudojama tam, kad žlugdyti žmones. Todėl nieko naujo šia tema nepasakysiu. Nors ne, kai ką naujo galiu pasakyti – norėjau paimti kreditą, susidūriau su tokia įmone creditinfo. Tai labai įdomi sistema, kaip naikinami žmonės – ši privati įmonėle sprendžia, kam skolinti, o kam ne.  UAB pakeltas į valstybinį lygį, ir išdavinėja informaciją bankams tokią, kokią  nori. Ir niekaip už tą informaciją neatsako. Ir niekas negali patikrinti jų duomenų, ir paklausti, o kodėl jūs nusprendėte taip, o ne kitaip. Liepos mėnesį aš turėjau kreditingumą prastą – 28 proc., nes kuo didesnis, tuo blogesnis. Atidaviau visas skolas, niekam neskolinga, tačiau pagal „Creditinfo“ apskritai rizika man išduoti kreditą dvigubai išaugo. Kodėl? Jie man neprivalo aiškintis. Dabar kur aš beeičiau, man visur krato tą popierių kaip raudoną skudurą. Ir aš tuos kaltinimus priimu kaip dalį to persekiojimo. Net 15min.lt parašė, kad Guobienė pagaliau atsiskaitė, ir nebeturi skolų – ar visuomenei tai reikia žinoti?

– Tai ar tu manai, kad tokios teisėsaugos nesąmonės kada nors baigsis?

– Ne. Sistema neatleis viso to, kas apie ją yra pasakyta. Versijas kelti sistemos nuomone yra labai nemoralu, nors apskritai bet koks nusikaltimas nėra moralus. O teisę spręsti, kas moralu, o kas ne, teisę turi tik išrinktieji. O visi kiti – darbo jėga, arba vergai, kurių paskirtis yra viena – mokėti mokesčius. Ir suvirškinti tai, ką sisteminė žiniasklaida tau į kala į gerklę. Ir staiga – tu tampi tokios sistemos laužytoju, ir nori kad ji liautųsi tave persekioti?

– O jeigu į prezidentus bus išrinktas koks nors kitas žmogus, ne Skvernelio ir Grybauskaitės tipo?

– Nepainiok tų dalykų. Pirma žiūrėk ne į prezidentą, bet į mūsų tautą, arba liaudį, ir jos mentalitetą. Nes mes įpratę kaip reaguoti į visus sunkumus ir smūgius – tik labiau susiveržti diržus, ir susilenkti dar labiau, kad mažiau kliūtų į kuprą. Kitokios reakcijos į tai, kas su mumis yra daroma, nėra. Juk vien po Naujųjų metų kiek yra įvesta papildomų naujų mokesčių, kurie faktiškai visiškai sužlugdo smulkų ir vidutinį verslą. Jau visiškai jį sužlugdo, nes neįmanoma bus dirbti, mokant tokius mokesčius. Ir netgi Sodros mokesčiai taip sustyguoti, kad daugiau nulupti. Ir visa tauta girdi, kad biudžetas surenkamas su perviršimi, daugiau, negu tikėtasi. Tai kodėl tada mokesčiai dar didinami? Ir vis tiek žmonės tyli, tik lagaminus kraunasi.

– Neišvažiuos tik teisėjai, prokurorai ir STT?

– Taip, nes jiems pakėlė algas. Aš suprantu, kodėl „valstiečiai“ taip pasielgė, nes į savo rankas reikėjo perimti jėgus struktūras, pašalinant Dalytę, nelaukiant, kol ji baigs tą savo kadenciją. Tačiau visos tos demonstracijos, piketai ir visa kita yra pats durniausias dalykas. Nes jie niekam nebaisūs ir neįdomūs.  Nu pažiūrės per teliką, ir kas toliau?

– Toliau žmonės eis balsuoti? O koks kitas kelias – daryti aštuntą spalvotą revoliuciją per penkerius metus, kaip Ukrainoje, kad vieną drakoną pakeisti kitu?

– Taip veikia demokratinė sistema, ir nepasakysi, kad pvz., Ispanija ar Prancūzija nėra demokratijos. Tačiau žmonės ten kitaip reaguoja į tam tikrus valdžios veiksmus. Todėl aš ir sakau, kad gyvenimas Lietuvoje galėtų pasikeisti ne prezidento keitimu, bet žmonių mentaliteto

–