EŽTT per Neringos Venckienės bylą sugriaus visą Lietuvos politinę sistemą

hqdefault-13

hqdefault-13

Vakar Europos Žmogaus teisių teismas paskelbė, kad EŽTT Didžioji kolegija, susidedanti iš 17 teisėjų, nagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipimąsi pateikti konsultacinę išvadą dėl Neringos Venckienės neregistravimo 2020 m. Seimo rinkimuose.

Kaip žinia, Lauros Matijošaitytės vadovaujama VRK neregistravo Neringos Venckienės kandidate praėjusiuose SEimo rinkimuose, ir taip pdaraė šiuos rinkimus neteisėtais.

VRK ir vėliau Vyriausias administracinis teismas nurodė, kad negali registruoti Neringos Venckienės rinkimuose, neva „konstitucijos dvasia“ to neleidžia.

Šį terminą – „konstitucijos dvasia“ pirmą kartą sugalvojo toks buvęs konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris, ir, iššaukęs šią dvasią, jis išaiškino, kad joks politikas niekada nebegali dalyvauti politikoje, jeigu iš posto yra pašalinamas apkaltos būdu.

Tiesa, pačioje Konstitucijoje apie tai nekalbama nė žodžio. ten pasakyta labai aiškiai, kas negali būti renkamas į Seimą :

56 straipsnis

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Vyriausias administracinis teismas, kuriam pirmininkauja teisinės sistemos švyturys Gintaras Kryževičius, įtaisęs savo sugulovę Sigitą Rudėnaitę aukščiausiojo teismo pirmininke, uždraudė rinkėjams laisvuose Seimo rinkimuose balsuoti už Neringą Venckienę, kurią išvadino „teisinės sistemos pūliniu“ vien todėl, kad ji, priešingai nei visa „teisinė sistema“, neėmė kyšių.

https://chrissmith.house.gov/uploadedfiles/supreme_court_chairman_calls_venckiene_an_abscess.pdf

Paaiškėjo, kad jau minėtas Kryževičiaus atstovaujamas teismas remiasi vyriausiojo teisinės sistemos žynio Egidijaus Kūrio iššauktų dvasių išaiškinimu, kad neva žmogus, kuris iš renkamų pareigų pašalinamas apkaltos būdu, jau niekada nebegali atstovauti žmonėms.

dvasios

Tiesa, dvasios ir vyriausias konstitucijos žynys reikalingi tik tam, kad paneigti Konstituciją, kurioje nieko panašaus nėra. Joje parašyta labai aiškiai, kam draudžiama dalyvauti rinkimuose :

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:

  1. nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,
  2. teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,
  3. susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,
  4. rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,
  5. nuolat negyvena Lietuvoje,
  6. teisėjas, kol eina šias pareigas,
  7. rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
  8. likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,
  9. statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Sąrašas yra baigtinis. Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu.

„Kartu leiskite maloniai priminti, kad nei LR Konstitucijoje, nei LR Konstitucinio Teismo įstatyme nėra tokių dalykų, kurie gali būti pavadinti „konstitucinėmis dvasiomis“ ir tuo labiau jų priešpastatymu kaip aukštesnėmis už Konstitucijos tekstą. Taip pat abiejuose šiuose įstatymuose LR Konstituciniam Teismui nėra suteikti įgaliojimai kurti „konstitucines dvasias“ (ar jas matyti kažkur danguje) ar „oficialiąją konstitucinę doktriną“, kaip kažkokį LR Konstitucijos pakaitalą. Tai Konstitucijoje nenumatyta veikla. Tokių įgaliojimų LR KT neturi. Todėl, tas kas yra daroma be įgaliojimų yra neteisėta. Elementaru“, – teigia daktaras Jonas Ramanauskas.

O tam, kad paneigtų Konstituciją, vyr. žynys E.Kūris pateikia ne tokį lengvą paaiškinimą:

Konstitucijos dvasia

Egidijus Kūris

Santrauka

Straipsnis skirtas konstitucijos sampratai, kuri analizuojama remiantis normatyvinio ir deskriptyvinio metodų skirtumu, aptarti. Teigiama, jog „konstitucinį minumą“ sudaro konstituciškai išskiriami valdžių sandaros santykiai, tuo tarpu kiti, tegu ir visuotinai paplitę konstitucijų turinio elementai, įskaitant ir žmogaus teisių katalogą, išskiriami deskriptyviai. Tokia konstitucijos samprata, kai ir vienu, ir kitu metodu išskiriami konstitucijų požymiai įtraukiami į bendrąją konstitucijos sąvoką, atskleidžia konstituavimo ir konstitucionalizavimo skirtumo ignoravimą. Toks ignoravimas lemia tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjusi teisės konstitucionalizacijos tendencija suprantama kaip vienpusis procesas, reiškiantis vis didesnį konstitucijos skverbimąsi į ordinarinę teisę, tačiau nutylima, jog įvairių teisės šakų nuostatų eskalavimas iki konstitucinio lygmens reiškia, jog pati konstitucija yra teisės konstitucionalizacijos rezultatas. Ji yra pirmiausia fundamentalių principų kompleksas. Konstituciniai principai užtikrina abi konstitucijos „egzistencines sąlygas“ – jos stabilumą ir dinamiškumą. Konstitucinių principų plečiamasis aiškinimas leidžia įtvirtinti konstitucijos dvasios primatą prieš konstitucijos raidę, anaiptol nepaneigiant konstitucijos lingvistinio aiškinimo reikšmės.

Pilnas tekstas:

PDF

Visiškai aišku, kad šie Kūrio išcedžiojimai yra visiški kliedesiai, sukurti tam, kad pateisinti savo „dvasių atsiradimą“. Keista, kad niekas nepasiūlo šių išvedžiojimų autoriui kreiptis į gydytojus, gal šie padės?

Tačiau tokio, mano galva, nesveiko žmogaus išaiškinimas verčia visą Lietuvos valstybę aukštyn kojomis.

VRK atšaukė Seimo  rinkimus (pildoma)

Neringa Venckienė : Laura Matijošaitytė jau gavusi nurodymą dėl mano neregistravimo rinkimuose?

Neringa Venckienė : Laura Matijošaitytė jau gavusi nurodymą dėl mano neregistravimo rinkimuose?

Neringa Venckienė. Aš turiu teisę dalyvauti rinkimuose

Prieš keletą dienų „Drąsos kelias“ politinei partijai pristačius Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų į Seimą sąrašą, kuriame pirmuoju numeriu įrašyta Neringa Venckienė, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė viešai pareiškė, kad Vyriausioji rinkimų komisija tokio kandidato turėtų neregistruoti.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, kalbėdama apie mane, viešai pareiškė: „Pateiks pareiškinius dokumentus. Mes patikrinsime, kad neatitinka reikalavimų, ir neregistruosime kandidate. Kai skelbsime kandidatų sąrašus 30 dienų iki rinkimų, jeigu bus kandidatų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų, tai jie nebus registruojami kandidatais į rinkimus. Asmenys, apkaltos proceso būdu pašalinti iš Lietuvos Respublikos Seimo narių, pagal dabartinį reglamentavimą ir Konstitucinio teismo paskutinį nutarimą prezidento Rolando Pakso byloje, negalėtų tapti Seimo nariais. Ir nors Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atitinkamas priimtas, tačiau teisinis reglamentas nebuvo pakeistas“.

Laura Matjošaitytė jau gavusi nurodymą dėl mano registravimo? Jau žino ką daryti? O gal VRK pirmininkė nėra susipažinusi su teisiniu reglamentavimu ir nežino galiojančių teisės aktų?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:

  1. nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,
  2. teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,
  3. susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,
  4. rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,
  5. nuolat negyvena Lietuvoje,
  6. teisėjas, kol eina šias pareigas,
  7. rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
  8. likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,
  9. statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Sąrašas yra baigtinis. Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu.

Vyriausioji rinkimų komisija yra saistoma Konstitucijos, bet ne Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismui prieštaraujančių Konstitucinio Teismo nutarimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio požiūriu yra neproporcingas, taikytinas ir mano atžvilgiu.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė jau seniai turėtų žinoti, kad jokio naujo teisinio reglamentavimo nereikia pakeisti, nes nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas neturi būti pakeisti, nes šie teisiniai norminiai aktai nedraudžia po apkaltos dalyvauti rinkimuose, o tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą nurodymus Lietuvai.

Akivaizdu, kad apkaltos proceso pasekmė – Seimo nario mandato panaikinimas ir buvo man taikytas baudimas už Seimo posėdžių nelankymą, kai aš išvykau į Jungtines Amerikos Valstijas dėl neteisėto mano baudžiamojo persekiojimo. Vėlesni įvykiai tai patvirtino. Jungtinės Amerikos Valstijos nedavė sutikimo mane persekioti dėl 35 nusikalstamų veikų. Video įrašas, darytas 2012 m. gegužės 17 d. Klonio gatvės namo viduje, kuris buvo nuslėptas nuo Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV, patvirtina, kad ne aš dariau nusikaltimus, bet teismo sprendimą vykdžiusieji.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Netgi baudžiamojoje teisėje galioja dvigubo baudimo draudimo principas.

Niekas neturi teisės antrą kartą mane bausti ir neleisti dalyvauti rinkimuose. Draudimas dalyvauti rinkimuose, neregistravimas kandidatu į rinkimus yra nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė.

VRK atsisakymas registruoti mane kandidate į rinkimus pasieks ne tik Lietuvos teismus, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, kitas tarptautines organizacijas. Ne E. Kūrio ir kitų panašių veikėjų skleistos konstitucinės dvasios, bet Konstitucijos, Seimo rinkimų įstatymo laikymasis ir EŽTT sprendimo vykdymas turi būti pagrindai Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatą.

Rinkėjai, bet ne Konstitucinis Teismas, Seimas, Vyriausybė, VRK ar kiti biurokratai turi teisę spręsti dėl rinkėjų atstovo – Seimo nario išrinkimo. Jeigu Tautos žmonės pasitiki manimi, nežiūrint apkaltos, baudžiamojo persekiojimo, ekstradicijos, šmeižto spaudoje, mane išrinks. Jei nepasitiki – neišrinks. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija, teismai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų, Europos Sąjungos, kurios dalimi Lietuva yra, teismo Strasbūre sprendimo, kad asmuo, kuriam buvo taikyta apkalta, vėl turi teisę dalyvauti rinkimuose.

Pabrėžiu, kad kokį sprendimą bepriimtų Vyriausioji rinkimų komisija: registruos mane ar ne, aš dėsiu visas pastangas, kad su „Drąsos kelias“ politine partija į Seimą patektų padorūs, sąžiningi, teisingi asmenys, siekiantys valstybėje reformų.

Mano suburta komanda pasiryžusi kurti visavertę, teisingumo ir valdžios tarnystės žmonėms principais grindžiamą valstybę.

 

VRK atšaukė Seimo  rinkimus (pildoma)

Facebook komentarai
});}(jQuery));