VRK atšaukė Seimo  rinkimus

 

	Laura MATJOŠAITYTĖ Pirmininkė Pasiūlė Seimo pirmininkas
Andrius PUKSAS Pirmininko pavaduotojas Pasiūlė Lietuvos teisininkų draugija		Svetlana MISEVIČIENĖ Pirmininko pavaduotoja-sekretorė Pasiūlė Teisingumo ministras
Olga KILKINOVA Komisijos narė Pasiūlė Lietuvos teisininkų draugija	Jūratė LEBEDEVIENĖ Komisijos narė Pasiūlė Lietuvos socialdemokratų partija	Gitana MATIEKUVIENĖ Komisijos narė Pasiūlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija
Maksimas REZNIKOVAS Komisijos narys Pasiūlė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis	Tauras RUTKŪNAS Komisijos narys Pasiūlė Teisingumo ministras	Valdemar URBAN Komisijos narys Pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Gražina VICKUTĖ Komisijos narė Pasiūlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	Egidijus VISKONTAS Komisijos narys Pasiūlė partija „Tvarka ir teisingumas“	Vincentas VOBOLEVIČIUS Komisijos narys Pasiūlė Respublikos Prezidentas
	Aistė ŽILINSKIENĖ Komisijos narė Pasiūlė Respublikos Prezidentas

Aurimas Drižius

Šiandien Vyriausiojo rinkimų komisija (VRK) vienbalsiai nutarė neleisti dalyvauti Neringai Venckienei Seimo rinkimuose ir taip pavertė rinkimus farsus – jie negali būti teisėti, jeigu valdžia neleidžia juose dalyvauti valdžiai neįtinkantiems piliečiams.

Beje, sėdėjau VRK posėdyje ir mačiau VRK narių beviltiškas pastangas pasiteisinti prieš save – jie. Balsuodami už tai, kad išbraukti N.Venckienę iš rinkimų, daug kalbėjo apie „teisinę valstybę“. Tiesa, atremti N.Venckienės argumentų jiems niekaip nepavyko.

Mat nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas nedraudžia Lietuvos piliečiams registruotis ir dalyvauti rinkimuose. Kaip žinia, čia košės prisivirė taip vadinamas konstitucinis teismas, kuriam jau labai seniai buvo Seimo duota užduotis – pašalinti prezidentą Rolandą Paksą. Konstitucinis teismas (KT) jau tada pripažino, kad R.Paksas neva pažeidė Konstituciją ir taip išmetė demokratiškai išrinktą prezidentą iš posto. Tiesa, tam, kad jis daugiau negalėtų drumsti ramybės, KT pirmininkas E.Kūris iššaukė Konstitucijos dvasią ir su ja pabendravęs, nurodė, kad žmogui, kuris apkaltos būdu pašalintas iš renkamų pareigų, niekada daugiau  nebegalima užimti jokių renkamų pareigų valstybės tarnyboje.

Po daugelio metų, 2011 m., Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) pripažino, kad minėtas KT sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, kurios Lietuva yra įsipareigojusi laikytis.  Seimas kitais metais pakeitė Seimo rinkimų įstatymą, nurodęs, kad apkaltos būdu iš posto pašalintas politikas gali vėl būti renkamas rinkimuose, praėjus keturiems metams po apkaltos.

Tačiau 2012 m. E.Kūris vėl atsinešė savo lempą, iš kurios iššaukė Konstitucijos dvasią, ir su ja pabendravęs, nurodė, kad toks įstatymas neva neteisėtas ir negaliojantis, nes „prieštarauja Konstitucijos dvasiai“.

Kartoju dar kartą – niekur Konstitucijoje nėra parašyta, kad žmogui, kuris iš savo postų pašalintas apkaltos būdu, yra draudžiama vėl dalyvauti rinkimuose. Visi šie KT išvedžiojimai „iš lempos“ yra dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnyba, kuris kažkada turi baigtis.

EŽTT dar kartą priminė Lietuvai, kad ji pasirašiusi Žmogaus teisių konvenciją, ir privalo jos laikytis. Tačiau VRK toliau atvirai pažeidinėja įstatymus ir draudžia kandidatams, kurie nepatinka Seimo parlamentinėms partijoms, registruotis Seimo rinkimuose.

Pati N. Venckienė paaiškino LL, kodėl visas VRK sprendimas yra neteisėtas:

• Ar tikėjotės, kad VRK jūsų neregistruos?
• Tikėjausi, nes jau iš viešų Matijošaitytės pasisakymų buvo aiškua, kad jie manęs neregistruos. Dar svarbiau, kad VRK nežino, kokiais motyvais mane pašalinti iš rinkimų. Aš jų klausiau, kokiais motyvais Lietuvos konstitucinis teismas gali priimti sprendimus, kurie prieštarauja Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimui. Labai nustebau, kad VRK nežino net įstatymų ir EŽTT praktikos.
• O kokia jūs pozicija, kodėl jūs turėtumėte dalyvauti rinkimuose?
• Todėl, kad Seimo rinkimų įstatymas ir Konstitucija nedraudžia po apkaltos kandidatuoti į Seimą. EŽTT ne vieną kartą yra pasisakęs tuo klausimu. Ne tik 2011 m. byloje Paksas prieš Lietuvą, bet ir daugybėje bylų dėl kitų valstybių sprendimų. Tai, ką šneka VRK, kad neva šiuo metu reikalingas naujas teisinis reglamentavimas, nes kitaip jie manęs negali registruoti, yra visiškas melas. Nes šiuo metu nei Konstitucijos 56 str, nei Seimo rinkimų 2 str. 5 dalis nedraudžia Seimo nariui, pašalintam apkaltos tvarka, nedraudžia dar kartą kandidatuoti į Seimą. Todėl skųsiu šį VRK sprendimą.
• O kodėl konstitucinis teismas priima politinius sprendimus?
• Aš manau, kad jiems duoti nurodymai, gal būt, iš konservatorių, socdemų, liberalų, kurie ir inicijavo mano apkaltą.
• Ar panašiai elgiasi ir VRK? Kaip manote, ar jie nėra laisvi patys spręsti šį klausimą?
• Man labiausiai kliūna tai, kad VRK nariai visiškai nemoka aiškinti nei įstatymų, nei kitų teisinių normų. Tai, kas viešai yra išsakoma VRK pirmininkės Matijošaitytės, arba neva tokių konstitucinės teisės žinovų, kaip Sinkevičius, yra visiškas melas, nes Pakso byla šiandien visiškai tinka ir mano atvejui. Nes tuo metu, kai Paksas buvo pašalintas iš prezidentų apkaltos būdu, jis registravosi kandidatu į SEimą. Nes įstatymai to nedraudė. Tada Seimas skubos tvarka pakeitė įstatymo normą, ir įrašė, kad apkaltos būdu pašalintas iš posto žmogus daugiau niekada negali dalyvauti rinkimuose. Tada Paksas kreipėsi į EŽTT, kuris 2011 m. išaiškino, kad tokia įstatymo norma prieštarauja Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijai. Tada Seimas vėl pakeitė minėtą įstatymą ir numatė, kad po apkaltos toks pilietis ketverius metus negali kandidatuoti rinkimuose. Tada 2012 m. konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuris prieštaravo EŽTT sprendimui, kad toks žmogus niekada negali dalyvauti rinkimuose. Todėl aš manau, kad šį VRK sprendimą aš skųsiu ne tik Lietuvos teismui, tačiau ir EŽTT.
• Kaip vertinate tai, kad VRK vienbalsiai nubalsavo jus išmesti iš rinkimų?
• Iki tol maniau, kad VRK dirba teisininkai, kurie žino, kaip aiškinti įstatymus. Jie turėtų suprasti, kad Lietuvos konstitucinio teismo sprendimas yra analogiškas Rusijos sprendimui nepripažinti EŽTT nutarimų. Tai įrodo, kad Lietuva nėra teisininė valstybė, o yra analogiška Rusijos teisinei sistemai.

Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Prašau perskaitykite visą šitą mano teisinę analizę iki galo. Šiek tiek užims laiko, bet pažadu, kad suprasite daugiau nei 15 metų besitęsiantį Lietuvą nuvaldžiusiųjų susidorojimą su jiems neįtikusiais ir viešoje erdvėje skleidžiamą melą dėl teisinio reglamentavimo

Šiandien Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija posėdyje sprendė klausimą dėl mano neregistravimo kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl neatitikties Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio reikalavimams.

Manau, kad VRK net neturėjo spręsti šio klausimo, nes mano registravimas kandidate į Seimo rinkimus atitinka Konstitucijos, įstatymų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų reikalavimus.

VRK vienbalsiai nutarė manęs neregistruoti.

Neabejoju, kad visiems VRK nariams buvo duotas nurodymas neprileisti manęs prie rinkimų, nežiūrint to, kad tokiu balsavimu jie pažeidžia Lietuvos įstatymus ir Strasbūro teismo nurodymus Lietuvai.

Nežinau, ar tie VRK nariai savarankiškai sugeba suvokti teisės aktus, bet galiu pasakyti, kad aš išstudijavusi norminius aktus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, jiems išaiškinau reglamentavimą. Nesuprasti, kad jie Lietuvą vėl daro neteisine valstybe, nebuvo neįmanoma.

Apibūdinčiau trumpai: VRK dvasios ubagystė, paklusnumas ir baimė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo reglamentavimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:

1. nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,
2. teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,
3. susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,
4. rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,
5. nuolat negyvena Lietuvoje,
6. teisėjas, kol eina šias pareigas,
7. rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
8. likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,
9. statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Sąrašas yra baigtinis. Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu.

VRK paruošta kandidato į Seimo narius anketa

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. Sp-22 patvirtino Kandidato į Seimo narius anketą, kuri yra vienas iš partijos ir jos kandidatų teikiamų pareiškinių dokumentų. Minėta anketa atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą nuostatas, kad po apkaltos asmuo turi teisę dalyvauti rinkimuose.

Kandidato į Seimo narius anketoje išdėstyti visi klausimai kandidatui (išskyrus neveiksnumą ir nepakaltinamumą), kad galima būtų patikrinti jo atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnyje numatytam baigtiniam sąlygų, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu, sąrašui.

Kandidatas pildydamas anketą, privalo nurodyti gimimo datą (5 punktas), nuolatinės gyvenamosios vietos adresą (6 punktas), pareigas (7 punktas), nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (8.1 punktas), ar nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas (8.2 punktas), ar nėra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys (8.2.1 punktas), ar yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei (8.4 punktas). Be to, anketoje (9.2.1, 9.2.2, 9.2.3, 9.2.4 punktai) klausiama apie įsiteisėjusio nuosprendžio datą, priėmimo vietą, teismo pavadinimą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas.

Anketoje nėra jokių klausimų apie apkaltą, nes toks reikalavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų privalomumas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija 46 straipsnio 1 dalis)

Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis numato, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

1950 m. lapkričio 4 d. Romoje buvo priimta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Lietuva ratifikavo Konvenciją 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu, ji įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d. Lietuva taip pat yra ratifikavusi Konvencijoje garantuotas teises pildančius protokolus Nr. 1, 4, 6, 7 ir 13 bei keičiančius kontrolės sistemą – 11 ir 14. Šios Konvencijos 46 straipsnis reglamentuoja Sprendimų privalomumą ir jų vykdymą. 46 straipsnio 1 dalis numato, kad Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja vykdyti galutinį Teismo sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalys jos yra.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą konstatavo, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio požiūriu yra neproporcingas. EŽTT sprendimo Pakso byloje nuostatos taikytinos ir man.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1, iš dalies pakeistu Protokolu Nr. 11, 3 straipsnis „Teisė į laisvus rinkimus“ numato:

„Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kai yra slaptai balsuojama, kad sudarytų tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės raiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas.“

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą nurodyta, jog turi būti užtikrinta, kad nustatyti suvaržymai neapriboja ginčijamos teisės tiek, kad būtų paneigta pati jos esmė ar ji netektų veiksmingumo; kad siekiama teisėto tikslo; kad priemonės, kurių buvo imtasi, nėra neproporcingos. Konkrečiai, tokios priemonės neturi kliudyti „žmonių nuomonės raiškos laisvei renkant įstatymų leidybos institucijas“ (Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, 52 punktas; Hirst prieš Jungtinę Karalystę, 62 punktas; Ždanoka prieš Latviją, 104 punktas ir Tănase prieš Moldovą, 157 ir 161 punktai).

Atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas aplinkybes, ypač į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, Teismas nustato, kad šis apribojimas yra neproporcingas, ir daro išvadą, kad buvo pažeistas 1 Protokolo 3 straipsnis (EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą, 112 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė klaidina Europos Tarybos Ministrų Komitetą

2004 m. liepos 15 d. Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos bet kuris asmuo, pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, negali būti renkamas parlamento nariu.

2012 m. kovo 22 d. Seimas pakeitė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pagal kurią Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-05 nutarė: 1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 42-2042) nuostata „jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 74 straipsniui, 82 straipsnio 1 daliai, 104 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, 112 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (2012 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 42-2042) tiek, kiek joje nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą už tokio nusikaltimo, kuriuo nėra šiurkščiai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, 56 straipsnio 2 daliai, 74 straipsniui, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas negali priimti Europos Žmogaus Teisių Teismui prieštaraujančių nutarimų. Konstitucinis Teismas negali suformuluoti tokį asmens teisių aiškinimą, kuris kertasi su Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinimu.

Tai reiškia, kad šiuo metu Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis dėl ketverių metų termino po apkaltos vėl būti renkamam Seimo nariu tebegalioja, o tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą reikalavimus. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Seimo įstatymas neturi būti keičiami, nes nei viename iš jų nėra normų, draudžiančių po apkaltos dalyvauti Seimo rinkimuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybė klaidina Europos Tarybos Ministrų Komitetą, kad turi būti priimtos Konstitucinės pataisos, vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą. Dar kartą pabrėžiu, kad jokių Konstitucinių pataisų ar Seimo rinkimų įstatymo pataisų priimti nereikia. Dabartiniai įstatymai ir Konstitucija po apkaltos dalyvauti rinkimuose nedraudžia.

Rusijos ir Lietuvos panašumai Konstitucinio Teismo aiškinimų prasme

RUSIJA

Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas ne taip seniai suformavo doktriną, apsaugančią Rusijos Federaciją nuo jos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymosi. Šia doktrina Konstitucinis Teismas jau naudojasi atleisdamas Rusijos Federaciją nuo pareigos įgyvendinti Rusijai nepalankius Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Svarbiausi doktrinos aspektai buvo suformuluoti 2015 m. liepos 14 d. Rusijos Konstitucinio Teismo nutarime, kuriame Teismas pažymi, kad EŽTT plėtoja Europos žmogaus teisių konvenciją taip, kad tai prieštarauja Rusijos Federacijos Konstitucijai. Kaip nurodoma Rusijos Konstitucinio Teismo pranešime spaudai, Rusijos dalyvavimas tarptautinėje sutartyje nereiškia šalies suvereniteto atsisakymo; taigi nei Europos konvencija, nei konvencija pagrįstos EŽTT teisinės pozicijos negali panaikinti Rusijos Konstitucijos viršenybės. Praktiškai įgyvendinti jas Rusijos teisinėje sistemoje galima tik jei pripažįstama, kad Rusijos pagrindinis įstatymas turi aukščiausią teisinę galią. Rusijos Federacijos Konstitucija ir Europos konvencija yra grindžiamos bendromis pagrindinėmis vertybėmis, todėl prieštaravimų paprastai nekyla, tačiau jų gali kilti, jei EŽTT aiškins Konvenciją taip, kad tai prieštaraus Konstitucijai. Susidarius tokiai padėčiai, Rusija, remdamasi pagrindinio įstatymo viršenybe, bus priversta tiesiogiai nesilaikyti Strasbūro teismo sprendimo. 2016 m. balandžio 19 d. Rusijos Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2013 m. EŽTT sprendimo vykdymas byloje Anchugov ir Gladkov prieš Rusiją buvo „neįmanomas, nes prieštaravo Rusijos Konstitucijai“ . 2017 m. sausio 19 d. Rusijos Konstitucinis Teismas pritaikė šią doktriną, kai paskelbė, kad EŽTT sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo Yukos byloje pažeidžia Rusijos Konstituciją ir kad jis negali būti vykdomas.

LIETUVA

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies  (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuris prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimui byloje Paksas prieš Lietuvą.

Vyriausioji rinkimų komisija yra saistoma Konstitucijos, bet ne Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismui prieštaraujančių Konstitucinio Teismo nutarimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio požiūriu yra neproporcingas, taikytinas ir mano atžvilgiu.

Jokio naujo teisinio reglamentavimo nereikia pakeisti, nes nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas neturi būti pakeisti, nes šie teisiniai norminiai aktai nedraudžia po apkaltos dalyvauti rinkimuose, o tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą nurodymus Lietuvai.

Aš turiu visišką teisę būti registruota kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius.

Tik rinkėjai turi teisę spręsti dėl rinkėjų atstovo – Seimo nario išrinkimo. Jeigu Tautos žmonės pasitiki manimi, nežiūrint apkaltos, baudžiamojo persekiojimo, ekstradicijos, šmeižto spaudoje, mane išrinks. Jei nepasitiki – neišrinks. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kad asmuo, kuriam buvo taikyta apkalta, vėl turi teisę dalyvauti rinkimuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies  (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimui, taikytinam ir mano atžvilgiu, byloje Paksas prieš Lietuvą, ir kuriuo šiandien vadovavosi Vyriausioji rinkimų komisija, patvirtina, kad Lietuva niekuo nesiskiria nuo Rusijos.

„Drąsos kelias“ politinės partijos pranešimas spaudai

Antradienio rytą „Drąsos kelias“ politinė partija ir jos lyderė Neringa Venckienė pristatė partijos programos gaires.

Valstybė be teisingumo nėra demokratinė, kaip ir nedemokratinė valstybė negali būti teisinga. „Drąsos kelias“ politinė partija yra įsitikinusi, kad Lietuvos ūkio nuosmukį, žmonių materialinį skurdą ir grėsmingai didėjančią socialinę atskirtį nulėmė teisingumo ir demokratijos deficitas.

„Drąsos kelias“ partijos prioritetas bus reformuoti Lietuvos teisinę ir politinę sistemą. Partijos programoje numatyti siūlymai pirmosios instancijos teisėjus rinkti tiesiogiai, įsteigti prisiekusiųjų teismą, įkurti viešą žagintojų ir pedofilų registrą. „Drąsos kelias“ taip pat ragina užbaigti liustraciją ir paviešinti asmenis bendradarbiavusius su užsienio valstybių tarnybomis, įvesti progresinius mokesčius, sumažinti referendumui rengti reikiamų parašų skaičių nuo 300 000 iki 100 000, uždaryti Nacionalinį radiją ir televiziją, riboti Seimo narių kadencijų skaičių iki dviejų, panaikinti partijų finansavimą iš biudžeto.

Su „Drąsos keliu“ į Seimą kandidatuoja buvusi teisėja Neringa Venckienė, žurnalistas Vytautas Matulevičius, medicinos profesorius Eduardas Vaitkus, buvęs Seimo narys Jonas Varkala, atsargos pulkininkas-leitenantas Vytautas Pečiūra, buvęs Vilniaus apygardos prokuroras Nerijus Bieliauskas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis ir kiti.