Aukščiausias teismas neapsisprendžia – tarnauti mafijai ar įstatymui

Nors pernai spalio 1 d. Aukščiausiojo teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija išteisino „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių, nuteistą kalėti už cenzūrą, t.y. už straipsnių apie Rusijos mafijai dirbančią Lietuvos teisėsaugą (prokuratūrą ir teismus), tačiau šiemet ši drąsa išgaravo.

Balandžio 21 d. nutartimi LAT kolegija (Dalia Bajerčiūtė, Abramas Abramavičius, Aldona Rakauskienė) atmetė A.Drižiaus skundą dėl analogiškos bylos – straipsnių, kuriuos rašyti jam buvo uždraudęs teismas, rašymą.

„Atmesti nuteistojo Aurimo Drižiaus prašymą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo“, – rašo Dalia Bajerčiūtė, Abramas Abramavičius, Aldona Rakauskienė.

2013 m. gegužės 27 d. greitkelyje A.Drižiaus vairuojamą automobilį taranavo vilkikas. Kelios savaitės prieš tai Vilniaus apygardos teismas nurodė kelti A.Sadeckui baudžiamąją bylą dėl melagingų parodymų, dėl kurių buvo nuteistas A.Drižius. Pats A.sadeckas tai pavadino „laikinu nesusipratimu“

Pernai spalio 1 d. nuosprendyje tie patys teisėjai (naujas tik A.Abramavičius) rašė visai kitaip: „Reikšminga tai, kad prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus“,

Aukščiausiojo teismo teisėjas Abhamas Abramovičius

T.y. LAT pernai pripažino, kad negalima reikalauti iš anksto uždrausti verstis teisėta veikla, t.y. rašyti straipsnius, o balandžio 21 d. rašo, kad toks draudimas ir cenzūra yra visiškai tinkami.

A.Drižius šioje byloje buvo nuteistas už tai, kad 2013 m. „Laisvo laikraščio“ straipsnyje „Autoįvykis?“ Alvydą Sadecką siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius:

<…> „Ekskomisarų biuro“ steigėjas ne tik turi sąsajų su paminėta įmone, bet ir dalyvavo, sprendžiant „Mažeikos naftos „privatizavimo klausimus…

<…> Tapo akivaizdu, kad A.Sadecko dalyvavimas AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, koks jis bebuvo, tiesioginis ar netiesioginis, pagaliau yra pripažintas. O tai reiškia, jog A.Sadeckas melavo, teikdamas prevencinį ieškinį bei liudydamas teismuose, kad NIEKAIP privatizavime nedalyvavo. Būtent, tokia A.Sadecko pozicija ir turėtų būti įvertinta, kaip melagingų parodymų davimas ir melo skleidimas dokumente. <…> A.Drižius tada džiaugėsi, kad pagaliau jam pavyko įtvirtinti faktą, jog A.Sadeckas VISGI kažkaip dalyvavo AB „Mažeikių nafta “privatizavime.

<…> aprašomas A.Sadecko vaidmuo „Mažeikių naftos“ privatizavime…

<…> A.Sadeckas asmeniškai gaudavo už tas konsultacijas po 300 litų per valandą…

<…> sužinojus, kad Alvydas Sadeckas dalyvavo visuose įmonės privatizavimo etapuose..

<…> ieškovas A. Sadeckas dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime…

A.Drižiaus turtas parduotas varžytinėse už grašius

Kaip žinia, teismas buvo uždraudęs rašyti minėtus teiginius, t.y. įvedęs cenzūrą „Laisvam laikraščiui“, tačiau A.Drižius jos nepaisė ir už tai buvo septynis kartus nuteistas pagal BK, paskutinį kartą – laisvės atėmimu 1,5 metų. Teismai taip pat priteisė didžiulę kompensaciją žalą A.Sadecko „žalai“ padengti – keliasdešimt tūkstančių litų, ir balandžio pabaigoje antstoliai varžytinėse pardavė vienintelį A.Drižiaus turimą nekilnojamąjį turtą – 16 arų žemės sklypą Pašilių kaime Vilniaus rajone. Šiame kaime 16 arų sklypą prezidentė D.Grybauskaitė neseniai nusipirko už 50 tūkst. eurų, tačiau varžytinėse analogiško dydžio A.Drižiaus sklypas buvo parduotas tik už 2800 eurų, t.y. 15 kartų pigiau, nei rinkos kaina.

Kita vertus, A.Drižius įtikinėja, kad visos šios bylos jam daro milijoninę žalą, ir cenzūra yra neteisėta. Galų gale Lietuvos Respublika jam arba jo šeimai turės mokėti milijoninę kompensaciją, nes visi teismų sprendimai yra neteisėti ir palankūs A.Sadeckui.

Pastarasis neigė bet kokias savo sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, nors A.Drižius pateikė įrodymus, kad A.Sadeckas buvo pagrindinio įstatymo, kuriuo strateginė įmonė „Mažeikių nafta“ buvo parduota „teroristinės“ valstybės Rusijos kapitalui, autorius.

T.y. A.Sadeckas teisme sakė, kad tą įstatymą keitė Ekonomikos komitetas, nors jame kalbama apie nacionalinį saugumą, ir numatoma, kad parduodant valstybės valdomas „Mažeikių naftos“ akcijas, nėra taikomas tokiais atvejais privalomas „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymas. „Tas įstatymas yra mano pačio taisytas“, – vienoje byloje gyrėsi A.Sadeckas. Neaišku, kaip Sadeckas prastūmė tokį įstatymą Seime, nes po jo priėmimo strateginė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“ atsidūrė priešiškos Lietuvai valstybės rankose. Po šio įstatymo priėmimo A.sadeckas deklaravo investavęs savo kapitalą į daugiau nei 30 užsienio fondų.

Tačiau LAT viso to nevertino, ir dar prieš pusmetį nusprendęs, kad „Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, šiai bylai aktualaus teismo sprendimo negalima būtų traktuoti kaip draudimo publikuoti bet kokius rašinius, nes draudimas skleisti bet kokio pobūdžio informaciją, nepriklausomai nuo jos teigiamo ar neigiamo pobūdžio, nesuderinamas su įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisve“, dabar nusprendė, kad „nėra jokio netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2015 m. balandžio 16 d. ir 2016 m. vasario 25 d. nutartimis ankstesni nuteistojo Aurimo Drižiaus prašymai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.

Nors pernai spalio 1 d. septynių LAT teisėjų kolegija išdrįso prisiminti Konstituciją ir Visuomenės informavimo įstatymą, kurie draudžia cenzūrą, tačiau paskutinėje savo nutartyje tie patys teisėjai apie tai užmiršo.

A.Drižius kreipėsi dėl minėtos cenzūros panaikinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau Vilniaus apylinkės teismas (teisėja Kasimovienė) jau šeštą kartą atmetė šį prašymą, nurodžiusi, kad septynių LAT teisėjų kolegijos išaiškinimas, kad negalima teisti žmogaus vien už tai, kad jis vertėsi teisėta veikla, t.y. rašė straipsnius.

Tačiau nei Vilniaus miesto apylinkės, nei apygardos teismai to nesupranta – jie toliai štampuoja bylas, ir atmetinėja A.Drižiaus skundus. Tačiau A.Sadeckas dabar ėmė persekioti A.Drižių jau ne už cenzūrą, bet už tariamą šmeižtą.

Neva šmeižtas yra tai, kad A.Drižius nuteistas pagal melagingus A.Sadecko skundus ir parodymus. Nors A.Drižius pateikė visus įrodymus, kokius esminius „Mažeikių naftos“ privatizavimo veiksmus atliko asmeniškai A.Sadeckas (t.y. pataisė „Mažeikių naftos“ reorganizavimo įstatymo projektą – jame dingo Valstybės saugumo pagrindų įstatymo nuostatą, kad strateginės įmonės negali būti parduodamos Rusijos įmonėms), tačiau pats A.Sadeckas to nevadina „dalyvavimu“ privatizavime, ir slepiasi už kolektyvinės atsakomybės – sako, kad visas Seimas balsavo už tą įstatymą, todėl niekas už tai neatsako.

Teismui taip pat buvo pateikta A.Sadecko privačių interesų deklaracija, iš kurios aiškėja, kaip jis praturtėjo, pakeitus šį įstatymą – A.Sadecko lėšos investuotos į daugiau nei 30 užsienio fonų.

Negana to, teismui buvo pateikta ir Mažeikių apylinkės prokuratūros pažyma apie tai, kaip „Williams“ plovė „Mažeikių aftos“ pinigus. „Willliams“ įgaliota atstovė firma „British and Baltic Vilnius“ (BBV) buvo net registruota A.Sadecko privačios įmonės „Ekskomisarų biuras“ patalpose Traideio g. 26. Visi pinigai (daugiau nei 8 mln. litų), pervesti iš „Mažeikių naftos“ firmai BBV, kita diena atsidurdavo A.Sadecko firmos sąskaitoje.

Juokinga tai, kad kai prokurorai pradėjo domėtis firmos BBV veikla, jos vadovai pabėgo iš Lietuvos, sunaikinę visą dokumentaciją. „Įsivaizduokite situaciją – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko įmonėje tarptautiniai sukčiai plauna valstybinės įmonės „Mažeikių aftos“ pinigus, pervesdavo A.Sadecko įmonei pavogtus milijonus, paskui pabėga iš Lietuvos, o pats NSGK pirmininkas A.Sadeckas nieko apie tai nežino“, – teisme ironizavo A.Drižius. Jis taip pat pabrėžė bijantis dėl galimo fizinio susidorojimo, nes 2013 m. gegužės 27 d. greitkelyje jo automobilį taranavo sunkiasvoris vilkikas, A.Drižiui buvo sulaužyta kaukolė ir kaulai. Mėnesį prieš avariją Vilniaus apygardos teismas buvo nurodęs pradėti A.Sadecko atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų, dėl kurių buvo nuteistas A.Drižius.

Teisininko komentaras

„A.Drižius jau yra išgyvenęs tą pačią analogiją, – LL sakė teisininkė Daiva Guobienė, – Kai Vilniaus apygardos teismo teisėja Morkūnaitė panaikino prokuratūros sprendimą atsisakyti kelti bylą A.Sadeckui dėl melagingų parodymų, ir kai mes tai įvertinome kaip nemenką pergalę. Tada A.Sadeckas šį sprendimą įvertino kaip „laikiną nesusipratimą“. Ir tas nesusipratimas iš tiesų labai greitai buvo ištaisytas – kita Viliaus apygardos teisėja panaikino tą Norkūnaitės nutartį. Todėl aš tai taip matau – jeigu tik A.Sadeckas truputį atleidžia teisėjų kontrolę, ir teisėjas sprendžia klausimą laisvai, sąžiningai, pagal savo įsitikinimus, tai tu gauni vieną rezultatą. O kai A.Sadeckas pamato – vajėzau, atleidau vadžias, ir tas „laikinas nesusipratimas“ labai greitai būna koreguojamas, jau kitoje proceso dalyje. Todėl kažkokiu būdu pasijungia nežinomos jėgos, ir teismas priima visiškai kitokį, priešingai nei anksčiau, rezultatą. Aš kitaip negaliu paaiškinti, kodėl vieną dieną teismas priima vieną sprendimą, kitą – priešingą. Tada lieka vienas paaiškinimas – jeigu negali pasakyti, kad teisėjas yra kvailas arba nekompetentingas, arba nežino įstatymų, tai lieka vienintelis paaiškinimas, kad ir neįrodomas – kad teisėjas yra neobjektyvus. Tą suprasti, nereikia baigti teisės studijų. O dėl LAT nutarties, tai aš manau – tegul dėl tų dviejų bylų su skirtingais sprendimais pasisako Europos Žmogaus teisių teismas. Kaip EŽTT vertina tokį dalyką. Nes tokio dalyko, kaip A.Drižiaus bylos, Lietuvoje niekas dar nėra turėjęs – niekas šioje byloje neginčijama, įrodymų tyrimo tvarka neginčijama, tačiau kyla vienintelis klausimas – kaip Lietuva galėjo priimti du skirtingus verdiktus analogiškose bylose. Todėl galima pasakyti tik viena – Lietuva, kaip valstybė, nėra objektyvi A.Drižiaus atžvilgiu.