Henriko Daktaro bylos fiasko

Kristina Sulikienė

Akivaizdu, jog kalėjime esantis Henrikas Daktaras negali nei pasirinkti gynėjų, nei gynybos linijos.

Jeigu pirmosiose instancijose labai reklamavosi sisteminis advokatas Kristupas Ašmys, ir jeigu po bylos tik pasirodydavo TV, nepamiršdavo ten duoti interviu – nesvarbu, kad ir iš slaptos bylos taktikos, tai kasacinėje instancijoje šią rolę perėmė Vytautas Sirvydis, kuris veikia pagal „gero ir blogo milicininko“ schemą.

Dabar šeimai pasakyta, kad taip, Kristupas Ašmys na nėra labai geras advokatas, bet jį mes palikime, o jau aš jums išbylinėsiu bylą.

Vytautas Sirvydis irgi tipinis sisteminis advokatas, kuris nesipyksta su teisėsauga, o savo FB paskyroje atvirai rašo, jog jeigu ne prokurorų bylos – neturėčiau darbo.

Pasisamdyti Vytautą Sirvydį paprastam žmogui – neįmanoma, nes jis neturi laiko.

Bet štai Ramutei Daktarienei laiko visada turės, rašinėti smulkiausius skundelius bylose, kur ir ji pati gali susirašyti, arba jai gali kas nors padėti (pavyzdžiui, aš.)

Paskutinis „bajeris“, jog išreikalavęs namo Užliedžiuose apšaudymo bylą, jos nepaprašė prijungti prie kasacinės bylos (arba bent apie tai negirdėjome)– nors namo apšaudymas 2008 m. reiškia, jog Henrikui Daktarui buvo gyvybei pavojus, ir jis privalėjo išvykti iš Lietuvos. PO namo apšaudymo jis iš karto ir išvyko, pasikeitė tapatybę ir gyveno Bulgarijoje incognito.

Nors benagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje, atsirado Mongolo sūnus Elvis – jis nėra apklausiamas byloje.

Jam Vytautas Sirvydis paaiškino, kad jis galės kreiptis į prokuratūrą, kai bus išnagrinėta ši byla – na, kada bus šaukštai po pietų, tada gali kreiptis juk ir pas patį poną Dievą…

Elvis Ganusauskas tvirtina bendravęs su savo tėvu po jo „mirties“, tačiau jo parodymai nėra procesiškai užfiksuoti, nes jis neparašė prašymo Generalinėje prokuratūroje, nes, kaip supratau Vytautas Sirvydis jam išaiškino kreiptis „po visko“.

Kasacinė instancija yra tarsi „papildomas“ procesas, jau įvykus „pagrindiniam“.

Ir dabar yra laikoma, jog byla baigta, nes apeliacinės instancijos nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Dabar aktoriai šioje byloje žaidžia taip: Kristupas Ašmys į TV kameras nelenda, o Vytautas Sirvydis nepamiršta to padaryti bet kuria proga.

Byloje jis nieko naujo neatrado, jo „arkliukas“- tai netinkamai pritaikytas susivienijimo traktavimas.

Viskas.

Elviui, Mongolo sūnui padėti, kad ir paduoti į teismą dėl bylos dėl tėvo mirties fakto nustatymo atnaujinimo – nereikia.

Mačiau Elvį vieną kartą, tačiau man susidarė įspūdis, jog nors jis suvokia, jog Vytautas Sirvydis yra tik dar vienas pristatytas advokatas, bet kažkas Elvį stabdo nuo bylinėjimosi.

Gali būti, jog jis yra gąsdinamas.

Kaip minėjo jis, jog užsienyje įvyko labai keistas įvykis: jį policija sulaikė, laužė jam rankas, aiškino, jog jis turi ginklą. Vėliau policijos veiksmai buvo pripažinti neteisėtais.

Buvo elgiamasi grynai tarsi pagal Kauno teisėsaugos informaciją.

„Mobiliojo telefono man neatidavė iki šios dienos“, pasakojo Elvis Ganusauskas, Mongolo sūnus.

Jeigu Elvis Ganusauskas iki bylos nagrinėjimo pabaigos būtų buvęs apklaustas nors prokuratūroje, subyrėtų šita amžių klastotė – Henriko Daktaro, supermeno, nužudžiusio dvasias, byla.

Tačiau byloje viskas kruopščiai kontroliuojama.

Ramutei Daktarienei yra aiškinama, jog nieko gero nereikia tikėtis. Tiek ji, tiek jos anyta yra palūžę, ir nebesitiki, jog Henrikas Daktaras kada nors išeis į laisvę (lygiai tokios pačios taktikos laikėsi kitas sistemos siųstas advokatas Kristupas Ašmys – jis aiškino, jog dėl Čiapo epizodo H. Daktaras tikrai bus nuteistas, jeigu trūks įrodymų, tada yra rašteliai. Kad yra kažkoks česnakų raštelis, TV laidoje 2015 03 18 aiškino Algimantas Kliunka, pragėręs prokuroro postą.).

Vytautas Sirvydis gal ir gali aiškinti, jog jis tik vėliau prisijungė prie bylos, dėl to su ja nėra susipažinęs.

Tačiau to negalima aiškinti teismui, nei advokatūrai. O su byla jis yra tikrai nesusipažinęs.

Nes po vieno posėdžio man rašo, jog paaiškėjo, jog prokuroro Z. Tuliševskio kasacija net neturėjo būti priimta, jis puolė kažkam skambintis.

Paaiškėjo Vytautui Sirvydžiui tik apsilankius trečiame posėdyje – o iki to laiko jam, kaip labai geram advokatui, nereikėjo nuvykti į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą ir susipažinti gynybos tikslais su visais kasaciniais skundais? Nereikėjo, nes čia yra Vytautas Sirvydis, kuris neturi laiko.

Po dar vieno posėdžio jis man rašo, jog nieko negali pasakyti, tik tiek, jog Abariaus kasacija blogina Henriko Daktaro būklę.

Vadinasi, advokatas Vytautas Sirvydis su byla susipažįsta tik nuvykęs į teismų posėdžius.

Kažkaip į nekvalifikuotą ir vengiantį dirbti jis nėra panašus.

Matyt, sistemos pasakyta: tu kažkiek padėk, bet ne per daug.

Na jis daugiau naudoja kitas, labiau saugumo naudojamas taktikas: „čiarą“ – na tokius burtus, kai „apiburiami“ klientai, bet realiai beveik niekas nėra daroma.

Dar Vytauto Sirvydžio kontora galimai ypatingai nekenčia advokato Stanislovo Tomo, nors jis yra labai daug nuveikęs Henriko Daktaro byloje, ir buvo planuojama taktika kreiptis į tarptautinius teismus. Tai matyti iš pasisakymų asmeninėse žinutėse – kad esą jeigu tik byloje yra dirbęs St. Tomas, jie jos nesiima. Galimai ši kontora kaip tik perėmusi kai kurias St. Bylas, nes dalinasi aktualijomis, susijusiomis su Darbo partija. O St. Tomas tikrai atstovavo Viktorui Uspaskichui.

Advokatas Vytauats Sirvydis skelbiasi, jog jis kreipsis.

Dar Vytautas Sirvydis kreipsis dėl Ramutės Daktarienės ir jos dukters bylų atnaujinimo, nors iš facebooko diskusijų, matyti, jog jis nelabai žino, kaip išbylinėti sumokėtas baudas dėl tariamo Aro pareigūno įžeidimo. Nieko nėra girdėjęs apie atgręžtinio vykdymo procesą, ir nelabai supranta, kodėl iš viso turėtų būti grąžinamos baudos ir išlaidos. Tai jeigu nesupranti – tai nesiimk bylų, o jeigu pavardė vien tik „įpareigoja“ imtis, na nesistebėk, jog diskusijoje tave nudiskutavo kiti teisininkai, ir demaskavo, jog civiliniame procese, nelabai gaudaisi.

Sistema visada veikia infiltruodamasi.

Čia yra sena taktika, ir ji yra klasikinė.

Kad Vytautas Sirvydis yra iki kaulų pašaknų sisteminis advokatas, aš įsitikinau ne kartą.

Na vien jau jo kontoros reklama facebooke – pagal Advokatūros įstatymą tai yra draudžiama. Bet kas draudžiama paprastam advokatui, tas leidžiama Vytautui Sirvydžiui.

Henrikas Daktaras, matydamas tokią „gynybą“, pasijuto beviltiškai, ir sakydamas paskutinę kalbą, suklupo prieš teisėjus ant kelių…

O ką belieka daryti, kai tu matai, jog tavo advokatai – beviltiški, šeima – palūžusi, o teisėjai bijo vykdyti teisingumą?

Juk teisinis klausimas – kaip yra įmanomas nužudymo tyrimas be lavono teismo medicinos ekspertizės – kasacinėje instancijoje net nebuvo keliamas, pasirenkant TV reklamą, pasisakymus apie suvienijimo nebuvimą, ir panašiai.

Esminis klausimas – kad nėra jokių lavonų, ir kad nužudymo bylai nėra vados – liko nepaliestas. O tai ir yra šios bylos fiasko. Nes Henriko Daktaro byla kuria labai pavojingą precedentą visiems Lietuvos piliečiams: jeigu kitose šalyse įrodymų patikimumas nužudymo byloje turi būti virš 95 proc., tai Lietuvoje užtenka kažkieno tikėjimo, arba civilinės juridinio fakto nustatymo bylos, ir žmogų galima pasodinti iki gyvos galvos.

XXI amžiaus demokratinėje valstybėje.

P.S. „Laisvas laikraštis“ rašė apie šią bylą nuo 2013 m. birželio mėnesio, kai į redakciją kreipėsi Ramutė Daktarienė. Atsiradus advokatui Vytautui Sirvydžiui, buvęs glaudus bendradarbiavimas nutrūko. Juk panaikinti vieninelį informavimo šaltinį, apiburiant, jog žymiai geriau yra TV arba Lietuvos rytas – irgi viena iš sistemos taktikų. Žmonėms vėl kalama į galvą, jog Henrikas Daktaras sėdi teisingai, nes iš viso ir nekalbama, jog byla yra suklastota, prikūrus apie nesamus lavonus, kurių nužudymo faktų neįmanoma ištirti, nes nėra pačių lavonų. Yra kalbama tik apie kažkokį susivienijimo netinkamą pritaikymą,- bet nekalbama apie esmę – jog jeigu nėra rastas lavonas, negali būti ir bylos. O byla jau netgi kasacinėje instancijoje…

lrytas.lt nuotr.