A.Paulauskui – 1,7 mln. litų kyšis?

 

A.Paulauskui – 1,7 mln. litų kyšis?

 

Aurimas Drižius

 

Pernai pavasarį įvykusiame bendrovės „Minijos nafta“ valdybos posėdyje vienas tą iš akcininkų – UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija) prezidentas Rimandas Stonys pasiūlė  planą, kaip padidinti naftą išgaunančių bendrovių planą iki 700 mln. litų per dešimt metų.

 

Pasak kai kurių „Minijos naftos“ valdybos narių, R.Stonys šiame posėdyje pasakė, kad jis buvo susitikęs su Seimo pirminin­ku Artūru Paulausku, ir jie sutarė, kad „partijoms reikia 1,7 mln. litų“ už tai, kad būtų pakeistas Naftos ir dujų mo­kęsčio įstatymas. Sis įstatymas Seimo posėdyje buvo pakeistas 2003 m. ge­gužės 20 d., ir nepaisant to, kad jį kaip korupcinį vetavo Prezidentas Rolan­das Paksas, Seimo dauguma atmetė veto, ir A.Paulauskas jį pasirašė.

Lietuvoje dvi bendrovės – „Geonafta“ ir „Minijos nafta“ išgauna didžiąją dalį naftos. Todėl abiejų bendrovių sa­vininkai buvo susitikę aptarti, kaip su­mažinti mokesčių naštą. Siame pasita­rime dalyvavo R.Stonys bei „Minijos naftos“ akcininkai – Danijos ir JAV pi­liečiai. Kaip LL papasakojo vienas šio susitikimo dalyvis, R.Stonys sakė: „Bu­vau susitikęs su Seimo pirminin­ku. . .partijoms reikia 1,7 mln. litų.. .pa­galvokite – tai ir jums patiems bus la­bai naudinga, kadangi šis įstatymo pa­keitimas padės padidinti mūsų pelną iki 700 mln. litų per dešimt metų“.

Rimandas Stonys patars, kaip geriausiai ir nebrangiai nusipirkti įsttaymą

 

Naftininkų susitikimas baigėsi tuo, kad buvo nuspręsta paremti par­tijas, jog būtų priimtas įstatymo pakei­timas. Pinigus per pusę turėjo sumo­kėti „Geonafta“ bei „Minijos nafta“ – jų vadovams net buvo pateikta vienos ofšorinės firmos sąskaita, į kurią rei­kia pervesti kyšį už įstatymo priėmi­mą. Toks naftininkų palankus atsaky­mas, matyt, greitai buvo perduotas Sei­mo pirmininkui, nes Seimas po kiek laiko susirinko svarstyti Naftos ir du­jų mokesčio pakeitimo. Nepaisant opozicijos protestų, Seimas valdančio­sios koalicijos balsais nubalsavo „už“ įstatymo pakeitimą. Po to, kai šį įsta­tymą vietoj Prezidento R.Pakso pasi­rašė Seimo pirmininkas A.Paulauskas, nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo nau­ji mokesčių tarifai už Lietuvoje išgau­namą naftą. Anksčiau galiojusią tvar­ką, kai naftą išgaunančios bendrovės mokėjo 29 proc. pajamų mokesčio už visą išgautą naftą, pakeitė komplikuo­ta tvarka. Dabar šiame įstatyme nu­matytos įvairios išimtys, o mokesčio ta­rifas „svyruoja“ priklausomai nuo to, kiek tame naftos telkinyje yra likę naf­tos. „Anksčiau buvo taikomas vienas tarifas – 29 proc., o dabar taikomas „slankiojantis“ tarifas – nuo 2 proc. iki 14 proc., – sakė vienas naftininkas, – žinoma, kad tai absurdas, nes niekas nebemoka 29 proc. tarifo“.

 

Tiek „Geonaftos“, tiek ir „Minijos naftos“ metiniai pelnai skaičiuojami dešimtimis milijonų. Pvz., 2001 m. „Geonafta“ uždirbo 40 mln. litų, o „Minijos nafta“ – apie 70 mln. litų pel­no. Tiesa, tokius pelnus Lietuvos naf­tininkai sugebėdavo gauti dar tada, kai naftos barelis kainuodavo apie 30 dolerių. Dabar, kad barelis naftos pa­siekė šimtmečio rekordą – 60 dolerių, galima suskaičiuoti, kiek pinigų uždirba verslininkai, išgaunantys iš Lietuvos gelmių visos šalies turtą – naftą. Ūkio ministerijos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vietinės naftos Lietuvoje išgauta 163 tūkst. tonų, arba daugiau nei 1,3 mln. barelių. Turint omenyje, kad naftos kaina šiais metais svyravo ties 50 dolerių už ba­relį suma, galima nesunkiai suskai­čiuoti, kad naftą išgaunančios bendro­vės vien per pirmą pusmetį gavo apie 65 mln. dolerių, arba 175 mln. litų pa­jamų. Nors teigiama, kad naftos ga­vyba, palyginti su praėjusių metų pir­muoju pusmečiu (198 tūkst. tonų), su­mažėjo 17,6 procento, tačiau pajamos smarkiai išaugo, nes padvigubėjo naftos kaina. Jeigu naftos kaina išsi­laikys ties 50 dolerių už barelį riba, tai šiais metais naftos įmonės gaus virš 351 mln. litų pajamų. Iki rugsėjo 1 d. jos sumokėjo tik 30,5 mln. litų naftos mokesčio, arba mažiau kaip 10 proc. visų savo pajamų. Kaip žinia, Norve­gijos valstybinė įmonė „Statoil“ mo­kesčių pavidalu sumoka 80 proc. sa­vo pajamų, ir jai dar lieka pakanka­mai pinigų plėsti degalinių tinklą vi­soje Europoje. Lietuvos naftininkai, siurbdami visos šalies turtą, sumoka mažiau nei 10 proc. savo pajamų, ir dar papirkinėja Seimą, kad jis dar la­biau sumažintų mokesčius.

Mokslininkų teigimu, Lietuvos žemėje gali būti apie 55,5 mln. kub. metrų išgaunamos naftos, mūsų šaliai priklausančiame jūros šelfe – dar apie 36-72 mln. kub. metrų naftos.

  

„Naftos išgavimas per pastaruo­sius metus nuolat atsilieka nuo mū­sų prognozuojamų skaičiavimų, – LL sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė. – Mes prognozuojame vienas naftos ga­vybos apimtis, tačiau jos pastoviai ma­žėja. Pvz., prognozavome, kad 2003 m. pajamos iš naftos mokesčio bus 87 mln. litų, o faktiškai buvo sumokėta 58 mln. litų. 2004 m. prognozavome gauti 63 mln. litų, o kol kas, iki rug­sėjo 1 d., pajamos sudarė tik 30,5 mln. litų. Kodėl pajamos taip smarkiai su­mažėjo? Todėl, kad buvo priimtas naf­tos mokesčio įstatymo pakeitimas – su­mažintas mokesčio tarifas telkiniams, iš kurio jau išgauta trys ketvirtadaliai naftos. Be to, sumažintas tarifas ir naujiems telkiniams, jeigu bendrovės juos išžvalgys ir suras“.

Vienas naftos telkinys – Genčių (priklausantis „Geonaftai“)- jau nau­dojasi mokesčių lengvata, nes iš jo ne­va išgauta trys ketvirtadaliai naftos. „Genčių telkinys naudojasi ta lengva­ta, ir Finansų ministerija buvo paskai­čiavusi, kad vien dėl lengvatos taiky­mo šiam telkiniui biudžeto pajamos su­mažės apie 10 mln. litų, – sakė V.Kalesinkienė, – o 2005 m. mes prognozuo­jame, kad pajamų į biudžetą bus apie 51 mln. litų, tačiau dabar net nežinau, kaip pasitvirtins mūsų prognozė“.

 

Geologijos taryboje – aukso kasyklos

 

Kiek kuriame telkinyje liko naf­tos, sprendžia Geologijos tarnyba, ta­čiau tokia teisė sukuria idealias sąlygas korupcijai – niekas nežino, kiek naftos yra dviejų kilometrų gylyje vie­name ar kitame telkinyje. Geologijos tarnyba sprendžia, kiek kuriame tel­kinyje liko naftos, ir nuo to priklau­so, kokius mokesčius moka išgaunan­ti bendrovė – 29 proc. ar 2 proc. Dar prieš šio įstatymo priėmimą STT at­liko jo analizę ir pripažino, kad jis yra atvirai korupcinis.

Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius LL teigė, kad Genčių telkinio ištekliai išeksploatuo­ti daugiau nei 80 proc. Kaip jis tai su­skaičiavo? „Žinoma, niekas kibirais nematavo dviejų kilometrų gylyje, ta­čiau yra pasaulinė praktika, – sakė J.Mockevičius, – žemės gelmių regist­re yra įtraukti telkinių ištekliai, mes gauname naftos bendrovių ataskaitą apie gavybą ir suskaičiuojame, kiek telkiniuose liko naftos. Tai aritmeti­ka, o ne spėlionės. Spėlionės yra iki tol, kol išžvalgomas telkinys. Po to, kai įvairių metodikų pagalba naftos kie­kiai yra paskaičiuojami ir pripažįsta­mi, jie įtraukiami į registrą. Kiekvie­na šalis skaičiuoja prognozinius ištek­lius. Vėliau, jeigu bendrovei nepatin­ka tas skaičius, ir ji mano, kad naftos ten yra mažiau, ji turi pateikti mums geologinę ataskaitą, įrodančią, kad iš tikrųjų naftos ten yra mažiau. Ji tai tu­ri pagrįsti tyrimais ir bandymais, o ne kokiais nors išvedžiojimais. Tačiau to­kių atvejų kol kas nebuvo“.

Nors naftos mokestį Seimas su­mažino motyvuodamas tuo, kad tai neva padidins investicijas į naftos ga­vybą, tačiau per šiuos metus investi­cijų į žvalgyba nepadaugėjo. „Didelio rezultato šis įstatymas nedavė“, – sa­kė J.Mockevičius.

„Įstatyme numatyta naftos paieš- kinių darbų kompensacija, kai Vyriau­sybė per pusę mažina mokestį, jeigu surandamas naujas telkinys, – LL sa­kė vienas naftininkas, – taip išeina, kad valstybė už savo pinigus ieško naftos, ir jeigu suranda, tai teisę išgauti naf­tą atiduoda privačioms bendrovėms“.

 

Kaip atsirado įstatymo pataisa?

 

Kol AB „Geonafta“ iki 2000 m. va­saros buvo valstybės kontroliuojama įmonė (valstybei priklausė virš 90%

akcijų), visi naftininkų bandymai pa­keisti Naftos ir dujų išteklių mokes­čio įstatymą buvo nesėkmingi, nežiū­rint į tai, kad naftos kainos pasauli­nėje rinkoje ilgam periodui krisdavo iki 9 USD už barelį. Tačiau situacija visiškai pasikeitė privatizavus AB „Geonafta“. Bandymai paskatinti Vy­riausybę inicijuoti naujo įstatymo priėmimą nepavyko. Tada AJ3 „Geo­nafta“ direktorius kreipėsi raštu į Sei­mo pirmininką A. Paulauską. Parla­mentaras socialliberalas G.Šivickas ir socialdemokratas A.Macaitis inicija­vo šio įstatymo pataisas.

Dar 2002 m. naftininkai su, kaip manoma, papirktų politikų pagalba parengė naftos mokesčio pakeitimo įstatymą. Jau tuomet buvo aišku, kad tas projektas – klasikinis visuomenės mulkinimo pavyzdys. Jame siūloma įvesti žymiai sumažintą mokestį, sie­jant jį su gavybos lygiu naujai suras­tiems telkiniams. Ir argumentai buvo naudojami „labai svarūs“. Pirmas ar­gumentas – reikia skatinti paieškas ir antras – Lietuvoje vos ne didžiausi šio tipo mokesčiai pasaulyje. Be to, bu­vo šnekama, kad dar 1997 tarptauti­nių ekspertų paruoštoje studijoje bu­vo siūloma panaši, siejama su gavybos lygiu, sistema. „Tarp visų šių diskusi­jų buvo tikimasi nuslėpti vieną sakinuką, kuris ir buvo pagrindinis tiks­las, – sakė LL šaltiniai, – o būtent, „jei­gu išgaunanti įmonė naftos ir dujų ne­parduoda, bet perdirba ir parduoda produktus, naftos ir dujų pardavimo kaina laikoma gavybos savikaina.“ O tai reiškia, kad mokestis iš visų telki­nių būtų skaičiuojamas ne nuo rea­lios naftos kainos, kuri keletą pasta­rųjų metų svyruoja tarp 25 ir 35 USD už barelį, o nuo 3-10 USD už barelį. Beje, pastarąją kaina visada galima „koreguoti“. Tai štai. Tačiau į šį pro­jektą atkreipė ypatingą dėmesį žiniasklaida, visuomeninės organizaci­jos, mokslininkai. Tada toks variantas nepraėjo. Bet atsirado naujas – dar la­biau komplikuotas, su užslėptomis landomis korupcijai. Naujasis projek­tas faktiškai numatė, kad įstatymas tik iš dalies apspręs mokesčio dydį, o ga­lutinai jį nustatys garbingi Lietuvos valdininkai. Ypatingas vaidmuo čia skirtas Lietuvos Geologijos tarnybai. Būtent ji, o gal būt konkrečiai p. J. Mockevičius, turėtų nuspręsti, kuri telkinio dalis išeksploatuota. Jeigu jis patvirtins, kad telkinyje liko mažiau nei ketvirtadalis išteklių, mokestis bus keletą kartų sumažintas. Naftos geo­logai tvirtina, kad „žaisti“ išteklių skai­čiumi yra labai lengva. Ir antra, Ge­ologijos tarnyba tvirtins, kiek viena ai kita įmonė investavo į paieškas ir žval­gymą. Ir tada pusė tų investicijų valstybė grąžins iš sumokėtų mokes­čių. Nei daugiau, nei mažiau – valsty­bė padengs pusę išlaidų“.

 

Valstybės dotacijos naftos įmonėms – naftininkų dividendams

 

„O dabar apie „argumentus“, – tei­gė LL ekspertas, – naftos įmonės me­tai iš metų gauna dešimtmilijoninius pelnus. Pvz. AB „Geonafta“ 2001 m turėjo gryno pelno 50 mln. litų, 2002 m. – 33 mln. litų, dividendais atitinka­mai buvo išmokėta 28 mln. ir 23 mln. litų. Ar tai nereiškia, kad paslėptos valstybės „dotacijos“ skirtos dividen­dų išmokėjimui? Normaliai bet kurio­je valstybėje suteikiant licenciją išgau­ti naftą bendrovė įsipareigoja inves­tuoti į naftos paieškas. Tokie įsiparei­gojimai privalomi. Jų neįvykdžius valstybė neginčo tvarka nuima nuo kompanijos sąskaitos nurodytą įsipa­reigojimuose sumą. Būtent tokiu bū­du, o ne savo investicijomis, valstybe garantuoja naujų išteklių atradimą Beje, šio principo Lietuvoje laikoma­si vykdant konkursus – tiek licencija- vimo, tiek privatizavimo. Tik kažko­dėl šie įsipareigojimai dingsta suda­rant sutartis su nugalėtojais. Jie išga­ruoja. . .Taip, naftos paieškos yra rizi­kingas verslas, tačiau potencialiai si didžiuliais pelnais. Todėl toli gražu nė kiekviena įmonėlė ar fizinių asmenį grupė, juo ir gali užsiimti“.

Nepagrįstomis naftininkai laiko ir kalbas, kad 29 proc. pajamų mokes­tis nuo išgautos naftos yra per dide­lis. „Pasaulyje labai plačiai paplitus: taip vadinama „gavybos pasidalinime sutartis“, – teigė jie, – tokiose sutarty­se, derybomis nustatoma dalis, kur atiteks valstybei. Be abejo, tokiu at­veju tiesiogiai išteklių mokestis yra mažesnis nei Lietuvoje. Naudoja­mos ir kitos sistemos. Todėl lyginant mokesčiu naštą, būtina išanalizuoti mokesčių visumą. Kas dėl trečio ar­gumento, palyginimo su tarptautinių ekspertu studija, yra melas. Vieninte­lis panašumas – lanksti mokesčių sis­tema naujai surastiems telkiniams“.

Kodėl Lietuvos politikai taip myli kai kuriuos „verslininkus“? Tai būtų sun­ku paaiškinti tik oficialiai suteikta AB „Geonafta“ finansine parama rinkimi­ne; e kompanijoje šiandien valdan­čioms partijoms. Tai per maža suma… Kas galėjo organizuoti tokią aukštą dis­cipliną savo partijos narių svarstant pre­zidento veto? Kokiu tikslu lankėsi Sei­me pirmininkas AB „Geonafta“ prieš priimant Įstatymą? Ką reiškia spaudo- ;e plintanti informacija apie mokestį partijoms už priimtą įstatymą? Neno­rom iškyla ir sena žiniasklaidoje skelb­ta informacija, kad per vieną iš prezi­dento rinkimų kampanijų kandidatas i prezidentus A.Paulauskas, ieškoda­mas finansinės paramos, kreipėsi raštu net i prieštaringos reputacijos Plun­gės verslininką V.Joniką, įvardindamas ji „broliu“. Beje, gandai sklinda, kad šis verslininkas per tarpininkus valdo 50% UAB Manifoldas“ akcijų…

Pats A.Paulauskas tai neigia, kaip neigia ir tai, kad yra paėmęs milijoni­nius kyšius už naftos mokesčių suma­žinimą. A Paulausko patarėjas F.Kauzonas ironizuodamas atrašė LL, kad jo šefas neatsako už kalbas, net ir tokių įtakingų ir senų Paulausko bičiulių, kaip „Vakarų Lietuvos pramonės ir fi­nansų korporacijos“ prezidento R.Stonio pasiūlymus. Beje, po naftos mokes­čio Įstatymo priėmimo „Minijos naftos“ savininkai atsisakė mokėti kyšius už šį įstatymą. Kaip manoma, visą beveik 2 mln. litų “paramą partijoms” teko pa­dengti vienai „Geonaftai“.

 

 

 

Kaip Seime buvo priimtas korupcinis įstatymas?

Pateikiame LL skaitytojams Sei­mo posėdžio stenogramos dalį, kurio­je kalbama apie naftos mokesčio įstatymo pakeitimą:

Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IXP- 1439Gr (Respublikos Prezidento grą­žintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

 

 

 

Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1439(4*) (priėmimas)

 

Nagrinėjame rytinėje darbotvarkėje du neišnagrinėtus klausimus. 1-12 klausimas – Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1439. Priėmimas. Kviečiu kolegą A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po šio įstatymo svarstymo gavo dar vieną įstatymo pataisą. Šią pataisą parengiau aš kartu su kolega G.Šivicku. Šios pataisos tikslas. Dar kartą buvo diskutuota su Finansų ministerijos specialistais dėl to, kad pradėjus eksploatuoti telkinį… Iš pradžių būna nustatyta, koks bus naftos kiekis, bet gyvenime pasibaigus metams gali pasirodyti, kad tame telkinyje buvo didesnis išgaunamos naftos kiekis. Šios įstatymo pataisos tikslas yra tas, kad deklaruojant metines pajamas arba deklaruojant išgaunamą kiekį būtų galima patikslinti gautą sumą ir patikslinti mokamą mokesčių dalį. Šios pataisos tikslas yra toks. Daugiau pataisų nebuvo gauta. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada teigiama ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Paprašysime gerbiamąjį pirmininką pabūti tribūnoje. Yra pataisų 1 straipsnio 4 straipsniui. 1 straipsnis – tai yra nauja redakcija. Prašyčiau kolegų dėmesio. Pradėsime priėmimą pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio “Mokesčio objektas” pataisų priėmimo stadijoje nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega P.Gražulis. Dėl viso? Dėl 4 jūs norite. Galėsite užsiregistruoti, o dabar išsitrinkite, kad neklaidintumėte. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis – “Mokesčio mokėtojai”. Pataisų ir siūlymų nėra. Prašome išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.

3 straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas.

4 straipsnis. 4 straipsniui kolega A.Butkevičius teikia pataisą. Kad ją pradėtume svarstyti, reikia 29 Seimo narių paramos. Prašome, kolegos, balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pradėta svarstyti kolegos A.Butkevičiaus pataisa, kuriai komitetas pritarė, spaudžia mygtuką “už”. Reikia 29 Seimo narių balsų. Mes balsuojame už visas 4 straipsnio pataisas.

59 Seimo nariai parėmė kolegos A.Butkevičiaus teikiamas pataisas.

4 straipsnis. Prašome, kolega, pateikti savo pataisas.

A.BUTKEVIČIUS. Dar kartą noriu patikslinti, kad pagal metinę deklaraciją apskaičiuota papildoma mokesčio suma sumokama iki šioje dalyje nustatytos metinės deklaracijos pateikimo… Atsiprašau. Ne tas straipsnis. Įsigaliojimas nuo liepos 1 d., kad nebūtų atgalinė data.

PIRMININKAS. Kolega Gražuli, jūs norėjote kalbėti dėl liepos 1 d., dėl 4 straipsnio pataisos? Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne dėl liepos 1 d., tai yra galbūt ir logiška, nes šis įstatymas įsigalios tik nuo liepos 1 dienos. Noriu kalbėti dėl 4 straipsnio 3 dalies, kurioje aiškiai numatyta, kad gavyba ir mokestis už gavybą nuo 2003 m. liepos 1 d. bus aiškiai sumažinta tuose telkiniuose, kuriuose gavyba vykdoma iki 2003 metų. Manau, tai yra nepateisinamas atvejis, mažinami mokesčiai, kai tuo tarpu šiandien įmonės, verslovės, kurios užsiima naftos gavyba, klesti puikiai ir nemaža mokesčių surenkama į valstybės biudžetą. Todėl siūlyti lengvatų nereikėtų.

PIRMININKAS. Jūs dėl viso straipsnio kalbėjote?

P.GRAŽULIS. Aš dėl 4 dalies, iš esmės dėl 5.

PIRMININKAS. Kolegos, aš dėl 4 straipsnio. Dėl pataisos, kurią teikė kolega A.Butkevičius 4 straipsniui. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

Dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų. Dėl viso 4 straipsnio.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau tada pakartoti.

PIRMININKAS. Prašom.

P.GRAŽULIS. Manau, kad visam 4 straipsniui negalima pritarti, ypač 3 ir 5 dalims. 5 dalyje taip pat numatomi lengvatiniai tarifai, jeigu iš telkinio jau išgauta daugiau kaip ¾ naftos išteklių. Manau, kad to tiksliai nustatyti negalima, kiek išgauta ir kiek liko telkinyje naftos. Toks rodiklis, manau, taip pat nėra pateisinamas.

PIRMININKAS. Prašom pasakyti komiteto nuomonę.

A.BUTKEVIČIUS. Kolega ne visai įsigilino į šį įstatymo straipsnį. Straipsnyje aiškiai parašyta, kad kartu su metine deklaracija pateikiama atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbų apimtys. Vadinasi, ta lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu į paiešką bus įdėtos investicijos. Kitokiu atveju lengvata nebus taikoma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuojant apsispręsti dėl 4 straipsnio. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas su kolegos A.Butkevičiaus priimta pataisa, balsuoja už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Balsavimas vyksta dėl 4 straipsnio.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už 4 straipsnį su priimta pataisa – 47, prieš – 3, susilaikė 16. 4 straipsnis priimtas.

Dėl 5 straipsnio. Kolega A.Butkevičius taip pat teikia pataisą. Prašome ją pateikti. Kad ją nagrinėtume, mes apsisprendėme.

A.BUTKEVIČIUS. Pataisai mūsų komitetas pritarė ir siūlyčiau jai pritarti.

PIRMININKAS. Kolega G.Šivickas norėtų išsakyti nuomonę už pataisą.

G.ŠIVICKAS. Kadangi keičiasi mokėjimo tvarka, dabar bus mokama pagal faktą, o ne pagal avansinius mokesčius, todėl reikia, kad pagal metinę deklaraciją būtų patikslinimas tas mokestis ir sumokama arba grąžinama, jeigu reikia grąžinti. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Nėra nuomonių prieš. Klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą, kurią teikia kolega A.Butkevičius 5 straipsniui?

Dėkoju. Priimta bendru sutarimu. Dėl viso 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu su ką tik priimta pataisa šiam straipsniui? Ačiū. 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio pataisų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Ačiū, priimtas.

7 straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? Priimtas.

8 straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Ačiū, priimtas.

9 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 9 straipsnį, dėl kurio pataisų nebuvo? Ačiū. 9 straipsnis priimtas.

Dabar balsuosime dėl viso 1 straipsnio. 2 straipsniui dar yra pataisų. Atsiprašau, gerbiamasis kolega. Mes balsuosime dėl 1 straipsnio naujos redakcijos, dėl visos naujos redakcijos, kuri apima devynis straipsnius. Kas už tai… Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų dėl viso 1 straipsnio. Kolega J.Veselka dėl 1 straipsnio ar dėl viso? Dėl viso. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, 1 straipsnis priimtas. Tai nauja įstatymo redakcija.

Dabar 2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos, kurios reglamentuoja įsigaliojimo datą. Kolega A.Butkevičius čia teikia pataisą, kad ją nagrinėtume, mes apsisprendėme. Dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti pataisą 2 straipsniui, kurią teikia A.Butkevičius? Ačiū, priimta bendru sutarimu. Dėl viso 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Prašome dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Kolega B.Bradauskas. Nuomonė už. Prašau.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš žinau, kai kurie Seimo nariai bandys įrodyti, kad nereikėtų priimti šio įstatymo, neva tai mažina biudžeto pajamas ir t.t. Patikėkite, rengiant šį mokesčio įstatymą aš dalyvavau nuo pat pradžių. Tai buvo 1994 metais. Ir aš puikiai žinau, kaip tada gimė tie tarifai. Jie yra didžiausi iš visų valstybių, išgaunančių naftą. Naftos telkiniai buvo išžvalgyti ir kompanijos atėjo, kaip sakant, ant ką tik iškepto pyrago. Ir buvo nustatytas toks mokestis, koks yra iki šiol.

Deja, šis mokestis toliau nebeskatina naftos gavybos. Mes telkinių turime ne per daug, mes turime juos išsiurbti iki galo. Ir jeigu mes nedarysime korektūros, tiesiog nebus ekonominio pagrindo eksploatuoti telkinį iki galo ir jis bus paliktas ir užmestas.

Antras dalykas, ne viskas Lietuvoje išžvalgyta, ir mes turime būtinai tęsti naftos paieškas. Juolab kad niekas šiandien negali įrodyti, ar tai susisiekiantys indai, ar ne. Ir dėl tų telkinių, kurie yra pajūryje, šiandien neaišku, kas juos pirma išsiurbs – ar vieni, ar kiti kaimynai. Kad bus eksploatuojama nafta jūroje, šiandien maždaug visiems jau aišku. Rusija to projekto neatsisakys. Jeigu mes delsime ir neieškosime naftos telkinių arčiau šio telkinio Kaliningrado srityje, jeigu mes dar vėluosime, tai, aišku, mes galime likti be nieko. Ir tie motyvai, kurie bus šiandien išsakyti, aš jau jaučiu, tikrai neturi pagrindo. Mes neturime gyventi viena diena taip, kaip kažkokiame kažkurios valstybės kaime: papjovei kiaulę, suvalgei, ir viskas, susirinkęs viskas kaimas. O rytoj neaišku, ką daryti. Mes turime elgtis protingai, naudoti savo išteklius kaip galima racionaliau, juos išnaudoti iki galo ir siekti, kad kuo daugiau naudos turėtų biudžetas. Todėl aš siūlau balsuoti už šį įstatymą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – P.Gražulis. Prašau, gerbiamasis kolega.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, dėl šio įstatymo priėmimo. Mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir klausėme, ar tai nėra korupcinis įstatymas. Specialiųjų tyrimų tarnyba pabrėžė, kad iš tikro kai kurios nuostatos yra korupcinės. Reikia pasakyti, kad iš dalies šitas įstatymas pataisytas, bet jame išlieka ir korupcinės nuostatos. Yra paliktos galimybės nevienodai apmokestinti gamybą ir išskirstyti per metus. Jeigu gamyba buvo vykdoma iki 2003 metų liepos 1 dienos, tai taikomas 20% bazinis mokestis. Jeigu gamyba vykdoma po 2003 metų liepos mėnesio, tada mokestis galioja pagal pateiktą lentelę, kurioje nustatyta du ir daugiau kartų mažesni mokesčiai. Arba jeigu ištekliai yra visiškai maži, tai faktiškai galima sakyti, kad mokestis yra beveik nulinis.

Telkinių dydis yra kaitus rodiklis. Ką parodė praeitų metų rodikliai ir ką kalbėjo B.Bradauskas? Kad susisiekia telkiniai ir, atrodo, jie yra nedideli, o iš dalies gali būti labai dideli. Toks dalykas, t.y. šitų telkinių ribojimas ir nustatymas mokesčio pagal telkinio dydį akivaizdžiai sudaro galimybę piktnaudžiauti. Dar nuostabiau, kad telkinio dydį nustatys Geologijos tarnyba, kuriai bus sudaryta galimybė ir sąlygos nustatyti ir mokesčio dydį. Taigi mokesčio dydį reguliuos ne tik Seimas, ne tik Vyriausybė, bet dabar mokesčius reguliuos ir dar viena institucija, tai yra Geologijos tarnyba. Savivaldybės irgi gali kai kuriuos mokesčius reguliuoti.

Priėmus šį įstatymą, per metus valstybės biudžetas praras gal net iki 50 mln. litų, kurių taip trūksta žemdirbiams. Šiandien, deja, nė viena bendrovė, kuri užsiima naftos gelmių paieškomis ir realizavimu, nebankrutuoja, dirba pelningai. Ir aš niekaip nesuprantu, kam vis dėlto reikėjo mažinti mokesčius? Nejaugi valdančioji dauguma taip rūpinasi artėjančiais Seimo rinkimais ir ieško, iš kur būtų galima finansuoti savo rinkiminę kampaniją? Aš niekaip kitaip negaliu suprasti tokio įstatymo pataisų.

PIRMININKAS. Kolega G.Šivickas. Nuomonė už.

G.ŠIVICKAS. Na, tikriausiai pats P.Gražulis sunkiai suvokia, apie kokius tarifus kalba. Galbūt yra blogai nusirašęs iš savo kolegos. Iš esmės kalbama ne apie gamybą, bet apie telkinius. Nauji tarifai galioja tik naujiems telkiniams, kurie būtų surasti po liepos 1 dienos. Ir ankstesnių Vyriausybių (dar nuo 1999 metų) šis klausimas buvo sprendžiamas, ir iš tikrųjų visiems buvo aišku, kad tai yra problema, ir ji aktuali, ji vis labiau artėja. Dar praeitoje kadencijoje Seimo narys Jonas Šimėnas nemažai buvo padirbėjęs prie šio įstatymo projekto ir pateikęs savo siūlymą, kur iš esmės buvo beveik pusė aiškinamojo rašto nurašyta iš to pasiūlymo. Tie klausimai buvo sprendžiami taip: buvo mažinami tarifai ir seniems, ir naujiems telkiniams. Galima įsivaizduoti, jeigu būtume priėmę tokius siūlymus, kiek šiandien biudžetas būtų surinkęs mokesčių. Beveik nieko.

O šiuo metu yra skiriama į senus telkinius ir naujus, ir yra skatinama naujų telkinių paieška ir gavyba. Tai yra labai didelis skirtumas. Senų telkinių tarifas lieka tas pats. Be to, investicijų lengvata yra tada, kada investuotojas investuoja. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti: jeigu du litus investuoja, tada už litą gauna lengvatą. Štai kur yra visa esmė.

Aš manau, kad šiam įstatymo projektui reikia pritarti, nes iš tikrųjų ir biudžete mes matome kai kurias spragas dėl šio mokesčio. Ir priimdami šį įstatymą mes turėsime perspektyvą stabilias papildomas pajamas turėti ateityje. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Labai gerai aiškino, kad reikia galvoti į priekį. Aš ir pabandysiu pagalvoti į priekį. Pirma. Nafta išgaunama, ši nafta Lietuvoje neperdirbama. Ją privačios kompanijos parduoda užsienio kompanijoms, gauna pinigus ir jais disponuoja.

Dabar pasižiūrėkime. Jeigu yra pradėta eksploatuoti iki 2003 metų, 20% tarifas, bet jeigu išgauta jau ¾, tada atitinkamai jis mažinamas pagal tą lentelę. Po 2003 metų, nes didelių telkinių nėra, kaip P.Gražulis ir minėjo, mokesčio tarifas mažėja kelis kartus. Dar to maža. Jeigu kompanijos daro paieškas, jiems mokestis 50% sumažinamas, tai, kas jiems būtų priskaičiuota pagal šiuos sumažintus tarifus. Atleiskite, gerbiamieji. Jie išgauna naftą ir iš to, ką jie turėtų sumokėti valstybei, jiems valstybė padengia 50% išlaidas, ir dar visu pelnu, kurį gauna išveždami iš Lietuvos naftą, jie visiškai disponuoja. Čia premjeras kalba, kad, Jėzus Marija, kiek daug žemdirbių, ir jie Lietuvai nereikalingi. Aš matau, kas reikalingi Lietuvai. Tie, kurie “atsisėda” ant resursų ir valstybė dengia jų sąnaudas.

Todėl už šį įstatymą gali balsuoti tik respektabilūs politikai, arba aš kitaip pavadinčiau, bet nenoriu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Macaitis – nuomonė už.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, koks aš politikas – respektabilus ar ne, bet balsuosiu už todėl, kad žinau, kas bus su biudžetu po dar keleto metų tylėjimo ir problemos nesprendimo. Ne A.Macaitis, G.Šivickas ar A.Butkevičius sugalvojo šias pataisas. Iš tikrųjų mes jas teikėme žinodami, kad yra padaryti tam tikri tyrimai, jie buvo padaryti Danijos, Norvegijos specialistų. Jie pasakė, kad jeigu mes nesiimsime šių žingsnių, turėsime problemą, o kad problemą turime, galiu iš karto pasakyti. Naftos išgavimas 7,9%, palyginti su užpraeitais metais, sumažėjo. Jeigu dar kelerius metus įplaukos į biudžetą mažės, naujų telkinių mes (…), ką mes turėsime? Po to politikai, nežinau, turbūt irgi respektabilūs, paklaus: kur jūs žiūrėjote, o ką jūs darėte, kodėl nesiėmėte priemonių?

Todėl aš skatinu savo kolegas pagalvoti apie tai, kokios įplaukos bus į biudžetą, ką mes turėsime po dvejų trejų metų, ir tada bus aišku, kaip reikia balsuoti. Aš siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai stebėtina, kai kairioji pusė taip geranoriškai ima gerinti verslo sąlygas, bet vargu ar šis gerinimas yra susijęs su pirmiausia jūsų, kaip politikų, programa. Antras dalykas. Aš vis dėlto palinkėčiau, jeigu tokios geros iniciatyvos subręsta ir gimsta kairėje pusėje, gerinti verslo sąlygas didžiajai daliai Lietuvos verslininkų (pirmiausia turiu galvoje smulkųjį ir vidutinį verslą), o ne pradėti liberalizuoti verslą nuo didelių įmonių.

Kitas dalykas. Besiklausant, kaip čia yra suokiama, kad mažėja naftos telkinių paieškos, mažėja naftos telkinių, susidaro įspūdis, kad tos verslo įmonės, kurios eksploatuoja naftos telkinius, tiesiog labdaros tikslais tuos telkinius eksploatuoja ir valstybė turi skatinti tų telkinių eksploatavimą darydama mokestines lengvatas. Vadinasi, jeigu mokestinių lengvatų nebus, tos įmonės išsiurbs ten, kur dabar turi telkinių, ir važiuos iš Lietuvos susidėjusios lagaminus, neieškos kitų telkinių.

Aš manau, kad tai yra paremta normalia verslo logika, ir įmonės irgi yra suinteresuotos ieškoti ir panaudoti naujus telkinius tam, kad turėtų ir sau pajamų bei pelno. Ši logika yra visiškai nesuprantama ir neaiški. Su P.Gražuliu mes labai retai kartu balsuojame vieningai, bet šį kartą, nes P.Gražulio rinkimų apygardoje turbūt daugiausia tų telkinių ir yra, aš esu linkęs pasitikėti jo nuomone. Irgi siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Butkevičius – nuomonė už.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia mane labai stebina pozicija liberalų, kurie kalba apie tai, kad mokesčius reikia sumažinti. Šioje srityje, jeigu kalbėtume apie naftos išteklių gavybą arba gamybą, Lietuvoje mokesčiai yra patys didžiausi. Nesuprantu, ar jūs socialistų pozicijos, ar liberalios pozicijos laikotės?

Antras momentas, dėl P.Gražulio. Jeigu Jonas Šimėnas nespėja su visomis įstatymų pataisomis susipažinti, tai yra jo problema, bet prašyčiau aklai nepasiduoti jo įtikinimams ir užsirašinėjimams. Jeigu jūs kalbate apie pirmąjį įstatymo projektą, jūs esate teisus, bet šiuo metu yra priimamas ketvirtasis įstatymo projektas. Reikėtų atidžiai jį perskaityti ir paskui kalbėti, nes yra labai nekorektiška šioje salėje kalbėti netiesą.

Krikdemams demokratams norėčiau priminti, kad jūs kartu su konservatoriais buvote įregistravę įstatymo projektą praeitoje kadencijoje, visa laimė, kad dar buvo sveiko proto ir jam nebuvo pritarta. Buvo susilaikyta.

Šiuo metu visi galėjo dalyvauti diskusijoje. Mes net nesvarstėme to įstatymo projekto, kol Vyriausybė ir Finansų ministerija nepateikė išvadų, kol nepateikė skaičiavimų fiskaliniu požiūriu, kurie rodytų, kiek mūsų biudžetas netektų pajamų. Taip pat netgi STT (jūs šiandien kalbate apie korupciją) pasikvietėme į talką ir paprašėme, kad mūsų komitetui raštu įteiktų savo pasiūlymus arba išvadas, ar jie kur nors įžiūri korupciją.

Man kyla kitas klausimas. Aš manau, kad kai kurie jūsų partijos nariai turi (taip galima teigti, arba kas gali paneigti) kokį nors interesą ir tie norai nebuvo įgyvendinti ir pasiekti, todėl jūs šiandien prieštaraujate.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Prašom neagituoti balsavimo metu, kolegos.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Už balsavo 50, prieš – 9, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo – kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamajam Seimo nariui A.Butkevičiui norėčiau pasakyti, kad praėjusioje kadencijoje krikščionims demokratams pavyko įtikinti konservatorius ir mokestis nebuvo sumažintas. O šiandien, deja, socialdemokratai į krikščionių demokratų balsą neįsiklausė, vis dėlto įsiklausė į magnatų garsius prašymus ir sumažino mokestį.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius. Replika po balsavimo.

A.BUTKEVIČIUS. Aš dar labai norėčiau trumpai priminti ir neįtikinėti. Jeigu mokesčių reforma šioje srityje nebus vykdoma, po trejų ar ketverių metų politikai, kurie čia sėdės, sakys, kad dabartinė koalicija laiku neįžvelgė tam tikrų problemų ir laiku nenumatė, kad reikia sumažinti mokesčius siekiant sudaryti sąlygas investuoti į telkinių paieškas.

 

Akcinių bendrovių „Lietuvos energija“, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių „Rytų skirstomieji tinklai“, „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijų mainų įstatymo projektas Nr.IXP-2421(3*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

 

PIRMININKAS. Kolegos, jūs galite pasikalbėti abu, nes kalbėjote dėl balsavimo motyvų keletą kartų. Leiskite tęsti posėdį. Liko rytinės darbotvarkės 1-10 klausimas – Akcinių bendrovių “Lietuvos energija”, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų mainų įstatymo projektas Nr.IXP-2421. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką poną A.Sakalą. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau rytiniame posėdyje, komitetas svarstė šį projektą, jį pataisė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Galiu pasakyti, kad papildomai buvo gauta dar keletas pastabų, kurias komitetas taip pat svarstė. Komitetas nepritarė Seimo nario V.Uspaskicho pataisoms ir Seimo nario J.Veselkos pataisai.

Taip pat komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisai. Motyvus aš išsakysiu. Jų argumentacija buvo labai aiški. Jie suabejojo, ar nebus apribojamos konstitucinės žmogaus teisės, ar nebus pažeista Konstitucija. Mūsų komitetas labai kruopščiai išnagrinėjo klausimą būtent šiuo aspektu ir nemato jokių Konstitucijos pažeidimų arba konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimų, todėl ir nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisoms.

Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pataisytam antrajam variantui, Ekonomikos komitetas taip pat yra pritaręs šiam variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komiteto išvadą kviečiu pateikti kolegą V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Lietuvos energija, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų mainų įstatymo projektą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą A.Butkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė patobulintą įstatymo projektą. Galutinė išvada yra tokia: pritarti Vyriausybės pateiktam Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pirmą kartą svarstydamas šio įstatymo projektui nepritarė bei tos pačios nuomonės laikėsi ir apsvarstęs antrą kartą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravę 3 Seimo nariai. Kviečiu kolegą J.Veselką. Prašom.

J.VESELKA. Norėčiau priminti, kad tame patobulintame variante yra tik įrašytas vienas žodis “įkeisti”, visi kiti patobulinimai liko tie patys. Aš tada išdėsčiau argumentus ir dabar vėl kai kuriuos išdėstysiu, nes, mano galva, toks įstatymas, trumpai šnekant, yra negeras. Pavyzdžiui, nuo kovo 31 d. iki balandžio 6 d. “Rytų skirstomųjų tinklų” akcijos pabrango 2 ct, arba valstybės akcijų paketas pabrango 8,4 mln. litų. “Vakarų tinklų” akcijos pabrango taip pat 2 ct, arba beveik 7 mln. litų. Taigi dovanojamos “E.ON Energie” akcijos, akcijų kursas, arba vertė, rinkoje nuolat auga. Pabrėžiu, valstybės dovanojamų “E.ON Energie” akcijų rinkos kaina, bendras valstybės akcijų paketo pabrangimas sudaro 15 mln. litų per savaitę.

O gauname štai ką. “Lietuvos energijos” akcijos pagal rinkos kainą taip pat pabrango nuo 76 iki 78 , bet atsiminkime, kad čia 76 ir 78, o ten 95 centai. Toliau. Lietuvos elektrinės akcijos kaip buvo mirusios, t.y. 0,6 ct už vieno lito akciją, taip ir liko mirusios, nes iš tikrųjų tai elektrinei reikės apie 1,5 milijardo litų investicijų, ko “E.ON Energie” nenori daryti. Atsiminkite, kad yra atkertamas energijos gamintojas nuo vartotojo. Gamintojas, kaip žinome, yra vienas… Su “Vilniaus prekyba”, ką ji nori, tą gamintojui garantuoja. Tokia sistema yra diegiama Lietuvoje.

Bet to dar maža. Kaip E.ON “Energie” stengiasi šantažuoti Lietuvos valstybę? Štai jums citata iš “Lietuvos žinių”: “E.ON Energie” priklausančios akcijos gali atitekti rusamas”. “Williams” atsimenate? Teigiama: “Nepatenkintas Lietuvos valdžios veiksmais iš šalies gali pasitraukti Vokietijos energetikos koncernas “E.ON Energie”. Esą tokį po 11% pagrindinių energetinių bendrovių akcijų valdančio koncerno žingsnį gali lemti Seime užstrigęs Akcinių bendrovių “Lietuvos energija”, Lietuvos elektrinė, “Rytų skirstomieji tinklai” ir “Vakarų skirstomųjų tinklai “ akcijų mainų įstatymo projektas bei šio klausimo politizavimas. Pasak publikacijos, “E.ON Energie” valdomų akcijų pirkėju gali tapti Rusijos energetikos gigantas “Jedinaja energetičeskaja sistema Rosiji”. Taigi gąsdinimai ir argumentai tokie patys, kaip ir esant “Williams”. Atsimenate, buvo atvažiavę sekretorė, viceprezidentas ir gyrė, kaip svarbu “Williams” atiduoti Mažeikius, mat po to čia prasidės rekonstrukcijos, išeisim į Europos Sąjungą, o kitaip atiteks rusams. Dabar įdomu, kur tas Dž.Bumgarneris ir kas sėdi Mažeikiuose. Žinote, kokių nuostolių patiria Lietuvos valstybė, nes biznį padarė Ivanas ir Džonas. Lygiai tą pačią situaciją bandoma įkomponuoti ir į mainus “Lietuvos energetikos” akcijų, kurias dabar turi Lietuvos valstybė ir “E.ON Energie”. Kieno akcijas “E.ON Energie” įsigijo, to tegul ir turi. Jeigu nori, tegul parduoda rinkoje, o ne ieško išimtinės padėties sau valstybės sąskaita. Todėl visus tuos, kurie suvokia, kas čia bandoma padaryti, ir nenori, kad mus laikytų kvailiukų tauta, kurią galima apstumti bet kur ir bet kokiais pagąsdinimais apie išėjimą ir atėjimą, beje, rimtos kompanijos visada užsiima verslu, o ne politiniais gąsdinimais, aš prašyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą E.Masiulį.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, klausimas, kurį šiandien svarsto Seimas, jau buvo analizuotas ne kartą šioje tribūnoje. Noriu tik priminti, kad, nepavykus vieną kartą balsuojant dėl šio įstatymo, buvo pakeistas pagrindinis komitetas. Kai Ekonomikos komitete ne viskas sklandžiai vyko, buvo surastas lojalesnis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dabar mes jau turime dėl šio įstatymo projekto teigiamą išvadą, nors iš tikrųjų šio įstatymo tekste pakeista viena raidė. Net ne vienas žodis, o viena raidė. Tie pakeitimai yra minimalūs, todėl labai abejoju, ar mes turėtume pulti ir palaikyti šį formaliai naują įstatymo projektą.

Pirmiausia kalbama apie labai rimtas įmones. Jų metinės apyvartos yra apie 500 mln. litų, taigi suvokime mastus, apie kokias įmones yra kalbama. Šiandien niekas nepasako, kaip reaguoti į Teisės departamento padarytą išvadą, kad įstatymo projektas pažeidžia subjektų konstitucinius lygiateisiškumo principus. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pasakė, kad jie atidžiai išanalizavo ir jokių pažeidimų nemato, bet tokios viešos argumentacijos kol kas nėra. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas, kuriose siūloma atmesti tokį įstatymo projektą būtent remiantis teisininkų argumentais.

Klausimas yra toks. Mes žinome, kad “Lietuvos energija” turi apie 6 tūkst. smulkiųjų akcininkų, tai kodėl dabar valstybė išskiria vieną akcininką iš 6 tūkst. ir tam vienam akcininkui sudaro lengvatines galimybes perkelti savo akcijas į kitą įmonę? Noriu pasakyti, kad į šį klausimą reikia žiūrėti platesniu kontekstu, nes vyksta “Rytų skirstomųjų tinklų” ir “Vakarų skirstomųjų tinklų” privatizavimo procesas. Kolegos, ar jums tikrai neatrodo juokingai, kai Vyriausybė pasamdo konsultantus, austrų kompaniją, kuri šiuo metu tik atlieka analizę ir studiją, kokiu būdu geriausia privatizuoti “Rytų skirstomuosius tinklus” ir “Vakarų skirstomuosius tinklus”? Tuo pačiu metu Seimas, spaudžiamas Vyriausybės, priima įstatymus, kuriais bus leista įkelti koją vienam iš potencialių šio privatizavimo konkurso dalyvių, konkrečiai “E.ON Energie”, į būsimas privatizuojamas įmones. Premjeras buvo atėjęs į frakciją ir mes jo pirmiausia paklausėme, ar yra būtina privatizuoti. Aiškaus atsakymo taip ir neišgirdome. Jeigu tada, kai “Williams” privatizavo “Mažeikių naftą”, buvo kalbama, kad trūksta lėšų įmonei rekonstruoti, tai dabar šis argumentas lyg ir nebegalioja Rytų ir Vakarų skirstomiesiems tinklams. Akivaizdu, kad valstybė eilinį kartą nori pasipelnyti. Tie pinigai, aišku, bus reikalingi artėjant Seimo rinkimams indėlių grąžinimui, žemės nuosavybės atkūrimui ir t.t. Iš tikrųjų pildyti rinkėjų valią pinigų reikia. Klausimas yra kitas: kaip valstybė privatizuodama turi išsaugoti skaidrumą? Ir jeigu jau dabar mes žinome, kad “E.ON Energie” turi ketinimų dalyvauti Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavime, tai kaip mes įstatymais galime įtvirtinti vieno iš galimų dalyvių akcijų turėjimą šioje įmonėje? Tai aišku, kad kitos potencialios privatizavimo dalyvės nusispjaus į tokį privatizavimą ir pasakys: mes nežaisim žaidimų su jumis, mes turime svarbesnių dalykų. Ir tokių signalų jau pasigirsta.

Dar trumpai apie privatizavimo pasekmes. Pirmas dalykas, lyginant mūsų privatizavimo procesą su panašios valstybės Slovakijos privatizavimu, kai irgi 2001 metais buvo vykdomas skirstomųjų tinklų privatizavimas Slovakijoje, iš tikrųjų vyko labai skaidrus konkursas, pagal kurį buvo gauta 1,5 nominalo akcijų vertės kainos. Klausimas: kiek Lietuvos valstybė sugebės iš šio konkurso gauti? Jeigu nebus konkurencijos ir jeigu dalyvaus vienintelė įmonė, vienintelė kompanija šiame privatizavime, akivaizdu, kad ši kaina nebus didelė. Ir čia mes vėl įsivelsime į tiesiogines derybas. Ir tikrai garantuoju, kad po metų atėjęs koks nors Ūkio ministerijos atstovas sakys, kad tokios sąlygos yra strateginio partnerio padiktuotos, ir mes nebeturim kur dingti, reikia parduoti, nes kitaip išvis šis subjektas pabėgs iš Lietuvos.

Kita galima pasekmė – tai yra elektros kainos padidėjimas. Šiandien Valstybinė energetikos kainų komisija yra nustačiusi aukštutinę mažmeninę elektros kainą, ir apie 30% šios kainos nėra išnaudojama todėl, kad valstybė yra pagrindinis akcininkas šiose įmonėse, ir jos nustato mažesnę kainą, negu leidžia šiuo metu Valstybinė energetikos komisija. Tai pasakykite man, koks privatus subjektas, nupirkęs šitą įmonę, neišnaudos to aukščiausio barjero? Jau kitą dieną privatizavus (aš prognozuoju) mažiausiai 30% brangs mažmeninė elektros kainos prekyba. Tai yra žmonės turės 30% daugiau mokėtų už elektrą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, laikas!

E.MASIULIS. Todėl aš baigdamas noriu pasakyti: kad išvengtume “Telekomo” ir “Williams” karčių pavyzdžių, tikrai siūlau neskubėti, sulaukti privatizavimo patarėjų išvadų, kaip geriausia šiuos Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus privatizuoti, ir kartu paprašyti premjero, kad būtų inicijuotas aukščiausiu lygiu įvairių Seimo frakcijų atstovų pasitarimas, kaip buvo panašiai su “Lietuvos dujų” privatizavimu, kad būtų galima rasti patį geriausią ir optimaliausią valstybei privatizavimo sprendimą. Tikrai neskubėkime.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegę B.Vėsaitę.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, man iš tiesų keista, kai kolega E.Masiulis kalba apie privatizacijos neva būtinumą, lyg nežinotų, kad Europos Sąjunga reikalavo restruktūrizuoti “Lietuvos energiją”. Žinote, kolega, siuntėte savo narius į Europos reikalų komitetą, dalyvaujate derybų delegacijoje, tai kam čia meluoti visiems?

Toliau – kolegai J.Veselkai. Akcijų kaina rinkoje auga. Taip, kolega Veselka, akcijų kaina rinkoje auga, nes atėjo labai solidus investuotojas, labai solidus investuotojas. Ir valstybė iš to turės naudą. Kai įsigijo akcijas, E.ON’as nežinojo, kad “Lietuvos energija” bus išskirstyta į Vakarų, Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat į neprivatizuojamus objektus – “Lietuvos energija” ir “Lietuvos elektrinė”. Norime šito ar ne, tačiau E.ON’as turi akcijų ir vienuose, ir kituose tinkluose, niekas šito paneigti negali. Akcijų turėjimas tokiame strateginiame objekte kaip “Lietuvos energija” iki 10,9% leidžia prieiti prie informacijos. Ar mes norime, kad kažkoks užsienio investitorius turėtų informaciją apie mūsų strateginį objektą? Turbūt kad ne. Juo labiau turėjimas ir vienuose, ir kituose tinkluose šito paketo, didesnio negu 10%. Iš tikrųjų kas užtikrins, kad po privatizavimo E.ON’as perleis savo akcijas, turimas tuose tinkluose, kurių jis neperka. O iš tikrųjų vienas investitorius negali pirkti ir vienų, ir kitų tinklų. Aš manau, kad, priešingai, dėl to, kas vyksta rinkoje, akcijų kaina kyla būtent dėl solidaus investitoriaus atėjimo, ir valstybė gaus didesnį pelną parduodama. Kito kelio perleisti akcijas nėra. Ir nėra ko čia lyginti šito akcijų perleidimo su Mažeikiais.

Ir dar vienas dalykas. E.ON’as ateina į Rytų tinklus, ant kurių “pakabinta” Ignalinos atominė elektrinė. Lietuvoje yra unikali situacija. Išties unikali situacija, kad niekas Lietuvai, kaip branduolinę energiją gaminančiai šaliai, pretenzijų neturi. Visi norėtų išsaugoti Lietuvą kaip branduolinę energiją gaminančią šalį. E.ON’o atėjimas, jeigu iš tikrųjų Latvija ir Estija norės apsirūpinti švaria energija, leidžia daryti prielaidas išlikti Lietuvai branduolinę energiją gaminančia šalimi ir gauti tam tikrą paramą iš Europos Sąjungos fondų. Taigi valstybė nuostolių neturės. Valstybė, priešingai, turės naudos dėl subalansuoto, abiem pusėm naudingo ir sąžiningo sandorio. Ir jeigu aš dar turėjau šiokių tokių abejonių dėl šito sandorio teisėtumo, tai po Teisės ir teisėtvarkos padarytų pataisų jų neliko. Kviesčiau prisidėti prie manęs ir balsuoti už šį sandorį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Išklausėme kolegų pasisakymų diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, yra teikta keletas pataisų, dėl kurių mes turime priimti sprendimus. Prašyčiau kolegos V.Uspaskicho dėmesio! Kaip tik svarstysime jo pataisas, kurioms nepritarė komitetas. Pirmoji pataisa 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui ir 3 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 3 punktu.

3 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Prašau, kolega, pateikite savo pataisą. Iš vietos, gerbiamasis kolega, galite. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jeigu to reikalauja Seimo nariai (nebuvo reikalaujama), mes perėjom prie kitos fazės pagal Statutą – nagrinėjimo. Pasiskaitykite Statutą. Gerbiamieji kolegos, prašom rimties. Gerbiamasis Vidžiūnai! Prašome, jūs žinote tvarką, yra šoniniai mikrofonai. Prašau, gerbiamasis kolega, mes jau svarstome pataisas.

V.USPASKICH. Ačiū, pirmininke. Mano pataisa labai paprasta. Aš iš principo prieš tokį sandorį, kuris neatitinka rinkos ekonomikos dėsnių. Bet jeigu politiškai naudinga, kad toks sandoris įvyktų ir E.ON’as dominuotų šiame objekte, norėtųsi, kad tai vyktų skaidriau ir valstybei naudingiau. Civilizuotas pasaulis iš tikrųjų dar XIX amžiuje sugalvojo ir atmetė, atsisakė barterinių mainų, kad nebūtų korupcijos ir kad neieškotų produktų ekvivalentų. Ir buvo sugalvotas toks atsiskaitymo būdas kaip kleringas. Kleringas – tai yra labai paprastas dalykas, kai už lygiai tokią pat gautą pinigų sumą galima įsigyti kitą produktą, kitą daiktą. Taip buvo galima padaryti ir čia. Bet jeigu netinka ir toks variantas, pagal kurį iš esmės jokios korupcijos nebūtų, tai galima dar panaudoti ir tokį sandorį kaip sėkmės mokestis. Galutinis sprendimas… arba kai pagrindinis pirkėjas nupirks skirstomųjų tinklų akcijas, E.ON’as galėtų kompensuoti valstybei, jis nenori uždirbti, jis tik nori konsoliduoti akcijas ir tada jau nieko nepraranda, o paprasčiausiai atlygina valstybei kainų skirtumą. Toks mano labai paprastas projektas, kuriam komitetas, tarp kitko, gerbiamasis pirmininke, pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam siūlymui nepritarė. Mes dabar nagrinėjame pagrindinio komiteto, gerbiamasis kolega. Tad prašau komiteto pirmininką paaiškinti, kodėl komitetas nepritarė.

A.SAKALAS. Taip, aš atsakysiu. Iš esmės Seimo nario V.Uspaskicho siūlymas yra toks: kad šį akcijų kainų skirtumą kompensuotų Vokietijos bendrovė “E.ON Energie”. Aš manau, kad prieš tokį siūlymą turėtų kryžiumi gulti bet kuris save gerbiantis liberalas, jau nekalbant apie socdemus. Komitetas negalėjo pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Jūs dėl viso turbūt? Nėra norinčių kalbėti dėl šios pataisos. Tad prašom balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto pataisai, kurią teikė kolega V.Uspaskich, kuriai nepritarė komitetas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Prašom tylos!

Užsiregistravo 73 Seimo nariai, už pataisą balsavo 9, prieš – 20, susilaikė 42. Nepritarta.

Kita pataisa taip pat dėl 3 straipsnio 3 dalies papildymo nauju 3 punktu. Prašom, kolega, pateikti.

V.USPASKICH. Antrasis projektas – dar paprasčiau. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Leiskite pateikti, kolegos, pataisą.

V.USPASKICH. Jeigu trečias pirkėjas, arba pagrindinis pirkėjas, bus Vokietijos kompanija E.ON, tai labai paprasta, kodėl vieną dalį akcijų gali nupirkti už mažesnę kainą, o kitą – už didesnę. Tos pačios įmonės akcijos turi kainuoti vienodą kainą.

PIRMININKAS. Komiteto išvada. Prašom.

A.SAKALAS. Komitetas nepritarė. Motyvai iš esmės jau buvo išsakyti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų…

A.SAKALAS. … pastabai nepritarus, būtų galima pritarti šiai antrajai pataisai.

V.USPASKICH. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų, bet autorius negali kalbėti, aš labai atsiprašau. Nėra norinčių kalbėti. Kolega J.Razma. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš.

J.RAZMA. Na, tikrai stebiuosi kolegos V.Uspaskicho logika dėl tokios stabilios akcijų kainos. Aš manau, kad akcijų kaina, atsižvelgiant į paketo dydį, į tai, kurią dieną ji parduodama, kokia tuo metu yra situacija pasaulio rinkoje ir panašiai, gali labai skirtis. Tokią lygiavą įvesti ilgam laikui tikrai neatitiktų jokios ekonominės logikos. Aš negaliu pritarti šiai idėjai.

PIRMININKAS. Prašom, kolega J.Veselka. Nuomonė už šią pataisą. Prašom.

J.VESELKA. Ne, buvau nutaręs nekalbėti, bet kai taip paaiškina, reikia ką nors pasakyti. Gerbiamieji, įsidėmėkite, kad čia ne šiaip pirkimas – pardavimas. Rinkoje ten niekas pretenzijų neturėtų. Pirma įvyksta sandoris: aš tau – rinkoje turinčias paklausą akcijas, tu man – vien tik būsimas išlaidas. Čia ir yra noras, kad būtent jeigu jau vyksta nesąžiningi mainai, dirbtiniai mainai tarp valstybės ir privatininkų (ne tarp dviejų privatininkų, tada niekas nesikištų), bandoma, kad bent E.ON’as iš to nelaimėtų. Bent nelaimėtų. Todėl reikėtų pritarti. Jeigu jau darome sandorį tarp valstybės ir privatininko, kurio, manau, praktikoje nėra, tai tada padarykime taip, kad tas privatus ir nelaimėtų.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai 3 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 3 punktu, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 72, už balsavo 6, prieš – 17, susilaikė 45, pataisai nepritarta.

Taip pat, kolegos, siūloma keisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pataisą siūlo kolega J.Veselka. Kad pradėtume svarstyti šią pataisą, reikėtų 10 Seimo narių pritarimo. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie pritartų šiai pataisai? Prašom pakelti rankas.

Kol kas nematau 10, prašome paspausti mygtuką, kad visi matytų, kiek kėlė rankas. Kas pritariate, kad kolegos J.Veselkos pataisa būtų pradėta svarstyti, spaudžiate mygtuką “už”. Jeigu nepritariate, nespaudžiate. Reikia 10 Seimo narių pritarimo.

13 Seimo narių pritaria pataisai. Pradedame ją svarstyti. Prašom kolegą J.Veselką pateikti šią pataisą. Sekundėlę, prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pataisos esmė yra ta, kadangi E.ON’as “Rytų skirstomuosiuose tinkluose” savo akcijų skaičių padidins nuo 10,85% iki 24%, ir jeigu tretieji asmenys įsigis skirstomųjų tinklų akcijas, tada E.ON’as privalės parduoti savo akcijas. Mano siūlymas toks. Jeigu jis įsigyja tas akcijas mainų būdu, kaip dabar rinkos kaina 0,95, tai jis privalėtų ir parduoti už 0,95, kad iš tų mainų jis nieko neužsidirbtų. Ateina, sąlygiškai keičia, suskaičiuojam viską… negali pasidaryti papildomų milijonų vien todėl, kad jis parduos trečiajam asmeniui, kuriam jis trukdys ateiti į privatizavimą, nes turės jau ne 10,85 “Rytų skirstomuosiuose tinkluose”, o 24%. Atleiskite, jau kaina skiriasi ir konkurentai išstumiami iš “Rytų skirstomųjų tinklų” privatizavimo proceso. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų šiai pataisai pritarti. Uždirbti negalima leisti.

PIRMININKAS. Komiteto išvada. Prašom. Komitetas nepritarė šiai pataisai.

A.SAKALAS. Komitetas nepritarė šiai nuomonei, pataisos esmė yra ir kitokia, kurios ponas J.Veselka nesako. Jeigu taip įvyktų, kad turto vertintojas akcijas įvertintų brangiau, negu yra sutartis tarp E.ON’o ir valstybės, tai valstybė negautų papildomų lėšų, kurias galėtų gauti, jeigu tos akcijos būtų įvertintos brangiau. Gerbiamieji kolegos, už tą pataisą gali balsuoti tie, ir, matyt, balsuos tie, kurie mano, kad valstybės biudžetas ir taip yra pilnas ir galima padovanoti E.ON’ui arba kokiai nors kitai firmai papildomą biudžeto dalį. Tada, prašau, balsuokite ir pritarkite šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos prašau išsakyti nuomones. Nėra. Kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Veselkos pataisai 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 72, už pataisą balsavo 9, prieš 20, susilaikė 42. Pataisai nepritarta. Replika po balsavimo. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Replika po balsavimo. Aš nežinau, kaip gerbiamasis pranešėjas čia išaiškino, kad jeigu parduos brangiau, jeigu ne taip, valstybė negaus biudžeto pinigų. Gerbiamasis, juk yra numatyta, kad jeigu ateis kitas privatizuotojas ir pasiūlys aukštesnę kainą, tai E.ON’as turės savo akcijas parduoti.

Mano pataisa buvo, kad jis negalėtų uždirbti iš to papildomo pardavimo, kai jis gauna kone 95 centus. Pirmiausia jis išloš ta prasme, kad jis 13% gauna iš valstybės veltui. Gerbiamasis Sakalai, pasirūpinkite valstybės biudžetu ir Privatizavimo fondu, kad tie pinigai ateitų ten, o nebūtų padovanoti E.ON’ui.

A.SAKALAS. Repliką.

PIRMININKAS. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu pasakyti, kad šitą motyvaciją parengė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atstovai, kurie, reikia manyti, geriausiai išmano tuos dalykus. Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas teiravosi jų specialistų, tai yra jų nuomonė, kad yra taip, kaip aš pasakiau.

Dabar baigdamas norėčiau replikuoti ponui E.Masiuliui. Pone Masiuli, ar galiu jums replikuoti? Jis negirdi. Ponas E.Masiulis patvirtino ar pasakė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pakeitė įstatyme vieną raidę. Aš visą laiką labai gerai vertinau pono E.Masiulio aritmetinius sugebėjimus, bet dabar mano nuomonė susvyravo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pagrindinio komiteto, kuris nagrinėjo šį įstatymą, pirmininkui. Kolegos, pataisos išnagrinėtos. Dėl balsavimo motyvų ar pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Prašau. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš. Prašau.

J.VESELKA. Ne kartą išdėsčiau tas nuomones ir pabrėžiu, kad pritarti tokiam įstatymui, tokiam naujų mainų išradimui negalima.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys – nuomonė už.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai, ką aš pasakysiu, bus mano asmeninė, ne Liberalų frakcijos nuomonė. Problema yra tokia. Jeigu mes bent kiek pasitikime Vyriausybe ir manome, kad Vyriausybėje ir ministerijoje, kuri rengė šį sandorį, žmonės yra sąžiningi, o ne nusikaltėliai, tai mes tada galime kalbėti tik apie tai, ar šitas sandoris atitinka ekonominę logiką, įstatymus ir Konstituciją. Dėl Konstitucijos aš noriu pasakyti, kad aš abejoju dėl Teisės departamento išvadų ir dėl visų kitų kalbų, dėl to, ar atitinka Konstituciją, dėl subjektų lygiateisiškumo. Negali būti lygiateisiai subjektai, jeigu jie valdo skirtingus akcijų paketus. Valstybė šiuo atveju taip pat yra šio sandorio, kuris yra privatinės teisės, Civilinio kodekso reguliavimo srityje… iš esmės savininkė paketo, E.ON’as yra savininkas savo paketo, ir jeigu yra ekonominė nauda ir poreikis, šalys gali susitarti ir tai bus mainai, civilinis sandoris, kuriame kalbama apie labai konkretų turtą, konkretų mainų objektą. Jeigu kas nors turi paketą, kurį apsimoka keisti dėl kokių nors ekonominių priežasčių, aš tai darau, ir kalbėti apie lygiateisiškumą su akcininkais, kurie turi vieną, dvi, tris akcijas, net negalima.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad negalima įstatymais nustatyti skirtingų reguliavimo sąlygų asmenims, kurie iš principo niekuo nesiskiria arba nėra objektyvių jų diferencijavimo kriterijų. Šiuo atveju kriterijus yra labai akivaizdus. Kažkas turi paketą ir gali gauti informaciją, valdyti, daryti įtaką sprendimams ir blokuoti tam tikrus sprendimus, kreiptis į teismą ir panašiai, o kažkas turi tik po vieną akciją. Tikrai yra skirtumas tarp tų objektų. Patikėkite, čia tokia mano asmeninė nuomonė.

Dabar dėl paties sandorio. Jeigu mes manome, kad Vyriausybė taip siekia viešo intereso geriausiu būdu, geriausiomis sąlygomis padidinti paketų, kurie bus privatizuojami, kainą, sukurti konkurenciją privatizavimo sandoryje ir įtikinėja, kad būtent siekia tokių tikslų, aš turiu pripažinti, kad tai yra viešas interesas. Kad taip nėra, aš nei iš pono J.Veselkos, nei iš pono V.Uspaskicho, nei iš kitų argumentų negirdėjau. Reikėtų svaresnių įrodymų. Reikėtų įvardyti, kas ten šildosi rankas. Ačiū. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-2421? Kas turite nuomonę už, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 84, už – 60, prieš – 9, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo. Kolega J.Veselka repliką po balsavimo.

J.VESELKA. Labai trumpa. Privatizavimą vykdome jau dvylika metų, pirmą kartą po dvylikos metų toks biznelis yra daromas. Antra. Gerbiamasis Šuky, aš noriu paaiškinti Akcinių bendrovių įstatymą. Tie, kurie turi 1/10 akcijų, turi visas teises kaip ir kiti, o E.ON’as turi 10/85, ir aš nesuprantu, kodėl ūkiniame objekte turi būti kažkas slepiama, kas neįeina į komercinę paslaptį, o kas į komercinę paslaptį, aiškiai reglamentuota. Ką mes čia turime slėpti nuo kitų?

PIRMININKAS. Dėkoju. Baigiame šią svarstymo stadiją. Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje)Kolegos, prašome balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimamas ypatingos skubos tvarka, balsuojate už. Reikalinga 36 Seimo narių parama šiam siūlymui. Prašome netriukšmauti.

Remia 50 Seimo narių. Taikomas priėmimas ypatingos skubos tvarka.

Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką į tribūną. Prašau išsakyti nuomonę dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Jūs dėl viso, kolega? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo… Yra. Kolega E.Masiulis. Dėl viso? Tai nėra. Klausčiau dėl 1 straipsnio. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų yra siūloma bendru sutarimu. Ar sutinkate priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Kolegos siūlo balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 73, už – 52, prieš – 9, susilaikė 11. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje)Prašome balsuoti. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Sekundėlę! Vyksta balsavimas. Kas už 2 straipsnį, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 72, už – 52, prieš – 8, susilaikė 9. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Prašau išsakyti nuomones dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Kolega K.Glaveckas – nuomonė prieš. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų šiuo įstatymu mes pažeidžiame vieną esminį dalyką: priskiriame Vyriausybei funkcijas, kurių ji neturėtų atlikinėti, tai yra mainų funkciją. Kitaip tariant, užuot laisvai perkant ir parduodant per biržą akcijas ir ten nustatant papildomas sąlygas, dabar tas aktas yra atliekamas šalių susitarimu. O šalių susitarimas visuomet turi pavojų, kad jis gali būti neskaidrus, galų gale jis gali atvesti prie situacijos, kai valstybė Vyriausybės vardu prisiims įsipareigojimus dėl to ar kito akcijų paketo vertės ir paskui nuostolius turės padengti iš mokesčių mokėtojų kišenės. Šia prasme tai taip pat yra argumentas pasisakant prieš. Galima rasti ir kitų argumentų, kurie visų pirma susiję, kaip minėjau, su (…) nesąžiningai atlikti visi sandorį ir apskritai su ekonomine logika. Todėl siūlau balsuoti prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė B.Vėsaitė. Nuomonė už.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik manau, kad šiuo atveju mes neprasilenkiame su ekonomine logika. Valstybė nuostolio neturės. Priešingai, valstybė turės naudos dėl subalansuoto, abiem pusėms naudingo ir sąžiningo sandorio ir kartu bus išlaikyta pusiausvyra tarp Rytų ir Vakarų kapitalo Lietuvos energetikoje. Todėl siūlau balsuoti už įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka, nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu akcentuoti: E.ON’ui dovanojame “Rytų tinkluose” 13% paklausą turinčių akcijų, kurių kaina nuolat augs. E.ON’as valstybei atiduoda tas akcijas, kurių augimo nebus, reikės skirti pinigų papildomai. Lietuvos elektrinei modernizuoti – apie pusantro milijardo litų. E.ON’as atsikrato atsakomybės, nors jis pirko vieningos energetinės sistemos akcijas su visomis teigiamybėmis ir neigiamybėmis. Dabar jis nori išlošti valstybės sąskaita.

Toliau. Kai premjeras atsistoja ir aiškina, kad žemdirbiams papildomai neturi nė lito, o E.ON’ui dovanoja milijonus, klausai ir galvoji, ar jau beldžiasi į ateitį kažkas, kur pradedama nesuprasti, ir kas kaip nori, taip daro.

Toliau. Vienas dalykas gauti už privatizavimą, kai parduodi papildomai 13% akcijų, ir kai tų akcijų nėra. Trečias dalykas, kiekvienas naujas potencialus pirkėjas, kuris ateina žinodamas, kad 24% akcijų turės “Rytų tinkluose”, aišku, nekonkuruos. E.ON’as automatiškai išstumia kitus potencialius investitorius iš “Rytų skirstomųjų tinklų”. O kad yra susitarimas, jūs mums “Rytų skirstomuosius tinklus”, mes jums “Vakarų skirstomuosius tinklus”, aš už tokį susitarimą negaliu balsuoti ir siūlau kitiems nebalsuoti.

PIRMININKAS. Kolega Č.Juršėnas, nuomonė už.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia buvo gana daug svarių argumentų išsakyta, ir svarbu, kad tie teigiami argumentai buvo ir iš kairės, ir iš dešinės pusės. Vadinasi, yra tam tikras, aš nesakau, kad visuotinis, bet tam tikras sutarimas, kad tai naudinga daryti. Naudinga mūsų valstybei ir galvojant apie perspektyvą. O už kritiką ačiū. Tai yra tam tikras perspėjimas mūsų Vyriausybei, kad išties viską padarytų preciziškai ir atsargiai, bet galutinis rezultatas, tikiuosi, bus teigiamas. Todėl remiu siūlymą balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis. Nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, dalyvaujant šios dienos Seimo posėdyje tapo visiškai aišku, kas laimės “Rytų skirstomųjų tinklų” privatizavimo konkursą, nors privatizavimas dar nėra prasidėjęs. Statau savo mėnesio Seimo nario atlyginimą, jeigu ne “E.ON Energie” bus šio konkurso nugalėtojas. Tikrai esu pasiruošęs jį atiduoti.

Kolegos, valstybėje buvo ne vienas privatizavimas ir turėjome ne vieną privatizavimo pamoką “Williams”, “Telekomo” situacijoje. Aš maniau, kad mes pasimokėme iš tų pamokų ir nedarysime tų klaidų, kurias padarėme. Bet matyti, kad ir šioje situacijoje politiniai svertai nurungia ekonominę logiką, teisinę logiką, ir įstatymas skubos tvarka priimamas. Kai kas sako, kad E.ON’ui išskirtinių sąlygų sudarymas galėtų atmušti Rusijos kapitalo atėjimą į šias įmones. Aš noriu pasakyti, kad dviratis seniai išrastas. Yra privatizavimo programa, yra įstatymai, ir ten mes turime įtvirtinti kriterijus, pagal kuriuos atrinksime konkurso nugalėtojus. Bet nereikia iš anksto kalti kuoliukų, kol privatizavimas dar nėra prasidėjęs atbaidant kitus potencialius privatizuotojus dalyvauti šios įmonės privatizavime.

Kolegos, manau, kad šios dienos sprendimas atneš ne lito ir ne šimto litų nuostolių valstybei ir jo žmonėms. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Nuomonė už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome klausimą, susijusį su strateginiais valstybės interesais. Neabejotina, kad sudarant galimybes konsoliduoti akcijas “Rytų skirstomuosiuose tinkluose” E.ON’ui, sprendžiama keletas problemų.

Pirma, būtų blogai, jeigu mes nematytume pavojaus, kai viena didelė investuojanti kompanija galėtų užvaldyti abu skirstomuosius tinklus: ir Rytų, ir Vakarų. Tai būtų labai negerai.

Antras dalykas. Pritraukdami labai stiprų partnerį iš Europos Sąjungos, pabrėžiu, labai stiprų, iš tikrųjų mes galėtume galvoti ir apie ilgalaikius strateginius interesus, apie Ignalinos atominės elektrinės likimą. Tuo atveju mes galėtume pagalvoti apie tai, kad būtų galima paspartinti “Lietuvos energijos” tinklų sujungimą su Vakarų sistemomis. Turiu mintyje tilto tiesimą iš Lietuvos į Lenkiją. Taip pat sudominti didelį investuotoją rinkos perspektyvomis ir galvoti apie tai, ar įmanoma pritraukti dar didesnių investuotojų, kad atominės energetikos perspektyva Lietuvoje būtų reali.

Taigi iš tikrųjų turime viešą interesą, kaip kalbėjo kolega R.Šukys, ir šie civiliniai mainai remiasi tuo, ką leidžia kodeksas. Šiuo atveju mes galime pirmą kartą galvoti, kad ateities privatizavime valstybė turėtų strateginių tikslų ir viešų tikslų. Visiškai viešai deklaruojamų. Todėl abejonių dėl to, kad Rytų investuotojas čia galėtų turėti problemų, irgi iškyla. Štai kodėl tie žingsniai daromi matant Nacionalinio saugumo strategiją.

Kolegos, būkime atviri, manau, kad tie žingsniai daromi gana subalansuotai ir turint ilgalaikę perspektyvą. Siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys. Nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, be abejo, gyvenimas parodys, kas teisus. Aš atsimenu, kaip konservatoriai karštai aiškino, kokia bus nauda Lietuvai ir visiems žmonėms dėl “Mažeikių naftos” privatizavimo. Kas iš to išėjo, mes matome šiandien. Panašias gaidas šiandien girdžiu kitoje pusėje.

“Skirstomieji tinklai” yra vieni iš paskutinių labai pelningų Lietuvos ūkio objektų. Jų akcijų atsisako valstybė, pasiimdama nepelningas akcijas iš kitos įmonės. Atvirai sakant, man visiškai nesuprantamas šis sandėris. Manau, kad po dvejų trejų metų jo tikroji esmė paaiškės. Aš negaliu balsuoti už šį įstatymą ir taip pat kreipiuosi į kolegas, kad ir jie nebalsuotų už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ir kolega V.Nekrašas. Nuomonė už. Paskutinis.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, susidomėjimas tikrai yra akivaizdus ir didelis. Paklausius Seimo narių, matyti, kad ir vienoje, ir kitoje pusėje yra ir palaikančių, ir šiek tiek abejojančių, nepritariančių šiam projektui. Aš manau, kad mes galime būti visiškai ramūs vienu aspektu, kad ir ponas J.Veselka, ir ponas E.Masiulis puikiai prižiūrės šį sandėrį, kaip jis vyks, ir žiūrėsime, kas iš to išloš. Aš manau, kad vis dėlto iš to turėtų išlošti valstybė. Todėl siūlau balsuoti už.

Baigdamas noriu pasakyti, kad jeigu pono E.Masiulio pasiūlymas galioja, aš mielai paimsiu jo atlyginimą, kai jis praloš, ir atiduosiu jį labdarai. Ačiū.

PIRMININKAS. Užtenka, kažkas namus jau pralošė. Gerbiamieji kolegos, prašau susikaupti, balsuosime dėl Akcinių bendrovių “Lietuvos energija”, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų mainų įstatymo priėmimo projekto Nr.IXP-2421. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už balsavo 55, prieš – 10, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.

Kolega K.Glaveckas. Replika po balsavimo. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, mes priėmėme įstatymą, kuris pažeidė ir bendrą ekonominę logiką. Svarbiausia, jis pažeidė smulkiųjų akcininkų interesus. “Lietuvos energijos” akcijų turi 5672 smulkieji akcininkai, kurie turi 6%. Kadangi dabar “E.ON Energie” išeis iš šios bendrovės, akivaizdu, kad tų akcijų kursas ir perspektyva bus labai neaiški. Taigi mes padarėme dvigubai blogą darbą.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Replika po balsavimo.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš balsavau už, bet kai kurios ir valdančiosios partijos kalbos man sukėlė gana daug nerimo ir neaiškumo. Pirmiausia kolegei B.Vėsaitei pasakius, kad šis sprendimas leis subalansuoti Rytų ir Vakarų interesus. Tokiu atveju reikia manyti, kad sprendimas, kas privatizuos, jau yra priimtas. Matyt, vienus tinklus privatizuos Vakarai, kitus – Rytai. Norėčiau, kad būtų pridėtas aiškinamasis raštas, kas ir kada priėmė tokius sprendimus.

Antras dalykas. Kolega V.Andriukaitis pasakė, kad štai su “E.ON Energie” kompanija į Lietuvą ateina svarbūs strateginiai interesai. Kaip suprantu, Vyriausybė dėl tų strateginių interesų realizavimo su “E.ON Energie” kompanija jau yra susitarusi. Ši kompanija, matyt, žada statyti branduolinę elektrinę ir daug kitų gerų dalykų. Taigi vėl norėčiau, kad šie dalykai, kuriuos Vyriausybė (tai reikia suprasti iš V.Andriukaičio) yra slaptai sutarusi, būtų Seimui viešai paaiškinti ir pateikti kaip aiškus dokumentas, ką ir dėl ko Vyriausybė tarėsi už Seimo nugaros.

PIRMININKAS. R.Šukys – replika po balsavimo.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į tokią aplinkybę, kad Seimo valia ir Seimo sprendimu “Lietuvos energija”, kaip įmonė, buvo pripažinta neprivatizuotina, arba strategine įmone. Viso to nebuvo, tokio sprendimo nebuvo, kai “E.ON Energie” investavo į “Lietuvos energiją”. Yra tokia situacija, kad buvo investuoti gana dideli pinigai. Kiek prisimenu, kai kolega A.Kubilius buvo Ministras Pirmininkas ir kai buvo sprendžiama dėl Vyriausybės strategijos, kaip energetikos sektorius bus privatizuojamas, apie tokį sprendimą, kad “Lietuvos energija” bus strateginė įmonė ir kad ten investicijos liks, niekada netaps privačia įmone “Lietuvos energija”, atskyrus nuo jos pelningiausias šakas, t.y. Rytų skirstomuosius tinklus” ir “Vakarų skirstomuosius tinklus” bei elektrinę… Todėl, kolegos, šiek tiek matykime ir investuotojų interesus.

Antras dalykas. Noriu pasakyti, jeigu sandoriai atlikti skaidriai, nėra jokių akcininkų interesų pažeidimų. Kaina, dėl kurios rūpinasi kolega V.Uspaskich, bus oficialaus siūlymo kaina. “E.ON Energie” įsipareigoja parduoti tas akcijas po to, jeigu privatizuos kas nors kitas, o ne “E.ON Energie”. “E.ON Energie” vienoje įmonėje negaus daugiau vieno trečdalio. Du trečdaliai, kontrolinis paketas, liks bet kurioje įmonėje. Investuotojams, bet kam konkuruoti kliūčių nebus. Aš taip supratau šio įstatymo projektą.

Antras dalykas – replika ponui K.Glaveckui. Įstatymu Seimas, kaip valstybės turto tvarkytojas, savininkas, atstovaujantis tautai, gali spręsti ir priimti sprendimus dėl valstybės turto kitaip, nei tai yra numatyta Privatizavimo įstatyme. Tai yra išimtinis atvejis žiūrint į viešuosius ir strateginius interesus.

PIRMININKAS. Dar kartą J.Veselka – dėl šio įstatymo. Replika po balsavimo. Prašom.

J.VESELKA. Aš norėčiau tų visų aiškintojų paklausti: kokia čia valstybei nauda? Kodėl “E.ON Energie” renkasi tik “Rytų tinklų” akcijas? Arba jis yra nekompetentingas ekonomikos srityje ir nemano čia uždirbti, arba jis mano, kad jis tikrai įsigis visus “Rytų tinklus” ir jam nereikės papildomai mokėti už 13% akcijų. Mes, kad ir kiek politiką maišysime su ekonomika, visada pralaimėsime, jeigu taip žiūrėsime. Privatus investuotojas niekada nedirbs dėl labdaros, dėl Lietuvos valstybės naudos. Jis visada dirba sau. O teorinius išvedžiojimus apie civilinį lygiateisiškumą palikime valstybei, mes žinome, koks yra civilinis rūpinimasis valstybės turtu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šio klausimo svarstymą baigėme. Visi gavote teisę pasakyti replikas.

 

 

 „Laisvas laikraštis“, 20004 m. spalio 21 d.