Kaip A.Kubiliaus pardavė „Geonaftą“ Rusijos banditui

bruker
Kaip A.Kubiliaus pardavė „Geonaftą“ Rusijos banditui
Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje ieškovai prašo pripažinti Kopenhagos tarptautinio arbitražo sprendimą iš Lietuvos Vyriausybės ir „Geonaftos“ bendrovės priteisti 12,5 mln. JAV dolerių (35 mln. litų) Švedijos kompanijai „Svenska Petroleum Exploration“ (SPE).
Šią bylą iš esmės numatyta išnagrinėti lapkričio antrojoje pusėje, nes byloje yra informacijos, kad Kopenhagos tarptautinio arbitražo sprendimas jau pripažintas Didžiojoje Britanijoje.
Kaip žinia, „Geonafta“ buvo privatizuota 2000 m. vasarą tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus sprendimu. „Geonafta“, kuri valdo didžiąją dalį iš Lietuvos žemės atrastų maždaug 55 mln. tonų naftos (jos vertė dabartinėmis rinkos kainomis siektų net 22 mlrd. dolerių), buvo parduota už 52 mln. litų. Pirkėjas -10 tūkst. įstatinį kapitalą turinti UAB „Naftos gavyba“, kurios vienas iš steigėjų – Rusijoje už išprievartavimą kalėjęs Sergejus Briukeris, vėliau mįslingomis aplinkybėmis tapęs Vokietijos piliečiu. Tai, kad „Geonaftos“ privatizavimas yra neteisėtas, pripažino ir po privatizavimo Revizijų departamento atlikta revizija. Mat „Geonaftą“ pardavęs Valstybės turto fondas (VTF) buvo iškėlęs sąlygas pirkėjams: įstatinis kapitalas – ne mažiau kaip 40 mln. litų, ir metinė apyvarta – 50 mln. litų. „Tačiau UAB „Naftos gavyba“, kuriai 2000 m. buvo perduotos AB „Geonafta“ 19327836 paprastosios vardinės akcijos, ir kurios įstatinis kapitalas, pasirašant akcijų perdavimo ir priėmimo aktus, neatitiko nė vienam „Geonaftos“ privatizavimo programoje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui“, – teigiama Revizijos akte.
Negana, tik šiais metais paaiškėjo, kad kriminalinis „Geonaftos“ privatizavimas dar kartą atsilieps Lietuvos biudžetui – mat „Geonaftos“ privatizavimo dalyvė SPE laimėjo bylą tarptautiniame arbitraže prieš Lietuvos Respubliką ir prisiteisė daugiau nei 35 mln. litų. Turint omenyje, kad bylinėjimas šiame teisme Vyriausybei kainavo jau daugiau nei 10 mln. litų, išeina, kad privatizavus savo naftos atsargas, Lietuva patyrė nuostolį. Mat pardavus „Geonaftos“ akcijas buvo gauta 52 mln. litų, tačiau švedams reikės mokėti žymiai didesnę kompensaciją vėl dėl tos pačios priežasties – kriminalinio „Geonaftos“ privatizavimo.
Kaip jau ne kartą rašė „Laisvas laikraštis“, ne tik Revizijų departamentas, bet ir Generalinė prokuratūra buvo atlikusi „Geonaftos“ privatizavimo sutarties projekto analizę, ir įspėjo, kad „Ge- onaftai“ švedai pareiškė pretenziją dėl neteisėtos gavybos iš dviejų telkinių. Tačiau, pasak tyrimą atlikusio prokuroro L.Miežėno, „apie tokios pretenzijos buvimą sutarties 4 str. 4 p. nenurodyta. Patenkinus kompanijos „Svenska Petroleum Exploration“ pretenziją, pirkėjui vėl atsirastų pagrindas reikalauti sumokėti baudą ir atlyginti nuostolius, kurie, kai kurių asmenų teigimu, gali būti labai dideli“. Kitaip tariant, AKubi- lius žinojo, kad pasirašo Lietuvai labai nenaudingą sutartį, ir buvo ne kartą perspėtas to nedaryti, tačiau sutartį vis tiek pasirašė.
„Vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės. Antradienį įvykusiame Apeliacinio teismo posėdyje šalys apsikeitė bylos nagrinėjimui aktualiais procesiniais dokumentais. „Geonaftos“ vardu buvo pareikštas prašymas pripažinti tarptautinio arbitražo sprendimo dalį, kuria nustatomos prievolės „Svenska Petroleum“ kompanijai, bei prašoma atsisakyti pripažinti sprendimo dalį, kuria nustatomos prievolės „Geonaftai“, – spaudai teigė vienas iš „Geonaftos“ atstovų šioje byloje – advokatas Gediminas Baublys.
Po trejus su puse metų trukusio bylinėjimosi pernai spalio pabaigoje švedų naudai arbitražas priteisė 12,5 mln. JAV dolerių solidariai iš Lietuvos Vyriausybės ir „Geonaftos”. Be to, iš atsakovų priteista 6 proc. metinių delspinigių.
Iš kur atsirado SPE pretenzija?
Pagal 1993 metais pasirašytą „Genčių naftos“ steigimo sutartį, švedai įsipareigojo investuoti 75 proc., o Lietuvos pusė – 25 proc. lėšų. Gautą pelną, kaip nustatyta, bendrasavininkiai turėjo dalintis per pusę, tačiau teisė skirti bendrovės valdybos pirmininką ir generalinį direktorių palikta Švedijos pusei. Taip pat buvo susitarta, kad, akcininkams susigrąžinus investicines paskolas, generaliniu valdytoju taps „Geonafta“ ir jai teks jau 75 proc., o švedams – 25 proc. pelno.
„Geonaftos“ atstovų teigimu, atlikto audito rezultatai liudija, kad investicijoms iš akcininkų imtas paskolas „Genčių nafta“ galėjo grąžinti jau 2000 metų pradžioje. „Geonaftos“ teigimu, SPE iki šiol atsisako svarstyti šį klausimą, pelną skirdama dividendams.
2000 metais SPE kreipėsi į arbitražą, teigdama, jog buvo pažeista „Genčių naftos“ teisė kartu su bendrove „Geonafta“ eksploatuoti Kretingos ir Nau- sodžio naftos telkinius Vakarų Lietuvoje. Šiuos telkinius eksploatuoja „Geonafta“, kuri, kaip ir SPE, valdo 50 proc. „Genčių naftos“ akcijų.
Vyriausybė nutarė neapskųsti pernai spalį Kopenhagos tarptautinio arbitražo teismo priimto jai nenaudingo sprendimo, nes, ekspertų vertinimu, buvo mažai galimybių jį pakeisti. Šiemet birželį Premjeras įgaliojo Valstybės turto fondą atstovauti Vyriausybei bylose dėl Kopenhagos arbitražo sprendimo.
Anksčiau Vyriausybės atstovai spaudai yra sakę, jog Vyriausybė pasilieka teisę per Kopenhagos arbitražo sprendimo pripažinimo procedūrą Lietuvos teisme kelti klausimą dėl švedams priteistos sumos išmokėjimo proporcijos tarp Vyriausybės ir „Geonaftos“.
Lenkijos kompanijos „Petrobaltic“ ir „Energopol Oil“, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos bei Lietuvos finansų maklerio įmonės „Vi- vum“ sukurta bendra įmonė „Naftos gavyba“ 2000 metų spalį už 52 mln. litų iš valstybės įsigijo 80,94 proc. „Geonaftos“ akcijų. SEP šiame konkurse dalyvavo, bet nesėkmingai.
2003 metais audituotas „Geonaftos“ bendrovės pelnas siekė 23,9 mln. litų. Bendrovės prekių ir paslaugų pardavimai sudarė 62,9 mln. litų.
Šiuo metu Lietuvoje naftą išgauna keturios bendrovės, kurių valdyme dalyvauja „Geonafta“. Ji valdo 50 proc. ir bendrosios įmonės „Minijos nafta“, taip pat dalį bendrovės „Manifoldas“ akcijų.
„Laisvas laikraštis“, 2004 m. spalio 21 d.