Kaip A.Kubiliaus pardavė „Geonaftą“ Rusijos banditui

bruker

bruker

Kaip A.Kubiliaus pardavė „Geonaftą“ Rusijos banditui 

 

 

Lietuvos apeliacinis teismas pradė­jo nagrinėti bylą, kurioje ieškovai pra­šo pripažinti Kopenhagos tarptautinio arbitražo sprendimą iš Lietuvos Vyriau­sybės ir „Geonaftos“ bendrovės priteis­ti 12,5 mln. JAV dolerių (35 mln. litų) Švedijos kompanijai „Svenska Petro­leum Exploration“ (SPE).

Šią bylą iš esmės numatyta išnag­rinėti lapkričio antrojoje pusėje, nes by­loje yra informacijos, kad Kopenhagos tarptautinio arbitražo sprendimas jau pripažintas Didžiojoje Britanijoje.

Kaip žinia, „Geonafta“ buvo priva­tizuota 2000 m. vasarą tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus sprendi­mu. „Geonafta“, kuri valdo didžiąją da­lį iš Lietuvos žemės atrastų maždaug 55 mln. tonų naftos (jos vertė dabartinė­mis rinkos kainomis siektų net 22 mlrd. dolerių), buvo parduota už 52 mln. litų. Pirkėjas -10 tūkst. įstatinį ka­pitalą turinti UAB „Naftos gavyba“, ku­rios vienas iš steigėjų – Rusijoje už iš­prievartavimą kalėjęs Sergejus Briukeris, vėliau mįslingomis aplinkybėmis ta­pęs Vokietijos piliečiu. Tai, kad „Geo­naftos“ privatizavimas yra neteisėtas, pripažino ir po privatizavimo Revizijų departamento atlikta revizija. Mat „Geonaftą“ pardavęs Valstybės turto fondas (VTF) buvo iškėlęs sąlygas pirkėjams: įstatinis kapitalas – ne ma­žiau kaip 40 mln. litų, ir metinė apyvar­ta – 50 mln. litų. „Tačiau UAB „Naftos gavyba“, kuriai 2000 m. buvo perduo­tos AB „Geonafta“ 19327836 paprasto­sios vardinės akcijos, ir kurios įstatinis kapitalas, pasirašant akcijų perdavimo ir priėmimo aktus, neatitiko nė vienam „Geonaftos“ privatizavimo programo­je nustatytam kvalifikaciniam reikala­vimui“, – teigiama Revizijos akte.

 

bruker

 

Negana, tik šiais metais paaiškėjo, kad kriminalinis „Geonaftos“ privatiza­vimas dar kartą atsilieps Lietuvos biu­džetui – mat „Geonaftos“ privatizavimo dalyvė SPE laimėjo bylą tarptautiniame arbitraže prieš Lietuvos Respubliką ir prisiteisė daugiau nei 35 mln. litų. Tu­rint omenyje, kad bylinėjimas šiame teis­me Vyriausybei kainavo jau daugiau nei 10 mln. litų, išeina, kad privatizavus sa­vo naftos atsargas, Lietuva patyrė nuos­tolį. Mat pardavus „Geonaftos“ akcijas buvo gauta 52 mln. litų, tačiau švedams reikės mokėti žymiai didesnę kompen­saciją vėl dėl tos pačios priežasties – kri­minalinio „Geonaftos“ privatizavimo.

Kaip jau ne kartą rašė „Laisvas laik­raštis“, ne tik Revizijų departamentas, bet ir Generalinė prokuratūra buvo at­likusi „Geonaftos“ privatizavimo sutar­ties projekto analizę, ir įspėjo, kad „Ge- onaftai“ švedai pareiškė pretenziją dėl neteisėtos gavybos iš dviejų telkinių. Ta­čiau, pasak tyrimą atlikusio prokuroro L.Miežėno, „apie tokios pretenzijos bu­vimą sutarties 4 str. 4 p. nenurodyta. Pa­tenkinus kompanijos „Svenska Petro­leum Exploration“ pretenziją, pirkėjui vėl atsirastų pagrindas reikalauti sumo­kėti baudą ir atlyginti nuostolius, ku­rie, kai kurių asmenų teigimu, gali bū­ti labai dideli“. Kitaip tariant, AKubi- lius žinojo, kad pasirašo Lietuvai labai nenaudingą sutartį, ir buvo ne kartą perspėtas to nedaryti, tačiau sutartį vis tiek pasirašė.

„Vyksta pasirengimas bylos nagri­nėjimui iš esmės. Antradienį įvykusia­me Apeliacinio teismo posėdyje šalys apsikeitė bylos nagrinėjimui aktua­liais procesiniais dokumentais. „Geo­naftos“ vardu buvo pareikštas prašymas pripažinti tarptautinio arbitražo spren­dimo dalį, kuria nustatomos prievolės „Svenska Petroleum“ kompanijai, bei prašoma atsisakyti pripažinti sprendi­mo dalį, kuria nustatomos prievolės „Geonaftai“, – spaudai teigė vienas iš „Geonaftos“ atstovų šioje byloje – ad­vokatas Gediminas Baublys.

Po trejus su puse metų trukusio by­linėjimosi pernai spalio pabaigoje šve­dų naudai arbitražas priteisė 12,5 mln. JAV dolerių solidariai iš Lietuvos Vy­riausybės ir „Geonaftos”. Be to, iš at­sakovų priteista 6 proc. metinių dels­pinigių.

Iš kur atsirado SPE pretenzija?

Pagal 1993 metais pasirašytą „Gen­čių naftos“ steigimo sutartį, švedai įsi­pareigojo investuoti 75 proc., o Lietu­vos pusė – 25 proc. lėšų. Gautą pelną, kaip nustatyta, bendrasavininkiai turė­jo dalintis per pusę, tačiau teisė skirti bendrovės valdybos pirmininką ir ge­neralinį direktorių palikta Švedijos pusei. Taip pat buvo susitarta, kad, ak­cininkams susigrąžinus investicines pa­skolas, generaliniu valdytoju taps „Ge­onafta“ ir jai teks jau 75 proc., o šve­dams – 25 proc. pelno.

„Geonaftos“ atstovų teigimu, atlik­to audito rezultatai liudija, kad inves­ticijoms iš akcininkų imtas paskolas „Genčių nafta“ galėjo grąžinti jau 2000 metų pradžioje. „Geonaftos“ teigimu, SPE iki šiol atsisako svarstyti šį klau­simą, pelną skirdama dividendams.

2000 metais SPE kreipėsi į arbitra­žą, teigdama, jog buvo pažeista „Gen­čių naftos“ teisė kartu su bendrove „Ge­onafta“ eksploatuoti Kretingos ir Nau- sodžio naftos telkinius Vakarų Lietu­voje. Šiuos telkinius eksploatuoja „Ge­onafta“, kuri, kaip ir SPE, valdo 50 proc. „Genčių naftos“ akcijų.

Vyriausybė nutarė neapskųsti per­nai spalį Kopenhagos tarptautinio arbit­ražo teismo priimto jai nenaudingo sprendimo, nes, ekspertų vertinimu, bu­vo mažai galimybių jį pakeisti. Šiemet birželį Premjeras įgaliojo Valstybės tur­to fondą atstovauti Vyriausybei bylose dėl Kopenhagos arbitražo sprendimo.

Anksčiau Vyriausybės atstovai spaudai yra sakę, jog Vyriausybė pasi­lieka teisę per Kopenhagos arbitražo sprendimo pripažinimo procedūrą Lie­tuvos teisme kelti klausimą dėl švedams priteistos sumos išmokėjimo proporci­jos tarp Vyriausybės ir „Geonaftos“.

Lenkijos kompanijos „Petrobaltic“ ir „Energopol Oil“, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos bei Lietuvos finansų maklerio įmonės „Vi- vum“ sukurta bendra įmonė „Naftos ga­vyba“ 2000 metų spalį už 52 mln. litų iš valstybės įsigijo 80,94 proc. „Geonaf­tos“ akcijų. SEP šiame konkurse daly­vavo, bet nesėkmingai.

2003 metais audituotas „Geonaftos“ bendrovės pelnas siekė 23,9 mln. litų. Bendrovės prekių ir paslaugų pardavi­mai sudarė 62,9 mln. litų.

 

Šiuo metu Lietuvoje naftą išgauna keturios bendrovės, kurių valdyme da­lyvauja „Geonafta“. Ji valdo 50 proc. ir bendrosios įmonės „Minijos nafta“, taip pat dalį bendrovės „Manifoldas“ ak­cijų.

„Laisvas laikraštis“, 2004 m. spalio 21 d. 

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));