skip to Main Content
0teismo

 

LR Konstitucijos 109 straipnis teigia, kad Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas. teismas Priima sprendimą Lietuvos Respublikos vardu. Teisėjai nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo.

LR Konstitucijos 110 straipsnis. Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Mano atveju, mano nuomone, teismai neatsižvelgė nei į įstatymus, nei į Konstituciją. 

Aš gyvenu 2-jų butų name. Namas buvo tvarkingas, šildymo sistema įrengta apie 1985-1986 m. plieniniais vamzdžiais. Šiame name gyvenau nuo 1972 m. Avarijų jokių nebuvo. Centralizuotas šildymas buvo aptarnaujamas centralizuoto šildymo priežiūros darbuotojų, o mes jiems su kaimynu mokėjome mokesčius.

2007 m. kaimyno butą nupirko Vytautas Matusevičius. Panoro įsivesti dujinį šildymą. Aš žodinį sutikimą daviau, kad įsivestų kaip reikalauja įstatymai, bet sutikimo nepasirašiau. V.Matusevičius tikriausiai žinojo, kad teismai išspręs taip kaip jis nori ir atsidūriau teisme. 

2009-06-25 buvau apskųsta, kad teismas įpareigotų pasirašyti sutikimą. Taip pat jam nepatiko pirktas sandėliukas rūsyje, panoro per teismą prisiteisti mano sandėliuką ir šiluminio punkto patalpas rūsyje. Vėliau vėl tikslino ieškinį dėl sandėliukų perskirstymo ir pripažinti jam teisę pateikti prašymą Kauno m. savivaldybei dėl techninių sąlygų jam priklausančio namo (bet namas priklauso ir man)  šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tinklų be mano sutikimo. Ieškinyje rašoma, kad jam atsijungus I.Giedrienė nenukentės (o jau kenčiu 14 m.), kaip ir ankščiau turės galimybę gauti centralizuotą šildymą (tačiau jo nebėra nuo 2011 m.). Vėliau vėl tikslina ieškinį – pripažinti teisę derinti gyvenamojo namo šildymo sistemos rekonstrukcijos projektą Nr. 2010-01 be mano sutikimo (eskizinis projektas), vykdyti šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus pagal gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto (kurio neturi) suderintą projektą Nr. 2010-01 be mano sutikimo.

Teisėja Žibutė Budžienė Lietuvos Respublikos vardu tenkino V.Matusevičiaus ieškinį. Pripažino teisę derinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą Nr. 2010-01 (eskizinį projektą) be mano sutikimo ir vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal suderintą techninį projektą Nr. 2010-01 be mano sutikimo.

Teisme galima laimėti bylą, neturint nei techninio rekonstrukcinio projekto ir rekonstruoti mano šildymo sistemą – išpjaustant vamzdžius be mano sutikimo. Kas ir buvo padaryta. 

Mano protu nesuvokiama ir tokio sprendimo aš nesitikėjau, bet tokia realybė.

Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė eilę įstatymų ir LR Konstituciją:

LR Konstitucijos 23, 24, 28, 29, 30 str.,

LR CK 85 str. 1 d., 263 ir 265 str., 176 str. 1 d., 178 str. ir 185 str. 1 d, 6.390 str.. 1 d., 

LR Statybų įstatymo 2str. 13, 15, 27, 31, 92 p., 23 str. 8 d.,

LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., LR Energetikos ministro 2020-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1.6, 108,1,4 ir 118 punktuose numatyti brėžiniai, skaičiuotė ir pažymos, kurios atsakytų į klausimą, ar vykdant rekonstrukcijos darbus, nebus pažeistos mano teisės.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija- kolegijos pirmininkas Ramūnas Mitkus, teisėjai Algimantas Kukalis ir Gintautas Koriaginas paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą. 

Aukščiausiasis teismas skundo nepriėmė nagrinėti.

Kauno apylinkės teismas savo sprendime nenurodė iki kada atlikti rekonstrukcijos darbus ir neįpareigojo atstatyti ir netgi informuoti mane apie darbų atlikimą. CK 4.37 str. įtvirtina savininkui teises laisvai savo nuožiūra naudoti, valdyti savo turtą, tačiau įstatymas kartu ir įpareigoja, kad, įgyvendindamas savo teises, negali pažeisti kitų savininkų teisių.

Vykstant teismui, mano butas buvo 3 kartus užlietas ir 1 kartą šutintas, trūkus termofikaciniam vamzdynui.

Pirmiausia, trūkus nuorinimo vamzdeliui palėpėje, buvo užlietas mano butas. Atėjus darbuotojams likviduoti avarijos, jie buvo išvaryti, bendrasavininkis neįleido jų į namo palėpę. Į savo butą jis taip pat neįleido, tvirtino nuėmęs radiatorius. 2009-12-24 teko įšeiti, nes šildymas nebuvo įjungtas, vanduo atjungtas. Nešildomame, drėgname ir be vandens bute negalėjau gyventi. Išėjau į gatvę ir pasijutau lyg Stalino represijos metais, kai niekuo nekaltus žmones trėmė į Sibirą. Lietuvoje niekas neįveikė , o gal ir nenorėjo įveikti V.Matusevičiaus. Beliko klaidžioti gatvėmis, bet buvo viltis, kad laikinai, kad dar grįšiu. Tas tęsiasi jau 14 metų.

2010 m. žiemą trūkus termofikaciniam vamzdynui, namas buvo šutinamas per žiemą vietoje šildymo. Sugadino namo pamatą, terasos sieną, siena skilo, termofikacinis vanduo išgraužė didžiulę duobę po terasos pamatu į termofikacinę tranšėją. Rūsys  buvo pilnas karšto vandens. Mano butas ir jame esantys daiktai pradėjo pelyti. Pavasarį hidraulinį bandymą sistema atlaikė ir buvo įjungtas šildymas, bet pasibaigus šildymo sezonui po kelių dienų išjungtas. 

2010-01-02 AB Kauno energija išduoda technines projektavimo sąlygas mano butui. 2010-04-26  pateikia teismui, patikslindamas ieškinį, ir prašo pripažinti teisę pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl techninių projektavimo sąlygų jam priklausančias namo dalies atjungimo nuo bendros pastato šilumos tiekimo sistemos. 2010-07-02 AB Kauno energija informuoja mane, kad nuo 2010-08-01 nutraukia pastato šildymo sistemų priežiūros sutartį.

Parašius skundą Kauno m. savivaldybei, skundas buvo persiųstas Valstybinei Energetikos inspekcijai (toliau – VEI). VEI įpareigojo AB Kauno energiją stabdyti projektavimo sąlygų išdavimą, taip pat įpareigojo šildymo sistemų prižiūrėtoją toliau vykdyti šildymo sistemų priežiūrą, o Kauno m. savivaldybę toliau tiekti šilumą kaip reikalauja įstatymai. VEI įpareigojimai nebuvo vykdomi. Po kiek laiko VEI pareikalavo paaiškinti Kauno m. savivaldybės kaip vykdomi įsipareigojimai. Kauno m. savivaldybė parašė raštą, kad vykstant teisminiam procesui ji ir AB Kauno energija negali kištis. Suprantu, kiek reikėjo jau buvo įsikišusios, AB Kauno energija V.Matusevičiui išdavė mano buto projektavimo sąlygas, nutraukė šildymo sistemos priežiūros sutartį, o Kauno m. savivaldybė bandė nutraukti šilumos tiekimą, vykdydama VEI reikalavimą užsuko sklendę, nes V.Matusevičius nuėmė savo bute radiatorius.

2011 m. žiemą, nešildant namo, V.Matusevičiaus bute trūko vandentiekio vamzdis ir vėl buvo išmaudytas mano butas, nes bendrasavininkis neprižiūrėjo savo buto. 

2014 m. kreipiausi į spaudą. „Laikinoji sostinė“ išspausdino straipsnį, kuriame V.Matusevičius teigė, kad dabar turėdamas galimybę be kaimyno sutikimo rekonstruoti namo šildymo sistemą, ją rekonstruos pavasarį.

2016 m. bendrasavininkis savo butą pardavė UAB „Longrent“. Esu susitikusi su advokatu Š.Mickevičium. Iš pradžių galvojau, kad savininkas jis. Tik pagal Registro centro išrašą sužinojau, kad mano bendrasavininkiu tapo UAB „Longrent“. Dabartinis namo bendrasavininkis nebeduoda man raktų nei nuo bendrų namo durų, nei nuo bendrų vartų į kiemą, tvarkosi bendrose namo patalpose kaip savose, nekreipia dėmesio, kad yra nustatyta naudojimosi rūsiu tvarka, išlaužė duris į mano naudojamas rūsio patalpas, pastatė sieną bendrose koridoriaus patalpose, atitverdamas sau dalį bendrų patalpų.

Kreipiausi į teismą su ieškiniu atstatyti mano buto šildymo sistemą, kuri buvo išpjaustyta, ir atlyginti žalą. Tik teismo metu pamačiau UAB „Longrent“ atstovę. 

2021-10-18 Kauno apylinkės teismas atmetė mano ieškinį, teigiant suėjus senaties terminui, priešieškinį dėl remonto išlaidų tenkino. Aš manau, kad senaties terminas dar nėra suėjęs, nes teismo nutartyje nebuvo nurodyta iki kada teismo sprendimą bendrasavininkis be mano sutikimo turėjo įvykdyti. Pagal teismo sprendimą aš turėjau sumokėti už stogo remontą, nors palėpe naudotis negaliu, o teismas servituto man nepriteisė. Taip pat man buvo priteista atlyginti už kanalizacijos ir vandentiekio vamzdyno atnaujinimą, taip naujo elektros įvado įvedimą, nors visa tai buvo suniokota nešildant namo ir laiku neatliekant namo šildymo sistemos rekonstrukcijos.

Aš jau daug metų negaliu grįžti į namus. Neturiu namo ir kiemo vartelių rakto, mano buto vandentiekio vamzdžiai ir šildymo sistemos vamzdžiai rūsyje, taip pat elektros laidai  nupjauti, sandėliuko durys dingusios, pats sandėliukas išplėštas, viskas, kas buvo bendrose patalpose, išgrobstyta. Dalis bendro koridoriaus ploto užgrobta pastačius sieną. Aš pagal teismo sprendimą turėjau atlyginti UAB „Longrent“ viską su kaupu. Viskas buvo padaryta savavališkai, be mano leidimo ir sutikimo.

2020-06-04 spaudoje perskaičiau, kad advokatas Š.Mickevičius (kuris buvo prisistatęs man kaip namo bendrasavininkis) buvo sulaikytas dėl galimai neleistinų reikalų tvarkymo teisėsaugos institucijose, o vėliau ir suimtas. Dirbo Finansinių nusikaltimų tarnyboje Kaune. Taip pat spaudoje perskaičiau, kad Š.Mickevičiaus brolis yra bendrovės „Diena Media News“ vienas iš akcininkų. Todėl nenuostabu, kad nuo 2021-07-15 dienraščio „Kauno diena“ portale dar ir po šiai dienai yra galimai užsakytas straipsnis „Senolės pozicija griauna kultūros paveldą“ su visais mano asmens duomenimis. Šį straipsnį aš pamačiau neseniai, tačiau nesuprantama iš kur dienraščio žurnalistai gavo mano asmens duomenis, juos skelbia be mano sutikimo. 

Taigi pirmiausiai bendrasavininkis V.Matusevičius išgyvendino mane iš namo, neleisdamas šildymo sistemos priežiūros specialistams sutvarkyti šildymo sistemos, o po to trūkus vandentiekio vamzdžiui užliedamas mano butą, taip kad vanduo kriokliu nuo antro aukšto bėgo per sieną.  Po to yra kviečiami ekspertai, kurie nustato, kad perdangos drėgnos, įsimetęs pelėsis, namas avarinės būklės.

UAB „Longrent“, pirkdama namo dalį, jokių pretenzijų V.Matusevičiui neturėjo. Sutartyje rašoma, kad – daiktai atitinka jų paskirtį ir yra tinkami naudoti pagal paskirtį. Pirkėjas pareiškia, kad šios sutarties sudarymo dieną susipažino su daiktų būklę ir įvertino jų kokybę. Pirkėjas pareiškė, kad daiktų būklė ir kokybė yra priimtina. Tinkamai nustatė daiktų defektus ir trūkumus, dėl daiktų būklės ir kokybės pirkėjas jokių pastabų ir pretenzijų neturi. Pirkėjas pareiškė, kad jam žinoma Pastato energetinio naudingumo sertifikatas, naudingumo klasė „F“ ir pretenzijų ateityje nepareikš. Pirkėjas pardavėjui pretenzijų neturi. Šalys įsipareigoja šią sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos šią sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. 

2017 m. pavasarį UAB „Longrent“ užpylė mano butą, iškvietė ekspertą namo būklei nustatyti. Ekspertas nustatė, kad perdangos šlampa, įsiveisęs pelėsis, sienos suskilinėjusios. 

Buvo iškviestas Kultūros paveldo departamento atstovas, kuris patvirtino, kad namo sienos kenčia nuo neigiamo aplinkos poveikio. Atėjusi į pagalbą „Kauno diena“ rašo: „kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė neslėpė žinanti šio namo problemas dėl vieno savininkų, greičiausiai, nenoro tvarkyti pastato“, toliau rašo, kad „įstatymas įpareigoja laiku šalinti trūkumus, defektus, apsaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio“. Kai namas buvo sukaustytas ledu ir šlapios sienos per vasarą neišdžiūdavo, kai namas buvo per žiemą šutinamas, nešildomas, jis niekam nerūpėjo.

2016-11-23 buvo pasirašytas pirkimo-pardavimo aktas, viskas buvo tinkama ir naudojama. 2017-01-18 UAB Įraža ištyrė konstrukcijų techninę būklę ir bendrasavininkiai pradėjo man rašyti raštus, kad namas avarinės būklės. Man visada atrodė, kad namą yra ruošiamasi nugriauti, reikalingas tik sklypas.

„Kauno diena“ straipsnyje yra rašoma: „Atrodo, kad švaistydamasi kaltinimais I.Giedrienė ne tik nepaiso įstatymo jai numatytos prievolės rūpintis ir prižiūrėti kultūros paveldo objektą, bet dėl jos priešiško nusistatymo apribotos ir kito bendraturčio galimybės prižiūrėti vertingą namą“. Žurnalistė nepaminėjo, ką tokio blogo padariau, kad namas pasidarė tokios būklė ir kaip aš jį trukdau remontuoti.

Pasirodo spauda yra galinga priemonė, galima nekaltą žmogų sumaišyti su svetimu purvu. Padariau savo išvadą, kad Lietuvoje gina ne įstatymai ir Konstitucija, o Lietuvoje gina geri užnugariai. Laikraštyje reklamuojamas terasos skilęs šonas ir namo sugadintas kampas ir po terasa trūkusio termofikacinio vamzdžio šutintas pamatas. Tas įvykis įvyko 2010 m. žiemą, trūkus termofikaciniam vamzdynui, o dabar reikalaujama, kad aš viską remontuočiau.

Stebiuosi, kad laikraštyje neįdėjo benamio nuotraukos, kurią pateikė teismui, kaip įrodymą, kad viską sugriovė benamiai. 

Mano išvada tokia – vienas pirkėjas nusiperka ir padaro juodą darbą, išveja žmogų iš buto  į gatvę, perparduoda kitam, o išmestam į gatvę per teismus, per spaudą suverčia visą kaltę ir purvą, o patys lieka švarūs ir išteisinti. Teismui ir perkant-parduodant pretenzijų neturi ir toliau bendradarbiaus ir kooperuosis. Pretenzijoms turi atpirkimo ožį ir teisme ir per spaudą gali versti visą kaltę.

Skaičiau laikraštyje „Lakinoji sostinė“, kad V.Matusevičius ir daugiau panašių darbų yra nuveikęs. Buvo užėmęs trijų Šv.Gertrūdos gatvės namų kiemą ir užtvėrė blokais pravažiavimą.  Taip pat 12 butų namo gyventojai tapo įkaitais, nes V.Matusevičius nenorėjo šildyti patalpų ir atjungė visam namui šildymą ir vandenį.

Tai kuo Lietuva skiriasi nuo Rusijos ir Baltarusijos ir kokios demokratijos mes juos mokome.  Aš padariau išvadą, kad mes juos lenkiame korupcija ir reketu. Aš tai patyriau savo kailiu ir, jei esu neteisi, įrodykit kitaip.

Kauno apylinkės teismo teisėjos Žibutės Budžienės nutartį apskundžiau Kauno apygardos teismui. Teisėjų kolegijos nariu buvo Gintaras Koriaginas.

2021-11-18 Kauno apylinkės teismo teisėjos Simonos Dementavičienės nutartį apskundus Kauno apygardos teismui, Gintaras Koriaginas jau pirmininkas ir pranešėjas. Tikėtis laimėti bylą šansų nebuvo. Mano manymu, vieni Lietuvoje gyvena gerovės valstybėje, o kiti – pragare. Savo namą ir butą matau tik iš tolo, nežinau, ar kada matysiu iš arčiau.

Prašau Jūsų gelbėti mane iš Kauno voratinklio. Aš noriu grįžti į savo namus, nes LR Konstitucija garantuoja, kad nuosavybė neliečiama, žmogaus būstas neliečiamas.

 

                                                                Irena Giedrienė

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));