„Metų sekliui“ komisarui Ričardui Pociui narkobaronai mokėjo duoklę beveik dešimt metų (jo šefas Skvernelis „nieko nežinojo“)

„Metų sekliui“ komisarui Ričardui Pociui narkobaronai mokėjo duoklę beveik dešimt metų

Apeliaciniame teisme nagrinėjami Šiaulių ONTT (Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos) vadovų ir „pareigūnų“ skundai – kaip žinia, visa Šiaulių ONTT daugiau nei dešimt metų kontroliavo prekybą narkotikais šiame mieste, ir įkliuvo tik 2013 m.

LL šaltiniai teigia, kad šiauliečiai komisarai „užsirovė“ tik todėl, kad pavogė rimtesnės mafijos gabentus daugiau nei 10 kg. Kokaino, ir juos pardavė. Tik tada buvo pradėta tirti šios gaujos veiklą, nors Šiaulių gyventojai jau nuo 2003 m. rašė skundus tai pačiai Šiaulių ONTT dėl narkotikų prekybos. Jeigu skundai buvo rašomi gen. prokuratūrai, tai vis tiek sugrįždavo į Šiaulių ONTT.

Du buvę geriausi ONTT komisarai, paskelbti „metų sekliais“ Tomas RUchtinas ir Ričardas Pocius (nuotr. viršuje) nuteisti kalėti po 15 metų už daugiau nei 20 nusikaltimų, kuriuos jie padarė būdami nusikalstamo susivienijimo nariais.

Tačiau ekskomisarai apskundė šiuos nuosprendžius apeliaciniame teismui, neva priimti nuosprendžiai „per griežti“, o jų nusikaltimai „nėra įrodyti“.

Viename iš epizodų paaiškėjo, kad buvęs „metų seklys“  Ričardas Pocius, buvęs ONTT vyresnysis tyrėjas, daugelį metų ėmė kyšius už tai, kad nematytų narkotikų prekybos mieste.

Dar juokingiau, kad apie tai neva nieko nežinojo ir tuometis policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, nors net laikraščiai, pvz., „Lietuvos aidas“ rašė apie tai, kad Šiaulių policija kontroliuoja narkotikų prekybą:

Narkotikų prekeivis Linas Šimkevičius (L.Š.) prisipažino prekiavęs narkotikais ir buvo atleistas nuo atsakomybės  Jis teisme papasakojo, kad savo žmonos, kurios dėdė dirbo Šiaulių kelių patrulių  kuopos vadu, paprašė suvesti su pareigūnu, susijusiu su narkotikais.

Po maždaug 3 savaičių jam paskambino pareigūnas R.Pocius. Su juo susitiko 2005-2006 metais, tiksliai mėnesio, dienos negali pasakyti.

Susitikęs su R. Pociumi, liudininkas pasakė, ką žino, kad pats šiek tiek platina, visur prieina. R. Pociui pasakė, kas pardavinėja narkotikus, kad „Vanaginių“ grupuotės nariai J., Ž. ir kt. prekiauja narkotikais. Turėjo informacijos apie tos gaujos narius. R. Pociui informacija tiko, taip prasidėjo bendravimas. Iš pradžių viską Pociui pasakė žodžiu, o kitam kartu sutarė, kad viską surašys. Paskui viską, ką žinojo – vardus, pavardes, pravardes, adresus, mašinų numerius, informaciją, kas, kur ir ką laikė, surašė į sąsiuvinį ir padavė R. Pociui, susitikęs po kurio laiko. Po kurio laiko vėl susitiko. Vėl paduodavo informaciją, kurią turėdavo. Iš pradžių susitikdavo kartą per mėnesį, paskui dažniau, nes susibendravo.

Susitikdavo bet kada, kai R. Pocius paskambindavo arba kai jam reikėdavo, arba kai kažką rimto jis sužinodavo.

Motyvas bendrauti su R. Pociumi buvo tas, kad turėtų ir sau naudos, nes paplatindavo narkotikus. Tai R. Pocius žinojo. Iš pradžių kalbos apie tai, kad turės naudos, nebuvo. Iš pradžių teikė R. Pociui informaciją, kurią turėjo. Su R. Pociumi kalbėjo apie tai, kad jis (L. Š.) truputį paplatintų, neišsiplėstų, rinktų informaciją. Vėliau jau buvo kitaip. Vieno susitikimo metu R. Pocius užsiminė, ar negali jis (L. Š.) gauti kokaino. Kyšiai prasidėjo gal 2006-2007 metais, kai labiau susipažino, jau turėjo įgijęs didesnį pasitikėjimą.

Pocius leido suprasti, kad matė, jog jis dar labiau pradėjo platinti narkotikus, buvo sakęs, kad seka iš vienų tarnybų, iš kitų tarnybų nori uždaryti. R. Pocius sakė, kad sumokės ar kažkam duos, kad nežiūrėtų, nes jis teikia informaciją. R. P. sutiko.

Mokėti R. Pociui pradėjo nuo 2006-2007 metų iki 2012 metų lapkričio. Pradžioje mokėjo kiekvieną mėnesį po 3000 Lt. Po poros metų toks mėnesinis mokėjimas nutrūko, bet vis tiek buvo mokama kas 3-4 mėnesius po 10000-15000 Lt. Vėliau pats nebenorėdavo mokėti, atsibodo tai daryti. Maždaug žinodavo, kad praėjus mėnesiui, susirenka pinigus, susiskambina, susitinka dėl informacijos R. Pociui perdavimo ir susitikęs paduodavo pinigus. Pradžioje R. Pocius neminėjo, kam pinigai skirti, paskui pradėjo sakyti, kad reikia dalintis, kad reikia kažkam sumokėti, kad būtų viskas ramu.

Tuo laikotarpiu iš viso sumokėjo apie 200 000 Lt, ne mažiau. Užrašų nevedė. Mokėjimui pinigus gaudavo pardavinėdamas narkotikus. Iš pradžių gaudavo 5000-6000 Lt pajamas per mėnesį,  vėliau – 10000-15000 Lt. Veikė vienas. Narkotikus pardavinėdavo visiems iš eilės, taip susirinkdavo pinigus. Iš pradžių narkotikus gaudavau iš narkotikų prekeivio. Žinodavo, iš ko nusipirkti. Pinigai įsisuka, tada sumoki kyšį ir gyveni. Būdavo, kad pagal jo suteiktą informaciją kai ką suimdavo, o kuriuos suimti, pasirinkdavo pareigūnas.

Gramas žolės kainuodavo 30 Lt, gramas kokaino – 200 Lt. Kartais gaudavo 100 Lt pelno nuo 1 g kokaino. Iš pradžių didelio kiekio neparduodavo. Tačiau, kai praėjo pusę bendravimo su R. Pociumi laiko, parduodavo didelį kiekį narkotikų. Kiek tiksliai per metus parduodavo, negali pasakyti, būdavo įvairiai. Parduodavo ne tik kokainą, prekiavo ir kanapėmis. Per visą tą laiką „žolės“ pardavė 20-30 kg, kokaino – 2-3 kg. R. Pociui tiksliai nurodydavo visus įsigijimo šaltinius. R. Pocius žinojo, kas ir iš ko perkama.

Bendradarbiavimo su R. Pociumi metu dėl narkotinių medžiagų buvo sulaikytas, tačiau iškelta byla nutraukta dėl įrodymų trūkumo. R. Pocius kažkiek padėjo – perspėjo, kad bus toks reikalas, liepė atsikratyti telefonais ir neprisipažinti. 2011 m. R. Pocius tą pačią dieną, kai buvo  ruošiamasi jį (L. Š.) sulaikyti, perspėjo apie tai.

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad žino kokiomis aplinkybėmis vyras L. Š. pradėjo bendradarbiauti su policijos pareigūnais. Tai buvo prieš 7-8 metus. Liudytoja nurodo, kad turi dėdę R. R., kuris tada dirbo (duomenys neskelbtini) kelių policijoje, kuopos vadu. L. Š. R. R. pasakė, kad jis turi informacijos ir nori ją pasakyti, todėl nori, jog dėdė jį suvestų su kokiu žmogumi, paklausė, ar taip įmanoma. R. pasakė, kad paklaus, ar dėl tos informacijos galima jį su kuo nors suvesti. Po kiek laiko R. vyrui pasakė, kad yra žmogus, su kuriuo jis galės pasikalbėti, ir juos suvedė. Tikslių detalių, su kuo suvedė, kaip tai įvyko, aš nežino. Apie tą istoriją žino, nes buvo kartu, kai nuėjo su vyru pas dėdę, paprašyti suvesti su pareigūnu.

Kai dėdė juos suvedė, tada vyras susitikdavo su P. tam tikrose vietose. Pati kartais irgi važiuodavo, palaukdavo automobilyje, kol jie pasišnekės. Šalia nebūdavo, negirdėdavo ką jie kalbasi. Jie pasikalbėdavo ir išsiskirdavo. Iš pradžių tokių reikalų, kurie prasidėjo vėliau, nebuvo. Tik paskui prasidėjo tiesioginis narkotikų pardavinėjimas, nesislapstant, pastoviai reikėdavo duoti, mokėti pinigus Pociui.. L. Š. pastoviai turėjo P. mokėti pinigų, tas prasidėjo po dviejų metų. L. visą laiką jam mokėdavo pinigus. Iš pradžių mokėdavo sutartą sumą kartą į mėnesį – po 3000 litų. Kartais mažiau, kartais šiek tiek daugiau, bet iki 3000 litų. O paskui jau nebemokėdavo kiekvieną mėnesį, bet tada  Pocius paskambindavo L. ir sako „tave seka, tave žiūri, reikia kažką daryti, nebegali dabar pardavinėti, kažką turime daryti“.

Tada L. surinkdavo iš namų pinigus ir paduodavo juos Pociui. Vieną kartą yra iš namų išnešęs ir 10 000 litų. Po kurio laiko P. sako „dabar jau yra gerai, tau žalia šviesa, toliau gali vėl“. Tada kurį laiką būdavo ramu. Praėjus 3-4 mėnesiams, vėl jam reikėdavo pinigų. Jeigu L. pats nesusiprasdavo ir tų pinigų jam nenunešdavo, tai jis vėl sugalvodavo ir pasakydavo, kad Liną kažkas seka.

Pati matydavo, kad L. namuose paima pinigus. Paklausus kam tie pinigai, jis sakydavo, kad važiuoja pas Pocių į namus, neša jam pinigus už tą ir už tą.  Pati asmeniškai niekada nematė, kaip L. perduoda pinigus Pociui.

Vyras L. Š. ilgą laiką platino narkotines medžiagas. Pradžioje nelabai žinojo, iš ko jis tas narkotines medžiagas įsigydavo. Paskui jau žinojo pavardes – kad ėmė iš J.. Pats Pocius buvo jos vyrui pasakęs, kad jis gali imti iš J. Dar vėliau jau žinojau, kad kokainą įsigijo iš P. P. žinojo, kad L. perka iš J. narkotikus. Pocius žinojo viską, ką daro L. Š., nes Linas bijojo ką nors padaryti be Pociaus žinios, jis visko atsiklausdavo, viską pasakydavo. Pati asmeniškai naiviai tikėjo, kad tai yra  normalu, kad toks yra jo darbas. Dabar supranta, kad tai buvo kvaila tikėti.

Iš tos nelegalios veiklos vyras per mėnesį pajamų turėdavo apie 10 000 tikrai, nes tokios šeimos išlaidos buvo per mėnesį, ir dar daugiau. Be to jis mokėjo taupyti pinigus, jų atsidėti. Tuo metu turėjo brangius automobilius, brangius papuošalus. Todėl tikrai daug jis uždirbdavo į mėnesį.

Kratos metu namuose buvo pinigų – 100 000 litų grynais. Kratos metu pareigūnai paėmė iš vyro apie 5000 litų, o tų 100 000 litų kratos metu pareigūnai nerado, jie buvo padėti po lova.

Negali pasakyti kiek yra uždirbęs per visą laikotarpį vyras, tačiau į metus virš 100 000, tai per tuos metus galėjo būti ir iki milijono.

Kaltinamasis Ričardas Pocius kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2007 ar 2009 metų buvo supažindintas su L. Š. Tuo metu dirbo Organizuotų nusikaltimų tyrimo biure. Su šiuo asmeniu susipažino ne savo iniciatyva. Kreipėsi tuo metu buvęs jo viršininkas R. D., pasakė, kad yra žmogus, norintis suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) mieste vykstančias įvairias nusikalstamas veikas, kurios konkrečiai susijusios su organizuotų grupių nariais.

Buvo nurodyta su tuo asmeniu susitikti, pabendrauti, sužinoti, kokia informacija jis disponuoja. Atrodo, kad buvo duotas to žmogaus telefonas. Buvo paskirtas susitikimas. Pirmą kartą su tuo asmeniu susitiko (duomenys neskelbtini), prie kalno esančioje aikštelėje. Tuomet pokalbis buvo neilgas. Asmuo abstrakčiai papasakojo, ką žino apie nusikalstamą pasaulį – daugiau pasakojo apie „Vanagų“ grupės organizuotus narius, nors jį asmeniškai domino kitos grupuotės, su kuriomis tuo metu dirbo. Asmeniui pasakė, kad informacija bus aptariama su vadovu ir, jeigu tenkins teikiama informacija, tada su juo bus bendraujama. Jokių sąlygų konkrečiai su asmeniu nebuvo aptarta.

Grįžęs viršininkui papasakojo, kad asmuo teikė informaciją, nesusijusią su jo grupuotėmis. Tačiau tuo metu nebuvo kas dirba su tos grupuotės nariais, todėl vadovas, nelabai žinantis kam gali tai paskirti, nurodė jam (R. P.) bendrauti su šiuo žmogumi. Buvo nutarta dar kartą su juo susitikti, duoti jam konkrečias užduotis, nurodymus, kokią informaciją rinkti. Po kurio laiko vėl susitiko su tuo asmeniu. Pradėjo bendrauti. Asmeniui buvo nurodyta rašyti ant lapelio turimą informaciją, kad ji būtų kiek įmanoma nuoseklesnė. Bendravimas buvo darbinis ir jokių asmeniškumų nebuvo. L. Š. išvardijo visas sąlygas, nurodė, kad domina tik informacija, kad neturėtų minčių apie pareigūnų papirkinėjimus ir pan. Keletą metų jautėsi, kad L. Š. irgi laiko atstumą. Bendravimas su L. Š. buvo darbinis.

L. Š. teiravosi, kodėl jis taip elgiasi. L. Š. paaiškino, kad anksčiau yra teistas už vagystes, turintis pažinčių su „Vanago“ organizuotos grupės nariais, kurie jį traukia pas save užsiimti nusikalstama veikla. L. Š. norėjo bendradarbiauti su policija, teikti informaciją ne tik apie šią grupuotę, bet ir apie kitus asmenis, kad pats netaptų jų auka. Apie jokį kyšininkavimą kalbos nebuvo. Su L. Š. buvo bendraujama iki jo (R. P.) sulaikymo dienos.

Kai buvo sulaikytas, pareiškė įtarimus, kad L. Š. mokėjo po 3000 Lt kas mėnesį, nurodė metus. Byloje yra duomenų, kas leidžia abejoti tokiais L. Š. parodymais. L. Š. davė parodymus, lengvinančius jo padėtį, kad būtų atleistas nuo atsakomybės, o apie savo nusikalstamas veikas viską nutylėjo. Jei būtų numatęs tokią situaciją, būtų pasidomėjęs apie L. Š. asmeninį gyvenimą, ką jis yra nuveikęs negero – apie sudegintus automobilius, apie kitas veikas, būtų daugiau sužinojęs, ką pats L. Š. nutylėjo. Tyrėjai paklausus, L. Š. aiškino, kad apie tai jis pamiršo, tačiau detalių, susijusių su juo (R. Pociumi), nepamiršo paminėti. Kai pasakė, kad yra tokie parodymai, L. Š. iškėlė versiją, kad už tą veiką, kurią jis padarė, yra sumokėjęs jam (R. P.) pinigus.

Mano, kad 50 procentų L. Š. parodymų yra „laužti iš piršto“, kad pasilengvintų sau situaciją. Kaip pareigūnas žino, kad buvęs nusikaltėlis niekada nebus atviras ir sąžiningas, visada gudraus. L. Š. gudravo. L. Š. sakė, kad tikslas buvo surasti ir užkardinti didesnį blogį, negu jis atliko. Bendraudamas su L. Š., visada minėjo, kad narkotikų platinimas vyktų minimaliai, nedideliais kiekiais. Dabar teisme L. Š. deklaruoja, kad narkotikus platino dideliais kiekiais, kad iš to uždirbo milijoną, nors visada sakydavo, kad veikia minimaliai, vos pragyvena ir tai daro vien dėl to, kad prieitų prie grupuotės, tam tikrų jos narių. Kriminalistai visada rizikuoja gaudami informaciją iš asmenų. Kitaip gauti informacijos, viską numatyti ir „sudokumentuoti“ neįmanoma. Šiuo atveju galbūt peržengė tas ribas, bet ne su L. Š. asmeniškai, o dėl kitų pareikštų įtarimų.

Kaltinime nurodyta, kad R. Pocius iš L. Š. priėmė ne mažiau 210 000 Lt kyšį. Iš liudytojo L. Š. parodymų matyti, kad jis nevedė apskaitos, nefiksavo, kiek būtent sumokėjo R. P. Iš jo aiškinimų matyti, kad iš pradžių mokėjo po 3000 Lt kiekvieną mėnesį. Vėliau mokėdavo už 3 – 4 mėnesius nuo 10 000 iki 15 000 Lt. Akivaizdu, kad ir tuomet kai mokėjimai tapo nebe tokie reguliarūs, tačiau vidutinis mėnesinis mokėjimas liko panašus – 3 000 Lt. R. P. kaltinamas, kad tokiu būdu kyšius ėmė nuo 2007 metų iki 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. 59 mėnesius. Kadangi, kaip jau pasisakyta pirmiau, laikytina, jog vidutiniškai kas mėnesį jis gaudavo 3000 Lt, tai reiškia, kad per visą laikotarpį buvo sumokėta ne mažiau kaip 177 000 Lt. Tuo pagrindu gauto kyšio suma mažinama. Kadangi ši suma taip pat ženkliai viršija 250 MGL sumą, todėl veikos kvalifikavimui tai reikšmės neturi.