Sistema : bankroto administratoriai reketuoja žmones kartu su teisėjais ? (pas administratorę STT rado 530 tūkst. eurų grynais)
dvie
Sistema : bankroto administratoriai reketuoja žmones kartu su teisėjais
Aurimas Drižius
Bankroto administratorė Raisa Trimailovienė reikalus tvarkė taip – bankrutuojančios įmonės vadovui pasakydavo, kad „sutvarkys” ir jam nereikės atlyginti įmonei padarytos ir teismo priteistos žalos, jeigu susimokės jai, ir ji reikalus sutvarkys per „kauniokus“ teisėjus. Tiesa, prieš tai R. Trimailovienė kartu su teisėjais „prisukdavo“ šiam žmogui didžiules skolas, o paskui pasiūlydavo padėti jam, mokant kyšius, kuriais ji dalinsis su bylą nagrinėjančiais teisėjais.
Nuotr. : viršuje Raisa Trimailoviene, apačioje viduryje – Marijampolės teismo teisėja Vilma Galdiškienė (antra iš kairės)
Būtent toks reketo mechanizmas ir buvo atskleistas nagrinėjant šios administratorės bylą teisme – kyšio R.Trimailovienė pareikalavo iš bendrovės „Marijampolės jojimo centras“ vadovo Virgilijaus Žibūdos (nuotr. viršuje), kuriam pačios administratorės pastangomis teismas buvo „priteisęs“ 38 tūkst. eurų tariamai žalai atlygint.
Beje, STT darant kratą administratorės namuose, ten rasta 530 360 Eurų, 19 308 JAV dolerių, 17 690 Anglijos svarų sterlingų. Prokuroras šioje byloje prašė teismo R. Trimailovienę taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą, konfiskuojant ir perduodant valstybei daugiau nei 560 tūkstančių R. T. priklausančių eurų, tačiau teismas šios poveikio priemonės netaikė motyvuojant tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog šie būtų buvę gauti iš nusikalstamos veikos.
Prokuroras prašė skirti kaltinamajai 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Susipažinęs su teismo sprendimu, tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Gailevičius teigė, kad šis teismo nuosprendis bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, nes prokuroro įsitikinimu, teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl švelnesnės, negu numato įstatymas, bausmės paskyrimo nuteistajai, baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo, nėra pagrįstos tiek ištirtų įrodymų prasme, tiek teisės taikymo aspektais.
Vilniaus apygardos teisme, kur administratorė R.Trimaliovienė nuteista už kyšininkavimą 30 tūkst. eurų bauda, paaiškėjo visas vadinamas „bankroto administratorių“ reketo mechanizmas – iškėlus bankroto bylą sunkiai besiverčiančioms įmonėms, teismas priskaičiuoja didžiules baudas jų vadovams ir akcininkams, ir tada „administratoriai“ siūlo mokėti kyšius, kad išvengti šių baudų. Kyšiais matyt dalinasi su tais pačiais teisėjais, kurie ir priskaičiavo šias didžiules baudas. Į tokį presą patekę žmonės eina iš proto, matydami, kaip griūna jų gyvenimas. Tačiau faktas, kad tokia sistema jau seniai sukurta ir veikia, kol kartais visų veikėjų atsitiktinai nesusemia STT.
Būtent į tokį valstybinį reketo mechanizmą pateko ir Virgilijus Žibūda – 2010 metų gegužės mėnesį jis nusipirko 85 procentus UAB “Marijampolės jojimo centras“ akcijų ir tapo įmonės vadovu. Jis stengėsi, kad įmonė vykdytų savo veiklą, stengėsi kiek įmanoma atsikaityti su įmonėje dirbančiais žmonėmis.
V.Žibūda žinojo, kad auga skolos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, mokesčiams, tačiau nebuvo iš ko dengti įsiskolinimo. Kadangi jojimo centro sportininkai pasiekdavo gerų rezultatų, gaudavo pagyrimų, tai dažnai Marijampolės savivaldybės meras ar tarybos nariai žadėdavo padėti įmonei finansiškai, tačiau kuomet ateidavo reikalas pervesti pinigus jų niekada neduodavo, o maitino tik pažadais. Manė, kas skolas galės padengti investuojant savo kaip akcininko asmenines lėšas, tačiau nepavykus parduoti žirgus, vėl nebuvo galima gauti grynų pinigų ir taip dengti skolas. 2013 metais rudenį jis nupirko likusias 15 procentų akcijų ir tapo 100 akcininku ir įmonės vadovu. Gavo 2011 m. lapkričio mėn. Sodra atsiuntė raštą dėl skolų, tačiau žmogus vis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo , nes vis tikėjo pažadais, kad padės sponsoriai, kad pačiam pavyks gauti asmeninių lėšų kaip akcininkui ir jų įnešti į įmonę.
Tačiau Kauno apygardos teismas iškėlė įmonei bankroto bylą, ir paskyrė administratore UAB “Rožių slėnis“ ir jos savininkę Trimailovienę. Pastaroji kreipėsi į Marijampolės teismą, kad iš Žibūdos būtų priteista didžiulė tariama jo skola.
Trimailovienė nurodė, kad įstatyme numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo(asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. LR Akcinių bendrovių įstatymo 38 str.3d. nustatyta, kad kai bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba ( jei valdyba nesudaroma-bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris svarstys klausimą dėl sprendimų. Neva „Marijampolės jojimo centro“ nuosavas kapitalas buvo mažesnis kaip pusė įmonės įstatinio kapitalo, tačiau atsakovas nieko nedarė. Ieškinio pateikimo teismui dieną bendra “Marijampolės jojimo centras“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 37847,23 eurus, todėl prašė šią sumą priteisti iš atsakovo.
Marijampolės teismo teisėja V.G. (matyt, kad teisėja Vilma Galdiškienė) priteisė iš V.Žibūdos beveik 38 tūkst. eurų. Šį sprendimą palaikė ir Kauno apygardos teismas.
„““Atsakovas V. Žibūda nurodo, kad jis visais įmanomais būdais stengėsi atsiskaityti su darbuotojais, paslaugų tiekėjais ir visa dar vykdė veiklą, kad ir nuostolingą, bet tikėjosi išlipti iš finansinės duobės, tačiau tai negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, – pamokslavo teisėja V.Gadiškienė, – pažymėtina, kad ir dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi ne atsakovas, o kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius. Iš aukščiau surinktų ir ištirtų įrodymų seka, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nes, pasirašydamas bendrovės turto balansus ir matydamas, kad įmonės skolos kiekvienais metais tik auga ir kelis kartus viršija bendrovės turimo turto vertę, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“.
Minėtą teismo sprendimą patvirtino Kauno apygardos teismo kolegija (susidedanti iš Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio)
https://eteismai.lt/byla/18020146346368/2A-177-657/2017?word=marijampol%C4%97s%20jojimo%20centras
Administratorė tyčiojosi iš to, kurį reketavo
Pati R.Trimailovienė teisme itin ciniškai tyčiojosi iš V.Žibūdos – iš pradžių jam pasiūlė sumokėti 2500 eurų, tačiau šis atsisakė. Kada teismas iš jo priteisė 38 tūkst. eurų, „jis pats pas mane atbėgo, sakydamas, koks yra kvailas, kad nesutiko mokėti kyšio“.
Pats V.Žibūda teisme papasakojo, kad kai jo įmonei buvo iškelta bankroto byla, jis nuvežė įmonės dokumentus R.Trimailovienei. Ši pokalbio metu nusijuokė, kad iš žirgyno nepraturtėsi, ir pasakė: „Du su puse ir aš sutvarkau viską“. V.Žibūda iš pokalbio suprato, kad tai reiškia, jog jis sumoka R. Trimailovienei 2500 Eur ir byla bus baigta, viskas bus tvarkoje. Plačiau apie tai jie nekalbėjo. Ji davė tam mėnesio terminą. Į tai jis nieko neatsakė, išvažiavo. Po mėnesio ar pusantro ji paskambino ir pasakė, kad praėjo mėnuo, o jis nieko, kad dabar jau keturi. Skambino iš mobiliojo telefono į jo mobilųjį telefoną. Jis suprato, kad neįvykdė jos noro sumokėti jai 2 500 Eur, tai dabar ji pakėlė kainą iki 4 000 Eur. Jų jis irgi nesumokėjo. Laikotarpis jų sumokėjimui nebuvo duotas. Tuo pokalbis telefonu baigėsi. Jis nesijautė kažkuo nusikaltęs, tad manė, kad mokėti neprivalo. Tada pirmą kartą nuvažiavo į Kauno STT. Jį priėmė, jis papasakojo, kad iš jo reikalauja kyšio, nurodė apie reikalautus 2 500 Eur ir 4 000 Eur, jie užsirašė ir jis išėjo. Taip viskas ir liko, nes jo neieškojo, neskambino. Koks buvo UAB „Matijampolės jojimo centras“ įsiskolinimas jis nepamena. Jis nesijautė kaltas, bet Marijampolės rajono apylinkės teismas iš jo priteisė 34 000 Eur. Išsigandęs dėl skolos jis nuvažiavo pas R. Trimailovienę į biurą. Vizito datos nepamena. Jai pasakė, kad nesijaučia kaltas, nesupranta, kodėl iš jo tiek priteisė. Administratorė jį vėl išvadino jį kvailiu, nes jis nesugebėjo susimokėti mažiau laiku, t. y. 4 000 Eur prieš teismą, o dabar reikės mokėti viską. Jis prašė taikos sutarties, nes jam taip patarė advokatas, bet apie jos turinį jie nekalbėjo.
Vėliau R. Trimailovienė pasakė, kad jam reiks sumokėti pusę teismo priteistos sumos. Po to ji nuleido kainą ir nurodė 14 000 Eur. Sakė, kad jis jai tiek sumoka ir ji jam sutvarko. Jis suprato, kad tie 14 000 Eur yra kyšis bankroto administratoriui, kuriuos sumokėjęs jis išvengtų 34 000 Eur mokėjimo. Kokiu būdu to išvengs jie tuo metu nekalbėjo. Jis pažadėjo, kad galimai surinks pinigus, ir jie išsiskyrė. Tuomet jis kreipėsi į Seimo narį G., nes yra pilietis. Šis paskambino į Kauno STT, susitarė, kad jį (liudytoją) priims. Kitą dieną jis nuvažiavo ir viską papasakojo. Buvo pradėta operatyvinė veikla, visi jo susitikimai su kaltinamąja buvo įrašinėjami specialia technika. Buvo kalbama apie nusikalstamos veikos imitavimo modelį, bet jis neturėjo tam pinigų, o STT irgi jų nedavė, nes vertino, kad byla gali nepavykti, sakė naudoti savo pinigus. Po kažkiek laiko jis vėl susiskambino su R. Trimailoviene, sakė, kad neturi pinigų, gal 10 000 Eur surinks.
Ši pasakė, kad 10 000 Eur tinka, pasiūlė surasti asmenį, kuris nupirktų arklides už 4 000 Eur, o baigus bankroto bylą jis vėliau galės jas išsipirkti.
Tačiau arklidžių pirkėjo, Trimailovienė pasakė, kad arklidžių nereikia, kad jie parduos jo skolą. Jei pirmose varžytinėse nenupirks, tai antrose jis privalės nusipirkti ją už 4000 Eur. Taip jam išeis tie 14 000 Eur. Ji yra jam sakiusi, kad turi Kaune savo pažįstamus teisėjus „kauniokus“, kurie viską sutvarkys. Teismo ir pavardžių ji neįvardino. Po to į kitos jo vadovaujamos bendrovės „O“ sąskaitą buvo įmokėta subsidija. Jis paskambino STT ir pasakė, kad turi pinigų. Po dienos ar dviejų jis paėmė pinigus ir nuvažiavo į Kauną. Pinigus suskaičiavo, sužymėjo. Buvo patvirtintas nusikalstamos veikos modelis. Jis susitarė su R. Trimailoviene ir po pietų nuvažiavo į jos biurą Vilniuje. Ten prie jos suskaičiavo pinigus, buvo 10 000 Eur, ir atidavė jai. Tai buvo dalis pinigų, kurių ji reikalavo, kad jam nereikėtų mokėti 34 000 Eur. Kaltinamoji pasakė, kad pagalvos kaip dabar geriau padaryti, kad jis nesijaustų labai nuskriaustas. Buvo aptarta, kad likusią dalį ji pardavinės kaip jo skolą, jis nusipirks ją už 4000 Eur, tad jai – 10 000 Eur, jo – 4000 Eur, iš viso 14 000 Eur.
Tai yra ta suma, kurios ji iš pradžių reikalavo. R. Trimailovienė pradėjo pardavinėti jo skolą. Visas jo turtas buvo areštuotas, tad pirmose varžytinėse jos niekas nepirko. Antroms jis rado savo žmogų R. A.. Paaiškino situaciją, pasakė, kad tai jo skola, reikia ją nupirkti, tam duos pinigų. Pradinė kaina buvo 4000 Eur, tačiau kažkas iškėlė kainą iki 8000 Eur, todėl R. A. nepirko, buvo per brangu. Skolą nupirko J. B. už 8000 ar 8500 Eur. Su ja jis kartu gyvena Vilniuje. Jis atvažiavo pas R. T. ir pasakė, kad taip jie nesitarė, kad 8000 Eur yra daug, jis nemokės. Nepamena, ką atsakė kaltinamoji. Po to buvo tyla, o po kiek laiko paskambino iš STT ir pasakė, kad turi „imti“. Jis neprieštaravo. Buvo filmuota ir įrašyta visa medžiaga. Po kiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad rado jo pinigus. UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūra neužsibaigė. Teismas paskyrė naują bankroto administratorių, kuris viską pradėjo iš naujo. Visą turtą areštavo ir vėl pardavinėja. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis atsiminė viską geriau”.
Kyšių reikėjo Kauno apygardos teisėjams
Raisa Trimailovienė nuteista už tai, kad teismo paskirta administruoti bankrutavusį Marijampolės žirgyną, pareikalavo iš šios įmonės vadovo V. Ž. duoti 14 000 Eurų už tai, kad jam nereikėtų mokėti teismo priteistos sumos, o taip pat už tai, kad sumažins areštuoto turto vertę. Dalį kyšių R.Trimailovienė žadėjo naudoti kyšiams Kauno apygardos teismo teisėjams, kurie nagrinės šias bylas.
Administratorė paėmė dalį kyšio – 10 tūkst. eurų, o paskui pokalbių telefonu metu toliau tiesiogiai iš V. Ž. reikalavo duoti likusią kyšio dalį 4000 Eurų. Šis atsakė, kad tiek pinigų neturi, tada administratorė nurodė jam sudaryti fiktyvią pirkimo – pardavimo sutartį su jos nurodytu asmeniu, neva V. Ž. parduoda dalį arklidžių už 4 000 Eurų. Gavusi kyšį, administratorė klientą informavo, kad „savo pažadą elgtis rizikingai ji įvykdė, ir 2017 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkime kreditoriams pranešė, jog V. Ž. turto neturi ir areštuotino turto nėra“.
Dar keisčiau, kad STT kratos metu administratorės namuose rado itališką revolverį.
R.Trimaliovienė iš pradžių teisme pripažino kaltę, tačiau vėliau ėmė viską neigti.
Teisme ji pasakojo, kad teismas ją bankroto administratore paskyrė 2015 m. gegužės mėn. V. Ž. atvežė jai įmonės dokumentus. Kalbos apie pinigus, skirtus jai asmeniškai, nebuvo. Teismas pripažino bankrotą supaprastintu, nes įmonė turto neturėjo, leido naudotis sąmata 2 986 Eur sumai. V. Ž. skambino, lankėsi ir jam buvo paaiškinta situacija. Jis sakė, kad sutinka sumokėti 2 000 Eur. Pagal praktiką galima buvo išieškoti skolas iš direktoriaus, kuris privedė įmonę iki bankroto. V. Ž. nuo 2011 m. buvo pagrindinis akcininkas ir direktorius, žinojo, kad įmonės skolos viršija pusę įmonės turto, todėl turėjo skelbti pats sau bankrotą, tačiau to nepadarė. 2016 m. vasario mėn. advokatas paruošė ieškinį ir 2016 m. liepos 5 d. Marijampolės apylinkės teismas iš V. Ž. priteisė 37 847 Eur. Tada šis pas ją atbėgo sakydamas, koks jis kvailas, galėjo supaprastinto bankroto metu sumokėti ir bankrotas būtų baigtas. Jų išlaidos tuo metu jau siekė bendrai 4023,90 Eur. V. Ž. pats pasiūlė pasirašyti taikos sutartį dėl 4 000 Eur, nes dar buvo galima apskųsti teismo sprendimą, ką jis ir padarė. Jis „tempė“ laiką, tuo metu išsiskyrė su žmona, nupirko dukrai žemę Marijampolėje. Kauno apygardos teismas pakeitė teismo sprendimą ir priteisė iš jo beveik 31 000 Eur. Tada V. Ž. vėl atbėgo sakydamas, koks jis kvailas, norėjo vėl tartis dėl taikos sutarties, kad nemokėti tų pinigų, nes jų neturėjo. Visų kalbų apie taikos sutartį iniciatorius buvo V. Ž.. Jis siūlė pusę sumos, derėjosi. Jai pasidarė jo gaila ir ji nusprendė, kad taikos sutarties sudarymui reikėtų 14 000 Eur. Geriau gauti tokią sumą, nes jo turtas areštuotas antstolių, jie jį parduoda, tai gali tęstis metų metus ir neaišku, kada gausi. Kai susitarė su V. Ž. dėl 14 000 Eur, jau buvo nutrauktas supaprastintas bankrotas. Spalio mėnesį bankroto administratorius parašė prašymą Kauno apygardos teismui, kad nutraukti supaprastintą bankrotą, ir iš teismo gavo 2017 m. spalio 9 d. nutartį, kad bankroto procedūra bus tęsiama įprastu būdu.
Dėl turimo turto kilmės R. Trimailovienė teismui nurodė, kad dirba nuo 15 metų. Dėl pas ją rastų dirbinių ir pinigų kaltinimai nėra pareikšti. Auksas yra tėvų, vyro, draugo V. A. Č. dovanotas, paveldėtas pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Kiti aukso dirbiniai priklausė jai, jos motinai F. P. R. Ši juos atidavė išvykdama į užsienį prieš 30 metų. Už savo pinigus aukso sau ji nepirko, nes tai atneša nelaimę. Aukso įgijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Motina mirė 2000 m., sutuoktinis – 1999 m. Aukso dirbinius laikė seife. Seife laikė ir pinigus, ten buvo ne tik jos asmeniniai pinigai. 90 svarų yra jos, nes buvo Oldenburge prieš 4 metus. Kai bankrutavo R., švedų bankai, ji kažkiek pinigų išsikeitė į svarus. 530 360 Eur yra pasiskolinti, gauti už parduotus turtus pinigai, taip pat V. A. Č. pinigai. Tiksliau negali nurodyti. Visam kitam turtui turi patvirtinimus, jis įgytas už teisėtai gautas pajamas. Pirko Latvijoje butus, nes labai apsimokėjo, norėjo daryti sanatorijas. Ji skolinosi iš EICSC OU sutartyse nurodytus pinigus. Skolinosi iš pono A., jis tuo metu gyveno Vilniuje. Visus pinigus gavo grynaisiais. Jie susitiko kažkokioje kavinėje, o gal ir jos kontoroje. Gautus pinigus padėjo į seifą, po to nusipirko kelis butus. A. yra jos pažįstamas, jis jai skolino įmonės pinigus. Jai reikėjo pinigų, bet nežinojo kada galės nusipirkti butus Liepojoje, o jie buvo labai pigūs. A. pasakė, kad skolina jai pinigus, o kai ji kažką norės daryti, tada jam paaiškins. Jie užpildė sutartį, pasiskolintų pinigų ji nėra grąžinusi. Paskolų nedeklaravo, nes ėmė juos verslui Latvijoje.
