Vilniaus apygardos teismo pirmininkė G.Čėsnienė : "teisėjų klastotės yra labai vertingas dalykas"

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos teismas toliau krečia pokštus, arba daro tuos pačius nusikaltimus jau daugiau nei dešimt metų. Visi tie teisėjai, kurie mane persekiojo už teisėtą veiklą – žurnalistiką – Vilniaus miesto apylinkės teisme – padaro karjerą ir toliau jau nagrinėja savo nusikaltimus apygardos teisme.

Kadangi teisėjai kaip taisyklė niekada nenustato savo nusikaltimų, tai ir jų viršininkai jų nepastebi – tada savo nutartyje nurodė – „tik mes turime teisę vertinti savo nusikaltimus“.

Prašau parodyti bent vieną žudiką, kuris prisipažintų kaltę, arba nerastų pateisinimo nužudymui.

Lygiai tas pats ir su teisėjais. Trumpai situacija tokia – pareiškiau nušalinimą tokiai Vilniaus apygardos teismo pseudoteisėjai Rūtai Petkuvienei, kuri turėjo nagrinėti civilinę bylą, kurioje atsakovas „Laisvas laikraštis“, ir kurioje aukštas valdininkas Vygandas Sliesoraitis skundėsi, kad apie jį parašėme netiesą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Giedrė Čėsnienė (nuotr. viršuje kartu su savo globėja) nutarė šį skundą perduoti nagrinėti teisėjai Rūtai Petkuvienei.

Tada paprašiau ją nušalinti nuo šios bylos, nes „pseudoteisėja Rūta Petkuvienė yra padariusi ne vieną sunkų nusikaltimą mano atžvilgiu, tai yra suklastojusi teismo dokumentą – savo nutartį.
Kaip žinia. „teismas“ yra įvedęs cenzūrą man rašyti straipsnius apie A.Sadecką, ir už
kiekvieną straipsnį gaunu lygtinę kalėjimo bausmę. Nors cenzūrą draudžia LR Konstitucija ir
Visuomenės informavimo įstatymas, „teisėjai“ ją legalizavo ir plačiai naudoja. Viena tokių – jau
minėtą Rūta Petkuvienė. Penkis kartus per dešimt metų „teismai“ atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, ir kiekvieną kartą klastodavo savo nutartis. Viena tokių klastotojų – jau minėtą R.Petkuvienė. Ji priėmė nutartį ir nurodė, kad cenzūra visiškai legali : „…Pažymėtina, kad pareiškėjo
nurodyta aplinkybė dėl cenzūros inter alia buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje (T.4, b.l. 126-135). Taigi ji taip pat nėra nauja aplinkybė tik dėl todėl, kad naudojama kitame kontekste, o apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl prašymo atnaujinti esmės, pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ar dar kartą spręsti šį klausimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl spręstina, jog pirmosios…“.
T.y. teisėja R. Petkuvienė, negalėdama paneigti Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimo, sąmoningai suklastoja savo nutartį, ir parašo, kad dėl šių argumentų jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas savo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tačiau šioje nutartyje nėra nė vieno žodžio apie cenzūrą, net rašydamas skundą aš dar neturėjau Konstitucinio teismo išaiškinimo, kas yra cenzūra. Jį gavau tik vėliau, todėl negalėjau jo panaudoti ir tuo labiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje negalėjo nieko pasisakyti dėl cenzūros, nes ji nebuvo paminėta mano skunde. O teisėja R. Petkuvienė sąmoningai, žinodama, kad negali paneigti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, melagingai
nurodo, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Tai yra sąmoningas dokumento
klastojimas, įrašant į jį žinomai melagingus duomenis. Teisėja Petkuvienė intelektualiai
suklastojo dokumentą, sąmoningai įrašydama į jį melagingą informaciją, ir tai patvirtindama savo
parašu.

Prašiau prokuratūros kelti bylą Petkuvienei dėl dokumento klastojimo, tačiau vyr. prokuroras Laucius man nurodė, kad jokio nusikaltimo ši teisėjų gauja nepadarė, o teisėja Petkuvienė ne klastojo dokumentus, tačiau vykdė teisingumą. „Teisėjai yra nepriklausomi, – man pranešė prokuroras J. Laucius, – nagrinėtinu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t.y. iš konteksto ištraukus vieną frazę ir teigiant, kad ji suklastota, iš esmės yra nesutikimas su priimtais teismo sprendimais..vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, nėra pagrindas teisėjos Petkuvienės veiksmus vertinti kaip
nusikalstamus. Šie veiksmai vertinti kaip teisėti, atlikti šiai teisėjai vykdant konstitucinę
priedermę“.
Dokumentų suklastojimas yra sunkus nusikaltimas, ir man labai keista, kad tokia
Petkuvienė apskirtai dar dirba „teisėja“, todėl reikalauju ją laikyti per patrankos šūvį nuo mano
skundų nagrinėjimo.
Aurimas Drižius

Ir štai gaunu Petkuvienės viršininkės Česnienės išaiškinimą

Keista, bet apygardos teismo pirmininkė man išaiškina, kad „Pareiškime nurodytos aplinkybės dėl dokumento klastojimo nėra pagrįstos leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovės išdėstytos aplinkybės yra tik nuomonė, susiformavusi, nesutinkant su teisėjos priimtu procesiniu sprendimu kitoje byloje“.

Dar keisčiau, kad teismo pirmininkė įrodymus dėl kriminalinio nusikaltimo – dokumento suklastojimo – vertina pagal Civilinio proceso kodeksą ir nurodė man CPK str.

Civilinė byla Nr. e2S-2370-803/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00250-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Giedrė Čėsnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ pareiškimą dėl teisėjos Rūtos Petkuvienės nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2S-2370-803/2022,

n u s t a t ė :

⦁ Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ vadovo Aurimo Drižiaus pareiškimas dėl teisėjos Rūtos Petkuvienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2370-803/2022 nagrinėjimo, kuris grindžiamas šiais argumentais:
⦁ Teisėja kitoje byloje sąmoningai suklastojo dokumentą, įrašydama į jį melagingą informaciją ir patvirtindama tai savo parašu. Atsakovė prokuratūros prašė kelti bylą dėl dokumento klastojimo, tačiau vyriausiasis prokuroras nurodė, kad teisėja dokumento neklastojo, bet vykdė teisingumą.
Pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo netenkintinas.
⦁ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 64 straipsnis nustato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą.
⦁ Nušalinimas teisėjai Rūtai Petkuvienei pareikštas dėl teisėjos procesinio sprendimo, kuris priimtas kitoje byloje. Atsakovė nenurodė, kurioje konkrečiai byloje buvo priimtas pareiškime nurodytas procesinis sprendimas, kaip šis procesinis sprendimas susijęs su civiline byla Nr. e2S-2370-803/2022. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nenustatyta, jog teisėja Rūta Petkuvienė būtų priėmusi procesinį sprendimą kitoje civilinėje byloje, kurios nagrinėjimo dalykas taip glaudžiai susijęs su šia civiline byla, kad kiltų pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu.
⦁ Pareiškime nurodytos aplinkybės dėl dokumento klastojimo nėra pagrįstos leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovės išdėstytos aplinkybės yra tik nuomonė, susiformavusi, nesutinkant su teisėjos priimtu procesiniu sprendimu kitoje byloje.
⦁ Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64 – 66 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo ar teisėjų kolegijos nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ar prielaidomis. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92).
⦁ Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė objektyviai pagrįstų aplinkybių, galinčių kelti abejonių teisėjos nešališkumu, todėl pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo netenkintinas.
⦁ Atsakovė reikalauja, jog teisėja Rūta Petkuvienė nenagrinėtų atsakovės (jos vadovo) skundų. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje Nr. e2S-2370-803/2022 bus nagrinėjamas ne atsakovės UAB „Patikimas verslas“ ar jos vadovo Aurimo Drižiaus skundas, bet ieškovo Vyganto Sliesoraičio atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties, kuria ieškovo Vyganto Sliesoraičio ieškinys atsakovei UAB „Patikimas verslas“ dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ pareiškimo dėl teisėjos Rūtos Petkuvienės nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2S-2370-803/2022 netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Giedrė Čėsnienė

Beje, ta pati Čėsnienė taip pat ne kartą yra klastojusi nutartis, todėl tokia praktika yra sveikintina teismų sistemoje: