Vilniaus apygardos teismas dar kartą patvirtino, kad tai nusikalstamas susivienijimas

Vilniaus apygardos teismas dar kartą patvirtino, kad tai nusikalstamas susivienijimas

nuotr. – teisėja Survilienė dar kartą įprasmino stalininį teisingumą ir apskritai atsisakė vertinti bent kokius A.Drižiaus pateiktus įrodymus. Posėdžio metu ji asmeniškai klausė, kodėl Sadecko dalyvavimas privatizacijoje neteisėtas – gavo atsakymą, nes Konstitucinis teismas pripažino visą „Mažeikių naftos” privatizavimą neteisėtu. 

„Laisvo laikraščio” redaktorius Aurimas Drižius šiandien nuteistas jau bene 10-ą kartą už savo profesinę veiklą. Anksčiau buvo teisiamas dėl cenzūros, dabar – dėl tariamo Alvydo Sadecko šmeižto. Vilniaus apygardos teismo kolegija (A.Survilienė, A.Šumskas, V.Pakalnytė-Tamošiūnaitė) nuteisė A.Drižių už tariamą A.Sadecko šmeižtą. Nors A.Drižius pateikė bent 10 įrodymų, kokius esminius „Mažeikių naftos” privatizavimo veiksmus atliko A.Sadeckas, o teisme sakė, kad jis niekaip su tuo privatizavimu nesusijęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas nė vieno iš šių įrodymų nevertino ir taip dar kartą patvirtino A.Drižiaus teiginį, kad šis teismas yra „nusikalstamas susivienijimas”.   Nors Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Rainys dėl minėtų teiginių jau buvo išteisinęs A.Drižių. 

Prieš tai Vilniaus apygardos teismas aštuonerius metus persekiojo A.Drižių už cenzūrą, kurią draudžia Konstitucija ir įstatymai – „teisėjai” demonstratyviai spjaudė į pagrindinį šalies įstatymą ir klastojo savo nutartis

 

Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-851/2017 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00001-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2.; 2.4.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aivos Survilienės, teisėjų Artūro Šumsko, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant privačiam kaltintojui Alvydui Sadeckui, jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, išteisintajam Aurimui Drižiui, jo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pūgai privataus kaltintojo Alvydo Sadecko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

Aurimas Drižius išteisintas, konstatavus, jog nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d.

Alvydo Sadecko civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

A. Sadeckas privataus kaltinimo skundu kaltino A. Drižių pagal LR BK 154 str. 2 d. už tai, kad jo:

1. 2012-08-18 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 rugpjūčio 18-24 Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ paskleisti duomenys žemina jį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus…

2. 2013-02-02 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 vasario 2-8 Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“, paskleisti duomenys žemina jį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> LL redaktorius A. Drižius nuteistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose.

3. 2015-05-30 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 gegužės – birželio 5 Nr. 21 (526)) straipsnyje „„Laisvo laikraščio“ redaktorius A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“, paskleisti duomenys žeminą jį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> teisme A. Sadeckas davė melagingus parodymus.

4. 2015-06-27 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 birželio 27 – liepos 3 Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. Sadecko naudai”, paskleisti duomenys žeminąjį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

 

2

<:…> A. Sadeckas, puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas.

…> parašiau tiesą apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime… …> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. Sadecko ..prevencinis“ skundas yra melagingas.

…> A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta “ ir jos privatizavimu.

<…> A. Sadecko valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą.

5. 2015-07-04 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 liepos 4-10 Nr. 26 (531)) straipsnyje ..Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“, paskleisti duomenys žeminąjį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

…> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis … Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš Alvydą Sadecką, net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos – komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <…> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“privatizavime..

…> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

6. 2015-08-29 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“, paskleisti duomenys žeminąjį, Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą: <…> melagingų A. Sadecko parodymų.

<…> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydama melagingus duomenis, A. Sadecko naudai.

…> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“privatizavime.

Šiais savo veiksmais A. Drižius buvo kaltinamas tuo, kad šiuose straipsniuose paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina jo, A. Sadecko, garbę. A. Drižius aukščiau įvardintais duomenimis viešai paskelbė, jog tariamai jis, Alvydas Sadeckas, yra įvykdęs nusikaltimus ir neteisėtus veiksmus:

– yra korupciniais ryšiais susijęs ir netgi valdo teisėjus, kurie priiminėja jo naudai neteisėtus sprendimus, tariamai klastoja teismo sprendimus;

– tariamai jis pateikė melagingą (neteisėtą) ieškinį teismui;

– tariamai jis davė melagintus parodymus;

– tariamai jis neteisėtai dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime.

Šiais savo veiksmais A. Drižius buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu Aurimas Drižius išteisintas, konstatavus, jog nepadarė aukščiau aprašytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas A. Sadeckas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendį ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo išteisintasis A. Drižius būtų pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d., ir jo atžvilgiu būtų? paskirta reali su laisvės atėmimu susijusi bausmė bei patenkintas civilinis ieškinys.

Apelianto vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis dėl žemiau skunde nurodytų argumentų.

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamų LR BPK 305 straipsnio reikalavimų neatitikimo.

Apelianto nuomone, išteisintajame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendyje neatskleista bylos esmė, neatskleisti įrodymų įvertinimo motyvai, neatskleistos

 

3

teismo išvados dėl visų pareikštų kaltinimų išteisinimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo priimtame nuosprendyje tik išvardino privataus kaltinimo pagrindus, tačiau visiškai neatliko kiekvieno teiginio analizės. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas savo priimtame sprendime pasisakė tik dėl vieno teiginio – „jis valdo korumpuotą teismų sistemą o dėl kitų teiginių teismas nieko nepasisakė, nors kaltinimo esmę sudarė ne tik šis vienas teiginys. Taigi, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, ko pasėkoje, netinkamai taikė ir LR BK 154 straipsnio nuostatas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikymo A. Drižiaus teiginius jo (A. Drižiaus) nuomone.

Apeliantas nurodo, kad A. Drižiaus paskleisti teiginiai, jog tariamai jis, A. Sadeckas, teismuose yra davęs melagingus parodymus; tariamai jis pateikė melagingą (neteisėtą) ieškinį teismui; tariamai jo naudai teisėjai priiminėja neteisėtus sprendimus; tariamai yra korupciniais ryšiais susijęs su teisėjais, kurie priiminėja neteisėtus sprendimus jo atžvilgiu; tariamai jis dalyvavo neteisėtame privatizavime; tariamai įvykdė kitus nusikaltimus, negali būti laikomi A. Drižiaus nuomone, nes tai niekaip nesuderinama su A. Drižiaus pareiga ir prievole teiginius skleisti nešališkai, sąžiningai, etiškai ir neiškreipiant teisingos informacijos. Apelianto vertinimu, kadangi straipsnyje nurodyti A. Drižiaus teiginiai nurodyti kaip tikri faktai, jų paskleidimas sudarė aiškiai neigiamą įsitikinimą apie jį, A. Sadecką, kas, jo nuomone, laikytina įrodyta, kad tokiais veiksmais A. Drižius įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog aukščiau minėtuose straipsniuose nėra pareikšta kategoriška informacija, kad A.Sadeckas padarė sunkius ar labai sunkius, korupcinio pobūdžio nusikaltimus, bei piktnaudžiavo tarnyba, ko pasėkoje, A. Drižiaus veiksmai nepagrįstai nelaikomi nusikalstamomis veikomis, nes A. Drižius, viešindamas tokią informacija apie apeliantą A. Sadecką, turėjo tikslą pažeisti apelianto garbę ir orumą, kadangi straipsniuose pateikta informacija buvo pateikta kaip realiai įvykę faktai. Juolab, kad A. Drižius jau nuo 2004 m. sistemingai skleidžia apie jį (A. Sadecką) šmeižiančius teiginius ir ne vieną kartą A. Drižius buvo pripažintas kaltu dėl tokių savo veiksmų.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad dėl tokių A. Drižiaus veiksmų jam buvo padarytos neigiamos pasekmės, o būtent: padaryta didelė moralinė (neturtinė) žala, t. y. buvo įžeista jo garbė ir orumas, skaitytojai, skaitydami apie jį (apeliantą) paskleistą melagingą informaciją, kaip tariamą tiesą, jį nepagristai pasmerkia, o patirta žala buvo įvertinta pareikštu civiliniu ieškiniu. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. Drižius padarė tyčinius nusikaltimus neišnykus teistumui, esant atidėtam nuosprendžio vykdymui, kas rodo, jog ankstesnis teistumas ir bausmės nepadarė jokios teigiamos įtakos jo (A. Drižiaus) elgesiui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privatus kaltintojas A. Sadeckas, jo atstovas advokatas M. Kukaitis prašė privataus kaltintojo A. Sadecko apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. Drižius, jo gynėjas advokatas – A. Novikovas atmesti.

Privataus kaltintojo Alvydo Sadecko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.).

Remiantis LR BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Privatus kaltintojas A. Sadeckas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl A. Drižiaus išteisinimo pagal LR BK 154 str. 2 d., ir tvirtina, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą ir pašalinti jame keliamas

 

4

abejones, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą (LR BPK 324 str. 6 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, t. y. skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino šioje byloje nustatytas aplinkybes, surinktus faktinius duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą išteisintojo A. Drižiaus atžvilgiu, dėl to nepagrįstai išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., nepagrįstai konstatavus, kad A. Drižius nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Dėl netinkamo LR B K 154 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Įrodymai vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas šioje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, kas lėmė nepagrįstą išteisinamojo nuosprendžio priėmimą A.Drižiaus atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d.

Pagal LR BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015; 2K-451-895/16).

Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji LR BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai A. Drižiui inkriminuotini, o jo išteisinimas nepadarius šios veikas – nepagrįstas. Iš teismui pateiktos privataus kaltinimo bylos medžiagos matyti, kad A. Drižius visų pirma, buvo kaltinamas tuo, jog jis per visuomenės informavimo priemonę, t. y. jo redaguojamą savaitraštį „Laisvas laikraštis“, 2012-08- 18 (2012 rugpjūčio 18-24 Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“; 2013-02-02 (2013 vasario 2-8 Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“; 2015-05-30 (2015 gegužės – birželio 5 Nr. 21 (526)) straipsnyje „„Laisvo laikraščio“ redaktorius A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“; 2015-06-27 (2015 birželio 27 – liepos 3 Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“; 2015-07-04 (2015 liepos 4-10 Nr. 26 (531)) straipsnyje ..Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“; 2015-08-29 (2015 rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 Nr. 32 (536)) straipsnyje

 

5

„Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ paskleidė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją apie A. Sadecką, kuri žemina A. Sadecką, jo garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad straipsniuose paskleista informacija yra žurnalisto nuomonė ir situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją, yra nepagrista. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Drižius per visuomenės informavimo priemonę apie nukentėjusįjį paskleidė ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinkančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis, žinodamas pagal teismų ir prokuratūros sprendimus, kad tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, ir tai darė tyčia. Taigi, A. Drižiaus straipsniuose pateiktos informacija vertinama kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 154 str. 2 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad A.Drižius yra kaip specialusis subjektas, nes būtent dėl jo ypatybių, sprendžiant apie veikos subjektyviųjų požymių turinį, reikšmingas ir tokio pobūdžio informacijos skleidėjo suvokimas apie informacijos teiginius pagrindžiančių duomenų buvimą. Tai, kad A. Drižiaus ir A. Sadecko santykiai jau daug metų yra konfliktiški, jie nuolat bylinėjasi panašaus pobūdžio bylose, teismų sprendimais A. Drižiui yra uždrausta publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, tačiau tai žinodamas A. Drižius vis tiek toliau rašė apie A. Sadecką panašaus pobūdžio teiginiais, rodo, kad A. Drižius suvokė skleidžiamos informacijos neatitikimą tikrovei, suprasdamas, kad taip daro žalą A. Sadeckui, ir to norėjo.

A. Drižius apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra autorius viso teksto dėl kurio kaltinamas. Gailisi, jam tai vos gyvybės nekainavo visi šitie „rašinukai“. Jis turėjo omenyje, kad jam teismo sprendimu 2009 m. Vilniaus apylinkės teismas įvedė cenzūrą, tai yra, uždraudė jam rašyti straipsnius apie „Mažeikių naftą“, A.Sadecko vaidmenį ir jo ryšį su šituo privatizavimu. Nuo 2009 m. iki 2016 m. ta cenzūra nėra panaikinta. Teismo sprendime dėl cenzūros buvo įrašyta tokia sąlyga, kad uždrausti A.Drižiui rašyti straipsnius apie A.Sadecko ryšį su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, Gedimino Kiesaus nužudymu. A. Drižiaus teigimu, A.Sadeckas meluoja, o teismai „nuryja“ šitą „piliulę“. Jis neturi teismo nuosprendžio dėl to, kad teismas dirba A.Sadeckui, tokia yra jo nuomonė. A. Drižius parodė, kad A.Sadeckas pats asmeniškai keitė įstatymus, sprendė kam ir kokiomis sąlygomis galėjo atitekti įmonės akcijos. A.Sadeckas atliko esminius privatizavimo veiksmus ir gavo už tai neteisėtą atlygį. Per jo „Ekskomisarų biurą“ buvo plaunami „Mažeikių naftos“ milijonai. Prokuratūra buvo iškėlusi bylą, o paskui nutraukė, tačiau prokuroras parašė, kad ten viskas buvo fikcija, jokių paslaugų nebuvo suteikta, buvo tik sąskaitėlės išrašytos ir apmokėtos, o A.Sadecko sąskaitose atsidūrė 8 milijonai iš „Ekskomisarų biuro“, tačiau jis niekaip nesusijęs su privatizavimu. A. Drižius parodė, kad jis kalbėjo apie absoliučiai korumpuotą teismų sistemą. Pagal A.Sadecko melagingus parodymus dar yra nuteisti du žmonės, vienas jų – Vytautas Kabaila. A. Drižius parodė, kad jeigu teismų sistema korumpuotą, tai aišku, jog kažkas ją valdo. Jis neturi įrodymų, kad A.Sadeckas skambintų teisėjams. A. Drižius parodė, kad A.Sadecko neteisėtas dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime pasireiškia tuo, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog visas tas privatizavimas buvo neteisėtas nuo pradžios iki pabaigos, kad tas privatizavimas buvo antikonstitucinis. Bet kokie A.Sadecko veiksmai, kuriuos jis atliko, prieštaravo Konstitucijai, kitaip tariant, buvo neteisėti. A.Sadeckas, būdamas akcininku, sprendė šituos klausimus, kas vėl prieštarauja įstatymui. Visas privatizavimas įvyko 2000 m. – 2001 m. Neteisėtumas tame, kad Konstitucinis teismas išaiškino, jog 5 milijardų litų „Mažeikių naftos“ valstybės valdomų akcijų paketas iš pradžių buvo dovanotas neva tai „Williams“, nors ten „Williams“ nei kvapo nebuvo, nes ten buvo „ofsoras“, o po to lenkai nusipirko jas už tą rinkos kainą – 5 milijardus litų. Privatizavimo kaina yra 5 milijardai litų, kurių negavo Lietuvos valstybės biudžetas, o A.Sadeckas tame aktyviai dalyvavo. A. Drižius parodė, kad Sadlickas dirbo kartu su A. Sadecku tame pačiame komitete. Jis dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jis jam (A. Drižiui) pasakojo, kai buvo Seimo narys, kad A. Sadecko vadovaujamame komitete ateidavo Junokas ir klausdavo, kurį žmogų galima „liesti“.

Kaip matyti iš nuosprendžio, A. Drižius iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d., išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

 

—

6

A. Drižius neneigia minėtame savaitraštyje patalpinęs minėto turinio duomenis, tačiau mano, kad rašė savo nuomonę, vertindamas faktus. Be to, nors šiuo atveju reiškė savo nuomonę, jog buvo nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, ši nuomonė taip pat gali būti vertinama kaip faktų konstatavimas, nes šią informaciją labai lengva patikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas esminių aspektų nagrinėjamu atveju yra tai, kad A. Drižius jam inkriminuotus teiginius paskleidė naudodamasis saviraiškos laisve ir bylos įrodymai neduoda pagrindo išvadai, jog A. Drižius reiškė savo nuomonę tik apie teismus ir (ar) teismų sistemą, nes iš esmės daugelyje jo straipsnių iš tiesų rašoma apie teismus ir jų darbą, tačiau kartu išimtinai nuolat akcentuojamas A. Sadeckas ir jo veiksmai – neva melagingi parodymai ir melagingas skundas, pagal kuriuos A. Drižius yra išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai nėra ir kritika, nes asmens kritika – tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos (.Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Teiginiais straipsniuose A. Drižius konstatavo tam tikrus faktus, t. y. A. Sadecko neva padarytus nusikaltimus; jis yra korupciniais ryšiais susijęs ir netgi valdo teisėjus, kurie priiminėja jo naudai neteisėtus sprendimus, tariamai klastoja teismo sprendimus; tariamai jis pateikė melagingą (neteisėtą) ieškinį teismui; tariamai jis davė melagintus parodymus; tariamai jis neteisėtai dalyvavo AB „Mažeikių nafta’1 privatizavime, o tai konstatuoja tik teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nebuvo ir nėra duomenų, kad A. Sadeckas būtų nuteistas už melagingus parodymus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl kategoriška ir konkreti informacija yra nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti A. Drižiaus teiginiai apie A.Sadecką aiškiai atspindi jų kategoriškumą, yra konstatuojamojo pobūdžio, juose nėra žodžių, atspindinčių teigiančiojo asmens vertinamąjį pobūdį, pavyzdžiui, „tikriausiai“, „galbūt“, „mano nuomone“ ar pan. Taigi A. Drižius pateikė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie A.Sadecką, kurios esmė yra teigimas, kad jo nurodyti faktai yra tikri, nors dėl to nepateikė jokių konkrečių tai patvirtinančių duomenų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir tuo atveju, jei asmuo pateikia ne faktus, kuriuos galima patikrinti, bet vertinimus, toks vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Šiuo atveju minėtame savaitraštyje išsakomą informaciją A. Drižius pateikė kaip faktus, sukurdamas jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją, tekste nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, jog pateikiama informacija yra tik jo asmeninė ir subjektyvi nuomone (nenaudojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir 1.1.), kas leidžia daryti išvadą, kad A. Drižiaus straipsniuose buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė. A. Drižiaus samprotavimai dėl A. Sadecko neva melagingų parodymų neturi jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad A. Drižius, rašydamas apie A.Sadecką, sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų.

Pažymėtina, kad asmens teisė ir laisvė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti numatyta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnyje; laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama {Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Tačiau pažymėtina, kad laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka tada, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą; laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu. Šios teisės įgyvendinimo ribos nustatytos ir Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje: tai viešas interesas (būtinybė užtikrinti nacionalinį saugumą, teritorijos vientisumą, visuomenės saugumą, kelio nusikaltimams užkirtimą, sveikatos ir moralės

 

7

apsaugą); kitų asmenų teisės ir laisvės (būtinybė užtikrinti kitų asmenų teisių ir orumo apsaugą, informacijos apie privatų gyvenimą konfidencialumą); teisminės valdžios nešališkumas ir autoritetas. Taigi, saviraiškos laisvė nėra absoliuti; naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, todėl tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti ribojama pagal įstatymą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ir teises. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui – šmeižimą (LR B K 154 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad asmens teisė į reputacijos apsaugą yra ginama pagal Konvencijos 8 straipsnį kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalis; ši nuostata taikoma, kai kėsinimasis į asmens reputaciją pasiekia tam tikrą sunkumo lygį ir trukdo įgyvendinti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Tokiu atveju valstybei kyla pozityviosios pareigos pagal Konvencijos 8 straipsnį apginti asmens reputaciją užtikrinant veiksmingą jo privataus gyvenimo (būtent reputacijos aspektu) gerbimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Lavric prieš Rumuniją, peticijos Nr. 22231/05). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad pagal Konvencijos 8 ir 10 straipsnius garantuojamos teisės iš esmės turi būti gerbiamos vienodai (t. y. yra vienodai vertingos) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Delfi ASprieš Estiją, peticijos Nr. 64569/09). Taigi, įgyvendindami savo teisę į saviraiškos laisvę spaudos atstovai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės. Nagrinėjamu atveju A.Drižius, naudodamasis saviraiškos laisve, peržengė jos įgyvendinimo ribas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją apie A. Sadecką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas (taip pat – ir per visuomenės informavimo priemonę) dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Vadinasi, jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir išaiškinimu, kaip šis asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai- psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nesutarimai tarp A. Drižiaus ir A. Sadecko vyksta ilgą laiką, santykiai yra įtempti ir konfliktiniai, jie daug metų bylinėjasi teismuose iš esmės panašaus pobūdžio bylose. Kaltinime minimu aktualiu laikotarpiu nėra priimta (nėra ir iki šios dienos) nė vieno teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus. Atvirkščiai, visi skundžiamame nuosprendyje minimi straipsniai yra surašyti dėl teismų ar prokuratūros sprendimų, kuriais A.Drižiaus pretenzijos dėl melagingų parodymų pripažįstamos nepagrįstomis. Akivaizdu, jog visos šios aplinkybės buvo ir yra žinomos nuteistajam.

A. Drižius rašo ir publikuoja straipsnius, juose nurodydamas teisėsaugos instituciją, kuri eilinį kartą neva neteisingai vertina jo argumentus, tačiau kiekviename straipsnyje pabrėžtinai akcentuojamas dėmesys į tas pačias aplinkybes: A. Sadecko ryšys su AB „Mažeikių nafta“, šios įmonės privatizavimas ir neva melagingi parodymai. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad publikacijų tikslas ne teisėsaugos institucijų darbo ypatumai, o A. Drižiaus ir A.Sadecko nesutarimai.

Kaip matyti, A. Sadecko parodymai dėl dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo galimai neatitinka tikrovės ir ją sąmoningai iškraipo, t. y. buvo daroma prielaida, kad ne visos

 

8

aplinkybės buvo įvertintos. Nagrinėjant iš naujo tai buvo padaryta ir konstatuotina, kad tai taip pat buvo žinoma A.Drižiui. Vien tik tikėtina galimybė nėra ir negali būti vertinama kaip teismo neginčytinai nustatyta aplinkybė, nes vėlesniais procesiniais sprendimais nebuvo padaryta išvada, kad A. Sadecko parodymai buvo melagingi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad A. Drižiaus aukščiau minėtuose straipsniuose paskleisti tikrovės neatitinkantys faktai, jog A. Sadeckas tariamai yra įvykdęs nusikaltimus ir neteisėtus veiksmus: yra korupciniais ryšiais susijęs ir netgi valdo teisėjus, kurie priiminėja jo naudai neteisėtus sprendimus, tariamai klastoja teismo sprendimus; tariamai jis pateikė melagingą (neteisėtą) ieškinį teismui; tariamai jis davė melagingus parodymus; tariamai jis neteisėtai dalyvavo AB ..Mažeikių nafta“ privatizavime, žemina, menkina bei diskredituoja nukentėjusįjį, kenkia jo reputacijai, ir tai visuomenėje suprantama vienareikšmiškai neigiamai. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai išteisino A. Drižių, šiam nepadarius nusikalstamos veikos turinčių požymių.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog A. Drižius per visuomenės informavimo priemonę, t.y. paskleisdamas straipsnius apie A. Sadecką, pastarąjį apšmeižė, o būtent:

1. 2012-08-18 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 rugpjūčio 18-24 Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus…

2. 2013-02-02 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 vasario 2-8 Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> LL redaktorius A. Drižius nuteistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose.

3. 2015-05-30 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 gegužės – birželio 5 Nr. 21 (526)) straipsnyje „„Laisvo laikraščio“ redaktorius A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> teisme A. Sadeckas davė melagingus parodymus.

4. 2015-06-27 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 birželio 27 – liepos 3 Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. Sadecko naudai”, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> A. Sadeckas, puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas.

…> parašiau tiesą apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime… …> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. Sadecko ..prevencinis“ skundas yra melagingas.

…> A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu.

<…> A. Sadecko valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą.

5. 2015-07-04 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 liepos 4-10 Nr. 26 (531)) straipsnyje ..Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

…> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis … Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš Alvydą Sadecką, net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos – komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <…> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime..

 

9

…> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

6. 2015-08-29 savaitraštyje ..Laisvas laikraštis“ (2015 rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> melagingų A. Sadecko parodymų.

<…> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydama melagingus duomenis, A. Sadecko

naudai.

…> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime.

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas ar kitoks, negu kaip pageidauja išteisintasis, jų vertinimas teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismų sprendimai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų. Kaip minėta, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino šioje byloje nustatytas aplinkybes, surinktus faktinius duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą išteisintojo A. Drižiaus atžvilgiu, dėl to nepagrįstai išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., nepagrįstai konstatavus, kad A. Drižius nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Drižiaus veikai baudžiamasis įstatymas – LR BK 154 str. 2 d. – pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes taikytinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendis naikintinas.

Dėl A. Drižiaus atžvilgiu skirtinos bausmės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, ir kad nustatytos teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Todėl, A. Drižiaus padaryta veika, numatyta LR BK 154 str. 2 d., įvardijama kaip nusikalstama veika, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veikąjpadariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę,

 

10

atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o šiuo atveju – pirmosios instancijos teismo diskrecija.

LR BK 154 str. 2 d. įtvirtinta, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. Drižiui bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), jo veika padaryta tyčia. Teismas įvertina ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad darydamas nusikalstamą veiką buvo teistas ne vieną kartą, tame tarpe ir už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas, VšĮ „Vilniaus priklausomybės ligų centre“, VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“ ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje į įskaitas neįrašytas. Taip pat atsižvelgia į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo turtinę padėtį (dirbantis UAB „Laisvas laikraštis“), vedęs bei į tai, kad jis aukštojo išsilavinimo. Teismas, įvertinęs bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas LR BK 154 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į A. Drižiaus asmenybę, įvertinęs kitas paminėtas aplinkybes, nusprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą (LR BK 75 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo požiūriu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos (LR CK 6.250 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (LR CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir

 

11

parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizini skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas išteisinęs A. Drižių iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numautą LR BK 154 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, A. Sadecko civilinis ieškinį palikto nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas, A.Drižių pripažindamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d., sprendžia nukentėjusiojo A. Sadecko neturtinės žalos klausimą. Nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos (b. t. 1. b. 1. 7-9).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad A. Drižiaus veiksmai sukėlė itin neigiamas pasekmes nukentėjusiajam, jog nukentėjusysis patyrė ilgalaikius, aštrius neigiamus išgyvenimus bei dvasinį sukrėtimą, kuris jaučiamas iki šiol, bei susiklosčiusią teismų praktiką.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiajam A. Sadeckui priteistinas iš A. Drižiaus 2000 eurų neturtinės žalos dydis, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent tokio dydžio priteistina neturtinė žala bus teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į pažeistą vertybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio pakeičiama ir šioje dalyje apelianto skundo argumentai pripažįstami kaip pagrįsti.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo.

Teisme 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti kaltinamojo A. Drižiaus antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pažymoje nurodoma, jog advokatas Saulius Kibilda teikia antrinę teisinę pagalbą A. Drižiui baudžiamojoje byloje Nr. 1A-522-851/106, pažyminti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 48,64 eurų.

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas {Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K- 196/2009, 2K-351/2009).

Šioje byloje apeliacinį skundą yra pateikę nukentėjusysis A. Sadeckas. A. Drižius apeliacinės instancijos teismo pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d. Vadovaujantis LR BPK 322 str. 1 d., kuria imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia^ kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. Drižiaus netenkintinas.

Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nukentėjusiojo A. Sadecko apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą jį naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.,

nusprendė:

 

12

privataus kaltintojo Alvydo Sadecko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendį.

Aurimą Drižių pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., ir skirti jam laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-03-04 nuosprendžiu, ir galutinę bausmę A.Drižiui skirti laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant Aurimą Drižių visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo

dienos.

Iš dalies tenkinti privataus kaltintojo Alvydo Sadecko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir iš Aurimo Drižiaus priteisti Alvydo Sadecko naudai 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš Aurimo Drižiaus.

Kolegijos pirmininkė , Aiva Survilienė

Teisėjai: Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė

 

Arturas Šumskas