Velykų bobutės pasaka apie mafiją. Kaip Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos padėjo kurti Lietuvos gaujas ir dalyvavo jų veikloje

Kristina Sulikienė

O dabar dvi Slabados istorijos iš dviejų pusių.

SLABADOS MAFIJOZAI – UOLŪS LIETUVOS KARIUOMENĖS SPECIALIŲJŲ OPERACIJŲ PAJĖGŲ KARIAI

Panemunėje įsikurusiame Jėgerių batalione (Specialiųjų operacijų pajėgų pirmtakas) tarnavo Gintaras Želvys (nuotr.) . Jo mama Želvienė buvo Karpavičiūtė, bet tai suklastotas domuo, nes ji buvo iš tikrųjų Daktaraitė.

Gal SOP ir visa LK tokie buki, kad nesuvokė, jog priima gryną gryniausią gangsterį į savo tarpą.

O gal viską suvokė ir tikėjosi „perauklėti“. O gal tikėjosi užimti vietą nusikalstamame pasaulyje – juk kažkas metų metais sprogmenimis nusikaltėliams prekiavo, ar ne?

Vilijampolėje netoli „Daktarynės“, kur karaliavo Jadvyda su Ramute, virė tuos skanius cepelinus, o dukras vertė su šviesiais plaukais stovėt už baro (kas normalioje mafijos šeimoje neįmanoma), gyveno kunigas. Jis buvo ir vyriausias kariuomenės kapelionas. Jis 1996 metais gavo vardinį ginklą, ir kad gaujos, apie kurias šitaip trimitavo teisėsauga, negrobtų iš jo namų ginklo, jis jį laikė kur? Jėgerių batalione.

Ginklą padovanojo buvęs komjaunuolis, komunistas, o Tomkus teigia, kad dar ir kitoks – istas, iš XXXXL liemenės neišlendantis storasis Linas. Kunigas neįtarė, jog tai klasta – nagi kas atsisakys apdovanojimo už narsą, tarnystę krašto apsaugai? Vėliau tik paaiškės, jog tai buvo gudraus plano likviduoti patriotą kunigą dalis…

Jėgerių batalione tarnavo ne tik mafiozas Gintaras Želvys, jis turėjo dar visą krūvą pusbrolių, nes Henriko Daktaro pusbrolis Vaclovas Daktaras turėjo ne vieną seserį. Turėjo ir draugų iš kovos klubo. Kurie irgi tarnavo SOP arba Jėgerių batalione.

Taigi, įsivaizduokite – kunigas nori apsisaugoti, ir ginklą laiko Lietuvos kariuomenėje, o LK knibždėte knibžda žiurkių iš nusikalstamo pasaulio. Niekas jų net neįtaria, nes teisėsauga plyšauja, jog vienintelis mafiozas – tai Henrikas Daktaras, bet kad jis ištisai sėdi kalėjime, ir net nežino, kur tas Jėgerių batalionas.

O trečia šios istorijos pusė tokia, jog Aurelijaus Verygos ir jaugi garsaus kovotojo su korupcija ir MAFIJA patarėja, padėjėje, guodėja ir kovos su alkoholiu įkvėpėja Rūta Zabielienė – Veprauskaitė turi brolį pulkininką Veprauską, kuris ir vadovavo Jėgerių batalionui, buvo atsakingas ir už Suvalkėlių poligoną. Rūtos Zabielienės praeitis – konservatoriška, o Rasai Juknevičienei ji į asmeninį jos mobilų būna skambina naktį, tuo gąsdindama Panemunės karius. „Norit, aš štai dabar paskambinsiu Juknevičienei“, jie atsako „ne, nenorim“. Man gyrėsi ir ne kartą, ir netgi rodė, kad turi Rasytės telefono numerį.

Žvelgdama į Verygą, aš mąstau, jog KGB, GRU ir kosminės bei utopinės žvalgybos bėgdamos iš čia, „Radnyčiokų“, „Novyčiokų“ ir tiesiog „Durnačiokų“ nepasiėmė. Tokios pulkininkų sesės kokiems 75 metams į priekį gavo cheminių medžiagų, kuriomis gali valdyti netgi pačią Dalią Grybauskaitę.

Slapti padaliniai su savo vadovais irgi – juodosios kosmoso skylės. Išminavimo batalionui, kuris įsikūręs ten pat, kur Jėgeriai, vadovavo kažkoks beveik nupiepęs pulkininkas leitenantas, nes jis sugebėjo su išminavimo mašina atvažiuoti 2012 01 05 į Klonio gatvę ir ten „pasiklysti pakeliui į VI fortą“. Dar buvo nufilmuotas, ir jo mašinos numeriai – identifikuoti, dėl ko tą patį vakarą Lietuvos kariuomenės majorai kikeno į saują ir žvengė, „koks debilas pulkininkas leitenantas, prisidirbo“. Nors tuo metu visiškai net netarnavau Lietuvos kariuomenėje, bet jaučiau pareigą pranešti žvalgybos naujienas, o kieno numerį turėjau, tam ir pasukau. Iš čia ir yra gandas, kad esu tokia, kokia esu, ir kitokia nebūsiu – matau piktavalius iš LK, ir netyliu. Kitiems atrodo gražu, kai kariai išsidirbinėja. O man negražu. Tokiu būdu turiu savo VBS agentūrą, kuri apima abidvi žvalgybas, tačiau skirtumas toks, jog niekam, „kam priklauso“ neatsiskaitau, skambinu ir rašau „ataskaitas“ savo nuožiūra (ne pagal „naznačenije“, ir nebūtinai Lietuvos LK pranešu, nes kai jie prisidirba – jie patys savęs netiria…). Garsiųjų šaukštų atveju į Vokietiją rašiau, nes atsibodo ištisai puolantis Žukas. „Jūs ten turit ką nors ant jo ar ne, būkit geri, nebeįmanoma“. „Ja ja gerne“, atlojo vokiečiai, tiksliau, atskalambijo auksiniais šaukštais ir deimantiniais samčiais…

KARIUS RUOŠIA RUSIJOS ŽVALGYBOS „ATSARGINIAI“ IR PRISIDIRBĘ LIAUŠENOS

Nieko Išminavimo plk. ltn. aišku, nebuvo – už labai gerą tarnybą, kai su išminavimo mašina, kurioje galima vežtis bombą, gąsdino Deimantę Kedytę („mane ims su kariuomene, aš bijau!!“- tą dieną žaisdama šachmatais su manim, ne tik figūromis apsistačiusi karalių, bet ir žodžiu sakė mažoji kankinė) – buvo paaukštintas į „Ruklos pelkę“, ir turseno šalia Rusijos GRU atsargos karininko, kuris 1990 birželį baigė Frunzės žvalgybos fakultetą GRU akademijoje, ir buvo paskirtas vadovauti pirma TSRS, po to jau Rusijos žvalgybos batalionui Rusijoje, kur davė priesaiką tarnauti Rusijai iki mirties. 2014 metais patekusi į Ruklos pelkę ir pamačiusi, jog mums vadovauja Rusijos žvalgybos karininkas, davęs priesaiką Rusijai, toliau tarnauti Lietuvos kariuomenei atsisakiau. Toje pelkėje priešais mano kuopai buvo tariamai kariuomenhės koplyčia, kur patekti man, LK karei, neteko – mūsų niekas ten neleido. „Kariuomenės kapelionas“ mėgo vesti mišias ir maldas kažkokiems nuolat po batalioną besiblaškantiems civiliokams. Rytais jis rikiuotėje savo tamsiu baisiu veidu skaitydavo kažkokis ištraukas iš Evangelijos, tačiau iš balso girdėjau, kad jis visai tuo, ką skaito – netiki. Tokiu tamsiu asmeniu pakeitė šios pasakos herojų.

Teisme KAM atstovas sakė, jog tai, kad Ruklos batalionui vadovavo dvigubas (Rusijos ir Lietuvos) karininkas, davęs priesaką ir šiuolaikinei Rusijai „ne priežastis atsisakyti“. Jūs tik įsiklausykit, koks tai beprotizmas. Tuo pačiu metu rėkiama, jog mes NATO – bet karius ruošia Rusijos kariuomenė…Teismai baigėsi taip, kad teismas nepanaikino KAM ministro įsakymo perkelti mane į rezervą, sprendimas įsiteisėjo. Tarnauti nebereikia, nors iš LK neišbraukė, nes jeigu ten ateini, tai nebeišeisi.

O jeigu nupiepėlis pulkininkas leitenantas nesiorientuoja Kaune, kaip jis galėjęs susiorientuoti kad ir kiek yra sprogmenų ir kiek turi būti? (Šiuo metu Panemunės išminavime irgi pasigesta didelio kiekio sprogmenų…“Skaičiavimo klaida“, maloniai paaiškino spaudos atstovė…Viena tona trotilo šen – viena ten: koks skirtumas.) O ką kalbėti apie karius ir jų geneologijas: Išminavime arba visiškai neįdomios tos geneologijos, arba tyčia imami „pakabinti“ kariai: yra ir teistų, ir mikčiojančių. Niekas juk netikrina, jeigu gauna „geras išvadas“, vėliau apsimeta, jog „sprogmuo sprogo arti, todėl ir mikčioju“. Rukloje mane mokė miknius seržantas, kuris sakinio nesugebėdavo pasakyti neapsiseilėjęs. Invalidus toleruoju, nes kas dieną kalbama apie „patyčių kultūrą“. Vėliau tik suvokiau, jog tiesiog pagal LK apibrėžimą, karių negali ruošti neįgalūs asmenys. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba į paklausimą, ar mikčiojimas yra liga, ir jeigu yra, kokia, atrašė, jog tai psichikos ir elgesio liga, su kodu F. Seržantas miknius – elitas. Nes …serga.

Lietuvos kariuomenėje visko yra, visko pasitaiko, ir su tokia kariuomene mes nugalėsime Rusiją, Abchaziją, nueisime iki Krymo ir atkariausime jį Ukrainai. Todėl vėl prisipirksime radiolokacinių stočių už 2,8 mln. eurų, o pensininkai greičiau išmirs, ir bus tuštesnė Lietuva – juk kariai rėkia, kad nepragyvena iš 700 eurų, o mokytojai – iš 800 eurų, o pensininkai pragyvena iš 140 eurų pensijų. Nes Rusija taip smarkiai puola, kad galima ir pakentėti. O jeigu kam nors neaišku, Dalia Grybauskaitė, storėjanti sulig kiekviena kadencija, ir jeigu būtų išrasta trečioji – jai pakelti jau reikėtų krano – Konstitucinės teisės „sjezde“ pareiškia kažką apie partizanus, kur buvo infiltruotas jos tėvas, NKVD karininkas. Ir visiems turėjo būti aišku, deja, užsienio svečiai pasipiktino Grybauskaite ir pareiškė, jog ji elgiasi neteisėtai, neleisdama dalyvauti Rusijos atstovų. Apie teisę rusams kalbėti – negalima, o štai Mokomajam pulkui vadovauti – prašau. Juk kariuomenė ir teisė niekuo nesusiję, norėjo, matyt, pasakyti Magnolija.

SOP – ĮSLAPTINTI, TAD TARNAUTI GALĖJO IR GALI NETGI KAUNO GANSTERIAI/ĖS

SOP yra išdalinta visuose daliniuose ir sėdi kampuose, nėra sutelkti viename batalione. Todėl Išminavime, tarkime, SOP karių irgi yra. Jeigu kalbėtume apie jų „maskavimąsi“, tai yra apgailėtina, visos tos barzdos, arba vaidinimas menininkų – seniai žinoma, ir yra naivu. Va nebent gangsteriai čia buvo tikra „maskirovka“, bėda ta, kad banditai net nemąstė tapti tikrais kariais. Lietuvos kariuomenė, kaip supratau, jų perauklėti irgi nė nebandė, gal ir „verslo“ pinigais dalinosi, arba 10/90, o gal kitokia kubatūra.

Po Kauno Daktarų – moterų arba Vagių motinos Želvienės „gango“ apmirimo – 2013 metais žuvo ne tik Gintaras Želvys, bet ir dar 6 jo pusbroliai, ir visi buvo išguldyti beveik vienu metu – Daktarų moterų gauja turėjo daryti naujas infiltracijas. Ir padarė – susižendino su Juozo Vitkaus išminavimo batalionu. Gali laisvai atvažiuoti ir išvažiuoti, o, kiek supratau iš Daktaraitės pasakojimų, ji dėl giminystės su gangsteriu Želviu ir kitais seniausiai galėjusi praeiti į SOP kada nori ir kiek tik nori. Gal ir pati yra „SOP suportas“, ką mes ten žinome, kokių yra tarnysčių ir ubagysčių toje mūsų kariuomenėje. Juk kiekviena žvalgyba turi ir moterų „podrazdelenije“, jos vykdo informacijos traukimą per lovą arba pila į gėrimą „Radnyčioką“ su „Durnačioku“.

Želvienė kaip ir Vaclovas Daktariukas buvo išmėtyti iš namų, ten kažkokia keista istorija – Vaclovas augo vaikų namuose, o jo sesuo pas čigonus. Ten ji išmoko visokio meno, ir galiausiai greičiausiai ėmė jiems vadovauti.

Arba jie vadovauti Daktarų – moterų mafijos „skyriui“.

KUNIGO LIKVIDACIJOS OPERACIJĄ „PALEIDO“ LK JĖGERIŲ BATALIONO (SOP) „ŠEŠTI“, PASITELKĘ…KALĖJIMĄ, POLICIJĄ, PROKURATŪRĄ…IR ČIGONĄ

Istorija labai paprasta.

Kunigas vyriausiasis kariuomenės kapelionas nutarė pasiimti namo 2 dienoms savo vardinį ginklą.

Jėgerių batalione tarnavo dalis Daktarų – moterų mafijos sūnų. Suveikė sistema per visas tarnybas ir žinybas, ir iš kalėjimo skubiai buvo paleistas čigonas – vagis. Jam duota užduotis.

Kadangi suveikė visos sistemos, kažkas sąžininingas iš SOP ar kalėjimo ėmė ir paskambino kunigui „bėk iš namų, bus baisu“.

Kunigas – bėgt iš namų. Paliko ir ginklą.“Jeigu bėgsiu su ginklu – tada gal mane pakeliui sušaudys, arba nušaus iš mano ginklo ir užmes ant viršaus.“- mąstė jis.

Grįžęs namo rado viską apversta aukštyn kojom.

Įdomiausia, kas vyksta toliau.

Vagį čigoną pagauna, nes esą policija išgirdo, kaip jis šaudė, todėl girdėjo, kur šaudo, ir sugaudė.

Į klausimą, kodėl jis įsilaužęs į kunigo namus, vagis atsakė, jog norėjęs pašaudyti. (Vagis, ką tik išėjęs iš kalėjimo, žino, kur gyvena kunigas, ir kad jis tą dieną namie turės šautuvą, nes namie nebuvo seifo. Kad nėra seifo – vagis irgi žino.)

Užkarda visame rajone po kunigo namų apvertimo aukštyn kojom – neimta joks brangus daiktas, tik šautuvas – atsirado iš karto, visa Vilijampolė blokuota. O juk tokiems dalykams reikia pasiruošti 1-2 dienų. Bet jau įžangoje paaiškinau, kokia mafijos infiltracija buvo ir tebėra SOP, Lietuvos kariuomenėje – o juk kariai ir jų žmonos neskelbiami viešai, visuomenė ir nežino nieko.

Vagis patalpinamas į areštinę. Spėju, jau be ginklo (turėtų bent jau atimti?). Pabėga iš areštinės (sargai arba užmiega, arba grasina jiems su kunigo šautuvu? Tuščia dėtuve – nes viską jau iššaudė?). Atrandamas Trakų rajone. Miegantis, o po pagalve – kunigo šautuvas. (Pamenate kaip Kedys buvo rastas prie Kauno marių, šalia butelis su vandeniu, švarūs batai, ir gražiai padėtas ginklas, IŠ KURIO NEIŠŠAUTA.)

Toliau galiu nepasakoti, kokius kryžiaus kelius nuėjo kunigas, kol atgavo KAM ministro jam dovanotą vardinį šautuvą. Policijoje nesugebėjo paaiškinti, kodėl jie neatiduoda nuosavybės. Bet kartu drebėjo, jog „žinok, mus čia visus išmes iš darbo“.

Kas apvertė namus, kas ten siautėjo, kodėl policija blokavo visą rajoną, ko jie ieškojo (turbūt kunigo?) – niekas nepaaiškino ir nepaaiškins.

O mano versija tokia – jog Lietuvos kariuomenę tebevaldo KGB‘istai, ir jie tų, kurie nesutiko bendradarbiauti, labai nekenčia.

KUNIGAS ATSISAKĖ KGB PASIŪLYMO TAPTI VYSKUPU, ATSISAKĖ IR ŠILTO FOTELIO VATIKANE. „DĖDULĖ“ BANDĖ PALAUŽT POPIEŽIŲ – GAVO PER AUSĮ

O vyriausiasis kariuomenės kapelionas atsisakė iš KGB pasiūlymo tapti šios struktūros kontroliuojamu vyskupu. Atsisakė ir tarnybos pas popiežių Joną Paulių II-ąjį: nes šitą pasiūlymą atsiuntė irgi…KGB, kuris valdė net Vatikane įvairius svertus. Tik nevaldė popiežiaus. Lindo pas Johanesą Pavlą II ir Vytautas Landsbergis 1991 metų lapkritį, nurodinėjo jam, kokius vyskupus reikia skirti. Dabar šventuoju paskelbtas popiežius „pasiuntė“ Dėdulę – paaiškino, jog ne jo nosiai, nes Bažnyčia nepriklausė valstybei ir nepriklausys, „Tata“ tame priėmime buvo nukabinęs nosį. Tik Algirdas Mykolas Brazauskas ne – jis nesikišo. O KGB‘istas Valionis bandė šildytis popiežiškuose spinduliuose, gal vėliau kaišiojo tą nuotrauką visur ir todėl darė karjerą. KGBistai juk žinojo, „kaip“. Šiąnakt jie vėl „kritinėjo“ „besimelsdami“ pirmuose suoluose Vilniaus katedroje, ypač Rasytė, ir niekada išpažinties neinantis Atominis Grybas, gaunantis Ostiją iš Amerikos atsiųsto mums valdytojo…Nes vietiniai, persekioti KGB – netinka, ir viskas. Jie nesukalbami.

Paprastam kukliam kunigui labai rūpėjo kardinolas Vicentas Sladkevičius. Todėl jis jo nepaliko, į jokius Vatikanus – nevažiavo. O Dievas saugojo tokį taurų žmogų, kurio mūsų valstybinė mafija, kuri yra apsiraizgiusi nuo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų, Išminavimo, policijos, ir kalėjimų sistemos – nesugebėjo jo pražudyti, nors pasikėsinimų būta ir daugiau.

Tik, pamąstykime – ar sovietinis KGB buvo iki tokio lygio nuprotėjęs, jog būtų organizavęs panašius atvejus? Juk šita sistema, kokią turime dabar, pranoko 100 kartų sovietinį KGB, GRU, kosminę ir utopinę žvalgybas- kartu sudėjus. Prie TSRS KGB atsisakė vyskupo regalijų, vykti į Vatikaną- ir niekas nesikėsino. Laisvoje Lietuvoje atsisakė paklusti durnizmui, nepasidavė persekiojimui (kovojo dėl teisės grįžti į vyriausiojo kapeliono pareigas, tačiau Lietuvis hierarchai nevykdė Vatikano nurodymų…)– paleidžiama likvidacijos schema, kunigas vos nežūsta nuo kažkokio čigono – vagies rankos. Čigono, kuris gali išeiti kada nori iš bet kurio kalėjimo, o vietoj pagalvės gali naudoti kieno nori šautuvą…

Buvo perimtos senosios agentūros, tačiau jos pateko į rankas mafijai, ir prie kariuomenės prisišliejusiems asmenims, kurie sugeba įsitaisyti dirbti net Seime, apdurninti net sveikatos ministrą, kad dėl jo kvailumo ir bukumo kuriami netgi himnai. Net Atgimimo daina perkurta į Himną Verygai, kuris kenčia dėl alkoholizmo atsiminimo – tėvas jo buvo geriantis. Todėl šiuo liguistu asmeniu gudriai manipuliuojama per Rūtą Zabielienę, nes Verygos nutarimai ir jo idėjos verčia žmones piktintis dabartine valdžia, ir ilgėtis tikimasi ko? Konservatorių. Vadinasi, per Zabielienę veikia gudri konservatnykų chebra.

O juk Daktarų moterų gaujos vagių tinklas valdė ir didelį spirito biznį, ir alkoholio draudimas labai atgaivino „fabrikus“. 2014 metais mirė Želvienė, ir kažkas juk turėjo perimti ir vagis, ir „taškus“, ir visą kita.

LIETUVOS KARIUOMENĖ DALYVAVO KANKINANT ŽMONES NELEGALIUOSE CŽV KALĖJIMUOSE LIETUVOJE, REMIANTIS HAGOS TRIBUNOLO PROKURORĖS RAŠTAIS

Apie tai, jog Lietuvoje buvo nusivažiuota, ir ne tik atkartoti sovietų tardymo metodai, bet visiškai išsigimta ir sukurti nauji – svarsto Vakarų publicistai filmuose apie slaptus CŽV kalėjimus Lietuvoje, ir apie tai, jog Lietuvos kariuomenė sutiko dalyvauti kankinant užsienio piliečius – nors nuo visų stogų rėkia tuo pačiu metu, jog Lietuva – kankinių kraštas. Aišku, tai sukelia prezumpciją, jog į LK ir visas specialiąsias tarnybas nuėjo dirbti NKVD ir KGB vaikeliai, kuriems asmenų kankinimas, terorizavimas ir uždraustų metodų naudojimas dėl tėvų ir senelių „praktikos“ buvo įaugęs į kraują…Todėl tiko kaip kolegos ir asmenys, apie kuriuos Airijos spauda rašo „pats baisiausias žinomas gangsteris Airijoje, tituluotas velniu, Gintaras Želvys“. Koks žiaurus buvo Želvys, ir kaip jis reketavo tautiečius, visi iki šiandien atsimena. O CŽV kalėjimuose gal irgi tokie kaip Želvys „dirbo“. O sušaudė jį tai su IRA (Airijos išsivadavimo armija) susijęs smogikas. Gal čia viskas dar sudėtingiau, ir ne „dėvėti drabužiai“ kalti? Juk mirusieji nekalba, ir Hagos tribunole – neliudija…

Tai, jog Lietuvos kariuomenė yra susijusi su asmenų slaptuose kalėjimuose kankinimu, rašoma dar pernai oficialiame Hagos tribunolo prokurorės dokumente, jis yra viešai įkeltas ir visiems laisvai prieinamas. Šiuo metu Hagos tribunolui pateikti 669 skundai dėl asmenų kankinimo, dalis asmenų buvo kankinami Lietuvoje.

Ar „Lietuvos rytas“, mėgstantis kurti pasakėčias, ir pastaruoju metu demonizavęs Lauryną Baltrūną, nors eilutę parašė apie Airijoje siautėjusį velnią ir savarankišką ginkluotą nusikalstamą gaują jau net ne Lietuvoje, o užsienyje sukūrusį Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų kariškį Gintarą Želvį? Ne. Vengė skandalo. Todėl parašė, jog „sušaudytas dėl dėvėtų drabužių“. O kad tuose konteineriuose su drabužiais vežiojo „šūdą“, ir kad ne paslaptis, Lietuvos kariuomenė sėdi ir sėdės Afganistane irgi dėl „šūdo“ – tai čia vieša paslaptis, ir kam iš viso apie tai kalbėti, ar ne? Afganistano prezidentai tiek buvę, tiek esami, ne kartą sakė „mes patys norime kontroliuoti savo narkotikus, mes sugebame“. Ne – „sąjungininkai“ mokės kontroliuoti Afganistaną geriau, dar ir prisiplėšti galima, antikvariato parsivežti, ir nesuskaičiuojamą kiekį kailinių kepurių – juk lėktuvų niekas netikrina. Dėl pasipelnymo galima buvo ir žmones kankinti. Juk iš tokios „skurdžios algos“ namų nepasistatysi…Vienas Afganistane „tarnavęs“ buvo tokiu nuvažiavusiu stogu, jog pirmą mano tarnybos dieną ištisai klykė, kad visus užmuš. Pernai rugsėjo 15 dieną Varėnos policininkai ne tarnybos metu jį pagavo su uniforma, ir 2,49 promilės už vairo. Keista, kad Rūta Zabielienė su Rita Poškiene neprisistatė jo ginti – o juk moka…

Tas pats „patriotizmo proveržis“ ir „ginant Ukrainą“, kuri yra TSRS Respublika, ir mums ją ginti tas pats, kas ginti Rusiją, Gruziją, Abchaziją, Kalnų Karabachą, na ir Kinijos Liaudies Respubliką „tožė“ – tai ne NATO šalys, ir joks nei 5 nei 555 punktas negalioja, mes neturime jokios gynimo sutarties.

Dalia Grybauskaitė pasakė: „Mes padėsime Ukrainai karinėmis priemonėmis“.

Lietuvos spauda vakar pranešė – palei Ukrainos sieną Lietuvos kontrabandininkų automobilių, kuriuos konfiskuoja Ukrainos pasienio tarnyba, nebėra kur dėti – jie dalinami dykai Ukrainos žmonėms.

Tereikia susimokėti automobilio perregistracijos ir draudimo mokestį. Automobiliai dovanojami su lietuviškais numeriais.

KAIP LVŽS (BUVUSI KONSERVATORIŲ) PAŽIBA RŪTA ZABIELIENĖ SU RITA POŠKIENE ORGANIZAVO ŠAUTUVO BYLĄ

Pabaigai ir palyginimui, priminsiu, jog Jėgerių bataliono buvusuo vado pulkininko Veprausko sesuo Rūta Zabielienė, sužinojusi, jog mano vyras pričiupo girtą su 1,89 promilės kaip eismo dalyvį jos globojamą vagį ir girtuoklį, parašė už jį pareiškimą, kad mano vyras su tikru ginklu norėjo jį nušauti.

Papildomai ši kovotoja už tiesą, šviesą, blaivybę, geresnę Lietuvą ir labai didelė kovotoja su korupcija ir mafija paliudijo, jog taip tikrai buvo. Nutylėjo, jog senokai globoja vagį, nuo kurio kenčia visa Rokų apylinkė. Pavaizdavo savo globotinį kaip šventąjį, kuris vos nebuvo nušautas – nesvarbu, jog girtas (1,89 prom.) jojo žiemą keliu, ir arklys buvo visiškai ne jo. Grynas čigoniškas vaizdelis, ir tiek.

Ginklo ekspertizė buvo suklastota, ten buvo parašyta, jog nors ginklas nešaunantis, ir tuščia dėtuve, su juo tikrai buvo galima nušauti vagį.

Tyrėja Stankevičiene, darbe lakstanti su džinsais (tyrėjo algos matyt neužtenka normaliems biuro drabužiams, šiaip tai gėda ir tiek buvo žiūrėti…) gyrėsi, jog „bylą perduos į teismą“

Ten kovotoja su mafija ir korupcija Rūta Zabielienė būtų buvusi pagrindine liudytoja, būtų toliau kovojusi už tiesą ir šviesą. Deja, bylą teko nutraukti, nežinia, kas pasidarė Ritai Poškienei, atsipeikėjo, gal galima hipnozė, gauta nuo Zabielienės, nebesuveikė.

„Ginklą“ grąžino sulaužytą.

O kunigui, pavyzdžiui, „tyrėjai“ grąžino ginklą irgi išsaususį, visą apklijuotą lipdukais. Nesugadintas, bet jis buvo nebenaudotinas. Todėl ginklą skubiai padovanojo muziejui. Kad vėl kas nebandytų ko nors imituoti. Keisčiausia, jog policija išiminėjo kunigo ginklą, pasitelkdama vagį čigoną, kurį po to paleidinėjo iš suėmimo…Apgailėtini policijos „agentai“…Apgailėtinas bandymas sakyti, kad policija ir čigonai kartu nedirba. Dirba. Ir pernai metų istorija tą rodo. Ne tik dirba, bet kažko nebepasidalina.

O mūsų kaime – O SUTAPIMAS – kažkas pernai nupyškino su tikru ginklu kažkokį vagį. Tai turbūt būtų buvę prikergta mums – juk byla buvo, tuščia dėtuvė, tikėtina, šaudė. Nors aš neturiu ginklo ir nemoku šaudyti („mokytis“ „šaudyti“ su iš detalių sudėliotais 1956 metų gamybos „ginklais“ atsisakiau raštu, nes ginklas yra ne senesnis nei 30 metų, visa kita – antikvarinė vertybė), tačiau policija yra sukūrusi mano kaip „ypatingai pavojingo ir ginkluoto asmens“ įvaizdį, tuo tiki net Vadovybės apsaugos departamentas: kai Seime sucypė švarke raktai, VAD vyrukai vos į kelnes nepridėjo…

Žinau panašų atvejį, kai pas Lietuvos kariuomenės kūrėją, atsargos kapitonę, namie irgi buvo kratos, ir išimtas dujinis pistoletas, kuris neveikia: užvesta labai rimta „nelegalaus ginklo laikymo byla“. Policija, toks įspūdis, nesugeba atskirti kas yra ginklas, o kas – ne: o gal ten tikrai priima tik intelekto koeficiento riboto – ką pasako tirti, tą tiria, patys iš viso nemąsto, ir nereflektuoja? Kartą Kaune kolekcionierius, laikantis išardytus gabalais surūdijusius ginklus pasiskambino į policiją ir paklausė, gal gali viską atvežti? Į jo namus buvo atsiųsta antiteroristinė brigada „Aras“, jam iškelta baudžiamoji byla. Susidaro įspūdis, jog vargšeliai neturi jokių bylų, ir įspūdžių, ir neturi kur prasiplauti „kovos su ginkluotu nusikalstamumu“ pinigų.

Tiesa, pernai metais užmuštos merginos ieškojo 45 policijos ekipažai, sraigtasparnis, ir ta pati išminavimo brigada „Aras“. O kai aš kreipiausi dėl brolio paieškos, jo neieško niekas iki šios dienos – byla tuščia, Kriminalinė policija parašė, kad jis mirė, nors Civilinis kodeksas neleidžia be teismo proceso tokių faktų – nesant net lavono- nustatyti.

Dažnai gyventojai verkia, jog „mes kalti dėl to, kad blogą valdžią išsirenkame“. Priminkite, prašau, kada vyko Kriminalinės policijos rinkimai – ši tarnyba net pažymas apie tai, kad neturintis bylų žmogus yra minimas ikiteisminiame tyrime, sugeba suklastoti, o pažymos autorius, Vitalijus Gailius, beje, irgi labai geras Rūtos Zabielienės draugas (kiek ji man apie jį suokė telefonu 2013 metų gale, jog reikia jį į prezidentus…) sėdi Seime ir kovoja su kuo? Atspėjote – KORUPCIJA. Niekino nerenkami ir neaišku nieko paskiriami „kovotojai su kriminaliniais nusikaltimais“ kurpia bylas, niekieno nerenkami prokurorai po jomis pasirašo, neša į teismą, ir niekieno nerrenkami teisėjai, kurių dalis – girtuokliai – tik perrašo policijos kabinetuose sukurtus skiedalus į bylas, padeda Lietuvos Respublikos herbinį antspaudą ir parašo „nutartis neskundžiama“. Svarbu, kad policija turėtų kokį vagį, stukačių, geriausia – kad dirbtų Seime, ir vaidintų šventą kaip yra Rūtos atveju.

„Bomžų“ sušaudymu pernai niekas nebeįtarinėjo, nes, visa laimė, jog aš Ritai Poškienei Šiaulių apygardos teisme išgrasinau visais nelabaisiais, kad nebebandytų klastoti bylų, nes pasigailės.

Rūta Zabielienė, nors formaliai (dokumentuose) dirba Seime dažnokai blaškosi po kaimus, matyt turi „objektus“ ir prižiūri kažką, kažkokį „biznį“, nes nelabai tikiu, jog myli gamtą. Tai nėra geras ir mielas žmogus, blaškosi šiaip, iš mados, nes reikia atrodyti labai veiklia. Tik jau vagies šalia neturi. Kažkas liepė jam dingti. Kiti vagys neseniai vienas po kito galus pridavė, nes gi taškai vėl veikti dėl Verygos reformos pradėjo, tai greičiau Anapilin Veryga juos išsiuntė, pensijų mokėt anei pašalpų nebereikės. Beje, Rūta Zabielienė kiek ją pažinojau, laikydavo vištas. Bet jos namelis stovi tai mieste. Dabar toks žmogus, kuris nesilaiko įstatymų, higienos normų, patarinėja sveikatos ministrui. Dar ir arklį Bėrį buvo sau užsirašiusi. Gal Panemunėje kur pas čigoną ir laikė, nes tvarto Kauno rajone tai neturi. Su arkliu Bėriu į poligoną teigia vežiojusi daržoves. Sukosi karininko sesuo kaip tik sugebėjo.

Tokia tad velykinė pasaka apie mafiją.

Bus daugiau.

Kaip patys suprantate, nurodyti faktai „nieko bendro su realybe neturi“, nes apie tai nerašė „Lietuvos rytas“, ir nerodė LRT. Šiaip tik krūvos procesinių dokumentų, bet kam tai yra svarbu? Juk lietuviai tiki tik TV transliuojamomis nesąmonėmis.Nesvarbu yra ir tai, jog KGB „paskirtas“ „vyskupas“ turi Kriminalinėje policijoje giminaitį, ir jo pagalba terorizuoja ne tik kunigus, bet terorizavo ir mane. Keista buvo matyti „vyskupo“ giminaitį, užsiimantį tokiomis nesąmonėmis. Vėliau jis tarsi atsiprašinėdamas pats važinėjo pas mane į namus ir vežiojo beprasmius popiergalius beprasmėje byloje, kuri vis tiek buvo nutraukta…Tas pats „hierarcho“ gimninaitis terorizavo ir šios pasakos herojų kunigą, o „vyskupas“ net į teismą nėjo – tai kam tada tas kratas siundė pas kunigą? Gal vėl kokio šautuvo ieškota, ką? Keista yra ir tai, jog „vyskupas“ „nežinojo“, jog klausimus tarp kunigų sprendžia visiškai ne Kauno apylinkės prokuratūra, o yra atskirtas kunigų teismelis, tokia komisija, kur galima ateiti ir vienas kitam skaudulius išsakyti, nenešant visko į viešumą, vėliau reikia apeliuot į Vatikaną. O vyskupas „mentovskais“ metodais veikė. Neseniai jis veidmainiškai gynė kardinolą Sladkevičių, bet šį kartą prokuratūros adresą pamiršo – kai iš tikrųjų reikėtų bylą Birutei Burauskaitei dėl sąmoningo šmeižto kelti. Juk šmeižiami ir kunigai. Bet argi KGB agentūrai rūpi kunigų įvaizdis – juk kaip gerai Birutė Burauskaitė padarė – apdergė vieną šviesiausių Lietuvos Dievo tarnų, kurį savo įpėdiniu paskyrė ne kas kitas, o palaimintasis Teofilijus Matulionis…Kuris kaip ir šios pasakos herojus, buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas…Stipri ir morali kariuomenė – laisva Lietuva. Silpna ir demoralizuota kariuomenė – Lietuvos nėra. PASAKOS PABAIGA.