„Valstietė“ A.Širinskienė sužlugdė Landsbergių šeimos machinacijų tyrimą
Skardzius
„Valstietė“ A.Širinskienė sužlugdė Landsbergių šeimos machinacijų tyrimą
Aurimas Drižius
Seimo laikinosios tyrimo komisijos, vadovaujamos „valstietės“ Agnės Širinskienės, skambiai pradėtas tyrimas dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams baigėsi niekuo.
Komisija, kuri turėjo ištirti tokius svarbius klausimus, kaip : 2008–2016 metais neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija buvo įgalioti tirti ir prokurorų pareiškimus dėl slapto CŽV kalėjimo, ir garsiojo Lietuvos „anūko“ Gabrieliaus žmonos Austėjos Landsbergienės audringą veiklą, už valstybinių įmonių lėšas statant savo šeimos verslui privačius darželius. Komisija turėjo ištirti ir VSD nusikalstamą veiklą, tačiau nieko nepanašaus nepadarė.
Tiek Gabrielius, tiek ir Austėja Landsbergiai pasiuntė Širinskienės komisiją labai toli, ir net nepasirodė komisijos posėdžiuose, į raginimus atvykti nereagavo. Pati Širinskienė apsiribojo laiškelių , į kuriuos niekas neatrašė, rašinėjimu, ir taip eilinį kartą sukompromitavo Seimo , kaip parlamentinės kontrolės prievaizdo, vardą.
Pasak A.Širinskienės, pagrindinė to priežastis yra tai, kad Valstybės saugumo departamentas taip ir neperdavė dalies prašytos informacijos bei, akcentavo ji, kai kurie asmenys piktybiškai atsisakė liudyti.
Tiesa, A.Širinskienė neužsiminė, kad jos vadovaujama komisija net nepanaudojo galių, kurios jai suteiktos įstatymu. Mat melagingų parodymu davimas šiai komisija prilyginamas melavimui teismui, o atsisakymas liudyti taip pat yra baudžiamas taip, kaip nurodo įstatymas.
Pagaliau komisija galėjo kreiptis į policiją, kad ši pristatytų į komisiją liudyti Austėją, tačiau nieko panašaus nepadarė. Tik Gabrielius, kviečiamas liudyti, iš šios komisijos išsityčiojo ir nepasirodė. Nors šios komisijos narys ir siūlė kreiptis į policiją, kad pastaroji padarytų kratą VSD, ir pristatytų reikalaujamus dokumentus, Širinskienė išsigando galingosios teroristinės organizacijos VSD ir pasiuntė jai laiškelį.
Kodėl? Į LL klausimus atsakė šios komisijos narys Artūras Skardžius?
- Kodėl komisija taip nieko ir neištyrė per pusantrų metų?
- Per septynis mėnesius, nes tyrimas prasidėjo pernai rugsėjį. Aišku, tam sukliudė ir pandemija, tačiau jeigu skaitėte išvadas, tai ten siūloma Seimo nutarimu kreiptis į VMI dėl Landsbergienės mokyklos. O tai, kad mūsų komisiją ignoravo tiek „BaltCup“ žmonės, tik jos vadovas buvo atėjęs, visa Austėjos komanda ir kiti žmonės. Visi jie apsimetė kvailiais ir ignoravo specialios Seimo tyrimo komisijos patį tyrimą.
- Tačiau ar įstatymas leidžia ignoruoti šią komisiją ir neiti ten liudyti?
- Taip elgtis negalima ir mažiausiai, kas turėtų būti taikoma Gabrieliui Landsbergiui, tai apkalta už tai, kad laužo įstatymus.
- Taip, nes melavimas Seimo komisijai yra baudžiamas kaip melas teisme. Lygiai tas pats ir atsisakymas liudyti?
- Ir įstatymų nevykdymas yra Seimo nario priesaikos sulaužymas. Ir jie visi sulaužė tą įstatymą, nes į komisiją liudyti neatėjo nei Šimonytė, nei Landsbergiai. Tokių dalykų negali būti.
- Tačiau juk įstatymas numato, kad jeigu liudininkas neateina liudyti, jis į teismą pristatomas su policija. Tai kodėl Landsbergiai nebuvo pristatyti policijos pagalba liudyti? Kodėl nebandėte to padaryti?
- Taip, tačiau šiuos klausimus Širinskienė buvo pasiėmusi asmeniškai savo atsakomybėn, o mes kiek galėjome, jai talkinome. Ir reikėtų klausimus užduoti jai – kodėl ji nespaudė nei VSD kitu klausimu, dėl liberalų ir MG Baltic bylos. O VSD visaip išsisukinėjo prisidengdama Seimo kontrolierių tyrimu. Nors VMI jau seniai turėjo pradėti tyrimą, ir išsiaiškinti, kaip gali būti kad 1,5 milijono vertės žemės sklypas Vilniuje parduodamas už vieną eurą. Aišku, kad tai apsimestinis sandoris. Pabandykite automobilį parduoti už vieną eurą – VMI pradės patikrinimą jau kitą dieną.
- Tačiau aš klausiu, kodėl pati komisija taip nieko ir neištyrė?
- Klauskite Širinskienės, nes ji organizavo visą turimo darbotvarkę ir eigą. Nors mums ir pavyko įterpti kai kuriuos papildomus klausimus, kiti liko neišgirsti. Aš tik eilinis komisijos narys, ir susidariau sau nuomonę, kad tikrai komisijos galios yra didesnės, nei buvo pasinaudota.
- Juk komisija galėjo kreiptis į policiją, kad atvesdintų Landsbergienę liudyti?
- Taip
- Tačiau tokių pasiūlymų neiškilo?
- Tik aš siūliau, kad su policija nuvažiuoti į VSD pasiimti dokumentų, kuriuos ji davė V.Bakui, o komisijai nedavė. Tačiau tie mano pasiūlymai buvo ignoruoti.
- O kodėl?
- Tai klausimas Širinskienei. Aš nemanau, kad vyksta kažkoks „valstiečių“ ir konservatorių žaidimas, tačiau gal pasikeitė valdžia prezidentūroje, gal prezidentūros patarėjai turi kažkokių prašymų?
- Tai neįtikėtina, nes per Landsbergių machinacijų tyrimą „valstiečiai“ galėtų įgnybti konservatoriams. O dabar jie pridengia tas pačias aferas, nors ir skelbia, kad nekenčia konservatorių?
- Aš suprantu. Tai jūs man paaiškinkite, kodėl iki šiol nepradėtas Jakeliūno pasiūlytas tyrimas dėl Šimonytės? Tai buvo pavesta atlikti Seimo biudžeto ir finansų komitetui, ir aš kasdien jo klausiu, kodėl tyrimas nepradedamas. Suprantu, kad nėra politinės valios teikti pasiūlymą Seimui pradėti tokį tyrimą. Kodėl?
- Tai reiškia, kad kažkokie susitarimai tarp „valstiečių“ ir Landsbergių yra, nes kito paaiškinimo nėra?
- Kas gali paneigti? Arba tariamasi per trečiuosius asmenis ar dar kažkaip.
- Tačiau kas iš to „valstiečiams“, kad jie pridengia Landsbergių partiją?
- Bent jau mūsų komisijos tyrimas galėjo būti gilesnis, o ne vien apsiriboti tuo, kad siūlyti keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Aš asmeniškai tikėjausi gilesnio tyrimo.
- Taip ir nepavyko išsiaiškinti, koks ten sandėris tarp „BaltCup“ ir Landsbergių?
- Man tai asmeniškai viskas aišku. „Lietuvos Energija“ negalėjo tiesiai statyti Landsbergienei mokyklų, tai pasinaudojo „BaltCup“ dėl politinės situacijos. Nes iškilo ta istorija, kai šias mokyklas ėmė statyti dukterinė „Lietuvos Energijos“ įmonė. Kilo skandalas, ir tada jie sugalvojo būdą, kaip tas pačias mokyklas pastatyti už „Lietuvos Energijos“ pinigus. T.y. „Lietuvos Energija“ be jokio konkurso pirko iš „Baltcup“ vėjo jėgainių parką už astronominę kainą. Mano skaičiavimais, valstybės valdoma ‚Lietuvos Energija“ už šį pirkinį smarkiai permokėjo. Tada „Baltcup“ gavo sklypą už vieną eurą iš Landsbergių ir pastatė jiems mokyklą. Ir jokio turimo nei prokuratūra, nei specialioji komisija čia nepadarė. Ir visus tuos kaštus labai lengva suskaičiuoti palyginamosios analizės būdu – kiek realiai kainavo tas parkas, ir kiek už jį buvo sumokėta. Ir kodėl „Baltcup“, kurio funkcija ir yra investuoti į tokius energetikos projektus, staiga parduoda jėgainių parką, tik pradėjusį veikti, ir duodantį grąžą. Į šiuos klausimus niekas neatsakė, o ‚Lietuvos Energijos“ atstovas mūsų komisijos irgi atsimetė kvailiu.
Širinskienės komisijos pasiekimis apibendrino pranešimas spaudai – „tobulinti“ nuostatas ir panašiai:
Seimas po pateikimo pritarė parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos įtakos politikams atlikusios komisijos išvadoms
Seimas po pateikimo pritarė 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvadoms.
„Atsakydami į mums suformuluotas užduotis, apsistojome daugiau ties viena užduotimi, tai yra, susitelkėme ties 2008–2018 metų laikotarpiu ir galimu interesų grupių galimai daryta neteisėta įtaka ar poveikiu valstybės institucijų vadovams, tarnautojams, jų rinkimui, skyrimui, priimamiems sprendimams, veiklai ir nagrinėjome tris epizodus. Tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos galimai patirtą poveikį, taip pat Generalinės prokuratūros ir galiausiai Seimo narių grupės kreipimosi aplinkybes į Konstitucinį Teismą, kuriuo buvo kvestionuojama pensijų reforma“, – pristatydama nutarimo projektą sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Savo išvadose komisija siūlo Seimui:
- Tobulinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos(VTEK) įstatymo nuostatas, susijusias su VTEK narių skyrimo tvarka, įvertinant panašių institucijų formavimo principus Europos Sąjungoje ir užtikrinant jų didesnį nepriklausomumą nuo politikų.
- Spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės įvedimo už teisės aktų pažeidimus, kai, vengdami jiems įstatymu nustatytos pareigos atlikimo, valstybės politikai atsisako liudyti Seimo laikinajai ar specialiajai komisijai.
Seimo valdybai komisija siūlo sukurti darbo grupę iš Seimo kanceliarijos ir Prezidento kanceliarijos atstovų, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas ir Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį, parengtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, leisiančius stiprinti prokuratūros nepriklausomumą ir didinti prokurorų atrankos skaidrumą.
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos siūloma atlikti mokestinį tyrimą ir įvertinti, ar 1 euro kainos UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai siūloma atsižvelgiant į 2020 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-575/2020 ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, jog valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas, pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat inicijuoti valstybei padarytos žalos išieškojimo procesą.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektui Nr. XIIIP-4773 po pateikimo pritarė 55, prieš balsavo 39, susilaikė 10 Seimo narių.
Aiškėja nešvarūs Landsbergių šeimos sandėriai
-
Peržiūros: 4946
Aiškėja nešvarūs Landsbergių šeimos sandėriai
Aurimas Drižius
Praėjo lygiai metai, kai garsiausio Lietuvos anūko Gabrieliaus Landsbergio žmonelė Austėja nusispjovė į Seimo laikinos komisijos ištirti įtaką politikams pirmininkės Agnės Širinskienės raginimą ateiti pasiaiškinti, ką slepia sandėris, kai Austėja savo turėtą 1,5 mln. eurų vertės sklypą Vilniaus rajone pardavė už vieną simbolinį eurą privačiam rizikos kapitalo fondui „Baltcap“.
Kodėl tokia protinga verslininkė, kaip Austėja, savo milijoninį turtą dovanoja už dyką?
Aiškėja, kad šis apsimestinis sandoris turi paaiškinimą – mat tas pats „BaltCap“ dar 2016 m. pardavė „Lietuvos Energijai“ savo turėtą vėjo jėgainę Jurbarko rajone už 28 mln. eurų.
Nors neva 100 proc. „Lietuvos Energijos“ akcijų valdo valstybė, tačiau samdomi šios įmonės klerkai priima sunkiai suvokiamus sprendimus – kodėl energijos gamintoja, užuot pati pasistačiusi vėjo jėgaines, jas perka iš UAB „Baltcap“ už astronominę sumą, žino tik šį sandorį pasirašęs ‚Lietuvos Energijos“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas.
„Lietuvos Energija“ už 28 mln. eurų pirko 8 vėjo jėgaines (24 MW galios), stovinčias Jurbarko rajone, ir dar šešias, esančias Estijoje. Visų šių „malūnėlių“ savininkas – tas pats „BaltCap“, kuris iš šio sandėrio susižėrė nemenką pelną.
„Lietuvos energijos“ plėtros planai vėjo energetikoje neapsiriboja šiais dviem sandoriais – vertinsime ir kitus galimus įsigyti objektus, taip pat galimybes patiems plėtoti vėjo elektrinių parkus“, – teigia „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas (nuotr. viršuje). D.Misiūnas buvo išvytas iš ‘Lietuvos Energijos“, kai už dvigubą kainą pirko vėjo jėgaines. Tada nuėjo vadovauti „Maximai“, tačiau po kiek laiko ir iš ten buvo išvytas.
Iš „Baltcap“ Įsigytos 24 MW galios 8 vėjo jėgainės Geišių ir Rotulių II kaimuose, Jurbarko rajone.
Kai jos buvo perkamos, valstybė buvo įsipareigojusi vėjo elektrinių parke pagamintą elektros energiją 12 metų supirkinėti po 71 EUR/MWh tarifą. Žinoma, paskui savo pažadus pamiršto.
Tada skelbta, kad vienas vėjo malūnas pagamins po 3 MW elektros energijos.
Puikiai žinoma, kad pasistatyti vieną apie 2 MW elektros gaminančią vėjo jėgainę kainuoja apie 1- 1,5 mln. eurų.
Šiuo atveju ‚Lietuvos Energija“ nusipirko 14 vėjo jėgainių, sumokėjo už jas 28 mln. eurų, arba po 2 mln. eurų už vieną, t.y. beveik dvigubai brangiau, nei jos kainuoja rinkoje. Jeigu tai – ne korupcija, tai kas tada yra korupcija?
„Tai yra pirmasis „BaltCap“ valdomo fondo „Lithuania SME Fund“, įsteigto JEREMIE iniciatyvos rėmuose, išėjimas iš projekto užbaigus investavimo periodą. Sėkmingą šio energetikos infrastruktūros projekto plėtrą ir vertės realizavimą lėmė bendras stiprios koinvestuotojų ir vadovų komandos darbas. Tikimės įgytą patirtį pritaikyti ir kitose infrastruktūros investicijose Baltijos regione“, – pažymėjo „BaltCap“ asocijuotasis direktorius Šarūnas Stepukonis. Jis prajuokino Seimo komisijos narius, atėjęs į jos posėdį savanorio uniforma.
Dar įdomiau, kad „BaltCap“ suteiks Vilniaus miestui šimtamilijoninį kreditą su 9 proc. palūkanomis.
Jauni gražūs “šimašininkai” Vilniaus miesto taryboje prastūmė projektą, pagal kurį Vilniaus miestas per 25 metus sumokės UAB “Axis Industries” 338 mln. Eurų už stadiono projektavimą, statybą ir priežiūrą ir administravimą.
Nors pačios nacionalinio stadiono statyboms pilnai užtektų vyriausybės skirtų 50 mln. Eurų, tačiau meras Remigijus Šimašius sugebėjo šį projektą apauginti visokiais priedais – vaikų darželiais, bibliotekomis ir pan. R.Šimašius tikėjosi numelžti ES fondus, kurie tokiam projektui būtų skyrę lėšų, tačiau savivaldybė pavėlavo pateikti projektą, ir ES pinigai “nuplaukė”.
Nepaisant to, visi tie stadiono “priedai” liko, tik dabar už juos mokės ne ES, o vilniečiai.
Dar blogiau, kad visą projektą finansuos toks Baltcap fondas, kuris skolins savivaldybei pinigus už 9 proc. metinių palūkanų. Nors vyriausybė leidžia obligacijas už 0,18 proc. metinių palūkanų, Vilnius mokės 9 proc. tam pačiam ‘Baltcap”.
Artūras Skardžius : „Viskas apgaulė nuo pradžios iki pabaigos“
Seimo narys Artūras Skardžius atsakė į LL klausimus:
- Kaip baigėsi istorija su ‚BaltCap“ ir Austėjos sklypu, kurį „BaltCap“ įsigijo už vieną eurą?
- Niekaip, nes specialios komisijos pirmininkė posėdžių nerengia, duomenų apie šį sandorį negavo. Aišku, dar yra laiko iki gegužės mėnesio, bet dabar visi neva laukia to oficialaus deklaravimo – kada bus pateiktos oficialios politikų, ir tų asmenų, kuriems privaloma deklaruoti pajamas. Tada neva bus galima sužinoti, kas slypi už šio sandorio ir matyti tikrąją situaciją.
- Tačiau kas slypi už minėto sandėrio? Išverskite man į žmonių kalbą, ką reiškia toks sandėris, kai 1,5 mln. eurų vertės sklypas parduodamas už vieną eurą? Kam iš to nauda?
- Aš manau, kad pirmiausia, tai yra apsimestinis sandėris. Jeigu perki 10 tūkst. eurų kainuojantį automobilį už vieną eurą, tai aišku, kad valstybė nuo to sandėrio negavo mokesčių. Pirmiausiai tai yra finansinis, antras – teisinis aspektas.
- Kaip turės „Baltcap“ atidirbti Landsbergių gaujai?
- Mano nuomonė yra tokia, kad tai įvyko nepavykus „Lietuvos Energijai“ įgyvendinti projekto pastatyti infrastruktūrą ir pastatą privačiai Landsbergienės mokyklai Vilniaus centre, Gervėčių g. 4. Savo rankose laikiau tą sutartį – ten buvo numatyta, kad ‚Lietuvos Energija“ dukterinė įmonė „NT valdos“ sukuria infrastruktūrą, investuoja didžiules lėšas, pati pastato 7 tūkst. kv. metrų ploto pastatą pagal užsakovo Austėjos Landsbergienės norus. Valstybės įmonė įsipareigoja kas metai statyti po kelis tvikst. Kv. metrų ploto patalpų, tačiau kai prasidėjo parlamentinis tyrimas, tada šis projektas buvo sustabdytas. Tada ‚Lietuvos Energija“ įsigijo iš „BaltCup“ vėjo jėgainių parką. Mano skaičiavimais, už tą parką buvo sumokėta žymiai didesnė suma, negu jis realiai kainavo. Tai reiškia, kad ‚Lietuvos Energija“ perpumpavo mūsų pinigus į „BaltCup“. Kokiu tikslu? Kas gali paneigti, kad tie pinigais skirti mokyklos statybai, ir kad toks sugalvotas problemos sprendimo būdas. Tai greičiausiai tuo tikslu jūsų minėtas asmuo ir perdavė „Baltcap“ tą sklypą, kad realizuotų minėtą mokyklos projektą. Tik tiek, kad ‚Lietuvos Energija“ sukurtų infrastruktūrą privačiam politiko šeimos verslui.
- Tačiau tas minėtas „BaltCap“ jau neseniai nuskambėjo ir kitoje istorijoje – dar pernai jie buvo sutarę su „Grigeo“ savininku G.Pangoniu, kad šis parduotas gamyklą Klaipėdoje. Tačiau paskui Pangonis atsisakė, sumokėjo 1 mln. eurų už sutarties nutraukimą, ir tada kilo tas „Grigeo“ vamzdžio skandalas. Ar jums tai nepanašu į verslo perėmimą?
- Kad tokie žaidimai vyksta, tai akivaizdu, tačiau verslas lieka verslu, tačiau man gaila, kad juose dalyvauja ir politikai, pasikinkę tą „Baltcup“, ir privatus verslas, ir valstybės valdomos įmonės. Kad visi šie subjektai dalyvauja šiame žaidime, ir yra didžiausia tragedija. Nes tai yra nešvarūs sandoriai – valstybės įmonės perka vėjo parką iš privačios bendrovės už didelę kainą, o privatus asmuo parduoda už vieną eurą 1,5 mln. eurų žemės sklypą tai pačiai bendrovei. O aplinkui sukasi aibė dar kitų žaidėjų, kaip „Grigeo“ ir pan.
- O negali su tuo „Baltcup“ būti susijusi ir Vilniaus savivaldybė? Nes „Baltcup“ dabar suteikia Vilniaus miestui 100 mln. eurų kreditą už 9 proc. palūkanų nacionaliniam stadionui statyti?
- Tai yra Kubiliaus ir Šimonytės praminti keliai. Juk viskas prasidėjo dar 2011 m., kai premjeras Kubilius ir finansų ministrė pasiskolino 7 mlrd. Eurų, už kuriuos mes sumokėjome 2 mlrd. Eurų palūkanų, ir turėsime gražinti 2022 m. Didžioji dalis šių paskolų iki šiol negražintos, jas reikės gražinti per kelis pastaruosius metus, permokant 2 mlrd. Eurų palūkanų. T.y. mes už šias Kubiliaus paimtas paskolas permokėsime apie 2 mlrd. Eurų, palyginti su tomis palūkanomis, jeigu būtume skolinęsi iš Tarptautinio valiutos fono, kaip padarė Latvija. Lietuva pasiskolino 7 mlrd. Eurų, ir už juos permokėjo 2 mlrd. Eurų palūkanų – ką Lietuvai nėra kur dėti pinigų? Naudojamos tos pačios pinigų išplovimo schemos, tik keičiasi veikėjai, jie labiau maskuojasi ir slepiasi. O kad Vilniaus savivaldybė dalyvavo šiose Landsbergių šeimos ir ‚Lietuvos Energijos“ aferose, tai įrodo ir toks faktas, kad kai Austėja pasirašė sutartį su valstybės įmone dėl mokyklos statybos Gervėčių gatvėje, tai savivaldybė išbraukė šį sklypą iš saugomos teritorijos zonos Vilniaus senamiestyje. Gervėčių g.4 buvo vienas adresas visame Vilniaus senamiestyje, kuris buvo Vilniaus savivaldybės sprendimu išbrauktas iš senamiesčio saugomos zonos. Nes aplinkui visur – saugomos teritorijos, o Gervėčių g. 4 – ne, ir ten leidžiama statyti 4 aukštų „stiklainį“. Kad išimti šį tašką iš saugomos zonos, parašus sudėjo savivaldybės paveldo komisija. Akivaizdu, kad savivaldybė dalyvavo šiame versle, dabar tik pasikeitė veikiantys asmenys.
- O ką galvojate apie naują prezidentinę partiją, kurią kuria Gitanas Nausėda, ir kuriai vadovaus Rokas Masiulis. Kiek girdėjau, ji vadinsis ‚Lietuvos gerovės“ partija, ar kažkaip panašiai?
- Apie tai, kad kuriama prezidentinė partija, girdėjau tik kalbas.
- O ko Nausėda siekia, bandydamas sukompromituoti lenkus?
- Nežinau, tačiau jeigu Rokas Masiulis bus priimtas į prezidentūros komandą, tai galutinai sukompromituos visą prezidento instituciją. Nes būtent R.Masiulis atvedė rusų įmonę ‚Litasko“ į strateginę Lietuvos objektą „Klaipėdos nafta“, ir atidavė jai valdyti šį objektą tris metus.
- Tačiau Nausėda dar vasarą sakė, kad Roko Masiulio laukia puiki politinė ateitis?
- Tai yra propagandiniai dalykai, ir aš manau, kad prezidentas turėtų kuo greičiau atsiriboti nuo žmogaus, kuris sudarė sutartį su Bermudų salomis tam, kad per laivo – SGD terminalo nuomą – išplauti milijardą eurų valstybės pinigų. Už 1,25 mlrd. Eurų – tiek, kiek mes sumokėsime už „Independence“ – galima nuspirkit visą jūrų laivyną. Masiulis išleido dešimtis milijonų šio sandėrio konsultantams, tą patį norėjo padaryti ir geležinkeliuose bei miškuose. Ir dar neaišku, ar to nepadarys. Todėl man ir kyla klausimas – kas realiai valdo valstybę? Ar verslas karu su tokiais masiuliais, ar premjeras su prezidentu? Atsakymo neturiu, todėl linkstu manyti, kad sprendimus priima ne prezidentas ir ne premjeras. Todėl mes ir matome Masiulį, vaikštantį ir diriguojantį visiems.
- Ką veiksite, išėjęs iš socialdemokratų darbo partijos frakcijos?
- Nuspręsiu, kai ateis kovo mėnuo. Aišku, kad man norsi būti kairėje, o ne dešinėje ar centre. Siūlymų yra įvairiausių
Seimo narės A. Širinskienės pranešimas: „G. Landsbergis slepia informaciją apie didelės vertės sandorį ir toliau vaidina puolamą opozicijos lyderį“
2019 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai
Laikinosios komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės teigimu, komisijai išklausius liudytojų parodymus paaiškėjo, kad Austėja Landsbergienė pardavė įmonę su jos valdoma žeme už vieną eurą. Tuo metu iš Registrų centro komisijos gauta žemės sklypo pirkimo sutartis liudija, kad dviejų hektarų sklypas Vilniaus mieste buvo įsigytas už 1,5 milijono eurų. Tiek Austėjai, tiek Gabrieliui Landsbergiams atsisakius Seimo nariams ir visuomenei paaiškinti, kas įvyko ir vakar G. Landsbergiui viešai paskelbus, kad komisija bando daryti įtaką opozicijos įvaizdžiui, komisijos pirmininkė A. Širinskienė sako, kad opozicija pati užsitraukia įtarimų šešėlį, o situacija, kuomet piktybiškai nedalyvaujama komisijos posėdžiuose, siekiant nuslėpti faktus apie galimai neskaidrias veikas, kuria demokratijai žalingą precedentą ir dar labiau mažina visuomenės pasitikėjimą politikais.
„Girdint liudytojo parodymus, už kiek žemė parduota, ir matant sutartį, už kiek ji buvo įsigyta, yra natūralu, kad ir komisijos nariams, kaip bet kuriam kitam žmogui, kyla klausimų dėl to, kas slypi už tokio sandorio. G. Landsbergis ir jo sutuoktinė yra vieši asmenys, kurie turėtų visuomenei paaiškinti tai, kas įvyko. Dabar matome priešingą elgesį – komisija, kuri kelia klausimus dėl sandorio aplinkybių, pradedama kaltinti vos ne politiniu susidorojimu. Yra apgailėtina, kad konservatorių lyderis manipuliuoja kalbėdamas, jog komisija neva nedemokratinėmis priemonėmis daro jam politinį spaudimą, meluoja apie Seimo laikinosios komisijos darbą, užuot atvykęs ir pateikęs Seimo komisijai paaiškinimus apie tai, kaip buvo vykdomas sandoris, kodėl jis pasirašytas būtent su „BaltCap“, kuriame yra ir pensijų fondų investicijos. Lygiai taip pat atsisakoma paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių parašų dėka pensijų fondų advokatų rengti tekstai su menkais pakeitimais buvo perduoti į Konstitucinį Teismą“, – sako Seimo laikinosios komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė, kuri šiandien buvo priversta atšaukti komisijos posėdį dėl to, kad į jį neatvyko G. Landsbergis.
Pasak jos, Seimo laikinoji komisija jau dvi savaites susiduria su atviru ir sistemišku G. Landsbergio ir jo sutuoktinės Austėjos Landsbergienės bei su jais siejamų įmonių atsisakymu teikti tyrimui reikalingus dokumentus. Minėti asmenys vengia atvykti į komisiją ir atsakyti į klausimus.
„Kadangi įžvelgiame Landsbergių šeimos norą išvengti jiems nepatogių klausimų, atsisakymą bendradarbiauti, į tyrimo atlikimą sieksime pasitelkti kitų valstybės institucijų pareigūnus, o ir Laikinųjų komisijų įstatymas nurodo, kad „komisija, suderinusi su atitinkamų valstybės institucijų vadovais, tyrimui atlikti turi teisę pasitelkti prokuratūros, Valstybės kontrolės, <…> taip pat bet kurių kitų valstybės valdymo institucijų darbuotojus“. Ir paprašysime jų įvertinti komisijos turimus duomenis“, – teigia A. Širinskienė.
Laikinoji Seimo komisija tiria galimus politinės korupcijos atvejus ir Seimas ją įpareigojo ištirti 2008–2018 metų laikotarpiu suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį šalies politiniams procesams, įskaitant galimą atstovavimą pensijų fondų interesams teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Laikinųjų komisijų įstatymas numato, kad komisija turi teisę kviesti į komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus, taip pat kitus valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu, o taip pat kviesti į komisijos posėdžius kitus asmenis ir prašyti juos komisijos tiriamu klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus, informaciją ar duomenis raštu ar žodžiu.
