Apie pagrobtus vaikus greitai nieko nebežinosime

Vaikų grobimas ir pardavinėjimas – itin pelningas verslas

Aurimas Drižius

Praeitą savaitgalį prie kelių valstybės institucijų organizacija „Vardan šeimos“ organizavo piketus, reikalaudami baigti grobti vaikus iš mylinčių šeimų. Tačiau valstybė nesustoja to daryti, ir įjungia visą „sistemą“, kad tokius besipriešinančius ir mylinčius tėvas sutraiškytų ir nutildytų. Į LL klausimus atsakė „Vardan šeimos“ pirmininkė Edita Morkūnienė:

–                           Reikalaujate, kad į užsienio valstybes išvežti vaikai būtų nedelsiant gražinti namo. Gal žinote, kiek tokių yra?

–                           Jūs manote, kad įmanoma gauti tikslius duomenis? Juk tą statistiką ir veda tie patys, kuriems ir naudingas tas vaikų grobimas. Gauname iškreiptą vaizdą, net nes sveikatos ministras Veryga mums aiškina, kad sumažėjo alkoholio vartojimas, nors mes visi puikiai žinome, kad jis nė kiek nesumažėjo. Lygiai tas ir su vaikų teisėmis – priėmė naują įstatymą ir mums pasakoja, kad viskas čia gerai, situacija pagerėjusi. Nors tai netiesa. O tokios statistikos, kiek pagrobta vaikų, jūs niekur negausite, nei Norvegijoje, nei Anglijoje. Šioje šalyje, jeigu valstybė atima vaiką, tai tėvai pasirašo pasižadėjimą, kad jie niekada neviešins tokio dalyko. Nes jeigu kam nors įsižios, tai sės į kalėjimą  Lygiai tas pats vyksta ir Norvegijoje – jiems negalima viešinti ir kalbėti apie vaikų atėmimą. Ir Lietuvoje vaikų teisės jau pradėjo panašiai dirbti – šiandien kalbėjau su viena mamyte, kuriai vaikų teisių specialistės irgi sakė, kad neduok Dieve, kam nors apie tai prasitarsi, nes vaikų teisės kategoriškai prieš tokių incidentų viešinimą. Aš pati mačiau, kaip šios tarnybos specialistės priekaištavo tėvams, kad jie viešina šį įvykį. Tokiu pačiu metodu dirbama ir Lietuvoje.

–                           Ar yra koks nors teisės aktas, kuriuo tėvams draudžiama pasakoti apie atimamus vaikus?

–                           Vaikų teisių tarnyba remiasi tuo, kad neva informacija, susijusi su mažamečiais vaikais, yra nevieša. Tačiau tėvai, kol jiems dar neatimtos tėvystės teisės, turi tokią teisę – pasakoti apie atimtus vaikus. Esmė tokia, kad tėvams yra grasinama, kad jeigu jie išsižios apie atimtus vaikus, tai tikrai juos praras. O tėvai labai bijo šios tarnybos, nenori konfliktuoti, ir viliasi, kad vaikus pavyks atgauti kuo greičiau. Ir tik tada, kai praranda viltį, kad vaikas bus atiduotas, tada tėvai ateina pas mus.

–                           Taip, tėvai išdrįsta skųstis tik tada, kai jau nebeturi ką prarasti?

–                           Kai jie vaiką prarado, tada jie sutinka viešinti ir kelti triukšmą. O pačioje pradžioje, kai tėvai dar tikisi, kad galima susigražinti vaiką, tai jie klauso vaikų teisių tarnybos, ir neviešina tokio fakto iki paskutinės vilties praradimo.

https://www.youtube.com/watch?v=ZoNbSjvU5-U

–                           O kiek jums žinomų atvejų apie atimtus vaikus?

–                           Jie statistiką pateikia, tačiau ji labai skirtinga, todėl niekas negali patvirtinti, kad ji yra reali. Pvz., Seimo narė Šakalienė (vaikų atėmimo įstatymo autorė – aut. Pastaba) aiškina, kad priėmus jos teiktą įstatymą, nebebuvo vaikų mirčių. Tačiau tai netiesa – mes bendraujame su vaikų ligoninėms. Į jas patenka vaikai po smurto šeimose, tačiau net ligoninės prašo neviešinti, kad kalbama apie tą ar kitą ligoninę. Ligoninės sako, kad vien vienoje ligoninėje vien šiais metais buvo atvežti keturi smarkiai sumušti vaikai, kurie ligoninėje mirė. To smurto prieš vaikus nesumažėjo, jo buvo ir bus, ir to smurto bus visą laiką, net įvedus pačius griežčiausius įstatymus. Yra tokia kategorija tėvų, kurie taip elgiasi su savo vaikais – prieš juos smurtauja. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to visi tėvai turi kentėti, ir tai nereiškia, kad vaikų teisių tarnyba turi piktnaudžiauti savo įgaliojimais ir daryti ką nori.

–                           Taip, o kaip atskirti, kur tėvai sadistai, o kur – normalūs?

–                           Galiu pateikti savo statistiką – į mūsų organizaciją niekada nesikreipia tėvai, kurie smurtauja prieš vaikus. Nuo 2018 m. sausio, kai mes įsikūrėme, nė vienas tėvas, kuris būtų smurtavęs prieš vaikus, į mus nesikreipė pagalbos. Aštuonioms šeimoms padėjome susigražinti vaikus, ir visi tie atvejai nebuvo susiję su smurtu. O tėvams buvo kabinamos tokios etiketės kaip „įgūdžių neturėjimas“, nepriežiūra, nenuvesta į polikliniką nesusitvarkė namuose ir pan. Jeigu tik vaikų teisių tarnyba suranda, prie ko prisikabinti, tai iš karto užleidžia visą valstybės mechanizmą.

–                           Nesuprantu, kokia nauda vaikų teisių tarnybai atiminėti kuo daugiau vaikų? Kas slypi už to, ir kam tai naudinga?

–                           Kiekvieno vaiko paėmimas į globą – tam yra skirtas didelis finansavimas, o vaikų įvaikinimas kainuoja labai didelius pinigus. Skaičiau kitose kanaluose, kiek kainuoja vaiko įvaikinimas. Tai didžiulis verslas, ir visi iš to uždirba. Panašiai yra su vaiko globa – kasdien tam skiriamos didžiulės lėšos iš biudžeto, o taip pat tam skiriamos lėšos iš visokių Norvegijos fondų. Jeigu vaikas paimamas laikinai globai, kol neva šeima patyrusi krizę, tai irgi tuo piktnaudžiauja. Pvz., vieną vaiką jau buvo nutarta gražinti į šeimą, o kadangi jo gimtadienis 18 d., tai mes prašėme tą dieną ir gražinti. Vaikų teisės pažadėjo, kad  gražins, tačiau atidavė tik kitos dienos vakare. Todėl ir sakau – čia nėra jokios vaikų gerovės, visur tik „kalba pinigai“. Prieš savaitę buvo atimta pusantrų metų vaikas iš šeimos, kuri gyvena kaime. Tai neturtingi žmonės, ir kaime nėra nei kanalizacijos, nei tualeto, naudojasi šulinio vandeniu. Gyvena panašiai, kaip mūsų tėvai pokaryje. Mama užrašė vaiką į polikliniką, tačiau negalėjo jo nuvežti. Du kartus užsiregistravo į polikliniką, ir vaiko neatvežė. Tai atvažiavo socialinė tarnyba pas juos į namus, ir pradėjo kalbinėtis – kodėl nėra kanalizacijos, o tualetas lauke? Paėmė vaiką ir išsivežė, ir tik mums įsikišus, sutiko vaiką gražinti. Ir tai – su visokiomis išlygomis, kol neva tėvai susitvarkys buitį, tai leistą vaiką paimti giminaičiams. Tėvai specialiai išsinuomavo butą, persikraustė gyventi iš kaimo, tėvas dirbo statybose, tai dabar nusipirko patentą, kad įrodytų, kad tikrai dirba. Tėvai užsirašė, kad lankys tėvystės ir psichologų kursus, nors vaiką atėmė tik dėl to, kad nebuvo kanalizacijos. Ir visi šitie kursai ir visokie psichologai – tai kainuoja didžiulius pinigus. Dar vakar sužinojau, kad viena mama buvo išvykusi į užsienį, ir savo jau didelius vaikus – 15 ir 14 metų paauglius – palikusi prižiūrėti savo motinai, vaikų močiutei. Kažkokia kaimynė paskundė, kad močiutė prižiūri anūkus nelegaliai, vaikų teisių tarnyba surašė pirmą grėsmės lygį – neva dėl to, kad „nesutvarkytas įgaliojimas“. Reiškia, motinai reikia rašyti įgaliojimą močiutei prižiūrėti anūkus. Nors jokie teisės aktai to nereikalauja. Kai nustatomas pirmas grėsmės lygis, vaikai lieka namuose, tačiau tėvams vėl reikia eiti kryžiaus kelius – visokius kursus ir pan. O per tas procedūras „įsisavinami“ dideli pinigai – valstybė viską apmoka. Nors nemačiau tokio įstatymo, kuriuo tėvai įpareigojami, palikdami vaiką seneliams, jiems parašyti ir įgaliojimą. Tai absurdas.

–                           O kaip baigėsi tie piketai, kurie vyko praeitą savaitę prie įvairių instancijų?

–                           Gavome atsakymą, kad kai kurie reikalavimai perduoti prokuratūrai, kiti – žmogaus teisių darbo grupei.

–                           Jūs čia dar teigiate, kad „Caritas“ dalyvauja šiame biznyje?

–                           Mes nenorime apie tai kalbėti, ir norime, kad institucijos atsakytų į mūsų klausimus, nes tokių prielaidų yra. Tačiau nenorime apie tai kalbėti, nes žinome, kaip dirba institucijos, kaip jos sugeba visus užtildyti. Todėl nenorime, kad mus dar kaltintų ir šmeižtu. Nes puikiai žinome, kaip yra viskas nutildoma. Ir kaip veika valstybės sistema. Ir eiti prieš sistemą – jūs žinote, kuo tai baigiasi.

–                           Tačiau kokia prasmė „valstybei“ atimti vaikus iš gerų ir mylinčių tėvų?

–                           Nes kai buvo priiminėjami tie vaikų atiminėjimo įstatymai, tai keli politikai pasiguodė, kad kai jie pradėjo tas pataisas švelninti, daryti palankesnes šeimai, tai kiti politikai jiems priekaištavo – jūs ką, norite, kad norvegai pinigus užrištų? Viskas vyksta dėl didelių pinigų ir finansavimo iš visos Europos.

–                           O kodėl jūs nusprendėte įsteigti šią organizaciją „Vardan šeimos“ G Gal turėjote kokių nors reikalų su ta jau minėta tarnyba?

–                           Aš esu trijų vaikų motina. Dukrai 26 metai, sūnui 17, o mažiausiai – 17 mėnesių. Aš išauginusi tris vaikus, o įstatymas mums sako, kad mes nemokame auklėti ir prižiūrėti savo vaikų, užauginti juos gerais žmonėmis. Niekada gyvenime neturėjau reikalų su jokiomis instancijomis ir mano vaikai, galiu drąsiai pasakyti, užaugo geri žmonės. Esu kategoriškai prieš smurtą, tačiau esmė tokia, kad šiuo įstatymu smurtu tik prisidengiama, norint atimti vaikus.

–                           Taip, smurtui prilyginama bet kokia vaiko nepriežiūra?

–                           Taip, pagal šį įstatymą net negali leipti vaikui baigti žaisti kompiuteriu arba susitvarkyti kambarį. Jaunystėje buvo tokia bausmė – jeigu vaikas kažką prisidirba, tai jam uždraudi, pvz., tris dienas eiti į lauką. T.y. skiri jam namų areštą, ir pagal įstatymus tai jau yra smurtas prieš vaikus. Tai yra toks absurdas, ir man buvo labai keista, kad Seimas priėmė tokias nesąmones, ir kad motina, visą parą būdama su savo vaiku, ir geriausiai žinanti, kaip su juo elgtis, jai dabar sakoma, kad ji nemoka jo auginti. Aš užauginau tris vaikus, ir visi trys buvo skirtingi. Ir jeigu man sako, kad valstybė geriau už mamą žino, kaip reikia auklėti vaikus, tai atsakau – tai absurdas.

–                           „Vardan šeimos“ organizavo ir piketą ir prie kandidato Gitano Nausėdos štabo dėl jo padėjėjo Slušnio? Ką tas Slušnys prisidirbo?

–                           Slušnys dirbo vaikų namų psichiatru, ir viešai prisipažino, kad matė smurtą prieš vaikus, tačiau nieko nedarė. Be to, visi Slušnio svarstymai apie vaikų teises ir pan. – jis pridaręs daug visokių negražių dalykų, tačiau teisėsauga turėtų su jais tvarkytis, ne mes. 

–                          

Sąjunga „Vardan šeimos“ kvietė pasipriešinti vaikų grobiams ir pardavėjams

Povilo Stanio nuotrauka

 

PRANEŠAME,

2019 m.  rugsėjo 7 d. nuo 12:00 iki 14val. sąjunga „Vardan šeimos“ išreikšdama palaikymą Tarptautiniam  protestui  STOP Barnevernet ideologijai. Prisidedame prie tarptautinio protesto akcijos, norėdami sustabdyti Lietuvoje VTAĮT savivalę ir nereikalingą valstybės kišimąsi į šeimą.

 Organizuoja piketus sekančiais adresais: K. Kalinausko g. 24, Vilnius LT- 03107, Gedimino pr. 53, Vilnius LT-01109, Gedimino pr. 11, Vilnius LT-01103 ir S. Daukanto a. 3, Vilnius LT-01122.

REIKALAVIMAI:

1.Nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių ir veiksmų, kad užsienio valstybinių institucijų neteisėtai pagrobti Lietuvos Respublikos mažieji piliečiai būtų gražinti tėvams ar giminaičiams Lietuvoje.

2. Reikalaujame griežtai laikytis tarptautinės Hagos konvencijos esminių nuostatų, dėl prigimtinių vaikų ir jų tėvų teisių.
3. Sustabdyti neteisėtą kišimasi į Lietuvos teisėkūros sistemą ir nutraukti Lietuvos valstybei ir valstybės piliečių interesams priešiškų grupuočių ir organizacijų finansavimą.
4. Skubos tvarka reikalingas vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijų atskyrimas. Šiuo metu tarnyba vykdo du vienas kitam prieštaraujančius veiksmus – ta pati institucija paima iš šeimų vaikus ir ta pati tarnyba perduoda vaikus įvaikinimui Lietuvos bei užsienio šalių įvaikintojoms.
5. Apsvarstyti R. Janutienės seimo peticijų komisijai įteiktą ir daugiau nei 40000 Lietuvos piliečių pasirašytą peticiją dėl seimo narės D. Šakalienės apkaltos, kuri savo veiksmais pažeidė Seimo nario priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstituciją šeimą įvardija kaip valstybės ir visuomenės pagrindą, tuo tarpu seimo narės D. Šakalienės veiksmai ir pasisakymai žiniasklaidoje sumenkina šeimos svarbą.
6. LR Prezidentui, inicijuoti LR ambasadoriaus Norvegijoje atleidimą, dėl neatlikimo vienų iš savo tiesioginių pareigų ginant Lietuvos respublikos mažamečius piliečius, bei jų tėvus nukentėjusius nuo Norvegijos tarnybos Barnevernet neteisėtų veiksmų.
7. Gen. Prokuratūrai inicijuoti finansavimo tyrimus šiose organizacijose: -„Žiburio“ labdaros paramos fonde (įm. kodas 303263714); -visuomeninėje organizacijoje „Gelbėkit vaikus“ (įm. kodas 190780953); -SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija , Labdaros paramos Fondas (įm. kodas 192014985); -VŠĮ „Sotas“ (įm. kodas 195746022). Ir išsiaiškinti, ar iš užsienio valstybių juridinių subjektų bei iš privačių asmenų gaunamos lėšos nėra įgytos nusikalstamos veikos modeliu.
8. Inicijuoti tyrimus VŠĮ „Sotas“ organizacijoje ir išsiaiškinti, ar ši organizacija nėra tiesiogiai susijusi su įvykiais Italijoje Bibbiano ir Forteto savivaldybėse, kuriose nustatyta nusikalstama veika įvaikinimo, socialinių paslaugų teikimo bei vaikų teisių apsaugos srityje. VŠĮ „Sotas“ organizacija yra tiesioginis Italijos įvaikinimo agentūrų atstovas. Italijos įvaikinimo agentūros VŠĮ „Sotas“ organizacijai nuolat teikia finansavimą.
9. Išsiaiškinti ar visuomenės įtarimai pagrįsti, kad 2008 – 2015 metais daugiausiai Alytaus bei Druskininkų savivaldybėse, Lietuvos Caritas galimai dalyvavo(tarpininkavo) įvaikinant Lietuvos vaikus užsienio valstybėse. Išsiaiškinti Caritas dalyvavimo(tarpininkavimo) mastus, funkcijas bei veiksmų teisėtumą. 8. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teisės aktuose įvesti kriterijus, kurie būtų veiksmingi prieš galimus interesų konfliktus tarp socialinių tarnybų ir šeimos bendruomenių.
10. Ištirti ar nebuvo pažeisti teisės aktai įdarbinant NVO,VŠI organizacijose dirbusius ar joms vadovavusius asmenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijuoja teisės aktų kūrimą tose srityse, kuriose anksčiau dirbo minėti asmenys ir kuriose vis dar dirba buvę šių asmenų kolegos. Ištirti, ar ministras nėra protegavęs jų įsidarbinimo, ar esami darbuotojai nesiekė finansinės naudos savo buvusioms darbovietėms.