Vaiko atėmimas – kita teroro akcija prieš Zigmantą Šegždą, prabilusį apie stambaus masto korupciją valstybės viešuosiuose pirkimuose

Vaiko atėmimas – kita teroro akcija prieš Zigmantą Šegždą, prabilusį apie stambaus masto korupciją valstybės viešuosiuose pirkimuose

Zigmantas Šegžda

Prieš keletą dienų mane pribloškė akibrokštas vienoje socialinio tinklo Facebook‘o (FB) paskyroje. Dalykas tas, kad garsaus žmonių teisėjo Rinaldo Adamonio  žmona Natalija atnaujino savo FB paskyros profilio nuotrauką, ją įrėminusi Laisvos visuomenės instituto užrašu: „Stop vaikų atiminėjimui.“ Žinant, kokias represijas prieš mano šeimą vykdo N.Adamonienės vyras R.Adamonis – Sovietų Sąjungos KGB kadrinio karininko Igno Adamonio sūnus, bei žinant, kad tūkstančiai Lietuvos vaikų žuvo, buvo kankinami arba žiauriai nukentėjo nuo vykdomo KGB teroro ir genocido, tokio formato N.Adamonienės žinutės patalpinimas socialiniame tinkle yra jei ne šventvagiškas, tai mažų mažiausia veidmainiškas, ciniškas ir įžeidžiantis mūsų visuomenę. Dabar paaiškinsiu, kodėl taip manau.

Natalija Adamonienė, nusprendusi dalyvauti viešoje pilietinėje akcijoje, laisva valia viešai išreikšdama savo pažiūras tapo viešuoju asmeniu. Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad asmens  viešai išreikštos pažiūros, įsitikinimai, viešojoje erdvėje patalpintos asmens nuotraukos gali būti skelbiami be jo sutikimo, kadangi ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

 „Teisinės sistemos“ represijų lavina mane užgriuvo iš karto po to, kai 2014 metais viešai pareiškiau, kad vyksta nešvarūs sandoriai vykdant valstybės viešuosius pirkimus. Pagrindinis ir šlykščiausias represijų komponentas – sistemingai fabrikuojamos administracinės ir baudžiamosios bylos, turint tikslą įvairiais būdais uždrausti man bendrauti su mažamete dukra. „Teisinė sistema“ į represinę mašiną įtraukė mano dukros motiną Sigitą Jurgelevičienę, tuometinę Viešųjų pirkimų tarnybos direktorę. 2018-11-12 d. portale „Laisvas laikraštis“ S.Jurgelevičienės kolega patvirtino mano įtarimus, komentuodamas taip: „Šita Sigita Jurgelevičienė, kai dar tik skyriaus vedėja buvo, jau spėjo pasižymėti. Visi darbuotojai skersakiavo, žinojo, kad ji nuperkama, matė, kaip pas ją lankydavosi atitinkamas kontingentas.“ Siekdama mane nutildyti, pasitelkusi savo bendrus Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė užvertė skundais ir reikalavimais policiją, vaiko teisių apsaugos tarnybą, prokuratūrą ir teismus. „Sistema“ siekė pripažinti mane neveiksniu panaudodama teismo psichiatrus. S.Jurgelevičienė pasamdė advokatą Aivarą Alimą iš kontoros „Motieka ir Audzevičius“, reikalaudama, kad būčiau hospitalizuotas valstybinėje Utenos teismo psichiatrijos ligoninėje. Ši afera jiems neišdegė.

Tada S.Jurgelevičienė  pradėjo vedžioti mudviejų dukrą pas skirtingus vaikų psichiatrus. Tiek pas valstybinius, tiek pas privačius. Nuo 2015-ųjų vidurio S.Jurgelevičienė mudviejų trejų metukų dukrą slapta „prirašė“ pas Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro (dukrai „diagnozę“ nustatėcentro vedėja vaikų psichiatrė L.Vitkutė-Maigienė ir vaikų psichiatrė Laura Činčikienė) ir VšĮ „Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centras“ psichiatrus. Apie vaikų psichiatrės Dalios Minialgienės sveiku protu nesuvokiamą gydymą „psichoterapija“  portalas „Laisvas laikraštis“ rašė 2016 metais. Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centrui (čia dirba psichiatrė Dalia Minialgienė)  ir ten pat esančiai „Ąžuolyno klinikai“ vadovauja  taip vadinamas psichoterapeutas, konser-vatnikų partijos vedlys Raimundas Alekna. Beje, pastarojo versliukus dosniai maitina ir Valstybinės ligonių kasos bambagyslė. Pasak Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centro direktoriaus pavaduotojos Aldonos Semėnienės, direktoriaus Raimundo Aleknos psichiatrė D.Minialgienė (man nieko apie tai nežinant) mano dukrai teikė „specializuotas ambulatorinės psichoterapijos paslaugas“ nuo 2015-07-14 iki 2016-11-10 dienos. Už taip vadinamas paslaugas apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa.

Tęsdamos psichozę, S.Jurgelevičienės prašymu Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė (2016-03-22) ir Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė (2016-05-10) teismo nutartimis pasiuntė mano mažametę dukrą dar ir į buvusią KGB citadelę – Naujojoje Vilnioje veikiančią Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą – Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą. Minėtais veiksmais „teisinė sistema“ siekė sukurti istoriją, esą bendraudamas su dukra Zigmantas Šegžda padarė žalą jos psichikai.

Surežisuotos isterijos kulminaciją itin gerai atspindi 2016-12-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vadovės prokurorės Jolitos Kančauskienės rašte duodami nurodymai Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui, kad Sigitos Jurgelevičienės reikalavimu policija iškeltų Zigmantui Šegždai dar vieną baudžiamąją bylą. Prašau redakciją paskelbti šį dokumentą, kuriame atsiskleidžia neteisėtos baudžiamosios bylos fabrikavimo technologija.

Gėdingai sužlugus ir šiai avantiūrai, agresyvus puolimas nesiliauja. Klusniai vykdydamas S.Jurgelevičienės reikalavimą, Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis kitoje man sufabrikuotoje  baudžiamojoje  byloje Nr.1-74-517/2016  nuo 2016 metų  deda visas įmanomas pastangas, kad santykiai tarp manęs ir dukros būtų nutraukti. Nors prokuroro surašytame kaltinamajame akte nesu kaltinamas veiksmais prieš savo vaiką, 2016-ųjų rugsėjo 23 dieną teismo posėdžio metu teisėjas Rinaldas Adamonis šiurkščiai pažeisdamas įstatymą per keletą  sekundžių  pripažino mano dukrą nukentėjusiąja (šis gėdingas faktas 2017 metais paskelbtas „Laisvame laikraštyje“  bei kitose žiniasklaidos priemonėse).

Tai reiškia, kad teisėjas, negavęs iš prokuratūros jokių įrodymų ir savavališkai išplėsdamas kaltinimo ribas, sugalvojo mane nepagrįstai nuteisti dar ir dėl to, kad jam pasirodė, jog padariau kažkokį nusikaltimą prieš savo dukrą (!). Nutartį šiuo klausimu teisėjas R.Adamonis priėmė žodine tvarka (ją įrašant į teismo posėdžio protokolą) net neskaitęs S.Jurgelevičienės ieškinio ir nepateikęs jokių teisinių argumentų. Šį neteisėtą teisėjo sprendimą (nutarties pagrįstumo aukštesnysis teismas nepatikrino) laikaupačiu niekšiškiausiu teroro aktu nukreiptu prieš mano šeimą. Viešojoje erdvėje skelbiama nuomonė, kad paradui vadovauja  Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė, Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė, buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis ir kiti.

Apibendrinęs faktus turiu teisę vertinti, kad teisėjo žmonos Natalijos Adamonienės nuotraukos FB įrėminimas užrašu „Stop vaikų atiminėjimui“ yra dar vienas ciniškas „teisinės sistemos“ agresijos aktas, nukreiptas ne tik prieš žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą, bet ir prieš mūsų demokratinę visuomenę, paskelbusią karą vaikų atiminėtojams. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į kitą svarbų dalyką. Skvernelis ir Kukuraitis čia niekuo dėti, tad būkime supratingi ir leiskime jiems dirbti. Ne jie, bet iš vaikų biznį daranti KGB mafija suka vaikų grobimo mėsmalę. Reikia tikėtis, kad Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė perlauš nusikaltėliams nugarkaulį. Kiekvienas mafijozas pagaliau sulauks šakos. 

Prašau portalo „Laisvas laikraštis“ redakciją paskelbti Natalijos Adamonienės FB profilio nuotrauką su užrašu „Stop vaikų atiminėjimui.“

Zigmantas Šegžda