Užuot ieškoję Vaido Milinio žudikų, Kauno prokurorai kurpia bylas žurnalistams – juos prilygina valstybės tarnautojams

 

 

 

Liūdnai pagarsėjusi Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Poškienė jau trečią kartą perrašė kaltinamąjį aktą „Laisvo laikraščio” redaktoriui Aurimui Drižiui, kurį kaltina, kad šis, rašydamas straipsnius buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnį Vaidą Milinį, neva piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Nors BK straipsnis „piktnaudžiavimas tarnyba” taikomas tik valstybės tarnautojams, dėl kurių veiklos valstybė patyrė žalos, prokurorė R.Poškienė ėmėsi eksperimento – pritaikė šį straipsnį ir „Laisvo laikraščio” redaktoriui, kuris niekada nebuvo valstybės tarnyboje.

Kol kas šie prokurorės Poškienės bandymai buvo nesėkmingi – Vilniaus apylinkės teismas, kuriam R.Poškienė bandė perduoti A.Drižiaus bylą, gražino prokurorei parašęs, kad net teismas nesuprato, kuo yra kaltinamas A.Drižius.

„Teismas konstatavo, kad nė viename iš trijų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dali nėra nurodoma, kokie konkrečiai melagingi, tikrovės neatitinkantys, garbę ir orumą žeminantys prasimanymai, nulėmę žmonių panieką ir pakirtę pagarbą mirusiojo Vaido Milinio atminimui, buvo paskelbti publikuotuose straipsniuose, tuo pačiu nėra nurodoma ir tai, kokie konkretūs teiginiai vertintini kaip šmeižiantys Albertą Milinį“, – teigiama teisėjo nutartyje.

R.Poškienė nepasidavė ir apskundė šį nutarimą Vilniaus apygardos teismui – ten gavo analogišką rezultatą. Todėl R.Poškienė dabar jau trečią kartą perrašė kaltinamąjį aktą A.Drižiui, ir bandys jį vėl priduoti teismui.

Kaip žinia, Generalinė prokuratūra kaltina aklą kaunietį Raimundą Ivanauską, kad tas neva padėjęs Drąsiui Kedžiui žudyti žmones. Nors jokių įrodymų, kad buvo būtent taip, bylose nėra – tik girto R.Ivanausko sapalionės apie tai, kad jis neva tarnavo Afganistane ir panašios fantazijos, R.Ivanauską Vilniaus apygardos teismas nuteisė kalėti.

Pernai birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo kolegija, pirmininkaujama Daivos Kazlauskienės, paskelbė, kad siunčia į kalėjimą 8 metams aklą žmogų Raimundą Ivanauską, kuris neva skatino ir padėjo Drąsiui Kedžiui nužudyti Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę. Nors jokių įrodymų, kad šiuos žmones nužudė D.Kedys, byloje nėra, priešingai, yra liudininkų, teigiančių, kad dar prieš šias žmogžudystės D.Kedys buvo pagrobtas, tačiau teisėja T.Kazlauskienė šioje byloje nutarė, kad užtenka „liudininko“ Mindaugo Žalimo parodymų, kad jis neva žinojo, kad R.Ivanauskas planavo su D.Kedžiu žudyti žmones.

Papildomas kaltės įrodymas – girto R.Iavnausko sapalionės apie „granatas” ir „šachido diržą”, kurį neva nešiojo D.Kedys, kurias teismas įvertino kaip įrodymus, kad R.Ivanauskas tikrai skatino D.Kedį žudyti.

Tačiau tas pats Vilniaus apygardos teismas (kolegijos pirmininkas Stasys Punys) pernai gegužės 27 d. visiškai išteisino buvusį policijos generalinį komisarą Visvaldą Račkauską ir jo kolegas, kurių kaltės įrodymai taip pat rėmėsi vienintelio „liudininko“ Mindaugo Žalimo parodymais. M.Žalimas pasakojo, kad jis prieš minėtas žudynes įspėjo policiją, kad D.Kedys rengėsi žudyti, tačiau teismas juo nepatikėjo, nes M.Žalimas jau buvo pagautas meluojantis – neva M.Žalimas turėjo 60 tūkst. dolerių ir pan.

 

 Kaunietis Raimundas Ivanauskas atsakė į LL klausimus:

 

– Kodėl jus buvote pasirinktas kaip nužudymo padėjėjas?

 

– Jie kalėjime mane laikė, ir tardė be advokato, o Marija Milinienė (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Milinio sutuoktinė) man tiesi šviesiai pasakė, kad ji labai daug pinigų investavo į šį reikalą, ir kad aš turiu pasakyti, kad neva pas mane buvo atvažiavusi Neringa Venckienė.  Jai atsakiau, kad niekada gyvenime nebuvau bendravęs su N.Venckiene. Tačiau man kokius tris kartus buvo pasakyta, kad aš turiu prisipažinti, kad pas mane buvo atvažiavusi N.Venckienė. Tada atsakiau :  palaukite, jūs čia ką, verčiate mane meluoti?

 

– Taip kas taip sakė?

 

– Milinienė. Ji man dar pasakė, kad „vyruti, tu  net neįsivaizduoji, kokią sumą aš įdėjau į visą šį reikalą“.

 

– Ir tai buvo pasakyta girdint policijos tyrėjams?

 

– Taip, ir mano advokatas buvo net skundą parašęs, kad aš buvau tardomas, nedalyvaujant advokatui.  Tačiau visi išsisuko nuo atsakomybės dėl to.

 

– O dėl to Mindaugo Žalimo – vienoje byloje tas pats Vilniaus apygardos teismas pripažino jį melagiu, ir išteisino policijos komisarus, o kitoje pripažino, kad jis liudijo teisingai, ir kad jūs neva planavote nužudyti A.Ūsą?

 

– Nu tai va, aš tai ir sakau. Jūs suprantate, kad jeigu 2009 m. įvyko tos žudynės, žuvo tiek žmonių, ir tada aš net nebuvau įtariamasis, nes jie nieko neturėjo man pateikti. Tas liudininkas M.Žalimas vieną kartą vienaip kalbėjo, kitą kartą – jau kitaip policininkams. O jau po dviejų metų atsirado Žalimo sukurtos pretenzijos – sakau, kad viskas yra nupirkta. 

 

– O kaip tas M.Žalimas prie jūsų prisitrynė?

 

– Nu taip, jis prisitrynė ir viskas. Mane nuveždavo į klubą arba paimdavo po treniruotės. O aš toks žmogus – visus priimu, myliu ir gerbiu, į visus žiūriu su pagarba.

 

– Keista, kad jūs, aklą žmogų, priskyrė kaip nužudymo padėjėją. Dabar, kiek suprantu, apskritai nieko nematote?

 

– Nieko nematau, nes tai yra stipriai progresuojanti liga. Ir mano 7 metų amžiaus sūnelis taip pat šią genetinę ligą perėmė.  Mano tėvas ir du broliai, tėvo sesuo – visi mirė akli. 

 

– O taip jūs bandėte aiškintis, kas  tie tikrieji minėtų žmonių žudikai?

 

– Ką man čia aiškintis, man aišku, kad tai dirbo spec.  tarnybos.

 

– Tai manote, kad tie nusikaltimai niekada nebus išaiškinti? Gal pasikeis Seimas, ir po to kas nors pasikeis ir šių nusikaltimų tyrimuose ?

 

– Ne, taip nemanau. Galvoju, kad kažkas turi didelius pinigus, moka, ir kažkam viso to reikia. Nes kai buvau suimtas, net nesupratau, apie ką čia eina kalba, tik paskui supratau, ką jie čia kurpia, ir apie ką čia apskritai kalba eina.

 

– Vilniaus apygardois teismo pirmininkė Kazlauskienė nusprendė, kad jūs padėjote žudyti žmones, nes taip paliudijo „patologinis melagis“ Mindaugas Žalimas?

 

– Taip apie ką čia šnekėti? Tą dieną (kai vyko žudynės – aut. Pastaba) ryte aš buvau pas profesorių Jašinską. Nes  man pas jį reikėdavo pasirodyti kiekvieną savaitę po akių operacijos. Ir po to visą dieną gulėjau lovoje, tepalų užteptomis akimis, šalia mažas kūdikėlis  – kaip aš galėjau padėti ką nors nužudyti? Baikite tas nesąmones.

 

– O tai kodėl tame įraše kalbėjote apie granatas ir „šachido diržą“?

 

– Jie tuos pokalbius įrašė mano namuose. O aš kai išgeriu, dar ne tokių dalykų esu pripasakojęs – ir kaip su ‚Mig-ais“  skraidžiau, Afganistane tarnavau, ir šiaip visokių fantazijų.  Todėl ir tapau jiems labai parankiu.   

 

 

 

Žemiau pateikiame prokurorės R.Poškienės kelių metų darbo rezultatą – kaltinamąjį aktą A.Drižiui:

 

KALTINAMASIS AKTAS

Data 2017-03-22

Surašymo vieta Kaunas

Baudžiamosios bylos Nr. 03-2-00502-16

Vilniaus miesto apylinkės teismas Laisvės pr. 79A, Vilnius

KAUNO APYGARDOS PROKURATŪROS KAUNO APYLINKĖS PROKURATŪROS 6-ASIS SKYRIUS (KAUNO RAJONAS)

 

Aurimas Drižius, 36808110026, 1968-08-11, Kaunas, Lietuva, Lietuvos, Konstitucijos pr. 23B, Vilnius, Vilniaus m. sav., Lietuva, Žirmūnų 94-37, Vilnius, Lietuva, Vedęs/ištekėjusi, UAB „Patikimas verslas” direktorius, teistas:

2009- 02-23 Vilniaus m 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., BK 155 str.,

2010- 04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011- 06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d.,

2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2014- 03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2014-09-15 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,-1 m 6 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės bausmės vykdymą atidedant 1 m 6 mėn, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

kaltinamas tuo, kad

Vilniuje, Konstitucijos pr. 23B-22, būdamas UAB „Laisvo laikraščio“ direktoriumi, bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, t.y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. tyčia nepatikrinęs įtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos 2012 m. rugsėjo 22 d.-2012 m. rugsėjo 28 d., savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 38, parašė bei išspausdino straipsnį „Nukentėjusiems nuo V.Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnioj grasinama mirtimi“, kuriame pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d.; 14 str. 2 d.; 19 str. 2 d.; bei 22 str. 8 d. 4 p. ,nuostatas, viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus, apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio ll d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, teigdamas: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veiklą arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V.Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V.Milinis ir buvo nužudytas.“ tuo sukeldamas Milinių šeimai- Albertui Miliniui, Marijai Milinienei, Nojui Miliniui, Simonai Milinytei didelius ir

Biudžetinės įstaigos filialas, Laisvės ai. 32, LT-44240 Kaunas.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, filialo kodas 191884734,

Apylinkės prokuratūros duomenys: Maironio g. 30, LT-44249 Kaunas, tel. (8 37) 394 400, faks. (8 37) 322 279, ei. p. kaunas@prokuraturos.lt 

V7*.

nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos Milinių šeimai, t. y. tokiu budu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d.

Be to, jis Vilniuje, Konstitucijos pr. 23B-22, būdamas UAB „Laisvo laikraščio“ direktoriumi, bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d. savaitraštyje Nr. 38 „Laisvas laikraštis“, išspausdindamas straipsnį „Nukentėjusiems nuo V.Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“, kuriame viešai paskelbė melagingus prasimanymus galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, teigdamas: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veiklą arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V.Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V.Milinis ir buvo nužudytas.“, įvardindamas mirusįjį Vaidą Milinį kaip įtariamąjį pedofilijos byloje, t.y. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 313 str. 2d.

Be to jis, Vilniuje, Konstitucijos pr. 23B-22, būdamas UAB „Laisvo laikraščio“ direktoriumi, bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, t.y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. tyčia nepatikrinęs įtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos 2013 m. balandžio 20 d. -2013 m. balandžio 26 d., savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 16, parašė bei išspausdino straipsnį „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus“, kuriame pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d.; 14 str. 2 d.; 19 str. 2 d.; bei 22 str. 8 d. 4 p., nuostatas viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį Vaidą Milinį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, rašydamas: „Tačiau kaip tas Vaidas Milinis, kuris grasino jums pistoletu, kaip jam baigėsi.“, bei „Jis galimai turėjo ir problemų su narkotikais. Tačiau jokių įrodymų nėra? Žinoma, kad nėra, tačiau jeigu kažkas daro jam „stogą“, tai aišku, kad tuos įrodymus moka sunaikinti“, tuo sukeldamas Milinių šeimai- Albertui Miliniui, Marijai Milinienei, Nojui Miliniui, Simonai Milinytei didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos Milinių šeimai t. y. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d.

Be to, jis Vilniuje, Konstitucijos pr. 23B-22, būdamas UAB „Laisvo laikraščio“ direktoriumi, bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2013 m. balandžio 20 d. -2013 m. balandžio 26 d., savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 16, parašė bei išspausdino straipsnį „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus“, kuriame viešai paskelbė melagingus prasimanymus galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo Vaido Milinio atminimui, rašydamas: „Tačiau kaip tas Vaidas Milinis, kuris grasino jums pistoletu, kaip jam baigėsi.“, bei „Jis galimai turėjo ir problemų su narkotikais. Tačiau jokių įrodymų nėra? Žinoma, kad nėra, tačiau jeigu kažkas daro jam „stogą“, tai aišku, kad tuos įrodymus moka sunaikinti“, apibūdindamas mirusįjį Vaidą Milinį itin neigiamai, tuo pažemindamas ir sumenkindamas jį visuomenės akyse, t.y. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 313 str. 2d.

Be to jis, Vilniuje, Konstitucijos pr. 23B-22, būdamas UAB „Laisvo laikraščio“ direktoriumi, bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, t.y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. tyčia nepatikrinęs įtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos 2013 m. gegužės 11 d.- 2013 m. gegužės 17 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 19, parašė bei išspausdino straipsnį „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, kuriame pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d.; 14 str. 2 d.; 19 str. 2 d.; bei 22 str. 8 d. 4 p., nuostatas, viešai paskleidė apie Milinių šeimą- Mariją Milinienę, Albertą Milinį, Nojų Milinį, Simoną Milinytę tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja, aiškindamas kaip Vaido Milinio nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje bei priskirdamas jį prie ieškomų nusikaltėlių, t. y. teigdamas: „Neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje saugomos policijos ieškomų, įtariamų nusikaltėlių nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka – mįslė.“, tuo sukeldamas Milinių šeimai- Albertui Miliniui, Marijai Milinienei, Nojui Miliniui, Simonai Milinytei didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos Milinių šeimai t.y. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d.

Be to jis, Vilniuje, Konstitucijos pr. 23B-22, būdamas UAB „Laisvo laikraščio“ direktoriumi, bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2013 m. gegužės 11 d. – 2013 m. gegužės 17 d. savaitraštyje Nr. 19 „Laisvas laikraštis“, po interviu su A.Rėkliu išspausdino straipsnį „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, kuriame paskleidė apie Milinių šeimą- Mariją Milinienę, Albertą Milinį, Nojų Milinį, Simoną Milinytę tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja, aiškindamas kaip Vaido Milinio nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje bei priskirdamas jį prie ieškomų nusikaltėlių, t. y. teigdamas: „Neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje saugomos policijos ieškomų, įtariamų nusikaltėlių nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka – mįslė.“, tai yra šmeižė Milinių šeimą Mariją Milinienę, Albertą Milinį, Nojų Milinį, Simoną Milinytę, t. y. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d.

Įtariamojo pozicija dėl įtarimo

Neprisipažįsta.

Įtariamojo atsakomybę sunkinančios, lengvinančios aplinkybės

nenustatyta

Piktnaudžiavimas, Mirusiojo atminimo paniekinimas, Piktnaudžiavimas, Piktnaudžiavimas,

Šmeižimas

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

2013-02-14 Aurimas Drižius, apklaustas specialiuoju liudytoju, parodė, kad 2012 vasarą, tikslios datos neatsimena, jam arba jo pavaduotojui Juozui Ivanauskui paskambino Algimantas Rėklys ir pasakė, kad turi įdomios informacijos apie Milinius. Tada Rėklys jiems atsiuntė skundo kopiją, kurį buvo rašęs Kauno Žaliakalnio policijai ir pareiškimą. Po viso to jis nuvyko į Kauno miestą ir susitiko su Rėkliu kažkokioje kavinėje, galimai Savanorių prospekte. Susitikus Rėklys jam davė interviu ir visa tai ką Rėklys pasakojo yra parašyta leidinyje Nr. 38 (394). Viso to interviu metu jis darė garso įrašą, kurį pateiks prie bylos. Kadangi Rėklys turėjo Žaliakalnio policijai adresuotą pareiškimą su policijos spaudu, kad pareiškimas gautas, todėl jam nekilo jokių abejonių dėl interviu teisingumo. Jis su Rėkliu jokios sutarties dėl atsakomybės už pateiktų duomenų patikimumą ir dėl to, kad Rėklys atsako už duomenų teisingumą neturi, jokios sutarties neturi. Jis buvo įsitikinęs, kad Rėklys sako tiesą, nes turėjo tai apie ką pasakoja, t. y. žodžius pagrindžiančius dokumentus (pareiškimą Žaliakalnio policijai). Be to jis ir pats yra girdėjęs, kad Albertas Milinis, buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas, yra labai įtakingas ir kerštingas ir, kad dengdavo savo įsūnio Vaido Milinio visokias istorijas. Visa tai jam pasakė A.Rėklys ir jis dar yra girdėjęs iš kitų šaltinių, kurių nenori atskleisti. A.Rėklys jam pasakojo, kad jį ruošiasi nužudyti, užtildyti tiek prokurorai, tiek policijos pareigūnai, kurie susiję su šia istorija. Tie grasinimai A.Rėkliui ir jam atrodė realūs. Interviu iš A.Rėklio jis paėmė per vieną susitikimą. A.Rėklio kalba ir elgesys jam jokių abejonių nesukėlė, o apie tai, kad A.Rėklys kalbasi su akmenimis ir medžiais, jis yra skaitęs „Lietuvos ryto“ dienraštyje. A.Rėklio elgesys buvo normalus. Iki to laiko jis A.Rėklio nepažinojo. Jis visos A.Rėklio pateiktos informacijos netikrino, nes informacija jam nekėlė jokių abejonių. Į Žaliakalnio policiją neskambino patikrinti informacijos, nes A.Rėklio interviu nekėlė abejonių. Jis yra „Laisvo laikraščio“ redaktorius, direktorius ir taip pat rašantis straipsnius žurnalistas. Jų „Laisvo laikraščio“, kaip viešosios informacijos rengėjo, redakcijoje nėra jokio atsakingo asmens už visuomenei pateikiamo straipsnio ar interviu teisingumą. (T. 1, b.l. 65-68 ).

2016-06-29 Aurimas Drižius, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam suprantama, tačiau su juo nesutinka, nes parašyta nesąmonė. Jokiose psichiatrinėse įstaigose jis nėra registruotas ir niekur nesigydė. Dėl jam pareikštų įtarimų gali pasakyti tik tiek, kad jis yra UAB „Laisvas laikraštis“ redaktorius, nėra valstybės tarnautojas ir niekada nebuvo juo prilygintas. Jis nieko nešmeižė ir jokio mirusiojo atminimo nepaniekino, daugiau niekio nepasakos. (T. 2, b.l. 48-49 ). 2016-11-15 Aurimas Drižius, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad papildomai daugiau neturi ką papasakoti, tik tai, kad visa byla yra suklastota, jis prilygintas valstybės tarnautojui. Reikėtų paieškoti kito straipsnio. (T. 2, b.l. 55 ).

2013-11-05 Algimantas Rėklys, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad praeityje niekada teistas nebuvo. Yra gulėjęs Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje savo paties iniciatyva, yra registruotas Kauno Centro poliklinikos psichikos centre savo paties iniciatyva. Priklausomybės ligų centre nėra registruotas. Galvos traumų ar operacijų nėra turėjęs. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo turinį suprato, kaltu neprisipažįsta ir dėl pareikšto įtarimo nori paaiškinti, kad parodymų neduos, parodymus duos vėliau, pasitaręs su Žmogaus teisių gynimo asociacija. (T. 1, b.l. 179-180).

2013-11-12 Algimantas Rėklys, papildomai apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jis atsisako duoti parodymus dėl to, kad pateikė pareiškimą dėl nepasitikėjimo advokate ir prašo advokatę nuo jo gynimo nušalinti. Prašo pateikti advokatų sąrašą ir leisti pačiam pasirinkti gynėją. Taip pat pareiškime prašo suteikti 2 mėnesių laikotarpį, kad galėtų surašyti atsikirtimus dėl pareikšto įtarimo. (T. 1, b.l. 188-189).

Liudytoja Marija Milinienė, 2012-10-29 apklausos metu, parodė, kad 2012 m rugsėjo 22-28 d. „Laisvo laikraščio“ Nr. 38(394) buvo išspausdintas straipsnis „Nukentėjusiems nuo V.Milinio ( buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi:. Šio straipsnio autorius yra nurodytas Aurimas Drižius, kuris teigia, kad jos sūnus Vaidas Milinis 2004 m. grasino ginklu Algimantui Rėkliui. Apie šią istoriją ji nėra niekados nieko girdėjusi.

Straipsnyje melagingai, šmeižikiškai teigiama, kad jos sūnus priėjo liepto galą dėl to, kad taip gyveno. Jos sūnus gyveno padorų gyvenimą, gyveno kartu su ja, mokėsi mokykloje, narkotikų nevartojo. Straipsnyje melagingai ir šmeižikiškai yra teigiama, kad jos sūnaus V.Milinio tragišką likimą galėjo nulemti ir jos vyro įtaka, atseit, išsukant Vaidą nuo įvairių kriminalinių istorijų. A.Rėklys šmeižia jos mirusį sūnų, nes sūnus niekada nebuvo įsivėlęs į jokias nusikalstamas veikas. Jos nužudyto sūnaus atminimas yra paniekintas per spaudą, viešai. A.Rėklys teigia, kad jos sūnus vartojo narkotikus, o narkotikų Vaidas tikrai nevartojo, tai galima patikrinti, nes Vaidas buvo kraujo donoras. Ji pažinojo ir dar dabar bendrauja su visais sūnaus draugais, nei vienas iš sūnaus draugų nėra nusikaltėlis ar vartojantis narkotikus, tai šmeižtas. A.Rėklys kaltina jos vyrą bei teisėsaugos pareigūnus tuo, kad ruošiamasi Rėklį nužudyti. Mano, kad yra būtina nedelsiant išsiaiškinti, kas nori konkrečiai nužudyti A.Rėklį, kad vėliau nebūtų galimybių interpretuoti, kad A.Rėklį nužudė pedofilų klanas. A.Rėklys kaltina jos vyrą tuo, kad jis, neva, sužlugdė Rėklio verslą, nes atseit visur jautė jos vyro ranką. Rėklys teigdamas taip, turėtų tai patvirtinti kokiais nors patikimais šaltiniais, kuriuos būtų galima patikrinti tyrimo metu. Jos vyras šmeižiamas ir tuo, kad priklauso kažkokiai grupuotei, o jos vyras yra teisininkas, padorus šeimos žmogus, o ne kažkoks nusikalstamos gaujos stogas, kaip, kad teigia A.Rėklys. Būtina šioje byloje išsiaiškinti visas aplinkybes dėl tokių A.Rėklio teiginių bei pareiškimų, reikalinga išsiaiškinti kas A.Rėkliui suteikė tokią informaciją apie tai, kad rengiamas jo nužudymas. Prašo ją pripažinti šioje byloje nukentėjusiąją dėl jos nužudyto sūnaus atminimo paniekinimo ir šmeižimo. 2004 metais jos sūnus Vaidas buvo „Martyno Mažvydo“ vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, apie Vaido elgesį bei būdą gali papasakoti tos mokyklos pedagogai, prašo juos apklausi šioje byloje. Jos sūnus Vaidas nuo 2005 metų draugavo su Dovile Kietyte, keletą metų iki nužudymo gyveno kartu, ruošėsi tuoktis, prašo apie Vaidą apklausti ir D.Kietytę bei jo geriausią draugą Giedrių Sakalauską. Yra įsitikinusi, kad jos vyrą bei sūnų A.Rėklys šmeižia kažkieno tai paprašytas, nes nuo Rėklio minimo įvykio 2004 metais praėjo ilgas laiko tarpas, t.y. net aštuoneri metai, o per tą laiką Rėklys niekur nesikreipė, nerašė jokių straipsnių, nesikreipė nei į teisėsaugą, nei į žurnalistus, o šmeižti pradėjo tik 2012 metais, t.y. tik po to, kai pradėjo aiškėti, kad kažkas kurdamas visą pedofilijos skandalą į jį įtraukė ir jos sūnų Vaidą Milinį. Kadangi ji yra girdėjusi, kad A.Rėklys yra ekstrasensas ir tuo labai domisi, Rėklys ir pats pripažįsta tai šiame straipsnyje, žino, kad Rėklys kalbasi bei informaciją gauna iš medžių, akmenų, todėl mano, kad Rėklys gali būti ligonis ir todėl prašo, kad Rėkliui būtų paskirta teismo medicinos psichiatrinė ekspertizė, kurioje būtų nustatyta ar Rėklys neserga kokia nors liga. (T. 1, b.l. 28-29).

Liudytoja Marija Milinienė, 2013-02-06 papildomos apklausos metu, parodė, kad prie ankstesnių savo parodymų nori papildyti, kad ji 2013-02-02 iš savo vyro Alberto Milinio sužinojo, kad jos nepilnamečiu sūnumi Nojumi Miliniu labai domisi A.Rėklys. Jos vyrui visa tai papasakojo Nojaus šaudymo treneris Merūnas Grikša 2012-02-02 d. per šaudymo varžybas, kurios vyko Alytaus mieste. Jos vyras į varžybas Nojų vežė pats ir treneris priėjęs prie jos vyro papasakojo, kad pas trenerį buvo apsilankęs A.Rėklys ir, kad Rėklys domėjosi Nojumi, domėjosi Vaidu Miliniu bei visa jos šeima. Iš kur A.Rėklys sužinojo kur sportuoja jos sūnus Nojus, nežino, bet mano, kad jos sūnus Nojus buvo sekamas ar paties Rėklio ar kokių nors kitų asmenų, nes niekur nebuvo skelbiama kur sportuoja jos sūnus Nojus, niekur nebuvo skelbiama, kad Nojus būtent lanko šaudymą ir būtent ten, kur atvyko Rėklys. Prašo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos sūnaus Nojaus saugumas ir tuo tikslu prašo paimti jos sūnaus trenerio mobilaus ryšio telefono išklotines būtent tos dienos, kai jai skambino Rėklys bei A.Rėklio mobilaus ryšio telefono išklotines už pusę metų, tikslu nustatyti su kokiais asmenimis Rėklys bendrauja ir ar Rėklys pats nesekė jos sūnaus Nojaus. (T. 1, b.l. 30).

Liudytoja Marija Milinienė, 2016-10-19 papildomos apklausos metu, parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina, nori papildyti, kad „Laisvo laikraščio“ redaktorius, Aurimas Drižius ir toliau rašo analogiškus straipsnius šmeižiančius ją ir jos šeimą, o būtent: jos žiniomis paskutinį straipsnį, A.Drižius laisvame laikraštyje parašė šių metų vasarą, berods birželio ar liepos mėnesyje. Nors tiek 2013-10-11 ir 2014-04-18 Žurnalistų etikos inspektorius A.Drižių įspėjo dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo bei pareikalavo paneigti teiginius, kuriuos A.Drižius buvo parašęs savo straipsniuose, kurie šmeižė jos sūnų V.Milinį, tačiau A.Drižius nesiliauja ir toliau rašo straipsnius šmeižiančius ją ir jos šeimą, o tai įrodo A.Drižiaus piktybinę tyčią ir sistemiškumą darant nusikalstamas veikas prieš ją ir jos šeimą, siekdamas ją ir jos šeimą visuomenės akyse paversti dideliais nusikaltėliais, o jos nužudytą sūnų visuomenei pateikdamas kaip ginkluotą nusikaltėlį. Taip pat prašo, kad „Laisvam laikraščiui“ – kaip juridiniam asmeniui būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kad toliau nebūtų rašomi straipsniai įžeidžiantys ją ir jos šeimą, nes visą šią melagingą informaciją A.Drižius skelbia internetinėje erdvėje, o kiti internetiniai portalai skleidžia tokią informaciją savo internetiniuose puslapiuose, socialinėse grupėse, jau pateikdami kaip patvirtintą faktą, kad jos sūnus vykdė ginkluotus nusikaltimus. Visa ši melaginga ir šmeižikiška bei sistemingai piktybine tyčia skleidžiama informacija stipriai paveikė visą jos šeimą tiek psichologiškai, tiek morališkai bei fiziškai, nes dėl pastovios įtampos ir šios melagingos skleidžiamos informacijos labai pablogėjo tiek jos, tiek jos šeimos narių sveikata. Šiuo metu dėl civilinio ieškinio pasisakyti negali, tačiau tai padarys vėliau. (T.l, b.l. 31).

Liudytoja Marija Milinienė, 2017-02-28 papildomos apklausos metu parodė, kad „Laisvo laikraščio” redaktorius Aurimas Drižius išspausdino keletą straipsnių, susijusių su A. Rėklio pasakojimais interviu metu, šmeižiančių ją ir visą jos šeimą t.y. vyrą Albertą Milinį, vaikus Nojų Milinį, Simoną Milinytę, žeminančių mirusiojo sūnaus Vaido Milinio atminimą. Tai 2012-09-22-

2012- 09-28 savaitraštyje „Laisvas laikraštis” išspausdintas straipsnis „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi”, 2013-04-20-

2013- 04-26 savaitraštyje „Laisvas laikraštis” išspausdintas straipsnis „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikalstimus”, 2013-05-11- 2013-05-17 savaitraštyje „Laisvas laikraštis” išspausdintas straipsnis „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?”. Be to, šie visi straipsniai buvo paviešinti ir išplatinti internetiniame portale www.laisvaslaikrastis.lt. Straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio(buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi” jos sūnus Vaidas Milinis įvardinamas kaip įtariamasis pedofilijos byloje, skelbiant: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veiklą arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V.Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V.Milinis ir buvo nužudytas.“ Kad šie A. Drižiaus žodžiai yra įžeidžiantys patvirtina Lietuvių kalbos instituto specialisto išvada. A. Drižius, straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?”, aiškina kaip Vaido Milinio nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje, teigdamas:

„ neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje saugomos policijos ieškomų, įtariamų nusikaltėlių nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka – mįslė.“ Tokiais savo teiginiais A. Drižius šmeižia ją ir visą jos šeimą t.y. vyrą Albertą Milinį, vaikus Nojų Milinį, Simoną Milinytę, priskirdamas jos šeimą įtariamiems nusikaltėliams. Tai, kad tokie teiginiai įžeidžiantys ir šmeižiantys patvirtina ir Lietuvių kalbos instituto pateikta specialisto išvada. Straipsnyje „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus” paskelbti melagingi prasimanymai galintys nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą 2010-12-11 mirusiojo jos sūnaus Vaido Milinio atminimui. Konkretūs teiginiai, kurie neatitinka tikrovės ir žemina jos mirusiojo sūnaus atminimą, tai „Tačiau kaip tas Vaidas Milinis, kuris grasino jums pistoletu, kaip jam baigėsi.“, bei interviu metu A. Rėklio teiginys „Jis galimai turėjo ir ir problemų su narkotikais. Tačiau jokių įrodymų nėra? Žinoma, kad nėra, tačiau jeigu kažkas daro jam „stogą“, tai aišku, kad tuos įrodymus moka sunaikinti“. 2013-10-11 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime Nr. SPR-109, nurodyta, kad straipsnyje Vaidui Miliniui priskirti nusikalstami veiksmai, kurie teisės ir moralės požiūriu yra netoleruotini ir visuomenėje smerktini. Tokius veiksmus atliekantis asmuo apibūdinamas itin neigiamai, laikomas pavojingu visuomenei, linkusiu nusikalsti, nepaisančiu įstatymų bei visuomenėje priimtinų elgesio normų. Todėl paskelbtos šio turinio žinios apie jos sūnų Vaidą Milinį yra ypatingai žeminančio pobūdžio. Be to, iš viso publikacijos turinio ir jos konteksto yra aišku, kad viešosios informacijos rengėjas(skleidėjas) turėjo tikslą išimtinai neigiamai pavaizduoti jos sūnų Vaidą Milinį, bei jos šeimą, bei pažeminti, sumenkinti visuomenės akyse. A. Drižiaus išspausdinti straipsniai neatitinkantys tikrovės, šmeižiantys jos šeimą, žeminantys mimsiojo sūnaus V. Milinio atminimą sukėlė ir sukelia didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir tai įvardintų didele moraline žala jai ir jos šeimai. Kadangi straipsniai buvo paviešinti ir internetinėje erdvėje, jie sukėlė ypatingai didelį atgarsį, ir šiomis melagingomis žiniomis rėmėsi ir naudojosi kopijuodami šią šmeižikišką informaciją ir kiti interneto vartotojai. Apie tai pasisako ir Europos žmogaus teisių teismas. ( T.3, b. 1. 56 ).

Liudytojas Albertas Milinis, 2012-10-29 apklausos metu, parodė, kad 2012 m rugsėjo 22-28 d. „Laisvo laikraščio“ Nr. 38(394) buvo išspausdintas straipsnis „Nukentėjusiems nuo V.Milinio ( buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi”. Šio straipsnio autorius yra nurodytas Aurimas Drižius, kuris teigia, kad jo įsūnis Vaidas Milinis 2004 m. grasino ginklu Algimantui Rėkliui. Straipsnyje melagingai, šmeižikiškai teigiama, kad jo įsūnis priėjo liepto galą dėl to, kad taip gyveno. Straipsnyje melagingai ir šmeižikiškai yra teigiama, kad jo įsūnio V.Milinio tragišką likimą galėjo nulemti jo įtaka, išsukant Vaidą nuo įvairių kriminalinių istorijų. A.Rėklys šmeižia jo mirusį įsūnį, neva Vaidas buvo kažkoks nusikaltėlis, o jis buvo Vaido stogas. Rėklys tuo pačiu įžeidžia bei šmeižia jį, vadindamas stogu. A.Rėklys melagingai teigia, kad jo įsūnis grasino Rėkliui ginklu ir kad sakė, „Aš tave nukalsiu“. Jis yra šmeižiamas A.Rėklio, neva, jis naikino kažkokius įrodymus, buvo įsūnio stogas. Jis yra apšmeižtas ir įžeistas per visuomenės informavimo priemones. Jo nužudyto įsūnio atminimas taip pat yra paniekintas. A.Rėklys teigia, kad jo įsūnis vartojo narkotikus, narkotikų Vaidas tikrai nevartojo, tai galima patikrinti, nes Vaidas buvo kraujo donoras. Jis niekada nėra kalbėjęs su Kauno m. savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėju I.Levandavičiumi apie jokį A.Rėklį ir apie kokį nors atsiskaitymą su juo. Nėra to buvę, tai melas. Jis niekada niekam nėra žadėjęs duoti 20 000 litų už kokią nors moralinę žalą dėl Vaido neva kažkokių padarytų nusikaltimų, tai šmeižtas ir melas. A.Rėklys kaltinąjį bei teisėsaugos pareigūnus tuo, kad ruošiamasi Rėklį nužudyti. A.Rėklys jį kaltina tuo, kad jis neva sužlugdė Rėklio verslą, nes atseit visur jautė jo ranką. Rėklys melagingai teigia, kad nuo jo nukentėjo ir dar vienas Rėklio pažįstamas asmuo, kad jis visaip Rėkliui ir Rėklio draugui keršijo, Rėklys teigia, kad visur buvo jaučiama jo ranka. Straipsnyje šmeižiamas yra dėl to, kad priklauso kažkokiai grupuotei. Yra šmeižiamas dėl to, kad sutvarkė kažkokią bylą, kad A.Rėklys kreipėsi pas jį dėl kažkokios bylos iškėlimo, kad A.Rėklys buvo pas jį atėjęs į priėmimą, kad pb to jis sutvarkė kažkokią bylą ir, kad po to liko kaltas A.Rėklys dėl tos bylos. Viešai yra kaltinamas dėl kažkokios bylos sutvarkymo, yra kaltinamas akivaizdžiai nesančių nusikalstamų veikų padarymu. Kadangi yra šmeižiamas jo nužudytas įsūnis Vaidas Milinis ir taip pat jis yra šmeižiamas, bei kaltinamas visokiais nebūtais dalykais jis pats, kad netgi rengiasi nužudyti A. Rėklį, o tai yra labai sunkus nusikaltimas, reikalinga šioj e byloj e išsiaiškinti visas aplinkybes dėl tokių A.Rėklio teiginių bei pareiškimų, reikalinga išsiaiškinti kas A.Rėkliui suteikė tokią informaciją apie tai, kad rengiamas Rėklio nužudymas. Prašo jį pripažinti šioje byloje nukentėjusiuoju ne tik dėl jo paties šmeižimo ir kaltinimo rengiantis labai sunkiam nusikaltimui-nužudymui, bei priklausymo grupuotei, bet ir dėl jo įsūnio Vaido Milinio šmeižimo nebūtais nusikaltimais, kaltinant Vaidą esant nusikaltėliu bei narkomanu. 2004 metais jo įsūnis Vaidas buvo „Martyno Mažvydo“ vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, apie Vaido elgesį bei būdą gali apibūdinti tos mokyklos pedagogai, prašo juos apklausti šioje byloje, tai bus kaip Vaido charakterizuojanti medžiaga, kad Vaidas nebuvo joks chuliganas ar narkomanas, o priešingai buvo paslaugus, pareigingas, geras mokinys. Mano, kad jį ir jo įsūnį A.Rėklys šmeižia kažkieno tai paprašytas, nes nuo jo minimo įvykio 2004 metais praėjo ilgas laiko tarpas, t.y. net 8 metai, o per tą laiką Rėklys niekur nesikreipė. Šmeižti pradėjo tik 2012 metais, t.y. tik po to, kai pradėjo griūti pedofilijos skandalas. Taip pat kadangi daugybę metų dirbo teisėju, nagrinėjo daugybę bylų, gali būti, kad yra nagrinėjęs kokią nors A.Rėklio bylą ir galimai galėjo būti Rėklio atžvilgiu priimtas Rėkliui nepalankus sprendimas, o tai gali būti Rėklio kerštas jam ir jo šeimai. (T. 1, b.l. 39-41).

Albertas Milinis 2013-02-07, papildomos apklausos metu, parodė, kad prie ankstesnių savo parodymų nori papildyti, kad 2013-02-02 jis savo sūnų Nojų Milinį nuvežė į varžybas Alytaus mieste. Jam atvykus į varžybas su sūnumi, prie jo priėjo Nojaus treneris Merūnas Grikša ir pakvietė pasikalbėti. Treneris pradėjo pasakoti apie tai, kad 2013-01-31 į treniruotę, apie 16.00 vai., atėjo iš matymo pažįstamas vyras, kuris prisistatė Rėklio pavarde ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Rėklys pradėjo treneriui aiškinti, kad parašė straipsnį į „Laisvą laikraštį“ ir paklausė trenerio, ar treneris yra skaitęs tą straipsnį. Kiek jam minėjo treneris, tai pasakė, kad to straipsnio neskaitė, o Rėklys tada pradėjo pasakoti, kad parašė tą straipsnį, būtent apie Nojaus Milinio tėvą, t.y. apie jį. Treneris pasakė, kad Rėklys kalbėjo apie tai, kad dabar jau A.Milinis nebe teismo pirmininkas ir nėra toks galingas kaip, kad ankščiau, sakė, kad yra eilinis žmogus ir, kad Rėklys dabar jam tikrai atkeršys ar susidoros. Rėklys treneriui minėjo, kad atkeršys už tai, kad, atseit, jis kažkada yra sužlugdęs Rėklio kažkokį verslą, kuris buvo milijoninis. Jis nėra jokio Rėklio verslo sužlugdęs, net nežino kokiu verslu Rėklys užsiima ar užsiėmė ankščiau. Gali būti, kad jis yra nagrinėjęs kokią nors Rėklio ar Rėklio kokios nors įmonės bylą, bet to tikrai tvirtinti negali, nes neatsimena. Treneris pasakojo, kad Rėklys sakė, kad Albertas Milinis yra grasinęs ginklu per kažkokį kitą asmenį. Nesupranta, kaip galima žmogui grasinti ginklu per kokį nors kitą asmenį. Jis nėra su Rėkliu turėjęs kokių nors reikalų ir nėra su kokiais nors asmenimis kalbėjęs apie šį asmenį. Treneris pasakojo, kad Rėklys po to pradėjo klausinėti apie Vaidą Milinį bei apie kitą sūnų Nojų Milinį. Klausinėjo kokio charakterio buvo Vaidas, kokio charakterio yra Nojus. Klausė kokiu ginklu šaudo Nojus. Jam sukėlė nerimą tai, kad Rėklys gerai žino kur treniruojasi jo sūnus, o tokios informacijos nei jis, nei jo žmona niekur nėra skelbę. Mano, kad jo sūnus Nojus bei visa jo šeima yra sekama Rėklio ar kitų kokių asmenų. Treneris buvo labai sunerimęs dėl to, kad Rėklys žino kur treniruotes lanko Nojus. Treneris pasakė, kad mano, jog apie jo šeimą gali būti renkama visa įmanoma informacija ir, kad Rėklys atėjęs pas jį pasikalbėti jau tvirtai žinojo, kad Nojus treniruojasi būtent tose patalpose. Reikalinga imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų užtikrintas jo sūnaus Nojaus saugumas ir jo šeimos saugumas. (T. 1, b.l. 42-43).

Albertas Milinis 2017-02-27 papildomos apklausos metu parodė, kad ne tik A. Rėklys šmeižė jį, visą jo šeimą- t,y. žmoną Mariją Milinienę, vaikus Nojų Milinį, Simoną Milinytę, pažemino mirusiojo įsūnio Vaido Milinio atminimą, bet ir Aurimas Drižius, „Laisvo laikraščio” redaktorius, turėdamas pareigą skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, nepatikrinęs A. Rėklio interviu metu pateiktos informacijos, išspausdino straipsnius: „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi”, „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?”, „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus”. Straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi” Vaidas Milinis įvardinamas kaip įtariamasis pedofilijos byloje, skelbiant: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veikla arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė sujudėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V.Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V.Milinis ir buvo nužudytas.“ Kad šie A. Drižiaus vardu išsakomi žodžiai yra įžeidžiantys nurodoma ir Lietuvių kalbos instituto pateiktoje specialisto išvadoje. Be to, „Laisvo laikraščio” redaktorius A. Drižius straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?”, kuris išspausdintas 2013-05-11- 2013-05-17 „Laisvo laikraščio” savaitraštyje Nr. 19, aiškindamas kaip Vaido Milinio nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje bei priskirdamas jį prie ieškomų nusikaltėlių, teigia: „ neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje saugomos policijos ieškomų, įtariamų nusikaltėlių nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka – mįslė.“ Tokiu savo teiginiu A. Drižius įžeidžia visą jo šeimą. Tai, kad šiuos teiginius galima laikyti įžeidžiančius patvirtina ir Lietuvių kalbos instituto pateikta specialisto išvada. 2013-04-20- 2013- 04-26 savaitraštyje „Laisvas laikraštis” , redaktorius A. Drižius išspausdina straipsnį „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikalstimus”. Šiame straipsnyje paskelbti melagingi prasimanymai galintys nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą 2010-12-11 mirusiojo Vaido Milinio atminimui. Straipsnyje išspausdintas A. Drižiaus klausimas: „Tačiau kaip tas Vaidas Milinis, kuris grasino jums pistoletu, kaip jam baigėsi“, bei interviu metu A. Rėklio teiginys „Jis galimai turėjo ir problemų su narkotikais. Tačiau jokių įrodymų nėra? Žinoma, kad nėra, tačiau jeigu kažkas daro jam „stogą“, tai aišku, kad tuos įrodymus moka sunaikinti“, Nors straipsnyje yra klausiamoji forma, tačiau, kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-10-11 Sprendime Nr. SPR-109 „Dėl publikacijos „Kauno policija ir STT slepia įtariamus Vaido Milinio nusikaltimus”(„Laisvas laikraštis”, 2013 m. balandžio 20-26 d., Nr. 16/423) paskelbtos informacijos”, nurodoma, kad, nepaisant vartojamos klausiamosios formos „kaip jam baigėsi”, tokia informacija gali būti patikrinta objektyviais duomenimis, todėl tai laikytina žiniomis, jog Vaidas Milinis grasino A. Rėkliui šaunamuoju ginklu. Tokia informacija, kaip Sprendime nurodo Žurnalistų etikos ko inspektorius” liudija apie nusikalstamus” Vaido Milinio veiksmus, kurie neatitinka tikrovės ir yra žeminantys. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas patvirtina, kad iš viso publikacijos turinio ir jos konteksto yra aišku, kad viešosios informacijos rengėjas(skleidėjas) turėjo tikslą išimtinai neigiamai pavaizduoti Vaidą Milinį, pažeminti, sumenkinti jį visuomenės akyse ( T. 3, b. 1. 55 ).

Liudytojas Valerijus Filkovas 2013-10-22, apklausos metu, parodė, kad 2013-02-02 jis kartu su patruliu Audriumi Averka dirbo spec. poste, t. y. saugojo Milinių šeimą. Tikslaus laiko negali nurodyti, bet pamena, kad A.Milinis savo sūnų Nojų vežė į varžybas Alytaus mieste, kartu su jais vyko jo kolega A.Averka, o jis liko Milinių namuose su kitais saugomais šeimos nariais. Kai jie grįžo iš Alytaus, jam A.Averka papasakojo, kad kai jie atvyko į varžybas, prie A.Milinio priėjo Nojaus treneris Merūnas Griška ir papasakojo apie tai, kad 2013 metų sausio pabaigoje, pas trenerį į šaudymo mokyklą, kur treniruojasi Nojus, buvo atėjęs kažkoks vyras, kurio pavardės nepamena, ir kalbėjo apie tai, kad dabar A.Milinis jau nebe teismo pirmininkas ir nėra jau toks galingas kaip anksčiau, s|kė, kad dabar A.Milinis eilinis žmogus ir, kad A.Miliniui dabar atkeršys ar susidoros. Taip pat iš A.Averkos pasakojimo sužinojo, kad tas vyras trenerio klausinėjo apie Vaidą Milinį bei Nojų Milinį. Jiems sukėlė įtarimų tai, kad tas vyras gerai žino kur Nojus treniruojasi. Apie tai jie informavo savo būrio vadą Darių Krunglevičių. (T. 1 ,b.l. 48)

Liudytojas Audrius Averka 2013-10-22, apklausos metu, parodė, kad 2013-02-02 jis kartu su vyr. patruliu Valerijumi Filkovu dirbo spec. poste, t.y. saugojo Milinių šeimą. Tikslios valandos negali nurodyti, bet pamena gerai, kad Albertas Milinis vežė sūnų Nojų Milinį į varžybas, kurios vyko Alytaus mieste. Į Alytų išvyko jis, Albertas Milinis ir Nojus Milinis. Jo kolega V.Filkovas liko namuose ir saugojo kitus Milinių šeimos narius. Nojus Milinis vyko į šaudymo varžybas ir, kada jie atvažiavo į varžybas, prie Alberto Milinio priėjo vyras, kaip suprato vėliau, Nojaus Milinio treneris ir pradėjo Albertui Miliniui pasakoti apie tai, kad maždaug savaitė laiko iki vasario 02 dienos, į treniruočių salę, kur dabar treniruojasi Nojus Milinis, atėjo iš matymo pažįstamas vyras. Treneris pasakojo, kad tas vyras prisistatė Rėklio pavarde ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Treneris pasakojo, kad Rėklys pradėjo aiškinti, kad yra parašęs kažkokį straipsnį į „Laisvą laikraštį“ ir klausė trenerio ar treneris yra skaitęs tą straipsnį. Kiek suprato, treneris to straipsnio buvo neskaitęs, o Rėklys tada pradėjo pasakoti, kad parašė tą straipsnį būtent apie Nojaus Milinio tėvą Albertą Milinį. Treneris pasakojo, kad Rėklys kalbėjo apie tai, kad Albertas Milinis dabar yra nebe teismo pirmininkas ir nėra jau toks galingas kaip ankščiau.

Rėklys treneriui sakė, kad A.Milinis dabar jau yra eilinis žmogus ir, kad Rėklys dabar jau tikrai atkeršys Albertui Miliniui. Rėklys treneriui sakė, kad A.Miliniui atkeršys dėl to, kad, atseit, A.Milinis kažkada seniai yra sužlugdęs Rėklio kažkokį verslą ar biznį. Treneris pasakojo, kad Rėklys sakė, kad Rėkliui Albertas Milinis yra grasinęs ginklu, bet netiesiogiai, o per kažkokį kitą asmenį. Treneris pasakojo, kad Rėklys po to pradėjo klausinėti apie Vaidą Milinį bei apie Nojų Milinį. Klausinėjo kokio charakterio buvo Vaidas Milinis, kokio charakterio yra Nojus Milinis. Klausė kokiu ginklu šaudo Nojus Milinis. Jam sukėlė nerimą tai, kad Rėklys gerai žino, kur treniruojasi nepilnametis Milinių sūnus Nojus Milinis. Jis grįžęs atgal į Milinių namus iš varžybų, apie tai papasakojo savo kolegai V.Filkovui ir apie tai, ką sužinojo, pranešė būrio vadui Dariui Krunglevičiui, kadangi sunerimo dėl Milinių šeimos ir Nojaus Milinio saugumo. Kokiu būdu atkeršys Rėklys Miliniui nežino, bet tai jiems sukėlė nerimą, nes saugo Milinių šeimą ir yra atsakingi už jų saugumą. (T. 1, b.l. 49-50).

Liudytojas Merūnas Griška 2013-02-06, apklausos metu, parodė, kad yra nepilnamečio Nojaus Milinio šaudymo treneris. Nojus Milinis pas jį treniruojasi jau 3 metus, šaudo treniruotėse iš pneumatinio (orinio) ginklo. Šaudo pneumatiniais šovinukais, kurie yra 4,5 milimetro. Treniruotės vyksta Kaune, Partizanų g. 180, patalpose, priklausančiose Jaunalietuvių sporto organizacijos mokyklai. Nojus Milinis šiuo metu yra Lietuvos jaunių rinktinės narys. Jis pats asmeniškai Nojų prisikalbino pradėti treniruotis. Nojus Milinis yra labai lėtas, ramus, geras vaikas. Jis pažinojo ir Nojaus vyresnį brolį Vaidą Milinį, nes Vaidas Nojų atveždavo į treniruotes. Apie Vaidą Milinį gali papasakoti tik iš geros pusės, nes Vaidas buvo labai mandagus, ramus, domėjosi Nojaus treniruotėmis, matėsi, kad Nojus Vaidui yra svarbus kaip vyresniam broliui ir Vaidas Nojų globojo kaip jaunesnį broliuką. Vaidas Milinis pas jį niekada nešaudė ir nesitreniravo. 2013 m. sausio 28 ar 29 d. jam į mobilaus ryšio abonentą paskambino nežinomas numeris ir, kai atsiliepė, jam vyriškis prisistatė Rėklio pavarde ir pasakė, kad kažkada, maždaug prieš 4-5 metus, pas jį treniravosi to vyriškio sūnus. Rėklys jo paklausė kada gali atvykti pas jį pasikalbėti, jis jam atsakė, kad dirba nuo 15.00 vai. iki 19.00 vai. 2013-01-31 pas jį į treniruotę, apie 16.00 vai, atėjo iš matymo pažįstamas vyras ir prisistatė Rėklio pavarde ir pasakė, kad nori su pasikalbėti. Jam atsakė, kad kalbėtis gali nedelsiant, o Rėklys pasakė, kad nori pasikalbėti nuošalioje vietoje, kad niekas jų pokalbio negirdėtų ir norėjo jį nusivesti pokalbiui į koridorių, bet jis Rėkliui pasiūlė užeiti įqo kambariuką, kuris yra prie pat salės. Jie įėjo abu į kambariuką ir Rėklys tada pradėjo aiškinti, kad parašė straipsnį į „Laisvą laikraštį“ ir paklausė jo ar skaitė tą straipsnį. Jam atsakė, kad tokių laikraščių neskaito. Tada Rėklys ėmė aiškinti, kad tame laikraštyje yra parašęs straipsnį apie Nojaus Milinio tėvą Albertą Milinį, pasakė, kad dabar Albertas Milinis yra jau nebe galingas teismo pirmininkas, o eilinis pilietis, tai.dabar Rėklys Albertui Miliniui atkeršys už tai, kad Albertas Milinis kažkada seniai sužlugdė Rėklio verslą, kuris nešė milijoninius pelnus. Dar pasakė, kad Albertas Milinis Rėkliui yra grasinęs ginklu per kažkokį Rėklio draugą. Jis tada Rėkliui pasakė, kad nueitų į policiją ir praneštų apie tai, kad Albertas Milinis grasino ginklu. Tada Rėklys pradėjo klausinėti apie Vaidą Milinį, klausė ar Vaidas Milinis pas jį treniravosi, jam pasakė, kad nesitreniravo, tada Rėklys paklausė ar Vaidas turėjo kovinį ginklą, atsakė, kad nežino to, nes nematė. Po to Rėklys pasakė, kad Vaidas buvo labai agresyvus, nestabilios psichikos ir, kad yra jam grasinęs. Kuo ir kaip grasino Vaidas, nepasakė. Jis taip ir nesuprato iš kalbos ar Vaidas grasino žodžiu ar ginklu ar per kokius kitus asmenis, nes jis Rėklį nutraukė ir pasakė, kad duotų ramybę mirusiam žmogui. Rėklys kalbėdamas mėtėsi tarp paties pasakytų teiginių ir vis žvilgčiojo į duris, kurios buvo praviros. Rėklys elgėsi labai keistai, žvilgčiojo per duris, žvilgsnis nuolat lakstė po patalpą, atrodė neramus ir gana keistas. Jų pokalbio tikrai niekas iš salėje buvusių vaikų negirdėjo, o tuo metu jokių suaugusių žmonių salėje tikrai nebuvo. Po to Rėklys pradėjo jo klausinėti apie Nojų Milinį, nes atėjęs jau žinojo, kad Nojus treniruojasi pas jį. Jam tai pasirodė labai keista, kad Rėklys žino kur treniruojasi Nojus. Rėklys tada pasakė, kad visi, t.y. Milinių šeima, domisi ginklais ir šaudo. Rėklys ėmė klausinėti kokiu ginklu šaudo Nojus, klausinėjo kokio charakterio yra Nojus. Jam pasakė, kad Nojus yra labai lėtas ir ramus ir, kad šaudo pneumatiniu ginklu, o Rėklys tada atsakė, kad juos visus Milinius traukia ginklai. Tada jis Rėkliui pasakė, kad nesąmones kalba ir, kad Nojų lankyti šaudymą jis prisikalbino pats, Nojus visai nenorėjo lankyti šaudymo ir tuo nesidomėjo. Tą dieną Nojaus treniruotėje, kada buvo Rėklys, nebuvo. Kada jis pajuto, kad Rėklys labai domisi Nojumi ir renka informaciją, nutraukė su Rėkliu pokalbį, pasakė, kad baigiame tą pokalbį ir daugiau su Rėkliu nesikalbėjo. Nenorėjo su juo nieko kalbėtis apie nepilnametį vaiką, kadangi jis aiškiai suprato, kad Rėklys renką informaciją apie Nojų Milinį. Jis iš Rėklio visos tos kalbos suprato, kad Rėklys toliau rinks informaciją apie Milinių vaikus ir apie Milinių šeimą, suprato, jį tai labai jaudina dėl mažamečio Nojaus Milinio. (T. 1, b.l. 51-52).

Liudytojas Merūnas Griška 2013-05-09, papildomos apklausos metu, parodė, kad nori papildyti, kad jis Algimantą Rėklį pažįsta tik iš matymo, pažinojo Rėklį iki apsilankymo pas jį, tada kai domėjosi Nojumi Miliniu. Pažinojo dėl to, kad maždaug prieš 5 metus pas jį šaudymo grupėje treniravosi Rėklio sūnus atrodo Mantas Rėklys, todėl ir teigia, kad Algimantą Rėklį pažinojo iš ankščiau ir apsirikti tikrai negalėjo, kad būtent Rėklys pas jį buvo atėjęs ir domėjosi Nojumi Miliniu. (T. 1, b.l. 53).

Liudytoja Elvyra Rėklienė 2013-10-18, apklausos metu, parodė, kad 1987-01-16 ištekėjo už Algimanto Rėklio, santuokoje gimė sūnus Gintautas Rėklys ir mantas Rėklys. Ji su A.Rėkliu kartu gyveno iki 2004 metų gegužės 22 d., šią dieną gerai atsimena dėl to, nes vyras nieko nesakęs susirinko visus daiktus ir išėjo iš namų. Kur išėjo nežino, nes nieko nesakė. Jai jos vyras nieko nesakė apie tai, kad 2004-03-25 jį kas nors gatvėje važiuojant automobiliu būtų užpuolęs, grasinęs ar mojavęs pistoletu. Niekada apie tai nėra girdėjusi. Ji pati apie Milinių šeimą nieko nėra girdėjusi iki 2010 metų, kai buvo rastas negyvas Milinių sūnus. Tai žino tik iš žiniasklaidos. Jai jos vyras apie Milinių šeimą niekada nėra nieko pasakojęs. Ji su vyru oficialiai išsituokė 2011- 03-15, nors kartu negyveno jau nuo 2004-05-22. apie vyrą gali pasakyti tiek, kad jis yra gana keistas, nes po skyrybų kartą buvo atėjęs jos iškolioti į darbovietę. Vyras visą laiką norėjo visiems vadovauti, diktuoti savo sąlygas. Norėjo kad visi jo klausytų. Jo elgesyje kažkokios itin išreikštos agresijos nėra mačiusi, vaikų ir jos niekada nėra mušęs, smurto namuose niekada nebuvo. Dar jiems gyvenant kartu, ji yra mačiusi Algimantą kartą miške medituojantį atsistojus prieš akmenį. Kuo Algimantas užsiimdavo išvykęs iš namų su draugais nežino. Žino tik tai, kad Algimantas gaudavo kažkokią informaciją iš medžių ir akmenų, užsiimdavo meditacijomis. Tokių dalykų, kad Algimantas jai būtų sakęs, kad jį kas nors grasina nušauti ji nepamena. Ji po vyro netikėto išėjimo iš namų buvo dideliame strese ir šoke, išgyveno sunkų laikotarpį likusi su dviem vaikais, o ypač po tokių vyro išsakytų žodžių „ sunaikinsiu ir sužlugdysiu morališkai ir finansiškai“. Ji savo vyro draugų rato nežino. Kaip galėjo Rėkliui kilti mintis rašyti „Laisvame laikraštyje“ straipsnį apie tai kaip Rėklį kažkas planuoja nužudyti to nežino. Jos vyras yra išgyvenęs daug stresinių situacijų dėl to, kad žlugo jo verslas ir įklimpo į dideles skolas. Tačiau ji niekada iš savo vyro nėra girdėjusi to, kad jo verslą sužlugdė Milinis. Gali būti, kad A.Rėkliui pakriko nervai nuo didelių pergyvenimų. Nėra girdėjusi to, kad jos vyras yra įstojęs į „Drąsos kelio“ partiją, nežino ar A.Rėklys lankėsi Garliavoje Klonio gatvėje. Nenori nieko girdėti apie savo buvusį vyrą. Sūnus Mantas Rėklys, kiek ji atsimena nėra sakęs, kad jam važiuojant kartu su tėvu automobiliu būtų kas nors grasinęs ginklu ar kaip nors kitaip.(T. 1, b.l. 56-59).

2013-05-06 į elektroninio pašto dėžutę audrone.geceviciene@policija.lt Aurimas Drižius atsiuntė garso įrašą su Algimanto Rėklio interviu apie Milinius, duotu A.Drižiui 2012 metų vasarą. (T. 1, b.l. 70-73) 2013-08-06 atlikta pateikto įrašo stenograma. (T.l, b.l. 74-77).

2013-05-13 daiktų pateikimo protokolu Marija Milinienė pateikė „Laisvo laikraščio“ 2013-05-11-17 d. Nr. 19 (426) kopiją, kur 4 puslapyje straipsnyje perrašytame A. Drižiaus „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“ bei pateikė kompaktinį diską su 2012-03-30 LNK TV žinių laidos įrašu, kur A.Drižius teigia apie Vaidą Milinį, kad jis švaistėsi pistoletu. (T. 1, b.l. 78-79).

2013-11-04 daiktų pateikimo protokolu Marija Milinienė pateikė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą iš 8 lapų. (T. 1, b.l. 80-88). 2014-05-23 daiktų pateikimo protokolu Marija Milinienė pateikė 2014-04-18 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą iš 4 lapų bei Žurnalistų etikos tarnybos raštą su priedu iš 2 lapų. (T. 1, b.l. 89-95).

2013-11-25 daiktų pateikimo protokolu Marija Milinienė pateikė iš internetinio puslapio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus A.Drižiaus rašytą straipsnį „Ką nutylėjo R.Janutienės „Patriotai“?“ iš 4 lapų. (T. 1, b.l. 96-100).

Iš 2016-04-02 Lietuvių kalbos instituto specialisto išvados Nr. E-16-02 matyti, kad Semiotinės ekspertizės atsakymus pateikia: Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Laimutė Kalėdienė 1. Atsakymas į 1-ąjį klausimą Ar „Laisvo laikraščio“ 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“, 2013-04-20-26 straipsnyje „Kauno policija ir STT slepia įtariamus V. Milinio nusikaltimus?“, 2013-05-11-17 straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, rašytuose A. Drižiaus vardu, yra išsakyti teiginiai apie Vaidą Milinį ir Milinių šeimą, ar išsakoma nuomonė? 1.1. „Laisvo laikraščio“ 2012- 09-22-28 straipsnis „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“ išspausdintas A. Drižiaus vardu, todėl atsakant į klausimą, ar jame yra išsakyti teiginiai apie Vaidą Milinį ir Milinių šeimą, ar išsakoma nuomonė, visų pirma vertintini straipsnio autoriaus A. Drižiaus išsakomi žodžiai, o po to apžvelgtinas visas kontekstas, kuriame tie žodžiai išsakomi, ar, tiksliau sakant, parašomi. Taigi atliekant šią semiotinę ekspertizę A. Rėklio žodžiai tampa fonu, kuriame išryškėja A. Drižiaus pozicija. Skaidrios žiniasklaidos principas yra išklausyti ir pateikti tiek vienos, tiek ir kitos pusės nuomonę. Kaip tik šis principas ir pažeidžiamas nagrinėjamame straipsnyje, nes jame išreiškiama tik viena – A. Rėklio – nuomonė, o A. Drižius jai pritaria, nepateikęs jokių kitos nuomonės faktų. Štai straipsnyje po A. Rėklio kalbos citatos su kaltinimais policijai, kad ji esą sunaikinusi A. Rėklio pareiškimus dėl V. Milinio grasinimų, apklausos protokolus ir net tą registracijos knygą, kurioje tie pareiškimai buvę suregistruoti, A. Drižius pareiškia savo nuomonę: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veiklą (= veikla) arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus.“ Pareiškęs nuomonę, jis daro išvadas, apibendrinimus, t. y. teigia, tvirtina, kad jeigu policija pasidomėtų nukentėjusiųjų nuo V. Milinio pareiškimais, tai „Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V. Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V. Milinis ir buvo nužudytas.“ Šiuo sakiniu A. Drižius jau teigia, kad Vaidas Milinis buvo nužudytas už tai, kad jis yra laikomas trečiuoju ieškomu pedofilu Aido vardu ir kad nužudė ne su „Drąsos keliu“ susiję žmonės.

 Lingvistinės analizės požiūriu tokiu būdu straipsnyje pareiškiamas tvirtinimas nėra labai stiprus, nes vartojama tariamoji nuosaka (galėtų pasidomėti; tada nereikėtų bandyti įtikinti), tačiau semiotinės analizės požiūriu šitokiu aptakiu būdu vis dėlto yra tvirtinama, kad žmonės jau yra parašę savo pareiškimuose policijai, kad jų skriaudikas buvo V. Milinis. Lingvistinės analizės požiūriu ir pačioje straipsnio pradžioje, perpasakodamas A. Rėklio kalbą, A. Drižys du kartus pavartojęs žodį mano, išreiškia nuomonę: a) „Kaunietis Algimantas Rėklys mano, kad buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnį Vaidą Milinį galėjo nužudyti tokie patys kaip ir jis nusikaltėliai.“ b) „Vyras [A. Rėklys – čia ir toliau laužtiniuose skliaustuose paaiškinta mano – L. K.] mano, kad V. Milinio tragišką likimą galėjo nulemti ir jo įtėvio, Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įtaka, išsukant jaunuolį nuo įvairių kriminalinių istorijų, į kurias jis buvo įsivėlęs.“ Tai, kad žodžio mano vartojimas yra aiški lingvistiškai analizuojamo teksto nuoroda, jog pateikiama nuomonė, patvirtina ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – DLKŽ, interneto prieiga: http://dz.lki.lt/) nurodytos veiksmažodžio manyti reikšmės, ypač 1-oji: manllyti, mano, manė 1. būti kokios nuomonės, būti įsitikinusiam: ~aū, kad rytoj bus gražu. Ką tu apie jį ~ai? 2. galvoti, mąstyti: Daug manančių, mažai išmanančių (tts.). 3. ketinti, žadėti: Ką ~ai~daryti, baigęs mokyklą? Jis visai nemanė pasiduoti, manymllas (1): Mano ~u, jam ten ne vieta Tai, kad lingvistiniu požiūriu straipsnyje dėstoma nuomonė, implikuoja ir straipsnio autoriaus vartojamas prieveiksmis galimai, kuris reiškia, kad A. Drižius perpasakoja A. Rėklio žodžius jų nevertindamas, nes būdvardis galimas, iš kurio padarytas šis prieveiksmis, turi galimumo, potencialumo reikšmę, taip apibūdinamą ir DLKŽ: galimllas, ~a (3b) 1. kuris gali įvykti, atsitikti: Toks atsitikimas visai g. Tai negalimas daiktas. Todėl darytina išvada, kad sakinyje iš minėto straipsnio „Kodėl nėra jokių įrodymų dėl galimai V. Milinio padarytų nusikaltimų?“, yra pareikšta nuomonė. Analizuojant šio straipsnio tekstą į akis krinta tai, kad straipsnis susideda iš dviejų prasminių dalių: pirmojoje straipsnio dalyje autorius A. Drižius perpasakoja, ką girdėjo iš A. Rėklio, ir pateikia 2004 m. kovo 31 d. A. Rėklio policijai rašyto pareiškimo tekstą. Antrojoje straipsnio dalyje pateikiamas A. Drižiaus interviu, darytas su A. Rėkliu pastarojo prašymu 2012 m. rugsėjo 18 d. Išanalizavus interviu tekstą lingvistiniu požiūriu, jame nerasta jokių įrodymų, kad čia dėstoma nuomonė: nėra jokių formalių, kalbos priemonėmis išreikštų požymių. A. Drižius šiame interviu yra A. Rėklio pašnekovas, pritariantis jo reiškiamoms mintims, o iš pokalbio matyti, kad A. Rėkliui dėstant savo mintis, A. Drižius jį papildo, primena, pvz.: ,,“0 ką galvojate apie Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. Smolską?“, „O kokia jūsų nuomonė apie A. Milinio įsūnį V. Milinį?“

Taigi darytina išvada, kad dėl to, kad nepateikiama jokios kitos nuomonės ar jokių kitų tų pačių faktų interpretacijų, t. y. nepaklausiama kitų žmonių, nors apie juos šnekama, nepasiteiraujama ir kitos pusės ar neutralių žmonių, A. Drižius straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“ pateikia faktus, t. y. tvirtina. Jis tiesiog pritaria ir pateikia laikraštyje A. Rėklio dėstomus faktus. Tokiu būdu šis straipsnis semiotinės analizės požiūriu tampa A. Drižiaus išdėstyta A. Rėklio pateikiama įvykių interpretacija. Ekspertė nesiima tirti, ar tie įvykiai atitinka tiesą, ar yra melagingi, bet semiotinės analizės požiūriu A. Drižius šiame straipsnyje pareiškė savo tvirtinimus, tiesa, kai kuriuos su lingvistinėmis išlygomis (vartodamas tariamąją nuosaką), bet vis dėlto atsakymas į klausimą, ar straipsnyje pareikšta nuomonė, ar tvirtinimas, yra aiškus: pareikštas tvirtinimas. 1.2. „Laisvo laikraščio“ 2013-04-20-26 straipsnyje „Kauno policija ir STT slepia įtariamus V. Milinio nusikaltimus?“ A. Drižius išdėsto savo požiūrį į žiniasklaidos reguliavimo principus: „Jeigu teismas pripažins, kad visuomenės informavimo priemonių redaktoriai asmeniškai atsako už tai, ką jose parašo bet kas, kad ir interneto svetainės komentatorius, tai žiniasklaida greitu laiku apskritai išnyks kaip dūmas – juk bus galima susodinti į kalėjimus visų leidinių redaktorius, motyvuojant tuo, kad kam nors nepatiko jų žiniasklaidos priemonių turinys.“ (Šis sakinys yra komentaras, atsiradęs dėl to, kad A. Drižiui priekaištaujama dėl „Laisvame laikraštyje“, kurio redaktorius jis ir yra, išspausdinto R. Gajauskaitės straipsnio „Vaidas ar Aidas“). Taigi šiuo sakiniu A. drižius teigia, kad žiniasklaidai nėra privalu ieškoti objektyvumo, kurį galima pasiekti pateikus ne vieną, o bent dvi nuomones ginčijamu klausimu. Toliau A. Drižius pateikia melagingą faktą: „Nepaisant to, kad LL redaktorius A. Drižius savo straipsniuose niekur nėra net užsiminęs, kad V. Milinis galėjo būti trečias „pedofilas Aidas“, M. Milinienė jau įvardino A. Drižių kaip šmeižiką (…)“. Bet ką tik nagrinėtame LL 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“ yra toks sakinys: „Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V. Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. A. Drižiaus nuomonės pareiškimu laikytinas jo pasisakymas dėl to, kad policija nesiima priemonių dėl A. Rėklio dar 2004 m. įteikto pareiškimo dėl netinkamo V. Milinio elgesio: „Kaip kitaip vertinti tą faktą, kad kaunietis Algimantas Rėklys dar 2004 m. kreipėsi į policiją, skųsdamasis, kad jį nužudyti grasino tas pats jau minėtas Vaidas Milinis.“ Toliau minėtame straipsnyje A. Drižius dėsto ne nuomonę, o faktus: kaip LL redaktorius, t. y. A. Drižius buvo pakviestas į Kauną pas policijos tyrėją A. Gecevičienę, kaip A. Rėklys papasakojo apie tai, kad A. Milinis norėjo jam duoti kyšį. A. Rėklio pasakojimas pateikiamas kaip tiesioginė kalba, kabutėse. Tačiau kadangi tame pasakojime pareiškiama daug kaltinimų, žurnalistas turėtų paklausti ir kitos, kaltinamosios, pusės, o paskelbęs tik vienos pusės žodžius jis tuo parodo savo pritarimą jiems, neparodo jokio suabejojimo. Taigi straipsnyje išdėstomas tvirtinimas, kurį dėl minėtų aplinkybių (nėra pateikta kitos nuomonės ar komentarų, nors yra kaltinimai) reikia laikyti faktų pateikimu, tvirtinimu. Pakartojami LL 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“ jau skelbti A. Rėklio pareiškimas policijai ir A. Drižio interviu su A. Rėkliu. Jau vien tai rodo ypatingo dėmesio skyrimą A. Rėklio dėstomiems faktams, o pats straipsnis dar baigiamas pranešimu, kad „LL redaktorius kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, nurodydamas visas aplinkybes, ir prašydamas pradėti tyrimą dėl policijos ir prokuratūros įtariamos korupcijos, tačiau gavo tik formalų atsakymą.“, t. y. Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė tirti šį skundą. Apibendrinant teigtina, kad „Laisvo laikraščio“ 2013-04-20-26 straipsnyje „Kauno policija ir STT slepia įtariamus V. Milinio nusikaltimus?“ semiotinės ekspertizės požiūriu yra pateikti tvirtinimai, o ne nuomonė. 1.3. „Laivo laikraščio“ 2013-05-11-17 straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“ pateikiamas A. Drižiaus interviu su A. Rėkliu, kuriame pastarasis teigė, kad M. Milinienė jį apšmeižė, nes A. Rėklys M. Milinienės kaltinimus pavadino prasimanymais. Semiotinės analizės požiūriu A. Drižius visiškai pritaria A. Rėklio dėstomai įvykių interpretacijai ir akivaizdžiai palaiko vien A. Rėklį, o žiniasklaidos postulatas yra reikalavimas pateikti ir kitą nuomonę, išklausyti ir kitą pusę. To nepadaręs. A. Drižius tampa vienos nuomonės dėstytoju, vienos pusės iš dviejų besiginčijančių atstovu. Todėl A. Drižius šiame straipsnyje išdėsto faktus, pareiškia tvirtinimą, o ne nuomonę. 2. Atsakymas į 2-ąjį klausimą Ar „Laisvo laikraščio“ 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Rauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“, 2013- 04-20-26 straipsnyje „Kauno policija ir STT slepia įtariamus V. Milinio nusikaltimus?“, 2013-05- 11-17 straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“, rašytuose A. Drižiaus vardu, išsakyti teiginiai gali paniekinti ar pažeminti Vaidą Milinį arba jo šeimos narius? Jeigu taip, tai kokie tai teiginiai? „Laisvo laikraščio“ 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“ įžeidžiančiu teiginiu laikytini šie A. Drižiaus vardu išsakomi žodžiai: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veiklą (= veikla) arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus. Tada  nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V. Milinis yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „Aidas“. Neva dėl to V. Milinis ir buvo nužudytas.“ 3. Atsakymas į 3-iąjį klausimą 3. Ar „Laisvo laikraščio“ 2012-09-22-28 straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi“, 2013-04-20-26 straipsnyje „Kauno policija ir STT slepia įtariamus V. Milinio nusikaltimus?“, “ 2013-05-11-17 straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje?“ po interviu su A. Rėkliu A. Drižius jau savo vardu pateikia teiginį, kurį galima laikyti įžeidžiančiu Milinių šeimos atžvilgiu aiškinant, kaip Vaido Milinio nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje: „Neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje saugomos policijos ieškomų įtariamų nusikaltėlių nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka – mįslė.“ Šiame straipsnyje yra ir daugiau Milinių šeimą įžeidžiančių teiginių (apie tai, kaip A. Milinis galėjo būti susijęs su kyšio davimu J. Furmanavičiui), bet jie išsakyti A. Rėklio vardu, todėl A. Drižiui šiuo atveju galėtų būti pareikšti priekaištai dėl medžiagos ir faktų šališko pateikimo, tačiau įžeidžiančius žodžius pasakė ne jis pats. (T. 1, b.L 165)

Įtariamojo gynėjai:

nėra

Įtariamąjį Aurimas Drižius charakterizuojantys duomenys:

Administraciniai teisės pažeidimai administracine tvarka baustas 24 kartus. (T. 2, b.l. 120-127) Psichiatrinis gydymas, įskaita VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale neregistruotas (T. 2 b.l. 175)

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale neregistruotas (T. 2 b.l. 175)

Kardomosios priemonės

2016-06-29, Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Paskirta, Vyriausiasis tyrėjas Laura Tamošiūnienė,

Duomenys apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą:

nėra

Proceso išlaidos:

2016-04-02 Lietuvių kalbos instituto specialisto išvados Nr. E-16-02 atlikto tyrimo vertė 200 eu. (T.l, b.l. 172 ).

Duomenys apie nukentėjusįjį:

Marija Milinienė (gim. 1965)

Nojus Arnoldas Milinis (gim. 1998) Albertas Milinis (gim. 1957) Simona Milinytė (gim. 1995)