Kodėl buvo nužudytas Remigijus Morkevičius? (II)

Kristina Sulikienė

Pradėjus žurnalistinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, su kuo gali būti susijusi Kaune ir pasaulyje garsaus sportininko Remigijaus Morkevičiaus mirtis, jo šeima pasidalino į dvi stovyklas.

Jo teta sveikina žurnalistų norą aiškintis bylos, kurios policija jos manymu netiria, peripetijas.

„Beprasmiška mano sūnėno žūtis….ir netikiu,kad kriminalistai tai objektyviai ištirs….daugiau purvo ir to ko nepadarė, pridarys….koks tyrimas 4 mėn. tęsiamas??? operatyviai???“ (komentaras LL).

Dar atviriau teta Danutė Š. rašė FB sistemoje:

„Taip, kriminalistai tiria jau 4 mėn.ir nieko objektyvaus….ir netikiu,kad ištirs…tik manau daugiau purvo pripils….ataskaitoms….Tą vakarą šalia jo galėjome būti daug kas, aš,jo mažiai leliukai….tiesiog kulkos pakirto jį—netikėtai…iš bailių žudikų rankų….bet tikiuosi…— tai dar ne pabaiga…..nes mes GYVI !!!“

Teta Danutė Š. Pritaria LL iškeltai versijai, kad R. Morkevičiaus mirtis – atsitiktinė, susijusi visiškai ne su juo, o kitais asmenimis, kurie, manytina, bus tą vakarą netoli jo.

Visiškai kitokia buvo Remigijaus gyvenimo draugės reakcija.

Ji prokuroriniu tonu pradėjo nurodinėti liudytojams, kad jie neturėtų bendrauti su žiniasklaida. Pareikalavo susirašinėjimo foto kopijos, numerio ir.t.t. Neva nežinojusi visų draugo numerių, ir reikia sužinoti. Akivaizdu, jog jos lūpimis kalba nesugebanti tyrimo tinkamai atlikti teisėsauga…

Klausimas tiek „operatyviai tiriančiai“ teisėsaugai, tiek pačiai R. – tai kada policija ištirs Remigijaus Morkevičiaus susirašinėjimą?

Kodėl reikia reikalauti iš vargšų liudytojų, kurie tebedreba, pagalvoję, jog ir juos būtų sušaudžiusi bailio žudiko kulka? Be to, kodėl policija panašiai kaip Remigijaus Daškevičiaus nužudymo byloje – iš viso nedirba su liudytojais, nerenka jų parodymų – o pasisodinę galimai pasakorių, romanistą Dailių Dargį, pateikia jo pasakojimus kaip įrodymus, nes jis „pasiklausinėjo Kaune, nes turi pažįstamų.“ ( 2016012 22 laida su Roginsiu, Dargiu ir Žeimyte.) Ar tokiu būdu tiriamos bylos?

„Interviu spaudai duoti turi laiko, o atsiųsti fotokopiją – neturi?“- „prokuroriniu“ tonu reikalavo įrodymų draugė.

Ar tikrai žuvusiojo draugė turi atlikinėti tyrimą?

Ar tikrai turi reikalauti iš tų, kurie susirašinėjo – negi iki šiol neištirtas Remigijaus Morkevičiaus telefonas, kompiuteris, kitos ryšio priemonės? Ko laukiama? Kad sueis kažkoks terminas, ir nebebus įmanoma ištirti?

Juk visos ryšių bendrovės saugo viską bent 2 metus.

Siekiant nustatyti, su kuo galėjo būti susijęs nusikaltimas, normaliai visame pasaulyje ištiriama, su kuo nužudytasis galėjo planuoti susitikti, ir tik tada tyrėjai dar kažkokias išvadas, apklausę visus liudytojus.

Tačiau tie asmenys, su kuriais turėjo susitikti Remigijus Morkevičius, iki šiol net neapklausti.

Remigijus Morkevičius anksčiau yra susitikęs su tais asmenimis, su kuriais dėl vaikų treniravimo klanavo susitikimą ir nelaimės vakarą. Kodėl policijai visiškai neįdomu? Nes to asmens – „nėra“? Apie tai, kaip sunkiai Edita G. susirado savo dokumentus, ir iki kokio išsidirbinėjimo ėjo Kauno civilinės metrikacijos skyrius – čia kita tema. Sėdi žmogus prie stalo su pasu, o jam sako „jūsų gimimo nėra“. Nes sėdi Daktaraitė, kurios jau turbūt neturėtų būti. Kodėl policija netiria, kad ne tik žudomas, bet ir ištrinamas iš sistemų Daktarų jaunimas? Gintaro Želvio metrikacijos sistemose – jau nėra. Edita G. paprašė – pasižiūrėjo: nėra tokio žmogaus, nėra jo mamos, nėra visos šeimos. Ne tik sušaudė, bet dar ištrynė iš visų registrų.

Teisėsaugai visiškai neįdomi versija, jog yra ir žudomas, (ir kitaip – registriškai) – naikinamas Daktarų jaunimas, ir to jaunimo draugai, pažįstami – juk šita versija yra pati realiausia. Remigijaus Morkevičiaus nužudymo braižas vienas prie vieno atitinka Gintaro Želvio sušaudymą Dubline, kai 2013 05 01 jis buvo sušaudytas su Kalašnikovo automatu – jam einant gatve su žmona ir vaiku buvo paleista šūvių kruša, nuo kurios jis mirė.

Apie Gintaro Želvio, beje, Remigijaus Morkevičiaus draugo, nes abudu sportavo jėgos sportus – sušaudymą Lietuvos sisteminė spauda parašė kažkokią nesąmonę – kad sušaudytas dėl drabužių, ir dar padėvėtų – verslo. (Pateikiama, kad užsiėmė kažkokiais skudurais, ir nieko prasmingo neveikė – nors buvo sportininkas, turėjo šeimą, ir tikslų gyvenime.)

Teisėsauga, turinti iš anksto legendą, net netirs ryšių, ir sąsajų, nes iki šiol Lietuvoje nebuvo tiriama, kiek kokių „bachūrų“ ir šiaip nesusijusių su „bachūrais“ žmonių sušaudyta, neatlikta jokia prevencija.

Jeigu Lietuvos teisėsauga tirtų ne vištų ir SMS, FB komentarų bylas, ir vykdytų prevenciją, tas pats Remigijus Morkevičius būtų gyvas, nes policija būtų susekusi žudikus, vien dėl to, jog nusikaltimas nebuvo spontaniškas, jis buvo suplanuotas, todėl sekimas vykdomas kurį laiką prieš pasikėsinant į taikinį. Tai, jog žudikai neatrasti, rodo, jog nusikaltimas suplanuotas labai kruopščiai.

Kodėl policija visiškai nevykdo prevencinių veiksmų – reikia klausti Roginskio, kuris niekaip negalėjo atsakyti, kodėl Kaune dedasi tokie dalykai, kaip kad šaudymas tankiai apgyvendintose vietovėse.

O R. atsakysiu – pati gyvenau apie 10 mėnesių tam name, prie kurios sušaudytas Remigijus, ir tikrai yra nemalonu, kad šitoks jaukus ir ramus rajonas šiuo metu garsėja kaip Čikagos juodukų priemiesčiai. Yra visuomeninis interesas kelti klausimus, nes teisėsauga nesugebėjo nei nusikaltimo dieną, nei vėliau atsakyti – kodėl Šialiniuose šaudoma.

Taip pat Remigijaus Daškevičiaus byloje daviau parodymus 2012 metų gale – kai pati išsireikalavau, kad mane apklaustų. Iki tol keliolika metų teisėsauga „tyrė“ net nepasidomėjusi, kas galėjo matyti sušaudymą. Jiems buvo tiesiog neįdomu, nes jie viską iš anksto „žinojo“. Juk buvo bandoma „nurašyti ant Daktaro“, net pasuktas nusikaltimas kelias valandas į priekį. Nusikaltimo valandą įrodė „kulka įstrigusi kasos aparate kuris rodė 23:03“, tačiau mano draugės po šaudynių grįžo troleibusais namo. Kada baigė važinėti troleibusai tais metais (pamenu po laiko sukaliojimo reformos, paskutinis „trolikas“ važiuodavo 22:40) – prokuroras Bliuvas netikrino. O gal ir patikrino – kodėl išėjo iš prokuratūros?

P.S. Nusikaltimo netyrimas padės „prisiūti“ nusikaltimą kažkokioms gaujoms, o garsų sportininką palikti su klaustuku: buvo ar nebuvo susijęs? O tinkamas ištyrimas panaikintų visas abejones, ir nukreiptų tyrimą tinkama linkme – kad policija privalo vykdyti prevenciją, o ne laukti dar daugiau lavonų. Lietuvos policijai prevencija netinka. Tačiau jeigu dirba ne savo darbą, tada turi keisti profesiją. Visame pasaulyje yra vykdoma žiaurių nusikaltimų prevencija, o policijos darbo rezultatai apskaičiuojami ne surastais lavonais, o neįvykdytais nusikaltimais – tiek ir tiek pavyko užkardyti. Tačiau mūsų policija sulaukia lavonų, tada giriasi, kiek pinigų iššvaistė lavono paieškai, važiuoja atkasinėti lavoną su antiteoristine rinktine „Aras“, ir kad 80 ekipažų siuntė apsklausti gyventojus apie nusikaltimą, kurio nesugebėjo užkardyti. (Ievutės bylos atvejis). Tai yra apgailėtina ir graudu. Kaune mylimo sportininko nužudymo ištirti – nesugeba, nes netgi nepradėti pirminiai tyrimo veiksmai: susirašinėjimo ištyrimas ir liudytojų apklausa.