„Užsipiešęs skaičių“ Eligijus Masiulis ir kompanija nekalti (pildoma)

Eligijų Masiulį ir visą kyšininkų gaują išteisino Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija – Nijolė Žimkienė (kolegijos pirmininkė), Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.

Garbūs teisėjai nusprendė, kad kyšininkavimas neįrodytas, nes garso įrašas, kuriame buvo kalbama apie kyšius ir kuriame Kurlianskis jam siūlė „užsipiešti skaičių“, buvo neva „neaiškus ir nesuprantamas“.

Teismas patikėjo Eligijaus Masiulio legenda, kad jis skolinosi iš Kurliansko 90 tūkst. eurų. Kaip žinia, STT Masiulio namuose rado daugiau nei 200 tūkst. eurų. Masiulis pasakojo, kad tai yra visos jo giminės suskolinti pinigai. Teisėjai patikėjo ir šita pasaka.

Dėl daugiau nei 100 tūkst. eurų, rastų grynais pas Masiulį, teismas pasisakė tik tiek, kad Masiulis juos „netinkamai deklaravo“.

Tai, kad E.Masiulis bus išteisintas, buvo aišku dar 2016 m., kai jis „pažadėjo labai daug visko papasakoti“, tačiau paskui užsičiaupė, ir tik po gero mėnesio sugalvojo legendą apie tai, kad pinigus „skolinosi“ iš Kurlianskio. Tačiau faktas, kad Eligijus nuolat gaudavo įvairias komandas iš Dalios Grybauskaitės „tulpių pašto“, ir jas noriai vykdė – pvz., „užčiaupė žurnalistą Tomą Dapkų“. Beje, įdomu tai, kad paaiškėjus „tulpių“ pašto detalėms, Dalia Grybauskaitė buvo taip išsigandusi, kad liepė net ištrinti visą prezidentūros serverį, per kurį buvo vykdomas elektroninis susirašinėjimas. Na, o prokuroras Justas Laucius, kuriam į rankas pateko E.Masiulio kompiuteris, greitai tos pačios Grybauskaitės rankomis tapo vyriausiuoju Vilniaus apygardos prokuroru. Jau tada buvo aišku, kuo visa ši istorija baigsis – Masiulis bus „išgelbėtas“, nes jeigu duotų nuoširdžius parodymus, tai visas Lietuvos „elitas“ su pačia Dalka ir landsbergiais skęstų. Žinoma, kad to negalėjo įvykti. Todėl teisėjai ir nesuprato žodžių, kuriais liberalai tarėsi dėl kyšių.

Teismas vertino visus įrodymus, iš kurių svarbiausias buvo „verslinykų“ susirinkimas per garsiąją kalėdinę vakarienę sostinės restorane „Meat Steak House“ – 2015 m. gruodžio 16 d. vakarą liberalų lyderis ir jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius leido laiką su koncerno „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi, viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir valdybos nariu Romanu Raulynaičiu.

Pranešta, kad šios vakarienės metu kompanija ne tik aptarinėjo verslininkams aktualius ir Seime svarstomus įstatymų projektus, bet ir apkalbėjo kitus politikus bei jų sutuoktines. Vyrai kalbėjosi ir apie pinigus – dar prieš atvykstant liberalams R. Kurlianskis žadėjo E. Masiulį išsivesti į lauką „užsipiešti skaičių“, o G. Steponavičius per apklausą prokuratūroje prisipažino, kad parūkyti į lauką su R. Kurlianskiu išėjęs E. Masiulis susitarė, jog Liberalų Sąjūdžiui koncernas skirs 50 tūkst. eurų paramą.

Prieš įvykstant šiam susitarimui kriminalinę žvalgybą atlikę specialiųjų tarnybų pareigūnai užfiksavo pokalbį, kurio metu E. Masiulis pasakojo apie prieš keliolika metų po Seimo rūmus nešiotą pilną pinigų prigrūstą lagaminą, kuris buvo skirtas tuo metu parlamente dirbusiems politikams. Šį lagaminą, anot buvusio liberalų lyderio, nešiojosi tuometinis ūkio ministras – Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Jam esą labai rūpėjo „Mažeikių naftos“ likimas – tuo metu daugiau kaip pusę bendrovės akcijų valdė Kremliaus nacionalizuota ir ant bankroto slenksčio atsidūrusi energetikos kompanija „Jukos“, o Lietuvos Vyriausybė vedė derybas dėl akcijų išpirkimo.

Nors vėliau prokuratūroje E. Masiulis ir teisinosi, kad nė su vienu koncerno vadovų nepalaikė artimų ryšių, tačiau šios vakarienės metu su jais buvo pernelyg atviras: slapta vakarienės dalyvių pokalbio klausęsi pareigūnai užfiksavo, kaip liberalų lyderis koncerno prezidentui D. Mockui perduoda, kad „Lietuvos prezidentė yra nepatenkinta, jog koncerno valdoma žiniasklaidos grupė kišasi į generalinio prokuroro paskyrimo procedūrą“. Dalios Grybauskaitės „perduoti linkėjimai“ labai nepatiko verslininkams – šventinės vakarienės metu liberalų lyderiai ir koncerno vadovai piktinosi jiems, kaip stambaus verslo atstovams, nepalankia šalies vadovės vykdoma politika. Prezidentės vardas „MG Baltic“ korupcijos byloje yra minimas ne vieną kartą – neigiamai apie ją verslininkai atsiliepė ne tik per šią šventinę vakarienę, bet ir kituose pokalbiuose, kuriuos taip pat yra užfiksavę specialiųjų tarnybų pareigūnai.

Iš šių pokalbių aiškėja, kad D. Grybauskaitė ir jos aplinkos žmonės koncernui užkliūdavo, kai ne visai teisėtais būdais būdavo sprendžiamos verslininkams iškilusios problemos.

Tai, kad E.Masiulis buvo senas kyšininkas, žinojo visi, tačiau iki šiol jo niekas nelietė, nes jis klusniai vykdė prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymus.

Kaip žinia, E.Masiulis, būdamas Susisiekimo ministru konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybėje, buvo legalizavęs kyšininkavimą – visos įmonės, gavusios iš Susisiekimo ministerijos padalinio – Kelių fondo (turėjusio vieno milijardo litų metinį biudžetą) užsakymų, privaloma tvarka turėjo mokėti „otkatą“ į Liberalų sąjūdžio sąskaitą.

Todėl labai keista, kad tokios įstaigos, kaip FNTT vadovas Vytautas Gailius, kuris turėjo tirti visus neskaidrius kelininkų remiamo Liberalų sąjūdžio sandėrius, staiga tapo liberalų kandidatu į Seimą, ir vėliau tapo Antikorupcinės komisijos pirmininko pareigas. Tiesa, V.Gailiaus veiklą geriausiai iliustruoja tai, kad ši komisija nieko neveikia, tik imituoja veiklą, o vienas komisijos narys LL papasakojo, kad kai bandė komisijoje iškelti svarbų klausimą, išgirdo pirmininko atsakymą, kad „tas yra geras vyras, palikime jį ramybėje“.

 „Liberalų sąjūdis visuomet pasisakė už skaidrią politiką. Todėl teiksime visą būtiną pagalbą teisėsaugos institucijoms, kad jų vykdomas tyrimas būtų užbaigtas kuo galima greičiau“, – pranešime spaudai teigė Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius. Taip, tai tas pats G.Steponavičius, kuris prastūmė Seime įstatymą, pagal kurį „VP Market“ susigražino iš valstybės 76 mln. litų PVM.

 G.Steponavičius buvo Seimo vicepirmininku, kuris pateikė Seimui svarstyti naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. Jame buvo numatyta PVM lengvata, susijusi įdarbintų invalidų skaičiumi ir jiems mokamu darbo užmokesčiu, tačiau nebuvo numatyta lengvata nemokėti PVM įmonėms, kurių akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms.

Ekonomikos ir Finansų komitetai nepritarė Seimo nario P.Vilko pasiūlymui invalidų bendrovėms nemokėti PVM, nurodę, kad „mokesčio lengvatų nustatymas atsižvelgiant į steigėjo statusą nėra tikslingas”.

 Tačiau 2002 03 05 Seime priimant įstatymą posėdžio pirmininkas G.Steponavičius ir pranešėjas G.Šivickas teigė, kad komitetas (manytina, kad kalbėta apie pagrindinį – Biudžeto ir finansų komitetą) pritarė P.Vilko pasiūlymui, todėl Seime dėl jo balsuota nebuvo. PVM įstatymas priimtas su P.Vilko pasiūlymais, kuriems nepritarė nė vienas komitetas.

„Keltinas klausimas, ar nustatydamas lengvatą nebuvo šiuo atveju suklaidintas Seimas ir kokiu būdu projekto atsirado nuostata, kuriai nepritarė komitetai?“, – klausė specialiai šiai aferai ištirti sudaryta komisija.